Civilinė byla Nr. 2-2811-217/2012

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02417-2012-2

Procesinio  sprendimo kategorija 116.4.; 128.2.

(S)

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Ž., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 dirbo Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje, kuris nuo 1966-01-01 buvo pervadintas Jurbarko rajono Viešvilės k. profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis, tačiau jam darbo knygelė nebuvo išduota.

Nurodė, kad 1955-09-01 pradėjo lankyti Venckų pradinę mokyklą Priekulės r., kuris vėliau buvo pervadintas į Klaipėdos r. Baigė šią mokyklą po 4 metų, 1959 m. gegužės mėn. Jurbarko r. Viešvilės 8-metėje mokykloje mokėsi nuo 1959-09-01 iki 1964-06-13, laikė egzaminus, jam buvo išduotas aštuonmečio mokslo pažymėjimas Nr.042489. Nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 dirbo Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje, kuris nuo 1966-01-01 buvo pervadintas Jurbarko rajono Viešvilės km. profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis, tačiau darbo knygelė jam nebuvo išduota. Nuo 1968-05-01 iki 1970-07-01 tarnavo armijoje. Nuo 1967-05-05 įsidarbino Tauragės rajono Lauksargių tarybiniame parodomajame darbininko pareigose, šioje darbovietėje jam išdavė darbo knygelę. Šiuo metu pageidauja persiskaičiuoti socialinio draudimo senatvės pensiją, mano, kad ji turi padidėti, nes darbo stažas nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 dirbus Jurbarko rajone Tėvynės kolūkyje, kuris 1966-01-01 buvo pervadintas Jurbarko rajono Viešvilės kaimo Profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis, apskaičiuojant senatvės pensiją, jam nebuvo įskaitytas. Kreipėsi į VSDFV Jonavos skyrių dėl pensijos perskaičiavimo, tačiau buvo atsisakyta pensiją perskaičiuoti, nes nebuvo duomenų apie jo darbą Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje (Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis) laikotarpyje nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 archyve nėra. Jurbarko rajono savivaldybės archyvo pažymoje nurodyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyve saugomuose nepilnai išlikusiuose „Tėvynės“ kolūkio 1960 - 1965 laikotarpio dokumentuose apie jo ir jo šeimos narių I. Ž., E. Ž., J. Ž. darbinę veiklą Jurbarko rajono „Tėvynės“ kolūkyje 1960 m. - 1965 m. laikotarpyje nerasta, išskyrus duomenis iš „Tėvynės kolūkio 1960 m., 1961 m., 1962 m., 1963 m., 1964 m., 1965 m. „Tėvynės“ kolūkio kolūkiečių susirinkimų protokolai saugomi Tauragės apskrities archyve. „Tėvynės“ kolūkis veikė iki 1965 m. pabaigos, o nuo 1966-01-01 šio kolūkio bazėje pradėjo veikti Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis. Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomojo ūkio 1966 m., 1967 m., visi personalo dokumentai neišsaugoti ir į Jurbarko rajono savivaldybės likviduotų įmonių archyvą neperduoti, todėl apie jo ir jo šeimos narių darbą minėtame ūkyje 1966-1967 m. laikotarpyje suteikti nebuvo pagrindo. Tauragės apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad peržiūrėjus Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio nepilnai išlikusio archyvinio fondo dokumentuose 1959-1965 m. dokumentus, žinių apie I. Ž. priėmimą į kolūkio narius nerasta. Suteikti žinių apie I. Ž. darbą Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomajame ūkyje ir atleidimą iš darbo 1966-1972 metais negali, nes Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomojo ūkio personalo dokumentai Tauragės archyve nesaugomi. Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio nepilnai išlikusio archyvinio fondo dokumentuose, Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio 1964 m. protokolų knygoje, Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės" kolūkio valdybos 1964-09-09 posėdžio protokole Nr. 13 I. Ž. yra minimas kaip kolūkietis:„Svarstyta už gerą šiaudų kūgių sukrovimą premijų išmokėjimas kolūkiečiams. Nutarė:....Be to, išmokėti už tą pat darbą premijas kolūkiečiams ir Ž. I.“. I. Ž. yra jo tėvas. Tauragės rajono savivaldybės archyvo pažymos prieduose yra nurodyta, kad „Tėvynės“ kolūkio kolūkiečių darbo apskaitos knygose už laikotarpį nuo 1960 m. sausio mėn. iki 1965 m. gruodžio mėn. „Tėvynės“ kolūkyje dirbo jo šeimos nariai tėvas I. Ž., motina E. Ž., brolis J. Ž.. Apie jo darbą Jurbarko rajono „Tėvynės“ kolūkyje yra šie duomenys: 1963 m. liepos mėn. 30 dienų,   1964 m. 1965 m. nurodyta grūdų davimas už darbą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti pensijos perskaičiavimui. Paaiškino, kad jo tėvas dirbo su arkliais, ganė karves, o jie su broliu J. Ž. vasaromis padėjo tėvui. Jie tėvui padėdavo šeimyninės rangos būdu, dirbdavo darbo dienomis apie 4,5 val., faktiškai – 5 – 5,5 val., bet rašo, kad dirbo 3 val., kad nebūtų skriaudos Sodrai. Mokėsi pilną dieną, Viešvilės aštuonmetėje mokykloje 5 pamokos baigdavosi 13.45 val. Jie 14 val. būtinai turėdavo padėti tėvui, dirbo kolūkiečio pareigose tėvo pagalbininku. Pagal 1963 m. kolūkio valdybos nutarimą jų visą šeimą priėmė kaip kolūkio narius, o ne kaip kolūkio kiemo. Paaiškino, kad paskaičiavo, jog mėnuo turi 30 dienų, per metus dirbo 12 mėn. 30 dienų dauginau iš 12 val. išeiginėmis dienomis, kai nereikėjo eiti į mokyklą, gavosi 360 val. per mėnesį. Dauginau iš 2 mėnesių, kadangi vasaros atostogos buvo nepilnai 3 mėnesius, birželio mėn. 1 savaitę reikėjo mokytis. Gavosi 2 mėnesiai pilno darbo, 25 dienos pilno darbo birželio mėn. Toliau ėmė 5 darbo dienas ir dauginau iš 3 darbo val., kadangi ėjo į mokyklą. Negali pasakyti, kiek išdirbo 1960 m. lapkričio mėn. darbadienių. Viskas buvo rašoma ant tėvų, pinigai rašomi buvo ant tėvų.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė S. M. su pareiškėjo J. Ž. pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153, toliau - Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781, toliau - Nuostatai). Pagal šių teisės aktų nuostatas skiriamos senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų koeficientų, kurie apskaičiuojami atskirai pagal asmens draudžiamąsias pajamas turėtas per 5 palankiausius paeiliui einančius kalendorinius metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31, bei pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994-01-01 iki pensijos skyrimo mėnesio. Pensijų įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priedas už stažo metus suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio draudimo stažą. Pensijų įstatymo 241 str. numatyta, kad Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų viršijančių 30 metų skaičiaus. 2012-11-01 dienai J. Ž. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas priedui už stažo metus sudaro 32.7127 metai. Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01 visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Vadovaujantis Nuostatų 23 p., Pensijų įstatymo 54 str. išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbas kolūkyje - kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių kolūkiuose - darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais Nuostatų 23 p. išvardintais dokumentais. Vadovaujantis Nuostatų 16.1 p. kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas, į darbo stažą iki 1966-01-01 įskaitomas neatsižvelgiant į tai ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkio narių vaikus (kolūkio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje pradėjo dirbti nuo 1959-06-01, t.y. būdamas vos 10 metų. Atsižvelgiant į šį faktą bei minėtų teisės aktų nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti ne tik darbo kolūkyje faktą, bet ir laikotarpiu nuo 1959-06-01 iki 1964-08-26 (t.y. iki pareiškėjui sukako 16 metų) kolūkyje faktiškai dirbtų dienų skaičių. Pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos archyvo išduotus Jurbarko rajono „Tėvynės“ kolūkio išlikusius 1961-1965 m. dokumentus darbo stažas pareiškėjui užskaitytas nuo 1963-07-01 iki 1963-07-31 - 30 d. d. bei nuo 1964-09-01 iki 1964-09-15 - 2 d. d. Iš pateiktų ūkinių knygų kopijų negalima nustatyti, kad pareiškėjas J. Ž. buvo priimtas į kolūkio narius. Pažymėtina, kad narystė kolūkyje patvirtinama visuotinių kolūkio narių susirinkimų protokolų išrašais/kopijomis. Pareiškėjo pateiktoje Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės mokyklos 2012-06-25 pažymoje Nr. S-339 nurodyta, kad J. Ž. mokėsi Viešvilės aštuonmetėje mokykloje nuo 1956-09-01 ir 1964 m. baigė 8 klases. Minėta pažyma patvirtina faktą, kad prašomu nustatyti darbo laikotarpiu pareiškėjas mokėsi mokykloje, todėl negalėjo tuo pačiu metu eiti į mokyklą bei į darbą kolūkyje. Jei vaikai padėdavo tėvams dirbti po kelias valandas, tai tokių skaičiavimų nėra. Yra nustatyta 8 –ų val. darbo diena, turi būti faktiškai išdirbtos dienos ir turi būti nurodyta kiek konkrečiai per mėnesį žmogus išdirbo darbo dienų. Atostogų metu vaikai galėjo dirbti, pagrinde taip ir būdavo, kad atostogų metu vaikai dirba kažkokius darbus. Už atostogų metu dirbtus darbadienius vaikai gaudavo atlyginimą , tai įrodyta dokumentais- darbo stažas pareiškėjui užskaitytas nuo 1963-07-01 iki 1963-07-31 - 30 d. d. bei nuo 1964-09-01 iki 1964-09-15 - 2 d. d..

Pareiškimas atmestinas.

Liudytojas Vytas V. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis 1959 m. pavasarį su tėvais atsikraustė į Viešvilę, su pareiškėju buvo artimiausi jų kaimynai, draugavo. Jis lankė Viešvilės aštuonmetę mokyklą, pareiškėjas mokėsi viena klase žemiau, mokykla buvo dieninė. Jis pats iš Viešvilės išvyko 1963 m. Jo tėvas dirbo laukininkystės brigadininku, mama nedirbo, neblogai gyveno, o kaimynų visa šeima dirbo. J tėvas dirbo su arkliais, pašarus veždavo, yra ir jis padėjęs. J tėvas mišinius pjaudavo, veždavo buliams, iš kapščių išimdavo ir veždavo į fermas burokus, bulves. Tėvams dirbti padėdavo vaikai J ir J. Pamokos mokykloje būdavo iki pietų, vaikai pareidavo ir skubėdavo tėvams padėti dirbti fermose. J ir J prižiūrėjo antis, žąsis, vištas, šerdavo bulius, mišinį pjaudavo, kai mišinys baigdavosi, į panemunę važiuodavo, pjaudavo žolę, su šakėm sukraudavo į vežimą, padėdavo tėvui prie pašarų. Jų mama dirbo kiaulių fermoje, mamai pagrinde padėdavo J. Dirbo visa šeima. Konkrečiai negali pasakyti, kiek kuriais metais pareiškėjas yra išdirbęs dienų.

Liudytojas A. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad J. Ž. už jį mokėsi 2 klasėm aukščiau Viešvilės aštuonmetėje mokykloje. Jie buvo artimiausi kaimynai, bendravo. J tėvas dirbo fermoje. Kaip draugai padėdavo  J. Ž. ir jo broliui J ganyti žąsis, kiaušinius surinkdavo. J su broliu J po pamokų padėdavo tėvui dirbti prie fermų, jie veždavo gyvuliams šerti bulves, burokus. Vaikai tėvams dirbti darbus padėdavo po pamokų ir vasaros atostogų metu. Konkrečiai negali pasakyti kiek dienų ar metų dirbo J. Ž. kolūkyje.

2012-06-25 Jurbarko r. Viešvilės pagrindinės mokyklos pažyma apie mokslą Nr. S-339 nustatyta, kad J. Ž. mokėsi Viešvilės aštuonmetėje mokykloje nuo 1956-09-01 ir 1964 m. baigė 8 klases (b. l. 6). 2012-01-23 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 10.19-3971 kopija nustatyta, kad J. Ž. skirta 560,15 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2011-05-01 iki gyvos galvos, senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytą 32.7072 m. trukmės stažą bei 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000 ir 2004 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 1.4106 ir 0.7755 (b. l. 7); 2012-01-24 raštu Nr. (10.1)10.29-881 VSDFV Kauno skyrius informavo pareiškėją, jog pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsiųstas „Tėvynės“ kolūkio 1963 m. kolūkio narių ir šeimų apskaitos knygos kopiją ir kolūkiečių darbo apskaitos knygos kopiją stažas užskaitytas nuo 1963-07-01 iki 1963-07-31, o apie darbą Jonavos tarybiniame ūkyje pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsiųstą 1965 m. įsakymo kopiją darbo stažas užskaitytas nuo 1965-08-10 iki 1965-09-15 (b. l. 8). Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2012-03-23 pažymos Nr. Ar5-669 matyti, kad likviduotų įmonių archyve saugomuose nepilnai išlikusiuose „Tėvynės“ kolūkio 1960-1965 m. laikotarpio dokumentuose (F. Nr. 108) jokių kitų duomenų apie pareiškėjo ir jo prašyme nurodytų šeimos narių (I. Ž., E. Ž., J. Ž.) darbinę veiklą Jurbarko rajono „Tėvynės“ kolūkyje 1960-1965 m. laikotarpiu nerasta, išskyrus duomenis, pateiktus iš „Tėvynės“ kolūkio 1960 m., 1961 m., 1962 m., 1963 m., 1964 m. ir 1965 m. knygų, „Tėvynės“ kolūkis veikė iki 1965 m. pabaigos, o nuo 1966-01-01 šio kolūkio bazėje pradėjo veikti Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis, kurio 1966 m., 1967 m. visi personalo dokumentai (F. Nr. 486) neišsaugoti ir į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvą neperduoti (b. l. 9). 2012-07-11 Tauragės apskrities archyvas rašte Nr. A-405 nurodė, jog peržiūrėjus Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio nepilnai išlikusio archyvinio fondo dokumentuose esančius Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio 1959-1965 metų dokumentus, žinių apie I. Ž. priėmimą į kolūkio narius nerasta; suteikti žinių apie I. Ž. darbą Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomajame ūkyje ir atleidimą iš darbo 1966-1972 metais negali, nes Jurbarko rajono Viešvilės kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomojo ūkio personalo dokumentai Tauragės apskrities archyve nesaugomi. Tauragės apskrities archyvas taip pat nurodė, kad Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio nepilnai išlikusio archyvinio fondo dokumentuose, Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio 1964 m. protokolų knygoje, Jurbarko rajono Viešvilės apylinkės „Tėvynės“ kolūkio valdybos 1964 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokole Nr. 13 I. Ž. yra minimas kaip kolūkietis: „Svarstyta: už gerą šiaudų kūgių sukrovimą premijų išmokėjimas kolūkiečiams. Nutarė: ... . Be to, išmokėti už tą pat darbą premijas kolūkiečiams ... ir Ž. I..“ (b. l. 10). Asmeninės sąskaitos Nr. 262 kopija nustatyta, kad I. Ž. nuo 1956 m. dirbo KPTM-9 mokomajame ūkyje lauko darbininku, o 1972 m. kovo 27 d. išvyko į Jonavą (b. l. 12). Iš J. Ž. darbo knygelės nustatoma, kad pareiškėjui ji išduota 1967 m. gegužės 5 d., o įrašai joje apie pareiškėjo darbo laikotarpį pradėti daryti nuo 1968 m. sausio 8 d. iki 1990 m. rugpjūčio 15 d. (b. l.13-16). Darbo knygelės KT-I Nr. 0616263 kopija nustatyta, kad įrašai apie pareiškėjo darbo laikotarpį pradėti daryti nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 17-20). Iš 1968-11-14 darbo stažo pažymėjimo kopijos matyti, kad I. Ž. nuo 1952 m. yra kolūkio narys ir jo darbo stažas yra nuo 1952 m. iki 1959 m. (b. l. 21). „Tėvynės“ kolūkio kolūkiečių darbo apskaitos knygų kopijomis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 1960 m. sausio mėn. iki 1965 m. gruodžio mėn. „Tėvynės“ kolūkyje dirbo jo šeimos nariai tėvas I. Ž., motina E. Ž., brolis J. Ž., apie pareiškėjo darbą Jurbarko rajono „Tėvynės“ kolūkyje yra šie duomenys: 1963 m. liepos mėn. 30 dienų, 1964 m., 1965 m. nurodyta grūdų davimas už darbą (b. l. 22-61).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Ir teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, šio fakto nustatymas būtinas pensijai perskaičiuoti, todėl pareiškimas  nagrinėtinas teismine tvarka (LR CPK 445 str.).

Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Kaip nurodė pareiškėjas savo pareiškime jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi nuo to priklauso, ar pareiškėjui bus perskaičiuota ir padidinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Tačiau nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas privalo išsiaiškinti, koks taikytinas teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153, toliau - Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781, toliau Nuostatai). Senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo bei draudžiamųjų pajamų koeficientų, kurie apskaičiuojami atskirai pagal asmens draudžiamąsias pajamas turėtas per 5 palankiausius paeiliui einančius kalendorinius metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31, bei pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994-01-01 iki pensijos skyrimo mėnesio. Pensijų įstatymo 6 str. 1 d. nustato, kad valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priedas už stažo metus suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio draudimo stažą. Pensijų įstatymo 241 str. numatyta, kad Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų viršijančių 30 metų skaičiaus. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės S. M. paaiškinimais nustatyta, kad 2012-11-01 dienai J. Ž. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas priedui už stažo metus sudaro 32.7127 metai. Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01 visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Vadovaujantis Nuostatų 23 p., Pensijų įstatymo 54 str. išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbas kolūkyje - kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių kolūkiuose - darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais Nuostatų 23 p. išvardintais dokumentais. Vadovaujantis Nuostatų 16.1 p. kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas, į darbo stažą iki 1966-01-01 įskaitomas neatsižvelgiant į tai ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkio narių vaikus (kolūkio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius. Pareiškėjas nurodo, kad Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje jis pradėjo dirbti nuo 1959-06-01, t.y. būdamas vos 10 metų, tačiau paties pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei 2012-06-25 Jurbarko r. Viešvilės pagrindinės mokyklos pažyma apie mokslą Nr. S-339 nustatyta, kad J. Ž. tuo metu mokėsi Viešvilės aštuonmetėje mokykloje dieniniame skyriuje nuo 1956-09-01 ir 1964 m. baigė pilną dieninės   mokyklos mokymosi programą -8 klases. Teismas laiko  nustatytomis ir įrodytomis aplinkybes, kad prašomu nustatyti darbo laikotarpiu nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 J. Ž. mokėsi mokyklos dieniniame skyriuje, todėl negalėjo tuo pačiu metu eiti į mokyklą bei į darbą kolūkyje ir dirbti pilną darbo dieną. Be to, pareiškėjas taip pat privalo įrodyti ne tik darbo kolūkyje faktą, bet ir laikotarpiu nuo 1959-06-01 iki 1964-08-26 kolūkyje faktiškai dirbtų dienų skaičių. 2012-01-24 raštu Nr. (10.1)10.29-881 VSDFV Kauno skyrius informavo pareiškėją, jog pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsiųstas „Tėvynės“ kolūkio 1963 m. kolūkio narių ir šeimų apskaitos knygos kopiją ir kolūkiečių darbo apskaitos knygos kopiją stažas užskaitytas nuo 1963-07-01 iki 1963-07-31 – 30 d. d., o apie darbą Jonavos tarybiniame ūkyje pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsiųstą 1965 m. įsakymo kopiją darbo stažas užskaitytas nuo 1965-08-10 iki 1965-09-15 – 2 d. .d. (b. l. 8). J. Ž. teigia, kad pagal 1963 m. kolūkio valdybos nutarimą jų visa šeima buvo priimta kaip kolūkio nariai, o ne kaip kolūkio kiemas, tačiau pareiškėjas šio savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.). Iš pateiktų ūkinių knygų kopijų negalima nustatyti, kad pareiškėjas J. Ž. buvo priimtas į kolūkio narius. Pažymėtina, kad narystė kolūkyje patvirtinama visuotinių kolūkio narių susirinkimų protokolų išrašais/kopijomis, tokių duomenų pareiškėjas nepateikia. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis laikotarpiu nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 dirbo šeimos rangos santykiais taip pat atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti, pateiktais   kolūkio narių ir šeimų apskaitos knygų išrašais nustatoma, kad  „Tėvynės“ kolūkio  1963 m.  apskaityta Ž. I., Ž. E. įstojusių į kolūkį 1960 m, specialybės  žemdirbių,kolūkiečių  šeima,   šios šeimos nariu nurodytas ir mažametis pareiškėjas  Ž. J.,  jam darbo  stažas pagal išlikusius dokumentus  užskaitytas  vasaros atostogų metu nuo 1963-07-01 iki 1963-07-31 – 30 d., kuomet  kolūkiečių šeimų vaikai per vasaros atostogas  galėdavo dirbti kolūkyje, ir jiems už tai būdavo mokama, tačiau tai neįrodo, kad  pareiškėjas, būdamas  nepilnametis, būdamas mažamečiu kolūkiečio šeimos nariu, buvo priimtas visuotinio kolūkio susirinkimo ar valdybos į kolūkio narius (LR CPK 177, 178 str.).

Nesant duomenų, kad pareiškėjas J. Ž. nuo 1959-06-01 iki 1967-05-03 dirbo  nuolatinai, pilnas  darbo dienas Jurbarko rajono Tėvynės kolūkyje, kuris nuo 1966-01-01 buvo pervadintas Jurbarko rajono Viešvilės k. profesinės technikos mokyklos Nr. 9 mokomasis ūkis, jam darbo knygelė nebuvo išduota, prašomas nustatyti juridinis faktas laikytinas neįrodytu. Priešingai, surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. Ž. tuo metu mokėsi Viešvilės aštuonmetėje mokykloje dieniniame skyriuje nuo 1956-09-01 ir 1964 m. baigė pilną dieninės   mokyklos mokymosi programą -8 klases. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas  nepatvirtintas  pateiktais įrodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, pateiktais dokumentais  yra neįrodytas  ir nenustatytinas, todėl J. Ž. pareiškimas atmestinas (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu  valstybei nepriteisiamos, kadangi neviršija  Teisingumo Ministro nustatytų priteistinų išlaidų sumos(LR CPK 96str. 6 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,263,270 , 444,445,448 str.,  str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                 Romaldas Šuliokas