Civilinė byla Nr. e2A-602-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18

                                                        (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės kriminalinei tarnybai dėl žalos atlyginimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Muitinės kriminalinės tarnybos 119 807,85 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo sumažino prašomą priteisti iš atsakovės nuostolių sumą iki 111 807,91 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai“ (pirkimas paskelbtas 2016 m. spalio 10 d.; pirkimo Nr. 179501) (toliau – Pirkimas). Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupė, kurią sudarė UAB „Versina“, vykdanti atsakingo partnerio funkcijas, ir UAB „Telšių statyba“ (toliau kartu – rangovas). Tarp atsakovės ir rangovo 2017 m. kovo 20 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6R-10 dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų (toliau – Sutartis).

3.       Sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo nesutarimų dėl įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškė ieškinį, kuriuo reikalavo iš rangovo priteisti 7 113,50 Eur delspinigius nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021, atsakovės ieškinį patenkino ir iš rangovo priteisė delspinigius, konstatuodamas, kad rangovas vėlavo atlikti darbus. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė gavo biudžetinės įstaigos Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. raštą, kuriuo buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, ieškovė, kaip ir kitas jungtinės veiklos sutarties partneris, yra įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – Sprendimas).

4.       Ieškovė, sužinojusi apie Sprendimą, 2021 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti Sprendimą ir nurodydama, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ieškovė sistemingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl patirs nuostolius. Ieškovė 2021 m. birželio 1 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2361-934/2021 ieškovės ieškinį patenkino, pripažino neteisėtu ir panaikino perkančiosios organizacijos Sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1091-302/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 29 d. paskelbtame viešajame pirkime projekto „Pastato (duomenys neskelbtini), modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“ rangos darbai (toliau – Pirkimas2), kuriame pateikė pasiūlymą (kaina 2 819 008,25 Eur be PVM (3 410 999,98 Eur su PVM)). Telšių rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 26 d. pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje UAB ,,Telšių meistras“ buvo pirmoje vietoje, o ieškovė nurodyta antroje vietoje. Ieškovė, susipažinusi su laimėtojo pasiūlymu, 2021 m. balandžio 29 d. pateikė pretenziją, kuri buvo iš dalies patenkinta. Pakartotinai įvertinus Pirkimo2 laimėtojo pasiūlymą jis buvo atmestas, o ieškovė buvo pripažinta laimėtoja, jos paprašyta pateikti kvalifikacijos dokumentus bei informaciją apie pašalinimo pagrindų neegzistavimą (2021 m. gegužės 17 d.). Ieškovė šiuos dokumentus pateikė 2021 m. gegužės 18 d.

6.       Atsakovei priėmus Sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. informavo Telšių rajono savivaldybės administraciją apie tai, kad atsakovė ją įtraukė į minėtą sąrašą. Telšių rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 17 d. pranešimu informavo, kad ieškovės pasiūlymas Pirkime2 atmetamas dėl to, jog ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

7.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2361-934/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1091-302/2021. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo Sprendimo įtraukti ieškovės į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo. Ieškovės teigimu, dėl neteisėto atsakovės Sprendimo ji (ieškovė) patyrė žalą, nes dalyvavo Pirkime2, jos pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju, tačiau iš Pirkimo2 ieškovė buvo pašalinta vien dėl to, jog atsakovė po to, kai Telšių rajono savivaldybės administracija pripažino ieškovę laimėtoja, priėmė Sprendimą ir įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė teigė, kad dėl to ji prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė 2 819 008,25 Eur be PVM (3 410 999,98 Eur su PVM), ir negavo 111 807,91 Eur pelno.

8.       Ieškovė akcentavo, kad atsakovei priėmus neteisėtą Sprendimą, ieškovė privalėjo būti šalinama iš Pirkimo2. Ieškovė atsakovei 2021 m. gegužės 27 d. rašte buvo aiškiai nurodžiusi, kad ji yra pripažinta laimėtoja tam tikruose pirkimuose ir nepakeitus Sprendimo, ji bus iš jų pašalinta. Taigi, atsakovė buvo aiškiai informuota, kad Sprendimas nulems žalą ieškovei. Telšių rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 17 d. pranešime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, nurodė vienintelę ieškovės pasiūlymo atmetimo priežastį – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, ieškovė pagrindė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto Sprendimo ir ieškovės pašalinimo iš Pirkimo2, dėl ko buvo patirta žala – negautos pajamos iš Pirkime2 nesudarytos sutarties.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 7 999,94 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė priėmė Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai lėmė tiekėjos pašalinimą iš viešųjų pirkimų. Teismas nusprendė, kad  atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 23 d. sprendimu konstatuota, jog atsakovė nepagrįstai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje buhalterinėje pažymoje iš esmės atliktas mechaninis veiksmas – iš Pirkime2 ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos atimtos ieškovės sąnaudos, pelno mokestis ir nurodytas 111 807,91 Eur negautas pelnas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės grynąjį pelningumą aktualiu laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma sutartis, nėra duomenų, ar iš sutarties planuotas gauti pelnas atitinka įprastai ieškovės gaunamą grynąjį pelną, nėra duomenų apie ieškovės turėtus resursus aktualiu laikotarpiu. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinius veiklos rezultatus 2019–2022 metais, nusprendė, kad ieškovės apskaičiuotas grynasis pelningumas (3,97 procento), nėra realus, kadangi pagal oficialius ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovės panašiu į planuotą sutarties vykdymo laikotarpį ar planuotu sutarties vykdymo laikotarpiu (2021–2022 metais) veikla buvo pelninga, bet grynasis pelningumas buvo atitinkamai tik 0,52 ir 0,05 procento. Teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pakankamus resursus tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį Pirkime2.

12.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą Konsultacinę išvadą, konstatavo, kad ieškovė iš Pirkime2 sudarytos sutarties būtų patyrusi 74 146,20 Eur nuostolius. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė, nesudariusi viešojo pirkimo sutarties su Telšių rajono savivaldybės administracija, patyrė 111 807,91 Eur nuostolius, todėl nesant nustatytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalai, ieškinio netenkino.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

13.       Ieškovė UAB ,,Versina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.       Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas ieškovės darbuotojas (gamybos direktorius), kuris išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su ieškovės veikla, sąmatų rengimu, medžiagų užsakymo procesu. Liudytojas paaiškino, kad didžioji dalis su pabrangimu susijusių medžiagų turėjo būti užsakytos ir įsigytos projekto pradžioje, o viešojo pirkimo sutartis su ieškove būtų buvusi sudaryta dar 2021 m. birželio–liepos mėnesiais, todėl atsakovės pasitelktų specialistų vertinimai, kurie grindžiami 2022 m. rugsėjo mėnesio kainomis, neatspindi numatyto statybos proceso kainų. 

13.2.       Skirtingų pastatų (statinių) statybos sąnaudos, pelningumas ir netiesioginės išlaidos skiriasi, todėl teismo argumentai, kad bendri ar įprasti įmonės pelningumo duomenys gali būti siejami su konkretaus pastato ir objekto sąnaudomis, nepagrįsti.

13.3.       Vien tai, kad Telšių rajono savivaldybės administracija buvo pripažinusi ieškovę Pirkimo2 laimėtoja, savaime įrodo ieškovės turimų resursų vykdyti sutartį pakankamumą ir atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.

13.4.       Teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovės pateiktą Konsultacinę išvadą. Sutartis su ieškove būtų sudaryta 2021 m. birželio mėnesį, t. y. 15 mėnesių anksčiau, nei specialistų įvertintas objekto kainų lygis. Specialistai vykdė įvertinimą, kiek būtų kainavęs statybos procesas, jei sutartis būtų sudaryta 2022 m. rugsėjo mėnesį. Be to, apklausus specialistą R. B., tapo akivaizdu, kad šis specialistas neturi žinių statybos srities ekspertiniais klausimais, jo pateikti atsakymai prieštaravo specialisto E. L. paaiškinimams. 

13.5.       Ieškovei po skundžiamo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad Telšių rajono savivaldybės administracija dėl kainų pabrangimo yra peržiūrėjusi ginčo objekto kainą ir padidinusi rangovui sąmatą 300 000 Eur suma. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia Telšių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pamario restauratorius“ 2022 m. birželio 30 d. sudarytą papildomą susitarimą prie 2021 m. rugpjūčio 25 d. rangos sutarties, kuriame sutarties šalys perskaičiavo neatliktų darbų kainą, vietoje 3 026 263,69 Eur su PVM kainos numatydami 3 381 522,98 Eur su PVM kainą. Ieškovės manymu, tai patvirtina ieškovės pateikto nuostolių apskaičiavimo realumą bei paneigia atsakovės poziciją dėl Pirkimo2 sutarties nuostolingumo.

14.       

Atsakovė biudžetinė įstaiga Muitinės kriminalinė tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.       Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, todėl skundas turi būti atmestas.

14.2.       Ieškovės pateiktas naujas įrodymas kartu su apeliaciniu skundu neturi būti priimtas. Ieškovė galėjo pateikti šį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl naujas įrodymas jai nebuvo žinomas iki teismo sprendimo priėmimo. 

14.3.       Ieškovė neįrodė patirtos žalos fakto ir jos dydžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė, nesudariusi viešojo pirkimo sutarties, patyrė 111 807,91 Eur nuostolius. Iš ieškovės pateiktų dokumentų – kainos pasiūlymo, buhalterinės pažymos bei lokalinių sąmatų, kurios nebuvo detalizuotos – negalima daryti išvadų apie galimos žalos dydžio realumą ir pagrįstumą. Ieškovės darbuotojo (liudytojo) paaiškinimai teismo posėdžio metu negali būti laikomi pakankamu įrodymu žalai pagrįsti.

14.4.       Vien tikimybė, kad su ieškove būtų sudaryta Pirkimo2 sutartis, savaime negali įrodyti žalos realumo ir dydžio.

14.5.       Jei ieškovė iki Pirkimo2 sutarties sudarymo nebūtų pateikusi sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartis nebūtų įsigaliojusi ir ieškovė, net ir nesant sprendimo atmesti jos pasiūlymą, nebūtinai būtų sudariusi viešojo pirkimo sutartį ir gavusi pelną.

14.6.       Konsultacinę išvadą parengę specialistai yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, savo veikloje laikosi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso ir jame nurodytų principų.

14.7.       Teismas sprendime pasisakė tik dėl neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau dėl priežastinio ryšio nepasisakė ir jo neanalizavo, kadangi ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, teismui nebuvo tikslo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

 

Dėl naujo įrodymo priėmimo

 

16.       Ieškovė UAB ,,Versina“ kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naują įrodymą – Telšių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Pamario restauratorius“ 2022 m. birželio 30 d. sudarytą papildomą susitarimą prie 2021 m. rugpjūčio 25 d. rangos sutarties, kuriame sutarties šalys perskaičiavo neatliktų darbų kainą, vietoje 3 026 263,69 Eur su PVM kainos numatydami 3 381 522,98 Eur su PVM kainą. Ieškovės manymu, šis įrodymas patvirtina jos pateikto nuostolių apskaičiavimo realumą bei paneigia atsakovės poziciją dėl Pirkimo2 sutarties nuostolingumo.

17.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, svarbu nustatyti šių įrodymų sąsajumą su byla (CPK 180 straipsnis), taip pat tai, ar dalyvaujantis byloje asmuo, pateikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nesiekia įrodyti tų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme.

18.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovės naujai pateiktas įrodymas – tai dar 2022 m. birželio 30 d. sudarytas susitarimas. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie šį įrodymą ji sužinojo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau ji nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl apie šį įrodymą ji negalėjo sužinoti anksčiau ir jo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad apie 2022 m. birželio 30 d. sudarytą susitarimą nuo 2022 m. gruodžio 14 d. yra viešai skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl manytina, kad ieškovė turėjo objektyvią galimybę naujai teikiamą įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui.   

19.       Be to, ieškovė pateiktu 2022 m. birželio 30 d. papildomu susitarimu prie 2021 m. rugpjūčio 25 d. sutarties siekia pagrįsti aplinkybę, kad tuo atveju, jeigu su ja būtų buvusi sudaryta sutartis Pirkime2, tai dėl statybos kainų pokyčio sutarties kaina būtų pakeista (padidinta). Tačiau pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šios aplinkybės nenurodė ir ja nesirėmė pagrįsdama ieškinio reikalavimą, todėl ieškovė naujai pateikiamu įrodymu iš esmės siekia išplėsti nagrinėjamo ginčo ribas (papildyti ieškinio pagrindą), nors pagal CPK nustatytą bylų nagrinėjimo tvarką apeliacinės instancijos teisme tą daryti draudžiama (CPK 141 straipsnis). Kita vertus, naujai pateiktas įrodymas parodo sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį, kurios šalimis nėra nei ieškovė, nei atsakovė, pakeitimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovės negautų pajamų kaip nuostolių priteisimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima.

 

Dėl negautų pajamų fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

 

20.       Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Ši prievolė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis). Žala, be kita ko, yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovas turi įrodyti atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu skolininko kaltė preziumuojama.

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų srityje neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo, kai dėl neteisėto ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą su ja nebuvo sudaryta sutartis kitame Pirkime2. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės taikymas viešųjų pirkimų srityje turi ypatumų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad VPĮ taikymo prasme tiekėjui, siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai paprastai turėtų būti konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 54 punktas).  

22.       Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, įtraukiant ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovės veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2361-934/2021, pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo apeliacine tvarka nėra ginčijama. Apeliantė nesutinka su apskųsto teismo sprendimo išvada, kad ji neįrodė žalos (negautų pajamų), patirtos dėl prarastos galimybės sudaryti sutartį Pirkime2, fakto, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

23.       Pažymėtina, kad žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Pateikti žalos faktą patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.). Pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

24.       Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

25.       Negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, pasižymi tam tikrais ypatumais, kuriuos lemia viešųjų pirkimų teisinių santykių specifika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjo patirtos netiesioginės žalos dydis privalo būti grindžiamas atsižvelgiant į konkursiniame pasiūlyme nurodytas kainas, kurios galiojo pirkimo metu, t. y. tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 110 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, jog tiekėjos pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovės pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą žalą grindė kartu su 2023 m. kovo 21 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo pateikta patikslinta buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovės pateikto pasiūlymo pirkime kaina sudarė 2 819 008,25 Eur be PVM, sąnaudos (įskaitant pridėtines išlaidas) – 2 687 469,53 Eur, pelnas – 131 538,72 Eur, pelno mokestis – 19 730,81 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad jos numatytas gauti pelnas siekia 111 807,91 Eur. Ieškovė taip pat pateikė įkainotą projekto veiklų sąrašą, kuriame nurodytos atskirų darbų kainos, ir atitinkamų darbų lokalines sąmatas, kuriose nurodytos darbų kainos, detalizuojant sąnaudas darbo užmokesčiui, medžiagoms, įrenginiams, mechanizmams, statybvietės išlaidoms, pridėtinėms išlaidoms.

27.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktu sąnaudų apskaičiavimu, pateikė į bylą 2022 m. spalio 3 d. Konsultacinę išvadą, surašytą R. B., turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto ir matematiko specialybes, taip pat atestuoto auditoriaus kvalifikaciją, ir 2022 m. spalio 3 d. Ekspertinio tyrimo aktą, surašytą E. L., turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, statybos inžinerijos specialybę, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, taip pat teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Šiuose rašytiniuose įrodymuose nustatyta, kad perskaičiavus ieškovės nurodytose lokalinėse sąmatose nurodytas sąnaudas 2022 m. balandžio mėn. buvusiu kainų lygiu, bendra kainų vertė padidėjo nuo 2 819 008,25 Eur be PVM iki 3 514 892,84 Eur be PVM, nes ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytų ir įkainotų darbų statybos sąnaudų kainos nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. pakilo 25 proc. Šiuose rašytiniuose įrodymuose taip pat nurodyta, kad ieškovės tipinės veiklos pelningumas 2020–2021 m. laikotarpiu nesiekė 1 proc. ir buvo daugiau kaip 5 kartus mažesnis už ieškovės apskaičiuotą pelną. Be to, 2022 m. spalio 3 d. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad ieškovė lokalinėse sąmatose neteisingai apskaičiavo 79 034,91 Eur pridėtines išlaidas (ieškovė skaičiavo 10 proc. nuo darbininkų darbo užmokesčio, nors pagal valdymo ir kaštų apskaičiavimo teoriją tai nėra vienintelė ir teisinga netiesioginių išlaidų paskirstymo pasirinkimo bazė). Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pagal ieškovės 2021 m. veiklos rezultatus netiesioginių sąnaudų procentas buvo 10,10 proc., todėl rangos sutarčiai turėtų būti priskirtos papildomos 205 684,92 Eur pridėtinės išlaidos. Konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad kadangi pagal sutarties projekto 9 punkto nuostatas sutartis yra fiksuotos kainos ir didėjant statybos sąnaudų elementų kainoms visą riziką dėl jų padidėjimo prisiima rangovas, tai tiek dėl kainų padidėjimo, tiek dėl didesnių netiesioginių išlaidų priskyrimo rangos sutarties vykdymas ieškovei turėjo būti nuostolingas (sutarties vykdymo rezultatas turėjo būti 562 991,70 Eur nuostoliai).

28.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas detaliai išsiaiškinti tiek ieškovės pateiktoje buhalterinėje pažymoje apskaičiuotų negautų pajamų pagrįstumą, tiek atsakovės pateiktose Konsultacinėje išvadoje ir Ekspertinio tyrimo akte apskaičiuotų Pirkimo2 sutarties vykdymo nuostolių pagrįstumą, liudytojais apklausė ieškovės darbuotoją (gamybos vadovą) Š. Ž. bei Konsultacinę išvadą ir Ekspertinį tyrimą parengusius R. B. ir E. L.

29.       Iš 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad R. B., apklaustas kaip liudytojas, detaliai paaiškino atlikto tyrimo eigą ir rezultatus. Ekspertas nurodė, kad tyrimui atlikti ir pelnui (nuostoliams) apskaičiuoti vertintos 2022 m. balandžio mėnesio statybos kainos, kadangi tuo metu ieškovė būtų vykdžiusi darbus pagal Pirkimo2 sutartį, t. y. sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. rugpjūtį, o jos vykdymo terminas turėjo būti 25 mėnesiai. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad atliekant tyrimą buvo įvertintas bendras statybų proceso kainų padidėjimas, t. y. nuo ieškovės parengtos buhalterinės pažymos pagal 2020 metų įkainius iki 2022 m. balandžio mėnesio statybos kainos, kuomet būtų vykdyti statybos darbai, padidėjo 25 procentais. Ekspertas paaiškino, kad ieškovė nebūtų įvykdžiusi sutarties už joje nurodytą 2 819 008,25 Eur kainą, kadangi bendra ieškovės lokalinėse sąmatose nurodytų kainų vertė padidėjo nuo 2 819 008,25 Eur iki 3 514 892,84 Eur. Liudytojas, paaiškindamas Konsultacinėje išvadoje pateiktus duomenis, nurodė, kad apskaičiuodama prašomą priteisti negautą pelną ieškovė netinkamai įvertino sąnaudas.  Liudytojas, įvertinęs 2020–2021 metų ieškovės duomenis apie netiesioginių (pridėtinių) išlaidų dydžius finansinėse ataskaitose, nustatė, kad faktiškai ieškovės įprastos veiklos netiesioginės išlaidos sudaro apie 10 procentų, tačiau pateiktose sąmatose negautam pelnui pagrįsti ieškovė taikė 2,8 procento netiesiogines išlaidas, todėl liudytojas akcentavo, jog ieškovės lokalinėse sąmatose nurodytų sąnaudų nebūtų pakakę įvykdyti sutartį. R. B. taip pat paaiškino, kad ieškovė, įrodinėdama negautas pajamas, tipinės veiklos pelną pagal sutartį skaičiavo apie 5 procentus, tačiau pagal 2020–2021 metų duomenis ieškovės tipinis veiklos pelnas yra mažesnis nei 1 procentas, o duomenų, pagrindžiančių didesnį pelningumą, nėra. 

30.       Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. nurodė analogiškus argumentus, kaip ir R. B., akcentavo, kad rinkoje kainos padidėjo apie 25 procentus, ieškovė lokalinėse sąmatose apskaičiuodama darbų ir medžiagų kainą neįvertino šio kainų padidėjimo, todėl ieškovė nebūtų galėjusi įvykdyti sutarties už joje nurodytą 2 819 008,25 Eur kainą. Abu liudytojai patvirtino, kad ieškovė, vykdydama sutartį, būtų patyrusi nuostolius.

