Civilinė byla Nr. e2-1147-370/2023
|
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00608-2022-5
|
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17
|
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dognus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovių UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ (toliau – ir atsakovė1), AS BluOr Bank (toliau – ir atsakovė2) ir AOC Invest SIA (toliau – ir atsakovė3) sudarytus sandorius:
1.1. 2021 m. gegužės 10 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 30 600 Eur AS BluOr Bank;
1.2. 2021 m. gegužės 11 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 32 640 Eur AS BluO Bank;
1.3. 2021 m. gegužės 12 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 21 216 Eur AS BluOr Bank;
1.4. 2021 m. gegužės 14 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 95 073,62 Eur AS BluOr Bank;
1.5. 2021 m. gegužės 17 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 20 400 Eur AS BluOr Bank;
1.6. 2021 m. gegužės 17 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 48 479 Eur AOC Invest SIA;
1.7. 2021 m. gegužės 18 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 89 046 Eur AS BluOr Bank;
1.8. 2021 m. gegužės 19 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 14 399,10 Eur AOC Invest SIA;
1.9. 2021 m. gegužės 20 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 649,52 Eur AS BluOr Bank;
1.10. 2021 m. gegužės 26 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 213 000 Eur AOC Invest SIA;
1.11. 2021 m. gegužės 26 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 5 012 803,92 Eur AS BluOr Bank;
1.12. 2021 m. gegužės 27 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 110 000 Eur AS BluOr Bank;
1.13. 2021 m. gegužės 28 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 32 708,50 Eur AS BluOr Bank;
1.14. 2021 m. gegužės 28 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 43 000 Eur AOC Invest SIA;
1.15. 2021 m. birželio 1 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 5 246,94 Eur AS BluOr Bank;
1.16. 2021 m. birželio 2 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 48 972,22 Eur AS BluOr Bank;
1.17. 2021 m. birželio 3 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 592 534,78 Eur AS BluOr Bank;
1.18. 2021 m. birželio 21 d. sandorį, kurio pagrindu UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 9 505,16 Eur AOC Invest SIA;
1.19. Taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervestus 6 420 274,76 Eur.
2. Atsakovė AS BluOr Bank pateikė prašymą patikrinti, ar ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams – ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu palikti nenagrinėtą.
3. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis I bis“) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad susitarimas dėl išimtinės jurisdikcijos gali būti sudaromas arba paliudijamas raštu. Ieškiniu ginčijami mokėjimai nėra savarankiški sandoriai. Ginčijami bankiniai mokėjimo pavedimai yra išvestiniai sandoriai, kurių sudarymo pagrindas yra kreditavimo sutartys (pagrindiniai sandoriai), sudarytos tarp tų pačių šalių. Sutarties KLJ-67/2017 Specialiųjų sąlygų 17.1 papunktis numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams; Sutarties KLJ-50/2018 Specialiųjų sąlygų 17.1 papunktis numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams. Sutartyse nustatyta sutartinė jurisdikcija taikytina ir ieškovės byloje reiškiamiems reikalavimams dėl sutarčių vykdymo eigoje atliktų mokėjimo pavedimų nuginčijimo. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nustatoma teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai. Šioje civilinėje byloje yra nustatyta, kad Latvijos Respublikos teismuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. C33466521. Ieškinys byloje Latvijos Respublikos teisme buvo pareikštas dar 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. anksčiau, nei ieškinys teismui pareikštas šioje byloje. Ieškovė byloje Latvijos Respublikos teisme ir šioje civilinėje byloje sutampa, atsakovės taip pat dalyvauja byloje Latvijos Respublikos teisme. Toje byloje yra ginčijami sandoriai, pagal kuriuos atlikta dalis mokėjimų, ginčijamų šioje byloje. Reglamento „Briuselis I bis“ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai susitarime nurodytas teismas nustato savo jurisdikciją pagal susitarimą, bet kuris kitos valstybės narės teismas atsisako savo jurisdikcijos to teismo naudai.
4. Atsakovė AS BluOr Bank taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-470-538/2023 pagal AS BluOr Bank ieškinį atsakovėms UAB „Dognus“ ir OOO „Nevskoe“ dėl 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei pripažinti teismo išreikalautą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedą Nr. 1 nevieša civilinės bylos medžiaga, neleidžiant su šiuo dokumentu susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, daryti kopijas.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovės AS BluOr Bank prašymus atmetė, grąžino ieškovei 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 egzempliorių.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Nemokumo reglamentas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų civilinės bylos, kurioje bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismingumo reglamentavimą, taip pat į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, nusprendė, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, kuriame atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ yra iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl bylos teismingumo, į atsakovės nurodytas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl sutartinio teismingumo ir ginčų nagrinėjimo Latvijos Respublikos teismuose, neatsižvelgiama.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė neginčija atsakovės nurodytų kreditavimo sutarčių sąlygų. Šios bylos ir Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtos bylos dalykas, pagrindas ir šalys nėra tapatūs: šioje byloje ieškovė ginčija mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu, o Latvijos Respublikos teisme prašo pripažinti tam tikrus sandorius negaliojančiais, be to, prašymus pateikusiai atsakovei AS BluOr Bank nėra pareikšti reikalavimai Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtoje byloje.
8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šios bylos teismingumui Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis 31 straipsnio 3 dalis netaikytina. Nenustatęs, kad byla yra teisminga Latvijos Respublikos teismui, atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą teismas atmetė.
9. Spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė, kuri šiuo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ kreditore, iš esmės reiškia ieškinį visų BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių interesais ir prašo taikyti restituciją, grąžinant ginčo pinigines lėšas ne ieškovei, o atsakovei BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“. Atsakovė BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ su ieškiniu sutinka, nors ir nesinaudoja teise savo vardu reikšti ieškinį. Teismas konstatavo, kad OOO „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ sudaryto 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimas negaliojančiu neturės tiesioginės prejudicinės reikšmės šio ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
10. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs ieškovės pateiktą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 egzempliorių grąžinti ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsnis), prašymo pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša netenkino.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties, nutraukė.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai nustatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK tiesiogiai nustatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartis, kuria atmetamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, nes ieškinys yra nagrinėjamas ir procesas vyksta toliau.
14. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą, tačiau, remiantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis Nr. e2-96-467/2022; 2022 m. liepos 5 d. nutartis Nr. e2-707-450/2022; 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis Nr. e2-648-933/2022 ir kt.), tokiose bylose CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nėra aiškinamas plačiai, siekiant pagrįsti pradėto apeliacinio proceso teisėtumą.
15. Vadovaudamasis CPK reglamentavimu bei aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neturi teisės apskųsti nutarties dalies, kuria atmestas jo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
17. Kasacinis teismas, įvertinęs padarinius, galinčius atsirasti nepagrįstai priėmus ieškinį su tarptautiniu elementu, konstatavo, kad tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama tik su galutiniu teismo sprendimu, byloje jau atlikus visus CPK nustatytus procesinius bylos nagrinėjimo veiksmus, reikštų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) pažeidimą, nes nepagrįstai pradėtas ir užbaigtas teisminis procesas turėtų būti vėl iš naujo pradedamas kitoje valstybėje, o tai lemtų papildomas laiko sąnaudas ir didesnes bylinėjimosi išlaidas, galėtų kilti ieškinio senaties taikymo klausimas ir pan.
18. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl ginčo dalyko, t. y. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, negali kartu išspręsti šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio teismingumo klausimo, nes tai paneigtų atsakovės teisės į apeliaciją tinkamą įgyvendinimą ir pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atsakovė AS BluOr Bank pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės AS BluOr Bank prašymas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams patikrinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu bei klausimą išspręsti iš esmės – patikrinus ieškovės UAB „Dognus“ ieškinio teismingumą konstatuoti, kad civilinė byla pagal ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį atsakovėms BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi JANĮ ir Nemokumo reglamento normomis, nepagrįstai ignoruodamas Reglamento Briuselis I bis imperatyvų reglamentavimą. CPK 1 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Todėl sprendžiant civilinės bylos su tarptautiniu elementu teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimą, nacionalinio teisės akto – JANĮ – nuostatos nėra aktualios ir negali būti taikomos.
19.2. Ieškovės šioje byloje pareikštas actio Pauliana ieškinys nėra tiesiogiai kylantis iš atsakovės BUAB „Baltijos šalių industrijos perdirbimo centras“ nemokumo bylos ir nėra glaudžiai su šios atsakovės nemokumo byla susijęs, todėl ieškiniui taikytinas ne Nemokumo reglamentas, o būtent Reglamentas „Briuselis I bis“. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad actio Pauliana ieškinys nelaikytinas nei kylančiu iš nemokumo bylos, nei glaudžiai su ja susijusiu, todėl actio Pauliana ieškiniui Nemokumo reglamentas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-684/2020).
19.3. Ieškovė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiais 13 atskirų sandorių, sudarytų atsakovių BUAB „Baltijos šalių industrijos perdirbimo centras“ ir AS BluOr Bank laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 3 d., t. y. 13 (trylika) bankinių mokėjimo pavedimų. Ginčijami mokėjimai nėra savarankiški sandoriai. Ginčijami bankiniai mokėjimo pavedimai yra išvestiniai sandoriai, kurių sudarymo pagrindas yra kreditavimo sutartys (pagrindiniai sandoriai), sudarytos tų pačių šalių (atsakovių). Bankinių mokėjimo pavedimų išvestinis pobūdis lemia inter alia (liet. be kita ko, be to) tai, jog ginčams dėl šių išvestinių sandorių taikytina tokia pati sutartinė šalių jurisdikcija, kokia taikytina ir pagrindinės kredito linijos sutartims. Sutarčių KLJ-67/2017 ir KLJ-50/2018 Specialiųjų sąlygų 17.1 papunktis numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams pagal atsakovės AS BluOr Bank buveinės vietą, o 17.2 papunktis numato, jog sutartis aiškinama pagal Latvijos Respublikos norminius aktus. Ieškovė turi taikyti ne Lietuvos, o Latvijos teisę, o ieškinys turi būti reiškiamas Latvijos Respublikos bendrosios jurisdikcijos teisme pagal atsakovės AS BluOr Bank buveinės vietą.
19.4. Latvijos Respublikos teismuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. C33466521. Ieškinys Latvijos byloje buvo pareikštas dar 2021 m. gruodžio 9 d. Ieškovė Latvijos byloje ir šioje civilinėje byloje sutampa, atsakovės taip pat dalyvauja Latvijos byloje. Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamoje byloje yra ginčijami sandoriai, kurių pagrindu atlikta dalis mokėjimų, ginčijamų šioje byloje. Tai reiškia, jog Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamoje byloje ir šioje byloje iš esmės sutampa proceso šalys, ieškinio faktinis pagrindas, ieškinio dalykas. Bylų nagrinėjimas dvejose skirtingose jurisdikcijose yra Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio pažeidimas.
20. Ieškovė UAB „Dognus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės AS BluOr Bank prašymas palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį, o tuo atveju, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. CPK 298 straipsnyje tiesiogiai numatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenumatyta. Skundžiama nutartis nėra ir negali būti apeliacijos objektas.
20.2. Ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atliktus bankinius pavedimus AS BluOr Bank ir AOC Invest SIA, t. y. savarankiškus vienašalius sandorius, kuriems nėra taikoma jokia sutartinė jurisdikcija. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ nemokumą sukėlė ir ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidė ne kredito sutarčių sudarymas, įvykęs dar 2017 m., bet 2021 m. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atlikti bankiniai pavedimai atsakovėms AS BluOr Bank ir AOC Invest SIA, kurie atlikti ieškovės reikalavimui tapus vykdytinam. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ žymiai pablogino savo finansinę padėtį ir dėl sudarytų ginčijamų sandorių tapo nebepajėgi atsiskaityti su kreditore – ieškove. Atsakovei BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ sudarius tokius sandorius nebuvo susitarta nei dėl sutartinio teismingumo, nei dėl taikytinos teisės. Toks ieškinys yra teismingas pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles – pagal atsakovės BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ buveinę, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 1 dalimi.
20.3. Ieškinys yra teismingas teismui pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, numatantį, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pagal Nemokumo reglamento 6 straipsnio 1 dalį.
20.4. Atskirajame skunde išsamiai cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-684/2020 ir šios bylos ratio decidendi skiriasi iš esmės.
21. Atsakovė SIA AOC Invest pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškovės UAB „Dognus“ actio Pauliana ieškinys atsakovėms BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant ieškovei UAB „Dognus“ teisę su ieškiniu kreiptis į Latvijos Respublikos teismus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas, tikrindamas šios civilinės bylos teismingumą, negalėjo remtis JANĮ ir Nemokumo reglamento nuostatomis. Lietuvos nacionaliniai teisės aktai negali būti taikomi sprendžiant dėl civilinės bylos su tarptautiniu elementu teismingumo. Nustatant šios bylos teismingumą turėjo būti taikomas Reglamentas Briuselis I bis. Reglamento Briuselis I bis 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, jog šis reglamentas netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Nemokumo reglamento 6 straipsnyje nustatyta, jog Nemokumo reglamentas nustato jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius. Actio Pauliana ieškiniai nelaikomi susijusiais su bankrotu, todėl jų teismingumo nustatymui netaikomas Nemokumo reglamentas.
21.2. Pagrindiniai sandoriai, pagal kuriuos atlikti actio Pauliana ieškiniu ginčijami mokėjimo pavedimai, aiškiai nustato visų kylančių ginčų teismingumą Latvijos Respublikos teismams.
21.3. Ieškovės actio Pauliana ieškinio reikalavimas dėl 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo pripažinimo negaliojančiu visiškai sutampa su Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamu reikalavimu, todėl, įvertinus, jog Latvijos Respublikos teisme byla iškelta anksčiau, taikytina Briuselis I bis reglamento 29 straipsnyje įtvirtinta lis pendens (laukiančios bylos) taisyklė, konstatuotina, jog reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu teismingas Latvijos Respublikos teismui ir ieškovės ieškinio dalis paliktina nenagrinėta, išaiškinant teisę kreiptis į Latvijos teismą.
22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 7 d. gautas ieškovės prašymas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir atmesti atsakovės AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, ir šią nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-470-538/2023 pagal AS BluOr Bank 2023 m. vasario 2 d. ieškinį UAB „Dognus“ ir OOO „Nevskoe“ dėl reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Alfagra“) ir SIA AOC Invest, t. y. nurodytoje byloje SIA AOC Invest iš esmės yra pareiškusi priešieškinį ieškovei, kuri yra pareiškusi ieškinį atsakovėms BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Sujungus civilines bylas, Lietuvos Respublikos teismuose būtų nagrinėjama viena sujungta civilinė byla, todėl tiek sujungta civilinė byla, tiek abi atskiros bylos (jei nebūtų sujungtos) turėtų būti nagrinėjamos Lietuvoje.
23. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 12 d. gauta atsakovės SIA AOC Invest nuomonė dėl ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo. Atsakovė prašo atsisakyti priimti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymą, tačiau nusprendus priimti prašymą – atsisakyti tenkinti jame nurodytus prašymus. Taip pat prašo patenkinti atsakovės AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties. Nurodo, kad bylos šalys gali pateikti atskirąjį skundą bei atsiliepimą į atskirąjį skundą, kiti papildomi procesiniai dokumentai negali būti teikiami byloje (CPK 355 straipsnis).
24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 12 d. gauta atsakovės1 nuomonė dėl ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo. Atsakovė prašo tenkinti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymą.
25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 13 d. gauta atsakovės2 nuomonė, kuria prašo: 1) atsisakyti priimti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymą, 2) skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 3) teismui nematant galimybės šioje proceso stadijoje atsisakyti prašymą priimti, nagrinėjant šią civilinę bylą nevertinti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų, arba nurodytus argumentus atmesti kaip nepagrįstus, 4) tenkinti atsakovės2 atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujos aplinkybės. Ieškovė taip pat nepagrįstai įrodinėja, kad ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams Briuselis I bis ir Nemokumo reglamento pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti atsakovės2 prašymai patikrinti, ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir ieškovės ieškinį atsakovėms dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl ieškovės ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams
28. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, kadangi jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, įskaitant procesą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
30. CPK 782 straipsnyje teismui nustatyta pareiga ex officio (savo iniciatyva) vertinti tarptautinį bylos teismingumą ir, nustačius, kad byla Lietuvos Respublikos teismams neteisminga, palikti ieškinį nenagrinėtą, nėra siejama su konkrečia proceso stadija (atsisakymas priimti ieškinį galimas tik ieškinio priėmimo stadijoje). Ieškinio priėmimo stadijoje priimta teismo nutartimi dėl tarptautinės jurisdikcijos teismas pasisako tik dėl to, ar, atsižvelgiant į ieškinio priėmimo stadijoje nustatytas faktines aplinkybes, jis turi kompetenciją spręsti ir pasisakyti dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog teismas, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų. Tarptautinės jurisdikcijos klausimas nėra fakto klausimas. Nors konkretūs jungiamieji faktoriai, kurių pagrindu nustatoma teismo tarptautinė jurisdikcija (pavyzdžiui, šalių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, pilietybė (įsteigimo valstybė) ir kt.), yra faktai, tačiau jų pagrindu atliekamas vertinimas dėl tarptautinės jurisdikcijos yra teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
31. Ieškovė actio Pauliana ieškiniu siekia nuginčyti atsakovės1 sudarytus sandorius, kurių pagrindu atsakovei2 ir atsakovei3 buvo perleistos skirtingos sumos (nutarties 1.1–1.19 papunkčiai). Ieškovė ieškinį pareiškė iš esmės siekdama apginti savo kaip kreditorės teises atsakovės1 bankroto byloje, kurioje buvo patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, kuriame atsakovei1 yra iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl bylos teismingumo, į atsakovės1 nurodytas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl sutartinio teismingumo ir ginčų nagrinėjimo Latvijos Respublikos teismuose, neatsižvelgiama. Teismas konstatavo, kad šios bylos teismingumui Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis 31 straipsnio 3 dalis netaikytina.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas atsakovui negrindžiamas vien bankroto teise, nes jis atsirado iki ir nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo, vien fakto, kad bankroto administratorius, veikiantis visų bankrutuojančio ieškovo kreditorių interesais ir ieškiniu de facto (faktiškai) siekiantis padidinti bankrutuojančios bendrovės turtą, yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka, jog ieškinį būtų galima laikyti patenkančiu į reglamento „Briuselis I“ („Briuselis I bis“) 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą išimtį, kuri sudarytų pagrindą taikyti Reglamento 1346/2000 taisykles (šiuo metu – Reglamentas 2015/848) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Todėl vien tai, kad, bankroto atveju tenkinus actio Pauliana, perleistas turtas ar jo vertė grąžinamas į bendrą bankrutuojančios įmonės turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais, nekeičia pačios bylos esmės ir ieškinio pobūdžio.
33. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės pareikšto actio Pauliana ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susiję, ir tačiau, ar taikytinos „Briuselis I bis“ nuostatos, vertintina aplinkybė, jog ieškinį iki nemokumo bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo pareiškė ieškovė, o ne atsakovė1 ar ne nemokumo administratorius, ir ieškinys motyvuojamas tuo, kad buvo suteikta pirmenybė kitiems kreditoriams ir faktiškai restitucijos būdu tiesioginiai turtiniai reikalavimai nukreipiami atsakovams, veikiantiems ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, šiems atsakovams teigiant, kad ginčo sandoriai sudaryti remiantis sutartimis, kuriose numatyta, kad ginčų sprendimas priklauso Latvijos Respublikos jurisdikcijai, todėl taikytinos Reglamento nuostatos.
34. Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, ar civilinė byla yra dėl actio Pauliana, kai ieškinys pareiškiamas dėl sutarties (sandorių) ar nesąžiningų veiksmų, nes, pažymėtina, kad daugeliu atveju tikėtina, jog tariamai nesąžiningas veiksmas (tarp skolininko ir trečiojo asmens) gali būti sutartinio pobūdžio, o pagrindinė teisė, kurią kreditorius siekia apginti pareikšdamas actio Pauliana, taip pat būna kilusi iš sutarties.
35. Bylos duomenimis, ieškovė 2022 m. gegužės 12 d., pareikšdama ieškinį dėl mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip pažeidžiančiais jos kaip neva skolininkės kreditorės teises, nurodė atsakovais Lietuvoje (skolininką – atsakovę1) ir užsienyje esančius (registruotus) juridinius asmenis, o pasirinkimą bylos teismingumo grindė CPK 33 straipsnio 1 dalies nuostata (pagal vieno iš atsakovų buveinės vietą) bei papildoma aplinkybe, kad Lietuvoje esančiam juridiniam asmeniui yra iškelta nemokumo (bankroto) byla, tik laukiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties įsiteisėjimo. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinį reiškia kaip reikalavimą iš pradinio kreditoriaus įgijęs subjektas ir turintis neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į Lietuvoje veikiančią atsakovę1. Taip pat nurodė, kad faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės: atsakovė1 ir OOO „Nevskoe“ (toliau – ir pradinis kreditorius) 2020 m. lapkričio 24 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 24112020 dėl kviečių pirkimo–pardavimo (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė1 liko skolinga pradiniam kreditoriui 5 477 934,70 Eur, nors turėjo sutartinę prievolę atsiskaityti iki 2021 m. gegužės 10 d. Skolininkė tuo metu sudarė ginčo piniginių lėšų pervedimo sandorius. Pradinis kreditorius, vadovaudamasis pirkimo sutarties 8.1 papunkčiu, 2021 m. gegužės 24 d. pareiškė ieškinį Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos arbitražo teismui (toliau – ir arbitražo teismas) atsakovei1 dėl 5 477 934,70 Eur skolos priteisimo.
36. Arbitražo teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pradinio kreditoriaus ieškinį patenkino – priteisė pradiniam kreditoriui iš atsakovės1 5 477 934,70 Eur skolą, palūkanas, kurių dydis, mokant per metus, yra 3,5 proc. nuo 5 477 934,70 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki bus sumokėta visa priteista suma. Pradinis kreditorius 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo susitarimo (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis) pagrindu perleido ieškovei: 1) reikalavimo teisę į 5 477 934,70 Eur sumai ir bet kurioms kitoms su reikalavimu susijusioms sumoms (palūkanos, netesybos ir visos kitos sumos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1.1 papunktis); 2) laikinąsias apsaugos priemones, taikytas siekiant užtikrinti reikalavimą (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1.2 papunktis); 3) visus su reikalavimu susijusius pradinio kreditoriaus pareikštus reikalavimus ir procesinius statusus bei iš reikalavimo kylančias teises (įskaitant perleidėjo reikalavimą civilinėje byloje Nr. C33466521 (byla iškelta Latvijoje) ir perleidėjo reikalavimą baudžiamojoje byloje Nr. 11092060221 (byla iškelta Latvijoje), visose Lietuvoje ir kitose šalyse iškeltose bylose, bet neapsiribojant vien tik tuo (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1.3 papunktis).
37. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, nurodydama ieškinio teisinio pagrindo aplinkybes, kad yra kreditorė ir turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną atitinkamo dydžio reikalavimo teisę į atsakovę1, ieškinio reikalavimus kildina iš reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę pagal arbitražo teismo sprendimą. Toks arbitražo sprendimas galėtų būti vertinamas kaip įrodymas, kad atsakovė1 ginčijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę ir ji buvo abejotina (iš sprendimo turinio matyti, kad buvo pareikštas atsakovės1 ir priešieškinis pradiniam kreditoriui), tačiau ne kaip įrodymas, patvirtinantis vykdytiną reikalavimo teisę, nes nėra pateikiama duomenų apie sprendimo vykdytinumą Lietuvos Respublikoje, t. y. kad jis gali ar yra vykdytinas. Pažymėtina, kad tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta ieškinyje nėra nurodoma aplinkybių dėl arbitražo sprendimo vykdytinumo, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nei pradinis kreditorius, nei ieškovė arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje procedūros nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo posėdžio pradžios nebuvo ir nėra inicijavę. Pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas, kad šios bylos nagrinėjimo metu, ieškovė yra nemokumo byloje pripažinta kreditore, patvirtinus jos finansinį reikalavimą, nepaneigia reikalavimo vykdytinumo aplinkybės, nes, kaip matyti iš ieškovės nemokumo bylos duomenų reikalavimas buvo grindžiamas ir finansinio reikalavimo dydis buvo patvirtintas remiantis arbitražo teismo sprendimu, kuris atskirojo skundo nagrinėjimo dieną nebuvo pripažintas ir vykdytinas Lietuvoje, todėl nagrinėjamoje byloje negalima remtis nurodomu faktu kaip prejudiciniu dėl jo turinio aplinkybių.
38. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos Niujorko konvencijoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).
39. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toliau plėtojamoje praktikoje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo, kuria remiasi ir atsakovės, nurodoma, kad tam, jog teismo sprendimas sukeltų teisinius padarinius, įskaitant res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią, kitoje valstybėje (kitose valstybėse), paprastai reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas reikalauja vykdytinumo, siekiant jį vykdyti, taip pat reikalingas leidimas jį vykdyti. Sąlygos, pagal kurias yra pripažįstami tarp skirtingų valstybių ir vykdomi teismo sprendimai, yra išdėstytos skirtingose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos reglamentuose, tarptautinėse sutartyse ir nacionalinėse proceso teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas). Taigi, užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti suteikia jam faktiškai tokią pačią teisinę galią, kaip ir nacionalinio teismo priimto sprendimo. Vis dėlto, nors užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti lemia šio sprendimo privalomumą pripažįstančioje valstybėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, neatlieka šio teismo sprendimo turinio revizijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-156-943/2023, 14–15 punktai).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai kreditorius, prašydamas teismo patvirtinti jo finansinį reikalavimą, pateikia užsienio arbitražo sprendimą, kuris nėra nustatyta tvarka pripažintas ir leistas vykdyti, teismas negali tokio sprendimo pagrindu tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Taip pat teismas negali tokio užsienio arbitražo sprendimo vertinti kaip įrodymo, pagrindžiančio kreditoriaus reikalavimą, bei pakartotinai spręsti dėl pateikto reikalavimo pagrįstumo. Gavęs tokį kreditoriaus prašymą nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantis teismas turėtų pasiūlyti kreditoriui CPK nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022, 48 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės2 prašymą dėl bylos teismingumo ir teisinių padarinių – ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto, nepagrįstai net preliminariai nevertino ir pirmiausia nenustatė, ar ieškovė yra subjektas (kreditorius), turintis teisinį ir faktinį suinteresuotumą – teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį – t. y. ar atitinka vieną iš esminių tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti sąlygų – vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką, tam, kad galėtų ginčyti skolininko sudarytus sandorius, ir tik tada vertinti, ar tokio pobūdžio ieškinys (ne)teismingas Lietuvos Respublikos teismui, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pareikšti turtiniai reikalavimai nukreipti Latvijoje veikiančioms atsakovėms ir reikalaujamos restitucijos taikymo atveju, jos vykdymas būtų siejamas su Latvijos Respublikos jurisdikcija. Apibendrinant šioje nutartyje nurodomus argumentus ir teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio teismingumo yra nepagrįstos.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
43. Atsakovė2 prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovei į bylą pateikus CPK nenumatytą prašymą, tiek paties prašymo priėmimo klausimas, tiek galbūt prašymo argumentų nagrinėjimas užvilkins bylą, o taip pat sukėlė proceso dalyviams papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės2 nuomone, ieškovė teikdama CPK nenumatytus papildomus procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui piktnaudžiavo procesine teise, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovei paskirtina CPK nustatyta bauda.
44. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
46. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktame 2023 m. gruodžio 7 d. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovės veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad, atsakovės2 nuomone, ieškovė netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieškovė pateikdama teismui 2023 m. gruodžio 7 d. prašymą įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės2 prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).
48. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai, taip pat ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. prašymo ir atsakovių nuomonių dėl ieškovės prašymo argumentai, neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio teismingumo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes tokiam klausimui išspręsti reikia vertinti ne tik aplinkybes, kurių nepagrįstai nevertino pirmosios instancijos teismas, tačiau tokioms aplinkybėms įvertinti būtina išklausyti ir byloje dalyvaujančių asmenų nuomones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės AS BluOr Bank prašymas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams patikrinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėja Danguolė Martinavičienė