Baudžiamoji byla Nr. 1-10-857/2014

Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00103-2013-1

           Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 9 d.

Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas,

sekretoriaujant Almidai Gurklienei, 

dalyvaujant prokurorams T. B., Danutei Šleivaitei,

kaltinamajai V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

          V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, besimokanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

          Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė:

K. V. T. 2013 m. birželio 17 d. apie 20.30 val.,  (duomenys neskelbtini) patalpose, konflikto su mažamečiu P. K., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia ranka suduodama smūgį P. K. per veidą ir jį pargriaudama ant grindų, po to suduodama ranka dar vieną smūgį P. K. per veidą, sužalojo mažametį nukentėjusįjį P. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, dėl ko nukentėjusiajam mažamečiui P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Ši veika atitinka LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

          K. V. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atvykusi į darbą birželio 17 d., 11 val., pastebėjo, kad P yra agresyvus. Pietų metu buvo naudojami keiksmažodžiai, bandė sudrausminti, liepusi baigti keiktis. Pavalgius pietus Pbuvo paguldytas, neužmigo. Apie 15 val., nuėjo pas soc. darbuotoją J. P., P pas ją piešė.  Grįžo pas mažesnius vaikus. Po kiek laiko pabuvus, nuėjo pažiūrėti, ką jie ten daro. P buvo išpylęs guašą, P paliepusi sutvarkyti stalą. P jai pasakė „kurva, tu man nepasakysi“. Tuo metu ėjo soc. darbuotoja J. P. iš seselės, įsitraukė į tą kambarį. Kaltinamajai nuėjus iš paskos atėjo P, sutvarkė stalą. P buvo visą laiką piktas, susiraukęs, nebendravo. Pakvietus visus vaikus vakarienės su P negalėjusi susikalbėti.   P. P. su J prie stalo atsiprašant „šikti, persti“. Kaltinamoji juos abu subarė, ką jie išdarinėja. Vaikai tik juokėsi, šaipėsi ir sakė, kad ji jiems nepaaiškins. Visą vakarą P buvo nervuotas, viskas jam buvo negerai. Nors iki to įvykio ji su P sutarė labai gerai. Valgant naktipiečius P su J „perdė“ prie stalo, nekreipė dėmesio į jos sudrausminimus.  Paliepusi pavalgyti ir eiti pasikloti lovas. Išėjus iš virtuvės nuėjusi į žaidimų kambarį su mažesniais vaikais susitvarkyti, Psu J pasakė, kad eitų klotis lovų.  Berniukai iš pradžių nuėję į kambarį dūko po lovas, pradariusi duris dar kartą pasakiusi berniukams susitvarkyti lovas, kad eis praustis ir guls. P jai pasakė “kurva, tu man nepaaiškinsi“.   Nesusivaldė ir su šlapia ranka užtvojo. Jai tai pirmas kartas,  per tiek metų kiek dirba, kad taip atsitiko. Ji vaikus labai myli. Po įvykio buvo atėjęs pas ją P nors jo ir nekvietė.  Visada su P sutardavo, būdavo geriausias jam žmogus, ją apsikabindavo. Vonia yra kitame koridoriaus gale. Ji dirba soc. darbuotojos padėjėja.  Tuo metu jai buvo darbo diena. P sudavė smūgį jo kambaryje. Daugiau nieko P kambaryje tuo metu nebuvo, Jbuvo išėjęs į tualetą. S. P. į kairę veido pusę, dešine ranka. Sudavus smūgį Pnenuvirto. Sutrenkus smūgį P dar labiau pradėjo keiktis, išėjo į tualetą esantį už virtuvytės. Ji nuėjo paskui, jai atėjus P sukriaukšėjo, grįžo į savo kambarį. Ji atėjusi išėmė patalynę, tačiau P pradėjo rėkti, kad jis pats pasitaisys lovą. Nukriaukšėjo-seiles išspjovė. P verkė, verkė ir ji. P mėlynė kaktos srityje jau buvo diena prieš. Prie jos (duomenys neskelbtini) į nieką neatsitrenkė. Mėlynė buvo kaktos dešinėje pusėje. (duomenys neskelbtini) atėjęs į namus pas ją, atsiprašė, kad vartojo tokius žodžius. (duomenys neskelbtini) vartodavo tik keiksmažodžius, tokių žodžių, kaip „žiurkė“ nenaudodavo. (duomenys neskelbtini) smurtaudavo prieš savo sesę ir brolį, vartojo jų atžvilgiu keiksmažodžius.  Sudavus smūgį (duomenys neskelbtini) nebuvo niekur nukritęs, į nieką neatsitrenkė. (duomenys neskelbtini) tuo metu kambaryje nebuvo, (duomenys neskelbtini) atėjo į kambarį vėliau iš tualeto. Aplinkybes, kad matė, kaip ji (duomenys neskelbtini) mušusi išgalvojo. (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą yra prigalvojęs visokių dalykų. Darbo stažas su vaikais -17 m. Nežino, kodėl taip pasielgė, kodėl sudavė (duomenys neskelbtini). Gal dėl to, kad buvo visą dieną koneveikiama keiksmažodžiais  (duomenys neskelbtini). Soc. darbuotoja (duomenys neskelbtini) įsivedė pas sesutę, kalbėjosi, apie ką kalbėjosi nežino, gal dėl to, kad koneveikė.  (duomenys neskelbtini) pataikė tiesiai per veidą. Norėjo užtrenkti per lupas. Ji trenkė tik 1 kartą. (duomenys neskelbtini) negalėjo matyti, kiek kartų buvo trenkiama, nes jo nebuvo. (duomenys neskelbtini) yra meluojantis vaikas.

N. P. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam liepė pasikloti lovą. (duomenys neskelbtini) dirba vaikų namuose, o jis ten gyvena. Jam vakare liepė pasikloti lovą, o jis pasakė, kad nemoka. Tada ji ranka jam sudavė vieną kartą per žandą, jis nuėjo verkti, jam iš burnos krito seilės. T. V. įėjo į tualetą vėl liepė pasikloti lovą, tada jis nuėjo į savo kambarį ir pasiklojo lovą. (duomenys neskelbtini) sudavė jam į veidą du kartus. Vieną kartą sudavė į veidą ir antrą kartą į tą pačią vietą. Kai jam (duomenys neskelbtini) buvo kambaryje, bet jis buvo nusisukęs. Kai jam trenkė per veidą jis nukritęs nebuvo, bet trenkėsi į medinę spintelę. Kai jam trenkė , jis nugriuvo ant spintelės, susitrenkė kaktą, nes nukrito su galvyte ant spintelės. Kai (duomenys neskelbtini) liepė pasikloti lovą, jis jai pasakęs žodžius „žiurkė ir ubagė“. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus į tą patį žanduką, į tą pačią pusę, dabar prisiminė.  (duomenys neskelbtini) sudavė dešine ranka per veidą. Jis po trenkimo kairės pusės smilkiniu atsitrenkė į spintelę ( b.l. 11, 12).

            Liudytoja D. J., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 18 d., ryte atvyko į darbą, taip jau yra įprasta, kad atvykę darbuotojai į darbą pirmiausia eina į mažylių vaikų šeimyną pirmame aukšte. Prieškambaryje susitiko su soc. darbuotoja J. P..  Joms bešnekant pro šalį praėjo mažametis (duomenys neskelbtini). Iš karto ji ir soc. darbuotoja pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) viena veido pusė dryžuota raudonais dryžiais. Pasikvietė berniuką. Atsisėdo vestibiulyje ant fotelio prie vaikų šeimynos ir kalbėjosi, kas atsitiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį vakar vakare prieš einant miegoti primušė auklytė (duomenys neskelbtini).  Vaiko veido pusė buvo dryžuota raudonais dryžiais tarsi nuo pirštų  antspaudų. (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad po mušimo jį supykino, nuėjęs į tualetą žiaukčiojo, taip pat pasakė, kad griūdamas trenkėsi į spintelę. Sunerimo dėl vaiko būklės po sutrenkimo, pasak berniuko, kad  jis norėjo vemti, nebuvo aišku ar dėl sutrenkimo ar dėl patirto nervinio šoko.  P. P. kas matė šį įvykį, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad matė su juo kambaryje gyvenantis J. U.. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) su rankomis. Paskambino telefonu V. T., paprašė jos atvykti į darbą, neužilgo atvyko, parašė raštu pasiaiškinimą, kuris yra pridėtas prie bylos. V. T. prisipažino, kad trenkė vaikui, gailėjosi. Tačiau ji turėjo informuoti apie patirtą vaiko smurtą Biržų rajono savivaldybės A. P., kad būtų imtasi atitinkamo tyrimo. Po įvykio buvo pokalbis su V. T.. V. T. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) visą dieną buvo   irzlus, piktas, negeras. (duomenys neskelbtini) toks būna nuolat, nes jam yra nustatytas didelis elgesio sutrikimo lygis.   Prisipažino, kad kai buvo paliepta vaikams pasikloti lovas, (duomenys neskelbtini) ją labai negražiai pavadino, dabar nebeatsimena kaip.  Vaikai gyvenantys pas juos turi negražų žodyną. Ją įskaudino, įžeidė ir jinai nesusivaldžius trenkė (duomenys neskelbtini). Neatsimena kiek sakė kartų, kad trenkė.  Prisipažino, kad trenkė (duomenys neskelbtini) nubėgo į tualetą. Jinai nuėjus paskui į tualetą liepė eiti (duomenys neskelbtini) klotis lovą ir eiti miegoti. Dar paminėjo iš vyresnių vaikų (duomenys neskelbtini), kuris matė įvykius po muštynių.  V. T. parašė prašymą atleisti iš darbo, V. T. buvo atleista po kelių dienų dėl tam tikrų formalumų.  Vaikai gali apkalbėti vienas kitą, būna visko, neatmeta galimybės, bet faktų tikrai neišsigalvos. Kita vertus (duomenys neskelbtini) labai gailėjosi dėl savo tokio elgesio. Kalbantis su (duomenys neskelbtini) pripažino savo kaltę, kad jis neklausė (duomenys neskelbtini), negražiai kalbėjo.  Sakė, kad atsiprašys, jautėsi kaltas.    Šiuo atveju apkalbėti nebuvo galima labai ką, nes buvo ryškios žymės ant veido. Nemano, kad tai buvo apkalbėjimas ar sutirštinimas spalvų. Kad trenkėsi į spintelę negali tvirtinti. Vaikai visi yra su elgesio sutrikimais, todėl dėl jų sąžiningumo kitą kartą negali nuspėti. Tokių esminių faktų jie nėra linkę išsigalvoti. Jie gali sugalvoti emocijas, pateikti realias svajones,  apie savo mamas, tėčius. Sakė, kad atsiprašys, jautėsi kaltas, ne dėl to, kad buvo sumuštas, bet, kad jis tai išprovokavo. (duomenys neskelbtini) nors ir mažas su visais savo sutrikimais, tačiau  nėra atsilikęs psichiškai vaikas.  Ji gerai charakterizuoja V. T., nėra padariusi jokių drausmės pažeidimų. Gera darbuotoja. Kadangi šalia gyvena, visada esant reikalui pavaduodavo bendradarbį, nėra buvę, kad pasakytų, kad negali, nepadirbs. Dosni, gera su vaikais. Atnešdavo iš savo namų maisto produktų. Vaikai tuo džiaugdavosi ir kiek žino ją mylėjo. Bet ūmi ir garsiakalbė, gal dėl to ir išplaukė tas įvykis.  Gera stropi, darbšti. Nereikėdavo nurodyti darbų. Jeigu kas nebūdavo aišku, pasikalbėjus išsiaiškindavo. Kėlė kvalifikaciją. Jokių priekaištų iki to neturėjo, niekada nesipykdavo.  Jeigu darbo klausimais nuomonės išsiskirdavo, pasiaiškinus rasdavo kompromisą. (duomenys neskelbtini) mokėdavo pakelti balsą, o vaikai labai šito nemėgsta. Vaikai yra pasiskundę, kad buvo šaukiama ant jų.  Davusi pastabą, kad nekeltų balso, nes tuo nieko nepasieks. (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) sudavė 2 kartus.

Liudytoja J. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. socialine darbuotoja. Birželio 18d. atvykus į darbą užėjo į mažųjų šeimyną, pirmame aukšte, pro šalį ėjo P. K. ir jo veido srityje pamatė raudonus dryžius. Paklausus kas nutiko atsakė, kad mušė (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jis jos neklausė, nesiklojo lovos, vadino (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad V(duomenys neskelbtini) jį mušė jo kambaryje. Sakė, kad V(duomenys neskelbtini) trenkė ranka per veidą. Neatsimena ar vaikas sakė kiek kartų jam trenkė, praėjo nemažai laiko. Sakė, kad nuo smūgio jis nukritęs, jam buvę bloga. Toliau kaltinamoji dėl įvykio bendravo su direktore. P. K. yra 7 metų berniukas iš asocialios šeimos, nevaldantis žodyno, su pykčio ir agresijos proveržiais.

              Liudytojas J. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad (duomenys neskelbtini) , vonios kambaryje, auklėtoja liepė (duomenys neskelbtini) pasikloti lovą, šis sakė, kad neklos, nes nemoka. Tai buvo vakaras.  Po to (duomenys neskelbtini) pasakė du negražius žodžius. Jis matė, kaip V. P. smarkiai trenkė per veidą du kartus, dar šlapia ranka. T. P. pradėjo verkti, ėjo į tualetą. Matė, kad (duomenys neskelbtini) springo. Po to (duomenys neskelbtini) nuėjo gulti, jis padėjo (duomenys neskelbtini) pasikloti lovą. Jis matė ant (duomenys neskelbtini) veido raudonus dryžius. Prisimena, kad dešinėje pusėje. Atsakydamas į klausimą parodė kairę veido pusę. Nepamena, kokia ranka auklėtoja sudavė (duomenys neskelbtini). V. P. trenkė vonios kambaryje, jis taip atsimenąs (b.l. 17, 18).

Iš 2013-08-02 gautos specialisto išvados matyti, kad P. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, dėl ko P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata  ( b.l. 26 ).

Visų šių įrodymų visumos pakanka V. T. kaltei dėl jai inkriminuoto šio nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė 2013-06-17, tai yra galiojant 2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcijai galiojusiai iki 2013-07-13. Įstatymo 2013 07 02 Nr. XII-501 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13 nėra kaltinamosios atsakomybę švelninanti, todėl kaltinamajai atsakomybė kyla pagal LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), kaip tai nustato LR BK 3 str.  Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamosios veika perkvalifikuojama iš LR BK 140 str. 3d. į LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13). Kaltinamoji mažamečiui nukentėjusiajam tyčia ranka sudavė du kartus į veidą, taip padarydama mažamečiui nukentėjusiajam kraujosruvas kairiajame smilkinyje ir kairiajame skruoste, tuo mažamečiui nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamoji dirbo (duomenys neskelbtini) kurioje buvo globojamas mažametis P. K., todėl jai buvo žinoma, kad šis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 14 metų amžiaus. Nors kaltinamoji teigia sudavusi ranka nukentėjusiajam vieną kartą, tačiau šiuos jos parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai ir liudytojos D. J. parodymai iš kurių matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiajam į veidą trenkė du kartus, šiais parodymais pagrindo abejoti nėra.

Kaltinamosios padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiam asmeniui yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.) numatytas LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

         Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos asmenybę – nedirba, tačiau mokosi, po nusikaltimo padarymo duomenų apie tai, kad ji būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) sankcijoje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri skirtina kaltinamajai už šio nusikaltimo padarymą. Tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį jai skirtina tik pareiga - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

         Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. 

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš kaltinamosios išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 105 str.).

         Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

         n u s p r e n d ž i a :

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti ją laisvės atėmimu 7 mėnesių.

Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš V. T. 6 Lt proceso išlaidų valstybei.

  Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                            D. Strautininkas