31.       2023 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas ieškovės darbuotojas Š. Ž. negalėjo paaiškinti, kokie duomenys buvo įvertinti rengiant buhalterinę pažymą ir lokalines sąmatas, nenurodė, kokius kainų pokyčius įvertino, nepaaiškino medžiagų įsigijimo kaštų, tiekėjo pasiūlytų kainų. Liudytojas pripažino, kad ieškovės netiesioginių (pridėtinių) išlaidų dydis tarp skirtingų objektų dažniausiai nekinta, todėl negalėjo paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė, jog apskaičiuodama negautą pelną ieškovė sumažino netiesioginių išlaidų dydį nuo 10 procentų iki 2,8 procento.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtent ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti realią jos nurodomų pajamų gavimo galimybę ir įrodyti, kad jos parengtoje buhalterinėje pažymoje ir lokalinėse sąmatose nurodytos sąnaudos bei pelnas apskaičiuotas teisingai, o šis apskaičiavimas yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis dėl tikėtinų sutarties vykdymo aplinkybių (kainų pokyčio, netiesioginių (pridėtinių) išlaidų), tiek finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.  Tačiau ieškovė į bylą nepateikė daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių buhalterinėje pažymoje ir lokalinėse sąmatose nurodytų sąnaudų apskaičiavimo teisingumą. Ieškovė į bylą nepateikė specialiųjų žinių turinčių asmenų surašytų dokumentų ar paaiškinimų, kurie paneigtų R. B. ir E. L. nurodytas aplinkybes ir apskaičiavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, be kita ko, nurodęs, jog byloje spręstinas klausimas dėl ekonominės ekspertizės paskyrimo, siekiant nustatyti ieškovės galbūt patirtos žalos dydį. Tačiau 2023 m. gegužės 2 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas teismo ekspertizės skirti neprašė, nurodė, kad, jo manymu, į bylą pateiktų įrodymų pakanka nuostoliams pagrįsti.

33.       Ieškovė, nesutikdama su R. B. ir E. L. apskaičiavimais bei teismo išvadomis, remiasi iš esmės tik savo pačios paaiškinimais ir samprotavimais, tačiau ne byloje surinktais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad R. B. ir E. L. apskaičiavimai neatitinka įprastinio statybų proceso, nes dauguma su pabrangimu susijusių medžiagų turėjo būti užsakytos ir įsigytos projekto pradžioje. Vis dėlto tokie ieškovės samprotavimai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, duomenimis, kada, iš kokių subjektų, už kokias kainas, kokių susitarimų pagrindu turėjo būti įsigytos statybinės medžiagos), be to, jie nepaneigia ir to, jog ieškovė, vykdydama sutartį būtų susidūrusi ne tik su statybinių medžiagų, bet ir reikšmingu darbo jėgos pabrangimu (tai matyti palyginus ieškovės pateiktas lokalines sąmatas su E. L. Ekspertinio tyrimo akte esančiomis lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal 2022 m. balandžio mėnesio kainų lygį).        

34.       Ieškovė nurodo, kad liudytojų R. B. ir E. L. nurodytos aplinkybės dėl netiesioginių (pridėtinių) išlaidų dydžių skiriasi, nes E. L. apklausos metu teigė, jog netiesioginės sąnaudos, kaip lokalinių sąmatų sudėtinė dalis, atskiruose objektuose gali skirtis, tuo tarpu R. B. rėmėsi bendru 10 procentų netiesioginių išlaidų dydžiu. Vis dėlto ieškovė neatkreipia dėmesio į tai, kad E. L. turi specialiųjų žinių statybų srityje, o R. B. – ekonomikos ir audito srityje, pastarojo surašytoje Konsultacinėje išvadoje, remiantis valdymo ir kaštų apskaičiavimo teorija, buvo pagrįsta, jog ieškovės pasirinkta netiesioginių išlaidų paskirstymo pasirinkimo bazė (10 proc. nuo darbininkų darbo užmokesčio) yra klaidinga, nes pagal ieškovės 2021 m. veiklos rezultatus netiesioginių sąnaudų procentas buvo 10,10 proc., todėl analizuojamam projektui taip pat turėjo būti priskirtas būtent toks netiesioginių sąnaudų procentas. Liudytojas R. B. išsamiai paaiškino aplinkybes dėl ieškovės neteisingai apskaičiuotų netiesioginių (pridėtinių) išlaidų, be to, ir ieškovės darbuotojas Š. Ž. pripažino, kad ieškovės netiesioginių (pridėtinių) išlaidų dydis tarp skirtingų objektų dažniausiai nekinta. Taigi, ieškovės samprotavimai dėl tariamo liudytojų R. B. ir E. L. parodymų prieštaringumo nepatvirtina ieškovės apskaičiuotų netiesioginių (pridėtinių) išlaidų teisingumo.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atskirų objektų pelningumas gali skirtis. Tačiau iš apskųsto teismo sprendimo matyti, kad teismas Konsultacinėje išvadoje nurodytais duomenimis apie ieškovės tipinės veiklos pelningumą 2020–2021 m. laikotarpiu, kuris nesiekė 1 proc., rėmėsi ne kaip pagrindiniais, o tik kaip papildomai pagrindžiančiais ieškovės pateiktų negautų pajamų apskaičiavimų klaidingumą.

36.       Ieškovės samprotavimai dėl R. B. ir E. L. šališkumo ar neobjektyvumo taip pat stokoja pagrįstumo. Ieškovė minėtų asmenų šališkumą ar neobjektyvumą iš esmės grindžia nepritarimu jų pateiktiems apskaičiavimams, tačiau ne duomenimis, kurie galėtų pagrįsti šių asmenų suinteresuotumą duoti palankias atsakovei išvadas. Pavyzdžiui, ieškovė, pagrįsdama teiginius dėl R. B. ir E. L. šališkumo ir neobjektyvumo,  nurodo, kad minėti asmenys apskaičiavimuose naudojo duomenis apie statybos kainų lygį 2022 m. rugsėjo mėn., o tai, ieškovės vertinimu, nėra logiška. Tačiau iš R. B. ir E. L. apskaičiavimų matyti, kad juose buvo naudojami duomenys apie statybos kainų lygį 2022 m. balandžio mėn., be to, minėti asmenys pagrindė savo pasirinkimą naudoti būtent šio laikotarpio duomenis, t. y. jie atsižvelgė į numatytą Pirkimo2 sutarties sudarymo datą (sutartis turėjo būti sudaryta 2021 m. rugpjūtį) ir joje numatytą vykdymo terminą (25 mėnesiai). Kitas ieškovės nurodytas teiginys, kad R. B. neturi žinių statybos srityje, taip pat nepatvirtina šio asmens šališkumo ar neobjektyvumo, nes, kaip matyti iš Konsultacinės išvados, joje R. B. pateikė išvadas ekonomikos srityje, kurioje jis turi specialiųjų žinių, tuo tarpu klausimais, susijusiais su statybos procesu, jis rėmėsi šios srities specialisto E. L. surašytu Ekspertinio tyrimo aktu. Ieškovės abejonės dėl to, kada ir per kokį laikotarpį buvo surašyta   Konsultacinė išvada bei Ekspertinio tyrimo aktas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės vertinant šiuos rašytinius įrodymus. Tuo tarpu ieškovės teiginys, kad specialistų darbo apmokėjimas buvo nulemtas įsipareigojimu pateikti palankią atsakovei konsultaciją, vertintinas kaip jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta ieškovės nuomonė. Taigi, ieškovės nurodyti samprotavimai nepagrindžia R. B. ir E. L. šališkumo ar neobjektyvumo.

37.       Kaip minėta, nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų fakto, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjai iš esmės neturėtų būti ribojami vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių, tačiau galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai.  Toks vertinimas ypač aktualus, kai pirkimo objektas susijęs su paslaugų teikimu ar darbų atlikimu, ypač reikalaujančiais daug laiko ir žmogiškųjų resursų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 37 punktas). 

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį iškėlė klausimą dėl to, ar Pirkimo2 sutartis būtų buvęs vienintelis ieškovės pajamų šaltinis iš vykdomos veiklos nurodomą laikotarpį. Atsakovė nurodė, kad pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbiamus duomenis apie perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų sudarytas viešojo pirkimo sutartis su tiekėjais, ieškovė dar 2021 m. spalio 20 d. sudarė daugiau nei 3 mln. Eur vertės statybos darbų viešojo pirkimo sutartį su Lietuvos aviacijos muziejumi. Pastebėtina, kad dėl šių atsakovės nurodytų argumentų ieškovė dublike nepasisakė.

39.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, atkreipė šalių dėmesį į tai, kad byloje neišsiaiškintos visos aplinkybės dėl kitų ieškovės turėtų pajamų šaltinių iš vykdomos veiklos nurodomą laikotarpį, t. y. ar ieškovė nebuvo sudariusi (vykdžiusi) kitų sutarčių, iš kurių būtų gavusi kitų pajamų, taip pat ar ji būtų turėjusi pakankamai resursų tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį. Tačiau ieškovė, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, nepateikė į bylą jokių duomenų apie kitas aktualiu laikotarpiu sudarytas sutartis, nepagrindė aplinkybės, kad ji būtų turėjusi pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių resursų tuo pačiu laikotarpiu (2021 metų antrą pusmetį ir 2022 metais) vykdyti tiek Pirkimo2 sutartį, tiek 2021 m. spalio 20 d. sudarytą daugiau nei 3 mln. Eur vertės statybos darbų viešojo pirkimo sutartį su Lietuvos aviacijos muziejumi bei kitas sudarytas sutartis. Todėl apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog ji turėjo pakankamai resursų tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį su Telšių rajono savivaldybės administracija.   

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas apie galimybes įvykdyti Pirkimo2 sutartį prieštarauja civilinio proceso rungimosi principui, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesirėmė šiomis aplinkybėmis. Iš šios nutarties 39 punkte aptartos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė dar atsiliepime į ieškinį iškėlė klausimą, ar Pirkimo2 sutartis būtų buvęs vienintelis ieškovės pajamų šaltinis iš vykdomos veiklos nurodomą laikotarpį, atkreipė dėmesį į ieškovės 2021 m. spalio 20 d. sudarytą daugiau nei 3 mln. Eur vertės statybos darbų viešojo pirkimo sutartį su Lietuvos aviacijos muziejumi. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas pareigas patikslinti šalių naštą įrodinėti, pasiūlyti pateikti trūkstamus įrodymus ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes (CPK 179, 185, 225 straipsniai), 2023 m. balandžio 11 d. nutartyje atkreipė dėmesį į trūkstamus įrodymus. Taigi, ieškovės argumentai dėl proceso normų pažeidimo yra nepagrįsti, ieškovė, siekdama įrodyti negautų pajamų faktą, turėjo procesinę galimybę įrodyti, kad ji turėjo pakankamai resursų tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį su Telšių rajono savivaldybės administracija.        

41.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo buvo pagrįstas tik numatytomis gauti pajamomis (Pirkime2 numatytos sudaryti sutarties verte) ir lokalinėse sąmatose apskaičiuotomis normatyvinėmis sąnaudomis bei normatyviniu pelnu, tačiau šie ieškovės apskaičiavimai nebuvo pagrįsti pakankamais įrodymais dėl  realiai tikėtinų sąnaudų, kurias ieškovė būtų patyrusi vykdydama Pirkimo2 sutartį. Atsakovės į bylą pateikti specialiųjų žinių turinčių asmenų apskaičiavimai, kurių teisingumo ieškovė byloje nepaneigė, pagrindė, kad ieškovė, vykdydama Pirkio2 sutartį, būtų patyrusi reikšmingus nuostolius. Be to, ieškovė nepagrindė ir tos aplinkybės, kad ji turėjo pakankamai resursų tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė žalos (negautų pajamų), patirtos dėl prarastos galimybės sudaryti sutartį Pirkime2, fakto, tinkamai aiškino ir taikė nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą reglamentuojančias CK normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų įvertinimo taisyklių. 

42.       Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (negautų pajamų) – fakto, teismas pagrįstai neanalizavo kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – buvimo, nes pastarosios sąlygos įvertinimas byloje tapo teisiškai neaktualus.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

 

43.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB ,,Versina“ apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

45.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 7 187,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

46.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio 7 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2023 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 959,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 547,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, atsakovei priteisiama iš ieškovės 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės kriminalinei tarnybai (juridinio asmens kodas 188778087) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) 2 547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                             Marius Bajoras

 

 

                                                                                                     Aldona Tilindienė

 

 

                                                                                                     Tomas Venckus