Civilinė byla Nr. 2S-1742-577/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17266-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.2; 3.3.2.3.; 3.1.11.4; 3.5.1.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. prašymą vykdymo procese dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas V. P. (V. P.), I. P., antstolė I. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.              Ginčo esmė

            Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo - prašė nustatyti, jog V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, t.y. nurodyti, kokia skolininko turto dalis yra konkrečiame antstolės areštuotame turte, nurodyti siūlytiną naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie antstolės taikytą areštą šiam turtui; patikslinti reikalavimą, nurodant ar prašoma nustatyti skolininko turto dalį areštuotoje banko sąskaitoje bei pateikti patikslinto prašymo ir jo priedų po 3 jų egzempliorius, priedus patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, jog prašymo trūkumai yra neesminiai, įstatymas neįpareigoja pareiškėjo nurodyti teisinį pagrindą, tokio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu; be to, išieškotojos procesiniai dokumentai leidžia tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos Z. B. prašymą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas įvertinęs patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes, pateiktus priedus, padarė išvadą, jog  pareiškėja neištaisė visų 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, t.y. nenurodė siūlytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, nepateikė įrodymų apie antstolės taikytą areštą turtui, kuriame prašoma nustatyti skolininko turto dalį, nepateikė prašymo priedų originalų ar patvirtintų kopijų ir priedų 3 egzempliorių. Laikė, kad prašymo trūkumai, atsižvelgiant į pareikšto pareiškimo specifiką, yra esminiai, o jų nepašalinimas trukdo bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, kad tokių prašymų išnagrinėjimui CPK 593 straipsnis numato trumpus terminus bei numato jų nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog prašymo trūkumai galėtų būti šalinami, nustatoma ginčo esmė, suformuojami šalių reikalavimai parengiamojo posėdžio metu yra laikė nepagrįstais.

III.              Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja Z. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties; prašo ją panaikinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes prašymas pateiktas su neesminiais trūkumais. Teigia, kad įstatymas neįpareigoja pareiškėjo nurodyti teisinį pagrindą; tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Išieškotojos procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – prašomas nustatyti skolininko ir bendraskolės turto dalis. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą apribojama asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai pašalinti pareiškimo trūkumus, susijusius su konkrečių skolininko ir bendraskolės neteisėtų veiksmų įvardijimu. Be to, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus bei nėra pakankamai teisiškai išprususi. Teismo nutartį vertina kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų, pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai. Apeliantės manymu, jos procesiniai dokumentai leidžia tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, prašymo trūkumai yra neesminiai ir gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio (pareiškimo) trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio (pareiškimo) reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui (pareiškimui) priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, vadovaudamasi CPK 593 ir 667 straipsniais, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodydama tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausantį turtą, tiek prašomą skolininkui nustatyti dalį, iš kurios būtų galima išieškoti. Prie prašymo pridėjo antstolės I. B. 2016 m. balandžio 29 d. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko V. P. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiame siūlyme yra informacija, kad antstolė  vykdo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. 0011/12/00048) dėl 14 4881 Eur išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojai Z. B., kad 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp V. P. ir jo sutuoktinės I. P. sudaryta Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2A-792-275/2016 buvo pripažinta negaliojančia. 2016 m. balandžio 22 d. buvo areštuotas I. P. vardu registruotas ir 2010 m. spalio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi padalintas turtas, I. P. sąskaita banke (nurašyta 91,30 Eur suma, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokius pareiškėjos prašymo trūkumus laiko esminiais, trukdančiais bylos nagrinėjimui, t.y. kad apeliantė nenurodė siūlytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, nepateikė įrodymų apie antstolės taikytą areštą turtui, kuriame prašoma nustatyti skolininko turto dalį, nepateikė prašymo priedų originalų ar patvirtintų kopijų ir priedų 3 egzempliorių. Apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl šių trūkumų įtakos, sprendžiant prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo klausimą.

Pažymėtina, CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant būtinybei, teismui nustatyta galimybė skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliantei nepateikus atitinkamų dokumentų, susijusių su sprendžiamu klausimu, teismas turi galimybę atitinkamus dokumentus (įrodymus apie antstolės taikytą areštą turtui) išsireikalauti iš vykdymą atliekančio antstolio. Tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus antstolis turi pateikti teismui reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus ir kt.), yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymo priedas yra nedidelės apimties (1 lapas), skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas priedų kopijų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikimas (CPK 113 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat negali būti laikomas esminiu, trukdančiu pradėti procesą.

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėja nenurodė siūlytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naudojimosi turtu tvarkos pasiūlymai turi būti teikiami tik svarstant prašymo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Tačiau akcentuotina ir tai, kad pareiškėja turi procesinę pareigą pateikti teismui reikalaujamus dokumentus, tinkamai suformuluoti prašymą bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.2d.); o pareigos nevykdymas gali sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. 

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos taisyklės, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir (ar) atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK  337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu,  teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d.  nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

       Teisėja                                                                                                          Jadvyga Mardosevič