Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2578-555-2014].docx
Bylos nr.: 2S-2578-555/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM 288600210 Ieškovas
Alytaus miesto savivaldybės administracija 188706935 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
Žalos, atsiradusios dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, atlyginimas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Savininko teisių apsauga
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-2578-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01951-2014-2;

Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5; 16.5.3; 122.4

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Ar. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2574-835/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Ar. J., tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir M. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyrius (toliau - Inspekcija) 2013 m. rugpjūčio 7 d. registruotu laišku informavo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 1101/0004: 1289), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo ūkio pastatas, savininkus – M. ir Ar. J. apie statybos patikrinimą vietoje. Statybos patikrinime atsakovas nedalyvavo, dalyvavo jo tėvas A. J..  Vyriausiasis specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 23.1 punktu, 2013 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-l 0-130821-00041-(14.12). Surašytas ir užregistruotas Savavališkos statybos aktas atsakovui įteiktas registruotu laišku (žmonai E. J.). Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 35 punkto nuostatomis, 2013 m. rugsėjo 18 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REJ-10-130918-00041- (14.29), kuriuo iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 18 d. (per 6 mėnesius) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai perstatytas pertvarkytas statinio dalis - pertvarkyti  ūkinį pastatą, žemės sklype (kadastrinis Nr. 1101/0004:1289) (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. parengto supaprastinto statinio projekto „Ūkinio pastato su pirtimi projekto korektūra“ sprendinius. Nurodymas atsakovo tėvui Ar. J. įteiktas registruotu laišku. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jokių inspekcijos nurodytų statybos darbų žemės sklype (kadastrinis Nr. 1101/0004:1289) (duomenys neskelbtini) nevykdo, 2014 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo išdavimo.

2014 m. birželio 3 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas statinio dalis - pertvarkyti ūkinį pastatą, statomą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal Projekto sprendimus. Jei atsakovas Ar. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti Ar. J. mokėti 100 Lt baudą į Inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Priėmus ieškinį, atsakovui buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas 2014 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir civilinę bylą atnaujinti. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Ar. J. (atsakovo Ar. J. tėvui) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-I0-130821-00041-00030-(l4.12), kuriame konstatuota, jog atsakovas ūkinį pastatą (5,75 m aukščio, 5,12 m x 10,08 m dydžio) su priblokuotu priestatu (5,54 m x 6,68 m dydžio) žemės sklype stato savavališkai. Minėtu aktu atsakovas įpareigotas nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atsakovas teigia, jog svarbi aplinkybė ta, kad savavališkos statybos akte Nr. SSA-IO-130821-00041-00030-(14.12) adresatu buvo įvardintas ne atsakovas Ar. J., o jo tėvas - A. J.. Atsakovas tuo metu gyveno ir dirbo Norvegijoje, todėl neturėjo galimybės susipažinti su savavališkos statybos aktu Nr. SSA-IO-130821-00041-00030-(14.12). Be to 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-IO-130918- 00041-(14.29), kuriuo iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas statinio dalis. Atsakovas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog atsakovui buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-I0-130918-00041-(14.29), todėl atsakovui nebuvo realios galimybės susipažinti su esama situacija ir įgyvendinti Inspekcijos reikalavimus, todėl 2014 m. kovo 21 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas surašytas nepagrįstai. Be to, nurodė, kad pakoregavęs projektą, gavo pritarimą įteisinti savavališką statybą, todėl statinio jau nebegalima laikyti savavališka statyba.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas nurodė, kad nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014 m. birželio 5 d., atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, savo nuomonės nepareiškė. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad inspekcijos surašyti dokumentai buvo įteikti ne pačiam atsakovui, tačiau įvertintina tai, kad pats atsakovas 2014 m. gegužės 30 d. rašytiniame paaiškinime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų nurodė, kad apie savavališkos statybos šalinimo padarinius ir procedūras jam pranešta tinkamai, yra kreipęsis dėl statybos leidimo išdavimo. Šias aplinkybes teismas vertino kaip neturinčias įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl sprendė, kad tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pagrindo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį bei atnaujinus procesą, nagrinėjamą klausimą išspręsti iš naujo ir patenkinti atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo ir peržiūrėti sprendimą už akių.

Atsakovas su priimta nutartimi nesutinka, argumentuodamas tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog savavališkos statybos akte adresatu buvo įvardintas ne atsakovas Ar. J., o jo tėvas A. J.. Atsakovas teigia, kad ši aplinkybė užkirto kelią atsakovui susipažinti su pateiktu aktu, nes tuo metu jis nuolatos gyveno ir dirbo Norvegijoje. Tai panaikino ir jo teisėtą galimybę skųsti šį savavališkos statybos aktą. Atsakovas mano, kad jam nebuvo tinkamai įteiktas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Apelianto vertinimu byloje nėra pateikta tinkamų įrodymų ir patvirtinančių dokumentų, kad atsakovui buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o tai lemią faktą, kad atsakovas negalėjo tinkamai susipažinti su susidariusia situacija ir įvykdyti reikalavimus. Inspekcija nors ir neįvykdžiusi savo pareigos tinkamai informuoti, 2014 m. kovo 21 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatuojama, kad atsakovas aukščiau minėto nurodymo neįvykdė. Teismas apelianto teigimu to tinkamai neįvertino, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas nekonstatuoja fakto, kad dokumentai nebuvo įteikti tinkamai. Apeliantas tikina, kad pripažinimą, jog jis buvo informuotas tinkamai, jis parašė atsižvelgiant į Inspekcijos nurodymą, kadangi ketino situaciją spręsti taikiai. Atsakovas įvykdė Statybos įstatymo 28 str. 4 d. reikalavimus tam, kad galėtų gauti statybas leidžiantį dokumentą. 2014 m. birželio 11 d. atsakovui buvo išduotas rašytinis pritarimas statybos projektui. Šiuos dokumentus pateikus Inspekcijai, atsakovui buvo patvirtinta, kad ginčą pavyks išspręsti taikiai ir tikrai nebus pradėtas teisminis procesas, nors iš tikrųjų ieškinys dėl savavališkos statybos pašalinimo jau buvo pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismui. Atsakovui net ir sužinojus apie pateiktą ieškinį, Inspekcijos darbuotojai ir toliau klaidino atsakovą aiškindami, kad jam jaudintis nereikia, nes ieškinys bus išspręstas jo naudai ir jam jokių veiksmų nereikia atlikti, todėl jis gali būti ramus ir nesijaudinti. Atsakovas, Ar. J., neturėdamas specialių teisinių žinių ar išsilavinimo patikėjo valstybės tarnautojais, kaip aukštesnę kvalifikaciją turinčiais ir sąžiningai atliekančiais savo pareigas ir neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ko pasėkoje, buvo praleistas atsiliepimo terminas ir priimtas sprendimas už akių. Jis manė, kad blogiausiu atveju, bus pakviestas  į teismo posėdį ir ten galės apginti savo teises ir išdėstyti argumentus, taigi gavęs klaidinančia informaciją, jis nesuprato atsiliepimo nepateikimo padarinių. Apelianto vertinimu susidariusi situacija atitinka sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygą, kadangi atsakovo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi teismas nepasisakė ir nesivadovavo visomis atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kyla pirmosios instancijos teismo teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.

Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas, pertvarkytas statinio dalis - pertvarkyti ūkinį pastatą, statomą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal Projekto sprendimus. Jei atsakovas Ar. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti Ar. J. mokėti 100 Lt baudą į Inspekcijos sąskaitą, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Priėmus ieškinį, atsakovui buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas 2014 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir civilinę bylą atnaujinti. Prašyme nurodė, kad gyvena užsienyje, todėl jo galimybės domėtis byla yra apsunkintos. Taip pat nurodė, kad yra gavęs savivaldybės pritarimą savavališkai statybai įteisinti. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo konstatuodamas, kad nėra sąlygų spręsti apie sprendimo už akių neteisėtumą. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti argumentuodamas tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ginčo klausimą, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo tvarką, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai).

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, kitų paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 straipsniai). Tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas (CPK 287-288 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai yra suformulavę praktiką, jog teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita - su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, abi šios aplinkybės analizuotinos atskirai.

 

Dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo

CPK 122 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios ar darbo vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, tėvams, sutuoktiniam ir pan.(CPK 123 str. 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2014m. liepos 25 d. priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas ieškinyje buvo prašęs priimti sprendimą už akių, jeigu per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas priėmė sprendimą už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142, 285, 286 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, įteikti asmeniškai. Atsakovas teigia, kad atsiliepimo neteikti jį įtikinusi pati inspekcija, kuri ramino, kad gavus statybos leidimą, teismo sprendimas atsakovo nenaudai nebus priimtas. Atsakovas taip pat nurodė, kad tikėjosi, jog bus kviečiamas į teismo posėdį ir galės bylą baigti taikiai. Galiausiai, jis sulaukė tik sprendimo už akių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad atsakovui apie nagrinėjamą bylą buvo pranešta tinkamai, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas procesinių dokumentų įteikimą atsakovui tinkamu, nepažeidė proceso teisės normų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi būti nustatyta ir antra aplinkybė – įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

 

Dėl teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo

Teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas iš esmės grindžia savivaldybės pritarimu savavališkai statybai, kadangi įteisinus pastatytą statinį, nelieka pagrindo savavališkų statybų padarinių šalinimui. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas šių aplinkybių neanalizavo, nors prie prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateikti dokumentai, rodantys, kad atsakovas kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovui 2014 m. birželio 11 d. buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Teismas sprendime vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis, paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, buvusiais iki atsakovo nurodytų aplinkybių ir 2014 m. birželio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo projektui išdavimo, pagal kurį, kaip teigia atsakovas, ieškovės reikalavimą pašalinti pažeidimus, apeliantas įvykdė.

Remiantis teismų praktika, vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) paneigimo aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo motyvuose nurodė, kad pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-560/2008 yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Aiškinant sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindo aplinkybes, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimo priėmimas už akių, palyginti su kitų sprendimų priėmimu civilinėje byloje, turi tam tikrų svarbių ypatumų. Šie ypatumai yra susiję su inter alia tokio sprendimo priėmimo sąlygomis, turiniu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu, šio sprendimo peržiūrėjimu ir apskundimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007).

Civilinio proceso kodekso 288 straipsnyje nenurodoma, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimas už akių taip pat turėtų būti naikinamas konstatavus nesant jo priėmimo sąlygų arba kitų CPK 285 straipsnio nuostatų pažeidimą, nes kitos galimybės pašalinti asmens teisių pažeidimus nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 25 d. sprendimą, neįvertino bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, pateiktų atsakovo tik su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenų dėl savavališkos statybos įteisinimo), kurie patvirtina aplinkybes dėl galimai kitokio ieškovės reikalavimų tenkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Galimybė peržiūrėti sprendimą už akių yra priemonė, kuri turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu -  teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006). Atsižvelgiant į tai, teismas, atsisakydamas vertinti pareiškėjo argumentus, faktiškai nusišalintų nuo teisingumo vykdymo ir pažeistų CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

 

Teisėjas                                                         Egidijus Tamašauskas

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 287 str. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
  • CPK 122 str. Įteikimo vieta
  • CPK 123 str. Įteikimo tvarka
  • 2-560/2008
  • 3K-3-151/2007
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • 3K-3-699/2006
  • 3K-3-403/2006
  • CPK 288 str. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas