Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-22][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-89-1021-2023].docx
Bylos nr.: e2YT-89-1021/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko 112021042 pareiškėjas
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 188774441 suinteresuotas asmuo
"Kybartų Darna" 185179431 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priedai ir jų forma
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Teismo pranešimai ir šaukimai, jų turinys
Teismo pranešimai ir šaukimai, jų turinys

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2YT-89-1021/2023

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00730-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.4.5.2; 3.2.6.1.

  

 

img1 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilkaviškis

 

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: suinteresuoto asmens R. B. atstovei S. R. – S.,

nedalyvaujant: pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atstovui,

suinteresuotiems asmenims - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kybartų darna“ atstovui, taip pat M. Š., R. Š., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo – turto pripažinimo valstybės nuosavybe, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė  ,,Kybartų darna“, M. Š., R. Š., R. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :


I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

 

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad: 37,16 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini); 68,46 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 41,59 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 25,31 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 15,22 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 40,53 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (e. b. l. 1-4).

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad gavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausančius butus: 1) 37,16 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)  2) 68,46 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)  3) 41,59 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 4) 25,31 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 5) 15,22 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 6) 40,53 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ar kitiems subjektams. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenis yra akivaizdu, kad minėti butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o nuosavybės teisės į juos yra įregistruotos jau nebeegzistuojančiam valstybiniam subjektui valstybės įmonei Kybartų namų ūkio valdybai pagal 1951-01-15 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 11 ir 1991-05-15 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 159. Iš teismui su pareiškimu pateikiamų Nekilnojamojo turto registro išrašo kopijų yra akivaizdu, kad minėti nekilnojamojo turto objektai buvo pastatyti iki 1990 metų, kaip valstybės nuosavybė, o jų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta valstybės institucijoms dėl to priėmus sprendimus. Pareiškėjos manymu, minėti nekilnojamojo turto objektai iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurti ir valdomi valstybės subjektų, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos". Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo - priėmimo aktus savivaldybės nuosavybėn, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų. Atsižvelgus į tai, kad minėti nekilnojamojo turto objektai nėra perimti byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų kaip valstybės nuosavybė, komplikuojasi šio turto valdymas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad, panaikinus valstybės įmonę Kybartų namų ūkio valdybą, minėti nekilnojamojo turto objektai Vilkaviškio rajono savivaldybės bei UAB „Kybartų darna“ buhalterinėse apskaitose apskaityti nebuvo ir, kad nėra duomenų, jog jie buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šiuo atveju minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas, kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės institucijų veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ ,,Turto bankas“). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti ginčo turtą valstybės nuosavybe, leis VĮ ,,Turto bankas“ įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti minėto turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (e. b. l. 1 - 4).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija į pareiškėjos pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad nekilnojamas turtas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, todėl savivaldybė į jį daiktinių teisių neturi. Sutiktina su VĮ ,,Turto bankas“ nuomone, kad paminėti nekilnojamojo turto objektai iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurti ir valdomi valstybės subjektų, kai pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai nėra perimti Savivaldybės kaip valstybės nuosavybė, todėl šiuo metu nėra teisėto nekilnojamojo turto valdytojo. Panaikinus valstybės įmonę Kybartų namų ūkio valdybą, minėti nekilnojamojo turto objektai Vilkaviškio rajono savivaldybės bei UAB „Kybartų darna“ buhalterinėse apskaitose apskaityti nebuvo ir, neturintys duomenų, jog jie buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šiuo atveju minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas, kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise (e. b. l. 50-53 ).

Suinteresuotas asmuo R. B. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su juo visiškai nesutiko. Ji atsiliepime nurodė, kad pareiškėja teismui pateikia neteisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodydama, kad 25,31 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) savininkas yra Kybartų butų ūkio valdyba. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui yra pateikusi 2020 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurio duomenys šiai dienai jau yra nebeaktualūs. Suinteresuotas asmuo pateikia teismui iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pagal paieškos kriterijus „ identifikatorius“ ir „adresas“ gautus registro duomenis apie aukščiau minėtą butą (1, 2 priedai). Iš šių duomenų (dokumentų) matyti, kad nei pagal buto unikalų numerį (duomenys neskelbtini), nei pagal adresą (duomenys neskelbtini)  toks nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Tokios pačios aplinkybės iš esmės yra nurodytos ir 2022 m. liepos 19 d. Vilkaviškio savivaldybės administracijos teismui pateiktame dokumente „Dėl informacijos pateikimo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos 2022 m. birželio 30 d. rašte „ Dėl informacijos pateikimo“ (DOK-29049). Minėtuose raštuose nurodyta, kad 25,31 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), galimai gyventojų nėra, minėtame name butai sujungti, perstatyti, identifikuoti butą nepavyko ir atitinkamai antrajame seniūnijos rašte nurodyta, kad nepavyko nustatyti, kuris tai butas. Sumaišyta numeracija. Butai jau daug metų perstatyti, sujungti, buto Nr. 2 name nėra. Suinteresuotas asmuo šiuo atsiliepimu paaiškina teismui ir pateikia rašytinius įrodymus apie tai, kad Lietuvos Respublikos Kybartų rajono miesto mero potvarkiu „Dėl skundų ir pareiškimų“ Nr. 33 , pasirašytu 1991-04-18 buvo nuspręsta ir leista R. B. prisijungti butą 1 kambario ir virtuvės 12,60 kv.m. be patogumų , esantį Kybartų mieste, (duomenys neskelbtini) bei laikyti vienu 34,29 kv.m. butu (3 priedas). Taip pat teismui teikiami rašytiniai įrodymai – 1992 m. rugpjūčio 27 d. sutartis, patvirtinta notaro, pasirašyta tarp Vilkaviškio rajono valdybos atstovo ( pardavėjas) ir suinteresuoto asmens ( pirkėjas), pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 54,84 kv. m. butą, esančius (duomenys neskelbtini), bt. 3 (4 priedas) (toliau- pirkimo pardavimo sutartis). Būtent pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir yra įregistruotos suinteresuoto asmens - R. B. nuosavybės teisės į 54,84 kv. m. bendro ploto , iš kurių 34,29 kv.m. gyvenamojo ploto, butą (su priklausiniu) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( 5 priedas). Kaip matyti iš pateikiamo NTR išrašo, minėtas butas būtent ir buvo privatizuotas pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 Nr. 888 (Butų privatizavimo įstatymą), taip suinteresuotam asmeniui įgyjant nuosavybės teisę į sujungtus butus, priešingai nei pareiškime tvirtina pareiškėja. Šiuo metu suinteresuotas asmuo nuosavybės teise turi vieną butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsirado pagal minėtą 1991-04-18 Lietuvos Respublikos Kybartų rajono miesto mero potvarkį sujungus du butus, įskaitant ir 25,31 kv.m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja nepagrįstai prašo pripažinti valstybės nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungiant du butus, buvo nurodytas butų gyvenamasis plotas - 34,29 kv.m., kuris lygiai toks pat yra nurodytas ir užfiksuotas Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastro byloje (6 priedas). 2022 m. rugsėjo mėn., siekiant apdrausti butą, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad iki šiol buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kaip atskiro daikto jau nebėra, nuosavybės teisės vis dar įregistruotos Kybartų butų ūkio valdybos vardu. VĮ ,,Registrų centras“ pateikus visus suinteresuoto asmens nuosavybes teises į minėtą butą patvirtinančius dokumentus, buvo atlikti kadastro pakeitimai ir pakeisti nebeteisingi duomenys. Šios aplinkybės paaiškina, kodėl 2020-06-15 ir šios dienos Nekilnojamojo turto registro duomenys skiriasi. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo teismui pateikia visus jos nuosavybės teises į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  ir į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patvirtinančius įrodymus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos suinteresuoto asmens daiktinės teisės. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra laikomi teisingais tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti (e. b. l. 102-104).

Suinteresuoti asmenys UAB ,,Kybartų darna“, M. Š., R. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismo nutartimi buvo nutarta paskelbti specialiame teismo interneto tinklalapyje pranešimą apie bylą ir pasiūlyti naujai norintiems įstoti į bylą suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo pranešimo paskelbimo dienos, tačiau nauji asmenys pagal skelbimą į bylą neįstojo.

 

II.                      Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė:

 

Suinteresuoto asmens R. B. atstovė teismo posėdyje prašė pareiškimą dalyje jos atstovaujamosios atžvilgiu atmesti, bei paaiškino, kad pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad butas buvo sujungtas su kitu butu, ir šiandien priklauso R. B.. Jos nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Pati pareiškėja vėliau tikslindama šias aplinkybes yra pateikusi nekilnojamojo turto registro išrašus, kad nėra registruotos nuosavybės teisės į šį butą. Prašanti priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos (2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 36 sek. – 7 min. 20 sek.).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

 

III.                      Dėl turto nuosavybės teisės  fakto patvirtinimo.

 

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pastato, buto valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3- 856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

Pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teise faktą į butus,  remdamasi ta aplinkybe, kad butai nuo jų pastatymo momento priklauso valstybei ir nėra privatizuoti. Kaip teisinį pagrindą, kad butai priklauso valstybei, nurodo CK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994 m. gegužės 17 d., kuria pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, to nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas, kurio 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pareiškėja teigia, kad pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos" . Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) - buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu. Iš šių pareiškėjos nurodytų teisinių argumentų, nekilnojamo turto registro duomenų (e. b. l. 5 - 10 ), Vilkaviškio rajono savivaldybės atsiliepimo (e.  b. l. 50-53) nustatyta, kad ginčo butai nebuvo perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, nėra nei savivaldybės nuosavybė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 19 d. raštu Nr.(09)(2.13)SD nustatyta, kad 1) 37,16 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), gyventojų nėra; 2) 68,46 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), gyventojų nėra; 3) 41,59 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvena M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) R. Š., gim. (duomenys neskelbtini); 4) 25,31 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), galimai gyventojų nėra, minėtame name butai sujungti, perstatyti, identifikuoti butą nepavyko; 5) 15,22 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvena R. B., gim. (duomenys neskelbtini) 6) 40,53 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini), gyventojų nėra (e. b. l. 56).

Suinteresuotas asmuo R. B. ginčija pareiškėjos pareiškimą dalyje, teigdama, kad butas, kurio buvęs adresas (duomenys neskelbtini), priklauso jai, todėl byloje iškilo ginčas dėl nuosavybės teisių į butą.  CK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, todėl  ši byla išnagrinėta ypatingąja teisena.

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime teigė, kad pareiškėja yra pateikusi 2020 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodoma, kad 25,31 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)  savininkas yra Kybartų butų ūkio valdyba, kurio duomenys šiai dienai jau yra nebeaktualūs (e. b. l. 102 - 104). Suinteresuoto asmens pateiktais 2022 m. spalio 25 d. duomenimis iš VĮ ,,Registrų centras“ paieškos nustatyta, kad nekilnojamo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)  nerastas, t. y. toks nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas (e. b. l. 105-106). Tokios pat aplinkybės yra nurodytos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 19 d. rašte Nr.(09)(2.13)SD, kuriame teigiama, kad 25,31 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) galimai gyventojų nėra, minėtame name butai sujungti, perstatyti, identifikuoti butą nepavyko; 15,22 kv. m bendro ploto bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvena suinteresuotas asmuo R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 56).

Suinteresuoto asmens R. B. pateiktu rašytiniu įrodymu - Lietuvos Respublikos Kybartų rajono miesto mero potvarkiu „ Dėl skundų ir pareiškimų“ Nr. 33 1991 m. balandžio 18 d. buvo nuspręsta ir leista R. B. prisijungti butą 1 kambario ir virtuvės 12,60 kv.m. be patogumų , esantį (duomenys neskelbtini), bt. 2 bei laikyti vienu 34,29 kv.m. butu (e. b. l. 107). 1992 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi, patvirtinta notaro, pasirašyta tarp Vilkaviškio rajono valdybos atstovo ( pardavėjo) ir suinteresuoto asmens (pirkėjo) nustatyta, kad R. B. nupirko 54,84 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , bt. 3 (e. l. 108-109). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. spalio 25 d. išrašu nustatyta, kad minėtos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos suinteresuoto asmens - R. B. nuosavybės teisės į 54,84 kv. m. bendro ploto, iš kurių 34,29 kv. m. gyvenamojo ploto, butą (su priklausiniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) registre nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 888, t. y. Butų privatizavimo įstatymą, kas rodo, jog butas buvo privatizuotas įstatymo nustatyta tvarka, suinteresuotam asmeniui įgyjant nuosavybės teisę į sujungtus butus, priešingai nei teigiama pareiškime (e. b. l. 110 ).  Šiuo metu suinteresuotas asmuo R. B. nuosavybės teise turi vieną butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsirado pagal minėtą 1991 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Kybartų rajono miesto mero potvarkį sujungus du butus, įskaitant ir 25,31 kv. m. bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja prašo pripažinti valstybės nuosavybe. Suinteresuoto asmens dabartinio buto gyvenamasis plotas yra 34,29 kv. m., bendras plotas 54,84 kv. m..

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 12 d. raštu informavo, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) papildomi duomenys dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įrašyti 2022 m. rugsėjo 16 d. pagal asmens prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šio dokumento su 2022 m. birželio 13 d. pareiškimu pateikti teismui negalėjo (e. b. l. 143 -144). Prie rašto pateiktu nekilnojamojo turto registro duomenų išrašu 2022 m. lapkričio 4 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė buto adresu J(duomenys neskelbtini). buvo registruota Kybartų butų ūkio valdybos vardu nuo 1951 m. sausio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.., kai buvo išregistruota 2022 m. rugsėjo 16 d. asmens prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 145).

Aukščiau nurodytais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad 37,16 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 68,46 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 41,59 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 15,22 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 40,53 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos balanse ir savivaldybė neturi nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą, taip pat jis nėra registruotas jokių kitų šiuo metu egzistuojančių fizinių ar juridinių asmenų vardu; taip pat nustatyta, kad valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šis nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, kas leidžia daryti išvadą, kad šis turtas yra valstybės nuosavybė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis).

Aukščiau nurodytais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad 25,31 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)  šiuo metu neegzistuoja kaip atskiras nekilnojamas turtas, jis yra teisėtai sujungtas su suinteresuotam asmeniui R. B. priklaususiu butu, jis privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, bei nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip atskiras daiktas – butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu J(duomenys neskelbtini)., bendras plotas 54,84 kv. m ; naudingas plotas 34,29 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklauso fiziniam asmeniui R. B., ne valstybei, todėl pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje netenkintinas.

 

IV.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Suinteresuoto asmens R. B. atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jos turėtų 200 Eur advokato išlaidų, susidariusių advokatui rengiant atsiliepimą į pareiškimą, atstovavimą (e. b. l. 118). Prie prašymo pateiktas 2022 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr.1141719 pagal kurį ji sumokėjo 100 Eur, 2022 m. lapkričio 3 d. LAT nr.1141723, pagal kurį ji sumokėjo 100 Eur ( e. b. l. 119-120). Taip pat pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1141729, pagal kurį sumokėta 100 Eur už atstovavimą (e. b. l. 142).

Pareiškėja savo 2023 m. sausio 25 d. prašyme nurodė, kad atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurie buvo patikslinti pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. asmens prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymi, kad R. B. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. savo nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamojo turto objektą nebuvo tinkamai išviešinusi, dėl ko pareiškėjai negalėjo būti žinoma, kad minėtu nekilnojamojo turto objektu, jį sujungus su butu, (duomenys neskelbtini), buvo padidintas buto, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso suinteresuotam asmeniui R. B., plotas. Įvertinus tai, kad ši civilinė byla buvo inicijuota ne dėl valstybės ar jos institucijų kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad pareiškėja ar Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, kokiu nors būdu būtų pažeidusi suinteresuoto asmens teises), R. B. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai šioje civilinėje byloje neturi būti patenkintas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (e. b. l. 172).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

 Šioje byloje teismas sutinka, kad suinteresuoto asmens R. B. bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl pareiškėjos kreipimosi į teismą, ir pareiškimas šioje byloje buvo atmestas. Spręsdamas advokato išlaidų iš pareiškėjo priteisimo klausimą, teismas remiasi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, nustatytomis CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pareiškėja bylą inicijavo gavusi suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr.(33)(2.19)SD-1002, kuriame prašoma priimti valstybės nuosavybėn butus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sav., kuriuose gyvena žmonės (e. b. l. 11 - 13); taip pat remdamasi Nekilnojamojo turto registro 2020 m. birželio 15 duomenimis, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 15,22 kv. m. nuosavybės teise priklauso Kybartų butų ūkio valdybai nuo 1951 m. sausio 15 d.; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 25,31 kv. m. nuosavybės teise priklauso Kybartų butų ūkio valdybai nuo 1951 m. sausio 15 d. (e. b. l. 8 - 9). Pats suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn., siekiant apdrausti butą, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad iki šiol buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kaip atskiro daikto jau nebėra, nuosavybės teisės vis dar įregistruotos Kybartų butų ūkio valdybos vardu; VĮ ,,Registrų centras“ pateikus visus suinteresuoto asmens nuosavybes teises į minėtą butą patvirtinančius dokumentus, buvo atlikti kadastro pakeitimai ir pakeisti neteisingi duomenys; šios aplinkybės paaiškina, kodėl 2020 m. birželio 15 d. ir šios dienos Nekilnojamojo turto registro duomenys skiriasi. Iš šio suinteresuoto asmens paaiškinimo matyti, kad jos pačios pareiga buvo pasirūpinti, kad jai sujungus butus ir juos įsigijus, nekilnojamoje turto registre būtų teisingi duomenys, ir šios pareigos nevykdymo pasekmėje duomenys nebuvo patikslinti, dėl ko pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, tame jos kaltės nėra. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteistinas.

 

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 442, 444, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad  valstybės - Lietuvos Respublikos  nuosavybė yra: 1) 37,16 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 2) 68,46 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 3)  41,59 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 4)  15,22 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 5) 40,53 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens R. B. patirtų bylinėjimosi - advokato atstovavimo išlaidų iš pareiškėjos nepriteisti.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

 

Teisėjas                                                                                Jonas Abraitis

                                                


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-7-38/2008
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • 3K-3-25/2013