Civilinė byla Nr. e2A-973-260/2015,

Proceso Nr. 2-69-3-15256-2014-6,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44; 73.2.5; 114.5; 114.11; 121.14; 121.21; 121.22;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19544-717/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“  ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „City Service“, trečiajam asmeniui S. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014 08 20 per EPP pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės AB „City Service“ 2270 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011-12-05 buvo vandeniu užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas Nr. 19 buvo ieškovės apdraustas Būsto draudimu. Buto užpylimo židinys buvo namo 9-me aukšte išsinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas. Šio kanalizacijos stovo keitimo darbus atliko atsakovė, todėl ji kalta dėl nekokybiškai atliktų darbų. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir, vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064, nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta buto apgadinimu padaryta 2270 Lt. Žala. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, atsiranda reikalavimo teisė. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę – CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsnių nuostatas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 2270 Lt žalą, nes: 1) atsakovė nerūpestingai atliko lietaus vandens kanalizacijos vamzdžių keitimo darbus; 2) ieškovės draudėjai atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos rūpestingai atlikti lietaus vandens kanalizacijos vamzdžių keitimo darbus nevykdymo rezultatas. Taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ji, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, nėra ir negali būti atsakinga už bet kokius ieškovės tariamai patirtus nuostolius, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė pareiškė nuomonę, kad iš visų ieškovės ieškinyje nurodytų teiginių bei pridėtų dokumentų akivaizdu, jog ieškovė tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Ieškovė nepagrįstai teigia ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė atliko lietaus vandens kanalizacijos stovo keitimo darbus. Nėra nustatyti nei neteisėti atsakovės veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp nurodomos avarijos ir  atsakovės veiksmų. Vandens stovo trūkimas įvyko ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių, ieškovė, reikšdama ieškinį, tinkami neįsigilino į avarijos priežastis ir į su namo bendro naudojimo objektų priežiūra susijusias aplinkybes. Atsakovė negali atsakyti už bet kokią trečiųjų asmenų patirtą žalą vien todėl, kad ji yra paskirta namo administratoriumi. Tai prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė tinkamai nepagrindė realaus 2011 12 05 buto užliejimo vandeniu sukeltų padarinių ir nuostolių dydžio, nepateikė į bylą nuotraukų, kaip butas atrodė iki apipylimo, iš ko būtų galima realiai įvertinti realiai patirtus nuostolius. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, kad Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, reikalauja, kad būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t.y. nuostolius sukėlusio asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, tačiau ieškovė nei vienos šių sąlygų buvimo neįrodė.

2014 10 21 ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, jame papildomai nurodė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą, nes ji yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ bei STR 1.12.05:2002 priedu „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ yra nustatyta namą administruojančio asmens pareiga užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos  funkcionalumą ir smulkių defektų šalinimą, administratorius privalo palaikyti namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą ir sandarumą, šalinti jos defektus. Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad ji teikia įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius žalos atsiradimo aplinkybių ir kas dėl jų kaltas, konstatavo, kad draudikas netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trūkumų, netyrė, ar dėl to negalėjo atsirasti akte nustatyto pobūdžio buto apgadinimų.

Apskųstajame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė pateikė byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalą, vedamą nuo 2006 m. liepos 1 d., kuriame nėra nuorodų, jog atsakovė remontavo nurodytojo namo lietaus vandens nutekėjimo stovą. Tai paneigia ieškovės kaltinimus, jog atsakovė netinkamai suremontavo šį lietaus nutekėjimo stovą. Be to, kaip paaiškino trečiasis asmuo, jo 19-asis butas yra penktame aukšte, o įtariamas lietaus nutekėjimo stovas išniro namo devintame aukšte, bet virš jo buto esantys butai nebuvo aplieti. Iš to seka, kad buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta. Nesant nustatytos objektyvios buto užliejimo priežasties, negalima tiksliai nustatyti dėl to kaltus asmenis. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nelaikytinas kaltu dėl trečiajam asmeniui priklausiusio buto užliejimo. Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama. Todėl už žalą, padarytą dėl pastatų ar jų konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Atsakovė nėra gyvenamojo namo savininkė. Valdytoju ji yra tik bendrųjų namo konstrukcijų dalyje. Nesant objektyvių įrodymų dėl ko atsirado žala, atsakovė negalėtų atsakyti nei kaip namo savininkas, nei kaip namo valdytojas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skunde ieškovė nurodo, kad teismas: 1) pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, neteisingai nustatė ieškovės įrodinėjamą užpylimo priežastį (LR CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimas); 2) sprendęs, kad atsakovė neatsakinga už pastato lietaus kanalizacijos stovo priežiūrą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 2011-11-18 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-888 patvirtinto priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 7 ir 9 punktus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintų „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ priedo „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašo“ 19 punktą.

Ieškovė vertina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryšio. Byloje esantys įrodymai – Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, UAB „City Service“ 2012-02-28 raštas Nr. 586, išrašas iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (įrašo Nr. 102, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas išsinėręs lietaus kanalizacijos stovas ir atlikti jo remonto darbai), patvirtina, kad 2011-12-05 daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), išsinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui, buvo užpiltas butas Nr. 19. Šie įrodymai patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad butui Nr. 19 žala atsirado išsinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui. Šią aplinkybę 2012-02-28 raštu Nr. 586 patvirtino ir atsakovė. Be to, aplinkybė, kad 2011-12-05 išsinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovą remontavo atsakovės avarinės tarnybos darbuotojai patvirtina, kad atsakovė atsakinga už jo priežiūrą. Taip pat ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai teigia, jog pastato administratorius neprivalėjo prižiūrėti 2011-12-05 išsinėrusio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo. Atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Pagal LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukšmo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. papunktis). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis). Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams. Pagal 7 punktą, užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų, nuogrindų ir kitų) funkcionalumą, bei smulkių defektų šalinimą. Pagal 9 punktą – namo bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo šalinti lietaus nuotekų sistemos smulkus defektus, taisyti įlajas, latakus, lietvamzdžius. Pagal Sąrašo 16 punktą administratorius privalo palaikyti namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą ir sandarumą, šalinti jos smulkius defektus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ numatyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Administravimo nuostatų priedo „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas“ 19 punkte numatyta pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriaus pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo lietaus nuotekų šalinimo įrangą. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu atsakovė privalo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo lietaus vandens kanalizacijos stovą ir organizuoti jo remontą. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas stovas buvo sugadintas tyčiniais veiksmais, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jis išsinėrė dėl netinkamos atsakovės priežiūros. Be to, ieškovės nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė visiškai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, nenustatinėjo ar buvo pastato konstrukcijų trūkumų, netyrė ar dėl to negalėjo atsirasti akte nustatyto pobūdžio buto apgadinimų. Byloje esantys įrodymai – Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, UAB „City service“ 2012-02-28 raštas Nr. 586, išrašas iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (įrašo Nr. 102, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas išsinėręs lietaus kanalizacijos stovas ir atlikti jo remonto darbai), patvirtina, kad 2011-12-05 daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)V, išsinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui, buvo užpiltas butas Nr. 19. Šie įrodymai teikia pagrindo išvadai, kad ieškovė išsiaiškino įvykio priežastį, dėl įvykio atsakingą asmenį, t.y. atsakovę, įvertino atsiradusią žalą. 

Dėl paminėtų priežasčių, ieškovės vertinimu, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „City Service“ nurodė, kad ji su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo šį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. nuostatas. Ieškovė įrodinėjo aplinkybę, jog butas Nr. 19 užpiltas dėl atsakovės netinkamai atliktų lietaus nuotekų kanalizacijos stovo remonto darbų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Negalima sutikti ir su ieškovės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryšio. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo S. G. patvirtino, kad jo apipiltas butas Nr. 19 yra namo 5 aukšte, o butas Nr. 34, kurio ribose buvo išniręs lietaus kanalizacijos stovas, yra 9 aukšte. Šie butai nėra vienas po kitu. Kokiu būdu 34 buto ribose išsimovęs stovas galėjo apipilti 5 aukšte  esantį butą, ir taip, kad nenukentėtų tarp jų esančių aštunto, septinto ir šešto aukšto butai, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė. Todėl ir nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, kuris yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad tai, jog 2011 m. gruodžio 5 d. išsinėrusį lietaus nuotėkų kanalizacijos stovą remontavo atsakovės avarinės tarnybos darbuotojai, patvirtina, kad atsakovė atsakinga už jo priežiūrą. Aplinkybė, jog  atsakovės darbuotojai atliko šiuos darbus, pati savaime nereiškia, jog atsakovė yra atsakinga už šio stovo priežiūrą. Avarinės tarnybos funkcija yra atvykti į įvykio vietą ir lokalizuoti susidariusią avariją, nepaisant to, avarija kilusi bendrojo naudojimo objekte/patalpose ar asmeninės nuosavybės teisės objekte. Avarinė tarnyba reaguoja į iškvietimus ir neatsisako padėti tuomet, kai asmeniui jo bute įvyksta avarija. Sutinkamai su CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojami ir kad būtų išvengta avarijų. Dėl to už šildymo sistemos techninę būklę, jos laiku atliekamą priežiūrą turėjo pasirūpinti taip pat ir ieškovai, būdami daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturčiais. Dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai (ieškovai), kurie sutrukus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483). Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, darytina išvada, jog buto savininkai yra atsakingi tiek už asmeninės nuosavybės teise esančius objektus, tiek už bendrojo naudojimo objektus, esančius buto ribose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-12-05 buvo vandeniu užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio metu butas Nr. 19 buvo ieškovės apdraustas Būsto draudimu, buto savininkui trečiajam asmeniui S. G. ieškovė išmokėjo 2270 Lt žalos atlyginimą. Ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, vadovaudamasi CK 6.1015 str., pateikė teismui ieškinį dėl 2270 Lt žalos išieškojimo iš atsakovės, nurodydama, kad žala buvo padaryta namo 9-me aukšte išsinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovui, už tai yra atsakinga atsakovė. Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pripažįsta, kad apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žalos atlyginimo ieškinį atsakovei ieškovė pareiškė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadas, kad trečiojo asmens buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta, dėl to negalima nustatyti dėl žalos padarymo kaltus asmenis ir atsakovė nelaikytina kalta dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimo. Tokias išvadas teismas grindė tuo, kad pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo duomenis atsakovė namo lietaus vandens nutekėjimo stovo neremontavo, kas paneigia ieškovės kaltinimus, kad atsakovė netinkamai suremontavo lietaus vandens nutekėjimo stovą, taip pat trečiojo asmens užlietas butas buvo penktajame namo aukšte, o lietaus nutekėjimo stovas išniro devintajame aukšte. Be to teismas pripažino, kad nesant objektyvių įrodymų dėl ko atsirado žala, atsakovas negalėtų atsakyti nei kaip namo savininkas, nei kaip namo valdytojas.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pilnai ir objektyviai nustatyta buto užliejimo priežastis, negali būti laikoma pagrįsta, o tuo pačiu negali būti pagrįstu pripažintas ir tokia išvada pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

CPK 178 ir 179 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas įvertina byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių , kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d. ). Byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Įrodymų vertinimas vyksta per visą įrodinėjimo procesą (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus), bet tai tik preliminarus įrodymų vertinimas. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012, ir joje nurodyta praktika).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė ieškinyje ir 2014-10-21 prašyme nurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus, kokius įrodymus pateikia. 2014 m. gruodžio 10 d. vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo S. G., kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, tikrai  informatyviai paaiškino jo buto 2011-12-05 užliejimo priežastis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, kodėl  iš visumos įrodymų, kuriuos pateikė ieškovė ir trečiasis asmuo, nepakanka duomenų nustatyti, kokia buvo buto užpylimo priežastis, kodėl iš viso nesivadovauja trečiojo asmens paaiškinimu, konstatavo, kad buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta. Kada teismas nurodo, kad nėra pilnai nustatytos buto užliejimo priežastys, galima suprasti, jog jis vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog pripažinti šią aplinkybę. Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, jei pateiktų įrodymų jam nepakako, tam, kad objektyviai išnagrinėti bylą, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši nuostata, kad teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taikytina tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Tačiau kada to nedarydamas teismas dar ir nemotyvuotai nesivadovauja konkrečiais byloje dalyvaujančio asmens pateiktais paaiškinimais, kurie yra įrodymas apie buto užliejimo priežastis, vertintina, kad teismas netinkamai, t.y. nesilaikydamas CPK 185 str. 1 d. nuostatų, vertino įrodymus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, o taip pat nebuvo atskleista bylos esmė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vertinti, jog nebuvo atskleista bylos esmė, leidžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl  galimos atsakomybės atsakovės, kaip namo administratoriaus, ką įrodinėjo ieškovė, nepasisakė  dėl pakankamumo įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, kada atsakovė teigė, kad tokių įrodymų nepakanka,  o teismas visiškai nepagrįstai  sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų – užlieto buto fotonuotraukų. Ieškovė elektroninėje civilinėje byloje Nr. 2-19544-717/2014 per EPP 2014-10-21 pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą, kuris buvo užregistruotas Nr. DOK-8305 kaip Pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kartu su šiuo prašymu ir prašymo priedus – 14 fotonuotraukų. Tai matyti iš bylos kortelės skirsnyje „Šalių dokumentai“ pateiktų duomenų, tačiau skirsnyje „Procesas“ dokumento Nr. DOC-8305 gavimo įvykis ir pats dokumentas neįvesti. Šiais teismui pateiktais įrodymais, kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ir nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi byloje pateiktų įrodymų nepakanka, kad tiksliai įvertinti trečiojo asmens buto užpylimo priežastis (ar tikrai išsinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovo vamzdžiui devintajame aukšte galėjo būti užlietas vandeniu penktajame aukšte esantis trečiojo asmens butas; ar tikrai išsinėrę vamzdžiai yra viso namo įrenginys, ar gali priklausyti, kaip kad nurodė teismo posėdyje atsakovės atstovė, 34-ajam butui; ar įvykio priežastimi buvo netinkama vandens stovo priežiūra ar jis anksčiau, kaip posėdyje nurodė trečiasis asmuo, buvo pakeistas nekokybiškai atliekant darbus), taip pat nuspręsti, kas iš tikro privalo atlyginti ieškovei žalą (ar atsakovė, kaip namo administratorius, ar namo savininkai, ar 34 buto savininkas, ar stovo vamzdžius nekokybiškai pakeitęs asmuo).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis