Civilinė byla Nr. e2S-3054-861/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01718-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos nagrinėjant pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, UAB „Ignitis“, BUAB „Arvol“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Lasis“, K. B., antstoliai Donatas Kisielius, Gintas Badikonis, Ramūnas Kamarauskas, Irmantas Gaidelis, Vytautas Mitkus, Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Saulius Mulevičius ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje pareiškėjai L. V. ir R. V. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Teismas 2021 m. vasario 23 d. priėmė rezoliuciją, kuria bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 24 d. 10.00 val., informavo pareiškėjų kreditorius apie pareiškėjų ketinimą nutraukti santuoką ir išaiškino teisę iki teismo posėdžio pateikti teismui poziciją dėl prievolių po santuokos nutraukimo vykdymo ir turto pasidalijimo.
3. Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje nurodė, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patvirtinta, kadangi ji galimai pažeidžia kreditorių interesus, o pareiškėjų nurodomos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, be to, sutartyje galimai aptartas ne viso pareiškėjams priklausančio turto ir prievolių padalijimo klausimas.
4. Teismas sustabdė bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą šešeriems mėnesiams, kol pareiškėjai patikslins sutarties sąlygas taip, kad jos nepažeistų sutuoktinių ir kreditorių interesų.
5. 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
6. Teismas nustatė, kad iš pateiktos patikslintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog pareiškėjai sutartyje iš esmės sutarė dėl tokio paties turto padalijimo būdo, kuriam prieštaravo pareiškėjų kreditoriai, taip pat kuris galimai pažeidžia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą, nenurodė, kodėl pinginės lėšos (258 054,23 Eur), esančios antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo, patikslintoje sutartyje jau yra laikomos asmenine pareiškėjos L. V. nuosavybe, nepagrindė aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nenurodė jokių aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų akcijų padalijimo ir pareiškėjų kreditorinių įsipareigojimų šiai įmonei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kadangi pareiškėjai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio, t. y. nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų sutuoktinių ir kreditorių interesams, Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
8. Pareiškėjai (apeliantai) L. V. ir R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirajame skunde nurodo, jog priimta nutartis prieštarauja imperatyvioms materialinėms bei procesinėms teisės normoms, yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrįsta prielaidomis, todėl naikintina dėl šių priežasčių:
9.1. Nurodė, kad pareiškėjai dar 2021-02-12 paaiškino teismui, jog (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4/3 dalims pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotos pareiškėjos L. V. asmeninės lėšos, t. y. kompensacija (100267,52 Eur) už banke Snoras prarastą indėlį. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktais duomenimis, L. V. paskirta indėlių draudimo išmoka 100 000 eurų už Snore turėtus indėlius, AB SEB Bankas 2015 metais L. V. išmokėjo 100267,52 Eur. dydžio draudimo išmoką už prarastus indėlius banke Snoras.
9.2. Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartis buvo sudaryta L. V. vardu ir visa kaina už perkamą nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta iš L. V. asmeninės banko sąskaitos (201285,91 Eur). Visos šios faktinės aplinkybės rodo, jog turtas, adresu (duomenys neskelbtini) įsigytas už pareiškėjos asmenines pinigines lėšas; atsižvelgiant į tai, pinginės lėšos (258 054,23 Eur), esančios antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, pripažintinos bei yra asmeniniu pareiškėjos turtu.
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė pareiškėjų pateiktų įrodymų viseto ir padarė nepagrįstas išvadas, paremtas prielaidomis. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
9.4. Pareiškėjų sutarties dėl teisinių pasekmių turinys yra aiškus ir neprieštarauja teisiniam reglamentavimui. Pareiškėjai patvirtino, kad sutartis sudaryta bendru sutarimu, sutarties turinys atitinka jų valią, sutarties sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo, teisė ir pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo aktyvus ir pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino, nesiaiškino ar buvo pažeistos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai, nenustatė sutarties sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, vertino išskirtinai tik kreditorių interesus.
9.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius. Kreditoriai VMI bei BUAB „Arvol“ pateikė byloje prieštaravimus ir nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, kas patvirtina, jog kilo ginčas dėl teisės, kuris turėjo būti nagrinėjamas ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčo nesprendė, o įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
9.6. Teismas nutartyje nurodė trūkumą, jog pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų akcijų padalijimo, tačiau į bylą pateikti Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nuo 2020 metų liepos 1 d. nepriklauso nei vienam iš pareiškėjų nuosavybės teise, todėl į sutuoktinių dalintino turto apimtį nėra traukiamos.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB ,,Arvol‘‘ su juo nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad byloje BUAB „Arvol“ išdėstė poziciją, jog pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patenkintas, nes šioje sutartyje numatytas skolininko R. V. santuokoje su L. V. įgyto turto ir prievolių kreditoriams pasidalinimas yra nesąžiningas, iš esmės pažeidžia BUAB „Arvol“ ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl BUAB „Arvol“ su šioje sutartyje numatytu santuokoje įgyto turto padalinimu nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6905-600/2021 patenkinus ieškovės BUAB „Arvol“ ieškinį į pareiškėjų santuokoje įgyto ir dalintino turto apimtį būtų grąžintas turtas - 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB "(duomenys neskelbtini) ", j. a. k. (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė gali būti apie 400 000 Eur ir kurių padalinimas nesprendžiamas teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes jos buvo neatlygintinai perleistos pareiškėjų dukrai, todėl ši byla turėtų būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 p. nustatytu pagrindu.
10.2. Iš pateiktos patikslintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas nustatė, jog pareiškėjai sutartyje iš esmės sutarė dėl tokio paties turto padalijimo būdo, kuriam prieštaravo pareiškėjų kreditoriai, taip pat kuris galimai pažeidžia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjai nenurodė, kodėl pinginės lėšos (258 054,23 Eur), esančios antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, likusios po hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymo, patikslintoje sutartyje jau yra laikomos asmenine pareiškėjos L. V. nuosavybe, nepagrindė aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, taip pat pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų akcijų padalijimo ir pareiškėjų kreditorinių įsipareigojimų šiai įmonei.
10.3. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
10.4. Pirmosios instancijos teismas patikrino pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nusprendė sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu šešeriems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį. 2021 m. kovo 24 d. teismas konstatavo, kad pareiškėjai sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad iš esmės didžioji dalis bendro turto (transporto priemonė ir 258 054,23 Eur dydžio piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos) atitenka pareiškėjai L. V. asmeninės nuosavybės teise. Savo ruožtu visas pareiškėjų prievoles prašo pripažinti asmeninėmis pareiškėjo R. V. prievolėmis (sutarties 6.1 p.). Pareiškėjų kreditoriai VMI ir BUAB „Arvol“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Lasis“, prieštarauja dėl tokio pareiškėjų sutarto turto padalijimo būdo, kuris jų manymu, iš esmės pažeidžia kreditorių interesus. Be to, iš kreditorių pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai sutartyje galimai neaptarė viso jiems priklausančio turto padalijimo klausimo, turint omeny UAB “ (duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat pareiškėjos L. V. prievolių VMI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalijimo klausimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, todėl pareiškėjų pateiktos sutarties netvirtino. Pareiškėjams buvo išaiškintina, kad, jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, t. y. nepateiks naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų sutuoktinių ir kreditorių interesams, teismas jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliks nenagrinėtą.
10.5. Ne visos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas, į dalintino turto apimtį neįtraukiant UAB "(duomenys neskelbtini) " akcijų, patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas turto pasidalijimas, kai pažeisdamas suinteresuoto asmens – kreditoriaus BUAB „Arvol“ - interesus pareiškėjas R. V. atsisakė savo dalies sutuoktinės naudai, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus ir prieštaravo viešajai tvarkai, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai trūkumų nepašalino ir paliko jų pareiškimą nenagrinėtą. Teismui pateikta tvirtinti sutartis akivaizdžiai apribojo R. V. kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto ir šių reikalavimų patenkinimą darė neįmanomu, nes R. V. neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo.
10.6. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad L. V. turtą adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo iš asmeninių lėšų; pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos, kurios buvo pareiškėjos L. V. asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnį; dokumentai, susiję kompensacija už banke „Snoras“ prarastą indėlį, patvirtina, kad kompensacija buvo išmokėta 2015 m., t. y. pareiškėjų santuokos metu, ši kompensacija nėra susijusi išimtinai tik su L. V. asmeniu, o rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos, banke „Snoras“ laikytos kaip indėlis, buvo L. V. asmeninės, o ne abiem sutuoktiniams bendrąja nuosavybės teise priklausančios lėšos, byloje nėra. Nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti santuokos metu ir nuosavybės teisė į šį turtą, Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo įregistruota abiejų sutuoktinių vardu.
10.7. Pareiškėjams dalinantis 258 054,23 Eur pinigines lėšas, esančias antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes pareiškėjai neįrodė, kad nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti buvo panaudotos asmeninės L. V., o ne bendros sutuoktinių lėšos.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas:
11.1. Pabrėžė, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
11.2. Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.
11.3. Pareiškėjų pateiktoje 2021-09-23 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės tuo pačiu principu kaip ir pareiškėjų 2021-02-15 sutartyje nukrypstama nuo bendrąja jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimo tarp sutuoktinių lygių dalyvių principo, akivaizdžiai prieštaraujama CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai prezumpcijai.
11.4. Pareiškėjos L. V. pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina būtinybės nukrypti nuo turto lygių dalių skirstymo (CK 3.123 str., CK 3.89 str. 2 d.). Nei su pareiškėjų 2021-02-15 sutartimi, nei su 2021-09-23 sutartimi nebuvo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos, kurios yra priskirtinos pareiškėjai asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 str. 1 d. 5 p. Be to, pareiškėjos pateikti dokumentai, susiję kompensacija už banke Snoras prarastą indėlį, buvo išmokėta santuokos metu 2015 metais, vadinasi, šie įrodymai nepatvirtina, kad lėšos, kurias L. V. perdavė Snoro bankui laikyti ir saugoti kaip indėlį, nuo pat pradžių buvo asmeninės, o ne sutuoktiniams bendrąja nuosavybės teise priklausančios lėšos.
11.5. Nėra paaiškinta dėl transporto priemonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priskyrimo išimtinai pareiškėjos L. V..
11.6. Konstatuotina, kad pareiškėjų pateiktoje 2021-09-23 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prie jos pridėtų rašytinių įrodymų visuma nebuvo pakankama (iš esmės nepakitusi iki bylos sustabdymo) įsitikinti, jog pareiškėjai pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
11.7. Kadangi teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, konstatavo viešajai tvarkai prieštaraujančias aplinkybes dėl bendrąja jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimo tarp sutuoktinių lygių dalių principo, būtent, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė, kad iš esmės didžioji dalis bendro turto (transporto priemonė ir 258 054,23 Eur dydžio piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos) atitenka pareiškėjai L. V. asmeninės nuosavybės teise, kai visas pareiškėjų prievoles prašo pripažinti asmeninėmis pareiškėjo R. V. prievolėmis, darytina išvada, kad šioje dalyje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys nebuvo patikslintas (ar pagrįstas, jei jis nekeistinas), nors tą įpareigojo padaryti teismas.
11.8. Prie pareiškėjų pateiktos 2021-09-23 sutarties (taip pat ir anksčiau) nebuvo pateiktų įrodymų, kad pareiškėja L. V. atsiskaitė su kreditore VMI prie FM (Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis mokestinė nepriemoka padengta 2021-03-09), taip pat, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. V. grąžino šiai įmonei suteiktą paskolą visa apimtimi dar 2018 m. (tokie duomenys nurodyti 2021-03-31 per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą pateiktoje FR0711 formoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“).
11.9. Pareiškėjai nenurodė aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ akcijų perleidimu sutuoktinių dukrai po to, kai R. V. kreditoriai kreipėsi į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio - nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų sutuoktinių ir kreditorių interesams ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtu.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
16. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo motyvu, jog teismas nepaisant nurodyto reglamentavimo, privalėjo ex officio išnagrinėti kilusį byloje ginčą – tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principui bei būtų absoliučiai netikslinga.
17. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi, darytina neabejotina išvada, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti ar turtas dalijamas po lygiai, o jei jis tarp sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo aukščiau nurodyto lygių dalių principo, tai yra svarbu nustatyti, dėl kokių konkrečių aplinkybių turtas dalijamas atitinkamu būdu ir ar tai atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis).
18. Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, kaip nurodo ir savo atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys, sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus ir tai privaloma būtent dėl to, jog teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
19. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
20. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties 5.2 punkte susitarė, jog iš esmės didžioji dalis bendro turto atitenka pareiškėjai L. V. asmeninės nuosavybės teise, o visas pareiškėjų prievoles prašo pripažinti asmeninėmis pareiškėjo R. V. prievolėmis, kam pareiškėjų kreditoriai VMI ir BUAB „Arvol“ prieštarauja. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš kreditorių į bylą pateiktų duomenų matyti, jog sutartyje nebuvo aptarti viso turto padalijimo klausimai.
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertinęs pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, o taip pat ir kreditorių argumentus, sprendė, jog pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti patvirtinta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų teismui pateikta sutartis pažeidžia kreditorių interesus, pareiškėjų nurodomos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, taip pat teismui kilo abejonių ar sutartyje pareiškėjai aptarė viso jiems priklausančio turto ir prievolių padalijimo klausimus.
22. Taigi, 2021 m. kovo 24 d. nutartyje teismas nurodė, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, t. y. nepateiks naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų sutuoktinių ir kreditorių interesams, teismas jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliks nenagrinėtą. Pabrėžtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties neskundė, tad pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįsto įpareigojimo pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nepagrįsti.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens motyvu ir atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde nėra aptariama pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartyje nurodyta esminė išvada, jog iš patikslintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas nustatė, kad pareiškėjai sutarė dėl tokio paties turto padalijimo būdo, kuriam prieštaravo pareiškėjų kreditoriai. Tad byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjai neįvykdė jiems privalomos 2021 m. kovo 24 d. teismo nutarties ir pateikta patikslinta sutartimi nepašalino teismo nustatytų sutarties trūkumų.
24. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne visos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas, sutartyje nustatytas turto pasidalijimas prieštaravo viešajai tvarkai, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai trūkumų nepašalino.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2021-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. CB-1032-2-69-3-09892-2019-0). Vadovaujantis tokia teismų praktika, pareiškėjai neįrodė, jog jų turto padalijimo atvejis priskirtinas kokiai nors išimčiai ir pareiškėjui skiriama turto dalis yra teisinga ir sąžininga. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-575/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009). Taigi, darytina išvada, kad pateikta tvirtinti sutartis apribojo pareiškėjų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto, nes jam neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo.
26. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jeigu aptartų įstatymo reikalavimų kreipiantis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesilaikoma, teismas pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo tol, kol sutuoktiniai sudarys naują, įstatymo reikalavimus atitinkančią ir viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir (ar) iš esmės nepažeidžiančią sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; to sutuoktiniams nepadarius per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-705/2014).
27. Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat teigia, kad jiems dalinantis 258 054,23 Eur pinigines lėšas, esančias antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nes egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dėl to, kad nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti buvo panaudotos asmeninės L. V. lėšos. Visgi, rašytiniai įrodymai tokios išvados teismui daryti neleidžia, nes nepatvirtina, kad nekilnojamajam turtui įsigyti buvo panaudotos iš L. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos, kurios buvo pareiškėjos L. V. asmenine nuosavybe; kompensacija buvo išmokėta 2015 m. (pareiškėjų santuokos metu) ir nėra susijusi tik su pareiškėja, o kokių nors įrodymų, kad lėšos buvo pareiškėjos, o ne abiejų sutuoktinių, nėra. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, jog pareiškėjai asmeniškai buvo paskirta indėlių draudimo išmoka ir 2015 m. būtent jai išmokėta išmoka, nepatvirtintos jokiomis bylos aplinkybėmis.
28. Todėl sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio, t. y. nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri neprieštarautų sutuoktinių ir kreditorių interesams ir pagrįstai paliko pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nenagrinėtą.
29. Taigi spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priimta 2021 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir nors sutiktina su pareiškėjų nuomone, jog turto padalijimas yra šalių, o ne teismo pareiga, vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ir nagrinėjamo klausimo reglamentavimo taisyklėmis, priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Donata Kravčenkienė