Administracinė byla Nr. A-110-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00132-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo jis nuo 2015 m. kovo 2 d. perkeltas į žemesnes Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos pareigas iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigų, vadovaujantis Departamento valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 18 d. išvada Nr. (2.9.1)-6, ir įpareigoti išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos ir priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei III kvalifikacinę klasę skirtumo perkėlus jį į žemesnes pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pavestų užduočių negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių – nepakankamo finansavimo ir tarnybinio transporto užduočių vykdymui neskyrimo. Pareiškėjo teigimu, vertinimo komisijos išvada Nr. (2.9.1)-6 neobjektyvi, o siūlymas jį perkelti į žemesnes pareigas neteisėtas.

Atsakovas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje nurodė, kad pareiškėjas pagal pirmąjį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų atitinka 1 balą, nes nesidomi kolegų nuomone, abejingas kolegų profesiniam tobulėjimui, nesidalina informacija su kolegomis, užsidaręs, nebendraujantis. Pagal antrąjį kriterijų tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu, motyvuodamas, kad šis nebendrauja su kolegomis ir kitomis agentūromis, kad efektyviau ir optimaliau būtų vykdomi veiklos procesai ir procedūros. Pagal penktąjį kriterijų pareiškėjas įvertintas 2 balais, nes, teikdamas pastabas ir pasiūlymus, nesivadovauja geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, prieinamumas ir pan.). Tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. LV1-6 sudaryta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015 m. vasario 18 d. įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas sprendė, kad vertinimo komisija tinkamai patikrino pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, pareiškėjo atsakymai pateikė vertinimo komisijai pakankamai informacijos, kuri, kartu su kitais vertinimo komisijos turimais duomenimis, leido spręsti, jog valstybės tarnautojo tiesioginės vadovės pateikta vertinimo išvada yra pagrįsta. Tokią išvadą, teismo nuomone, patvirtina ir paties pareiškėjo atsakymai į vertinimo komisijos narių klausimus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas į pokalbį atėjo neišanalizavęs savo tarnybinės veiklos ir pasiektų rezultatų, į daugelį klausimų negalėjo pagrįstai atsakyti, objektyvių argumentų ir paaiškinimų dėl tiesioginio vadovo pateikto vertinimo nepagrįstumo ir šališkumo nepateikė. Priešingai, vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjo tiesioginis vadovas, pristatydamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, nurodė, jog, situacija pradėjo blogėti nuo 2013–2014 metų, pvz., pareiškėjas 2009 metais patikrino apie 300 laivų, 2010 metais 180 laivų, 2012 metais 11 laivų, 2013 metais 6 laivus, 2014 metais nei vieno, 2014 surašė 4 administracinio teisės pažeidimo protokolus, 2013 metais 6, nors situacija iš esmės nėra pasikeitusi, pranešimų apie teršimą uoste gaunamas panašus skaičius.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų teismas nenustatė. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti administracinį aktą, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą atmestas. Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas, teismo vertinimu, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, atmetus pagrindinį reikalavimą, nenustatyta pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad vertinimo komisijai ir teismui turėjo būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu buvo padarytos atitinkamos išvados kvalifikacijos vertinimo anketoje. Šiuo aspektu teismas privalėjo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus, tačiau to nepadarė, nes atsakovas įrodymų nepateikė. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ir kokia informacija pareiškėjas nesidalino, kada ir kurio kolegos nuomone nesidomėjo ir pan. Dėsto panašias faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad atlikdavo tuos darbus, kuriuos pavesdavo tiesioginis vadovas, o darbų apimtys nuo pareiškėjo nepriklausė. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje nebuvo pažeidimų. Pažymi, kad vietoje perkėlimo į žemesnes pareigas, galėjo būti pasiūlyta panaikinti III kvalifikacinę klasę.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 2 d. perkeltas į žemesnes Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos pareigas iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas bei su įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. To paties įstatymo ir straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Minėto straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011), Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2015 m. sausio 15 d. pareiškėjo tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. LV1-6 sudaryta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015 m. vasario 18 d. taip pat įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.

Iš 2015 m. sausio 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. (8)-1 matyti, kad pareiškėjo  tarnybinė  veikla įvertinta nepatenkinamai, nes jis neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius; pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas atliko netinkamai, nes Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laivų nepatikrino ir nedalyvavo patikrinimuose. Be to, už Aplinkos ministerijos Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymų nevykdymą ir kitų nusižengimų padarymą pareiškėjui 2014 m. buvo skirtos 6 tarnybinės nuobaudos.

Iš Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 18 d. išvados  matyti, kad komisija patikrinusi 2015 m. sausio 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, taip pat priėjo išvados, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina nepatenkinamai bei kad pritaria tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas. 

Iš byloje surinktų duomenų apie pareiškėjo tarnybinę veiklą matyti, jog 2014 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste grunto gabenimo ir gramzdinimo darbus vykdė 7 laivai, pareiškėjas nedalyvavo nei viename patikrinime; užregistruoti 69 reidai, iš jų 51 vykdant mėgėjiškos žūklės kontrolę Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, o pareiškėjas dalyvavo tik viename reide. Agentūra 2014 metais patikrino 51 laivą, pareiškėjas patikrinimuose nedalyvavo, kai kiti Agentūros pareigūnai patikrino nuo 16 iki 35 laivų, dalyvavo nuo 4 iki 25 patikrinimuose. Taip pat 2014 metais uosto akvatorijoje grunto mėginiai tyrimams imti 10 kartų, juos imant pareiškėjas nedalyvavo. Be to, 2014 metais Agentūros pareigūnai išnagrinėjo nuo 52 iki 351 administracinių teisės pažeidimų bylų, o pareiškėjas 24 (b.l. 145, 146, 137, 115-133).

Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo matyti, kad į pareiškėjo pareigas įėjo vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių kontrolę; išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus; kontroliuoti, kaip institucijos ir įmonės vykdo aplinkos apsaugos reikalavimus ir pan..

Prieš tai aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, priemonėse, kurios būtinos  jam priskirtų   pareigų realizavimui,  arba iš vis nedalyvavo, arba tai darė pakankamai vangiai, pasyviai. Byloje objektyvių priežasčių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas šiose priemonėse nedalyvavo dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nesurinkta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas.

Tai, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam priskirtas pareigas patvirtina ir 2015 m. kovo 30 d. įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimas. Šiuo sprendimu yra konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, ko pasekoje už padarytą tarnybinį nusižengimą, jam 2014 m. kovo 7 d. buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog nepatenkinamai vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, egzistavo faktinis pagrindas tokiam įvertinimui atlikti. Todėl priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami, kaip neįrodyti bei paneigti aptartais įrodymais.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir jų nekartoja, kad atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą nebuvo pažeisti procedūriniai vertinimo tvarkos atlikimo reikalavimai, kurie yra nustatyti  Taisyklėse.

              Dėl pamionėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas