Civilinė byla Nr. e2A-1159-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00653-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1302-343/2020 pagal atsakovo P. E. priešieškinį ieškovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išrašytą 135 000 Eur sumai, ir iš atsakovo P. E. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad, surašant ginčijamą vekselį, nebuvo laikytasi imperatyvaus įstatymo reikalavimo, pagal kurį didesnės kaip 3 000 Eur sumos vekselis turi būti patvirtintas notaro, todėl ginčijamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2014 m. lapkričio 11 d. paprastajame vekselyje klaidingai nurodyta ir jo išdavimo data. Ieškovo teigimu, 2014 m. lapkričio 11 d. jis vekselio P. E. neišdavė ir jo nepasirašė. Tikroji paprastojo vekselio išdavimo data yra 2018 m. gegužės 14 d. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas minėtą 135 000 Eur sumą investavo į įmonę „BelAgroPremiks VED“.
3. Atsakovas P. E. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovo V. J. 135 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai – atsakovas P. E. paskolino ieškovui V. J. 135 000 Eur sumą. Atsakovo teigimu, paskolos gavimo faktą patvirtina kartu su priešieškiniu pateiktas ieškovo pasirašytas 2014 m. lapkričio 14 d. paprastas neprotestuotinas vekselis, kuris laikytinas paskolos rašteliu, patvirtinančiu ieškovo įsipareigojimą grąžinti atsakovui 135 000 Eur sumą. Aplinkybė, jog vekselio gavėjas (atsakovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo išduodant vykdomąjį įrašą, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ), nepanaikino vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo. Prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas ieškovo įsipareigojimas sumokėti pinigus atsakovui, kadangi ieškovas savo įsipareigojimų nevykdė iki 2018 m. lapkričio 11 d. – pasiskolintos pinigų sumos atsakovui negrąžino, todėl V. J. reikalavimai reiškiami teisme.
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, priešieškinį atmetė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo P. E. priešieškinis ieškovui V. J. atmestas, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad, ieškovui pripažinus, jog jis iš atsakovo gavo pinigus, tačiau neigiant paskolinių teisinių santykių tarp jo ir atsakovo egzistavimą, teismas, tinkamai paskirstęs tarp šalių įrodinėjimo pareigą, turi nustatyti, kokiu tikslu ieškovui buvo perduotos lėšos (piniginis įnašas į jungtinę veiklą, paskola įmonei, įmonės įstatinio kapitalo formavimas ar kita), kaip jos buvo panaudotos ir, remdamasis šiomis aplinkybėmis, tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovui buvo perduotos lėšos, bei įvertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu priešieškinį tenkino – priteisė iš ieškovo V. J. atsakovui P. E. 135 000 Eur skolą ir 5 729,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 140 729,76 Eur, ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (135 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 19 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo P. E. ieškovui V. J. 2 881,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, bei tai, kad, turėdamas pareigą įrodyti, kokiu tikslu jam buvo perduotos lėšos ir kaip jos buvo panaudotos, ieškovas apsiribojo tik teiginiais, jog tarp šalių buvo verslo santykiai, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka pripažinti tam, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
10. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovo pozicijos nenuoseklumą ir pažymėjo, kad nors ieškovas tvirtina, jog paskolos nebuvo, jis tik turėjo pervežti pinigus, šią pareigą atliko ir pinigus atidavė atsakovui ir M. J., tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
11. Kadangi nustatyta, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, o vekselis, kuris nagrinėjamu atveju vertinamas kaip paskolos raštelis, išduotas paskolos sandoriui patvirtinti, ir ieškovui pripažinus, jog 135 000 Eur yra gavęs, bet nepateikus įrodymų, kad juos grąžino, teismas konstatavo, jog ieškovas turi pareigą gautus pinigus grąžinti atsakovui, todėl tenkino priešieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Taip pat ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai, o ne paskolos teisiniai santykiai, tai patvirtina šalių bei M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Ieškovui su atsakovu ir kitais verslo partneriais priklauso Baltarusijoje ir Rusijoje esantys verslai: „BelAgroPremiks VED“ (bendrovė įsteigta 2016 m. kovo mėn., P. E. priklauso 26 proc. akcijų; M. J. – 26 proc. akcijų; V. J. – 16,5 proc. akcijų); Rusijoje esanti Pieno gamykla (gamykla įsigyta 2017 metais, P. E. priklauso 33 proc. akcijų; M. J. – 33 proc. akcijų; E. Z. – 17 proc. akcijų; V. J. – 17 proc. akcijų). Faktą, kad pinigai buvo perduoti atsakovui Baltarusijoje galėtų patvirtinti ir ieškovo sugyventinė. Ieškovo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs bei paremti rašytiniais įrodymais. Ieškovas į bendrus verslus buvo investavęs 450 000 Eur sumą, tačiau teismas šios aplinkybės visai nevertino. Pinigus į verslus yra investavę ir kiti akcininkai, akcininkams buvo mokami dividentai, šios aplinkybės atsakovas neginčijo (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 6 lapas). Tai patvirtina, kad tarp atsakovo ir bendrovės „BelAgroPremiks VED“ buvo susiklostę prievoliniai santykiai.
12.2. Dėl grasinimų buvo pasirašytas ne tik pripažintas negaliojančiu vekselis, bet ir dar du vekseliai. Šie vekseliai ir kiti rašytiniai įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai atmetė prašymą priimti juos į bylą taip užkirsdamas galimybę ieškovui įrodinėti nurodomas aplinkybes, susijusias su vekselių pasirašymu.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nevertindamas to, kad priešieškinis grindžiamas ieškovo faktiškai pasirašytu 2018 m. gegužės 14 d. o ne 2014 m. lapkričio 14 d. 135 000 Eur sumos vekseliu, kuriame neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Paprastasis vekselis buvo išduotas 2018 m. gegužės 14 d., dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Minėtą dieną Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ jokie pinigai ieškovui perduoti nebuvo, su tuo sutiko ir atsakovas, apeliaciniame skunde nurodęs, kad sanatorijoje šalys tik „juridizavo“ santykius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp šalių paskoliniai santykiai susiklostė 2014 m. lapkričio 11 d., o apeliaciniame skunde, kad 2014–2016 metais, tai patvirtina, jog atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad verslo santykiai tarp šalių susiformavo 2016 metais, būtent 2016 m. kovo 29 d. buvo įsteigta bendrovė „BelAgroPromeks VED“. Teigdamas, kad skolino pinigus, atsakovas P. E. nepagrindė, kodėl ir kokio susitarimo pagrindu pinigai buvo perduoti.
13. Atsakovas P. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su pinigų perdavimu, yra nenuoseklios. Šių bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovui atsakovas paskolino 135 000 Eur: 2014 m. lapkričio 11 d. vekselis, iš kurio matyti, kad ieškovas patvirtino, jog jam buvo perduota 135 000 Eur; 2018 m. birželio 20 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad: „<...> 2018-05-04 dieną būdamas „Eglės“ sanatorijoje pasiūliau nueiti pas notarą ir įforminti paskolą <...> pasiūliau jiems atlikti sandorį notaro biure.“, tokiu būdu pats ieškovas patvirtino, kad pinigai jam buvo paskolinti; iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo buvo kreiptasi ne dėl tariamai be pagrindo išrašyto vekselio ar faktinio pinigų negavimo, o dėl tariamai ieškovo atžvilgiu atlikto grasinimo; 2018 m. liepos 3 d. ieškovo skunde dėl 2018 m. liepos 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą net neužsimenama apie tai, kad pinigų ieškovas neva negavo; nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei ieškinyje nebuvo nurodoma, kad ieškovas grąžino pinigus atsakovui, tik dublike pirmą kartą buvo nurodyta, jog ieškovas su sugyventine pinigus pervežė į Baltarusiją, o kai pinigai buvo Baltarusijoje, jie buvo atiduoti P. E.; 2020 m. birželio 3 d. pareiškime ieškovas nurodė naujas aplinkybes, kad pinigai jam buvo perduoti Minsko stotyje. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie paskolos grąžinimą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino priešieškinį.
13.2. Apeliantas nedetalizuoja, kokie verslo santykiai buvo susiklostę tarp šalių. Vien verslo santykių egzistavimas pats savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas perduoti pinigines lėšas. Bet kokie mokėjimai paprastai yra patvirtinami sandoriais.
13.3. Kadangi ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, kaip teikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos pagal vekselį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu, priteisimo.
16. Kaip, remiantis kasacinio teismo praktika, jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-114-943/2020, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas).
17. Taigi, pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, todėl vekselio turėtojas siekdamas įgyvendinti jam šiuo dokumentu apibrėžtą reikalavimo teisę turi galimybę ją pagrįsti, įrodęs atitinkamų teisinių santykių tarp jo ir vekselio davėjo, egzistavimą, o vekselis tokiu atveju tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 24 punktas).
18. Vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.
19. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
20. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
21. Kasacinis teismas spręsdamas dėl įrodinėjimo taisyklių, kai reikalavimai kildinami iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu, nurodė, kad tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, jog pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018 19 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis buvo grindžiamas ieškovo faktiškai 2018 m. gegužės 14 d., o ne 2014 m. lapkričio 11 d. kaip nurodyta priešieškinyje, pasirašytu 135 000 Eur sumos vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas 2018 m. lapkričio 11 d. Siekdamas įrodyti reiškiamus reikalavimus, atsakovas priešieškinyje teigė, kad ieškovą bei atsakovus siejo verslo santykiai – jie buvo Baltarusijos Respublikoje registruotos įmonės „BelAgroPremiks VED“ akcininkai. Ieškovui pasiūlius prisidėti prie bendro verslo vystymo, atsakovas P. E. 2014 metais paskolino ieškovui V. J. 135 000 Eur, paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2018 m. gegužės 4 d., ieškovui išdavus vekselį.
23. Nors nagrinėjamu atveju vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas bei faktas, tačiau pats ieškovas procesiniuose dokumentuose (dublike, atsiliepime į priešieškinį bei atsiliepime apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo), tiek ir ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-44244-18 metu (2018 m. liepos 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 34 lapas) ne kartą patvirtino, kad atsakovas jam yra perdavęs 450 000 Eur Taip pat ne kartą teigė, jog jo (ieškovo) iniciatyva buvo siekta įforminti šalių paskolinius santykius, kas taip pat suponuoja ieškovo V. J. patvirtinimą apie pinigų gavimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pinigai ieškovui vis dėlto buvo perduoti.
24. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo P. E. priešieškinis ieškovui V. J. atmestas, panaikindamas ir perduodamas šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad ieškovui pripažinus, jog jis iš atsakovų gavo pinigus, tačiau neigiant paskolinių teisinių santykių tarp jo ir atsakovų egzistavimą, jis turi nurodyti, kokiu tikslu jam buvo perduotos lėšos (piniginis įnašas į jungtinę veiklą, paskola įmonei, įmonės įstatinio kapitalo formavimas ar kita), kaip jos buvo panaudotos, kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovui buvo perduotos lėšos, bei remiantis šiomis aplinkybėmis vertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.
25. Nepaisant minėtų Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovas ir toliau savo poziciją, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę, iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais, jog šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai ir kad minėtą pinigų sumą atsakovas investavo į bendrą verslą. Pakartotinai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, kaip Lietuvos apeliacinis teismas jau kartą ir buvo pažymėjęs, vien šalių tarpusavio verslo santykiai negali būti savarankiškas pagrindas, sukuriantis arba paneigiantis tarp šalių tam tikrus prievolinius (piniginius) santykius. Šiuo atveju ieškovas, teigiantis, kad tarp šalių nebuvo paskolos santykių, turėjo pareigą nurodyti, kokiu tikslu jam buvo perduotos piniginės lėšos, ir įrodyti tai, kam ir kaip jos konkrečiai buvo panaudotos, tačiau, ignoruodamas pirmiau minėtus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, ieškovas šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.
26. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas palaikė dublike iškeltą versiją, kad jis tik turėjo pervežti pinigus į Baltarusiją, šią pareigą atliko ir pinigus atidavė atsakovui ir M. J., tačiau ir šiuo atveju nepateikė jokių bent preliminariai tokį teiginį, jog pinigai buvo grąžinti, pagrindžiančių įrodymų.
27. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek ieškinyje nebuvo nurodoma, kad ieškovas jam perduotas lėšas grąžino. Tik dublike ieškovas pirmą kartą pateikė versiją, kad su sugyventine pervežęs pinigus į Baltarusiją juos grąžino atsakovui P. A. ir M. J.. Be to, 2020 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas vėl nurodė naujas aplinkybes, kad 40 000 Eur suma jam buvo perduota prie prekybos centro „Mega“, o 95 000 Eur Minsko stotyje, pinigus perdavė nepažįstamas žmogus, o atvažiavę į Minską atsakovas ir M. J. tuos pinigus atsiėmė. Toks ieškovo elgesys, kai bylos nagrinėjimo metu nurodomos vis naujos aplinkybės, taip pat verčia abejoti jo pozicijos pagrįstumu.
28. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).
29. Įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktų įrodymų pakanka pripažinti tai, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju šalis dėl 135 000 Eur sumos vis dėlto siejo paskolos teisiniai santykiai.
30. Konstatavus, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiaivir nustačius, jog ginčo vekselis, kuris šiuo atveju vertinamas kaip paskolos raštelis, buvo išduotas paskolos sandoriui patvirtinti, bei ieškovui pripažinus, kad 135 000 Eur sumą iš atsakovo jis gavo ir nepateikus įrodymų, jog juos grąžino, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinį.
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, kas neva sąlygojo netinkamą tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimą, pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, įrodymų ir jų turinio vertinimas ir interpretavimas kitaip nei juos supranta šalis, nesutikimas su šalies pateiktais įrodymais nelaikomas CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimu.
32. Šiuo atveju ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės nepagrįstai siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės nuostatas, kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios tinkamai pagrįstos tiek ieškovo nurodomais įrodymais, tiek kita bylos medžiaga.
33. Kaip stokojantis pagrįstumo vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė į bylą ieškovo teiktų rašytinių įrodymų: tą pačią dieną, kaip ir ginčo vekselis, pasirašytų kitų dviejų vekselių ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kalūgos srities advokatų kontoros „Paritet“ rašto, iš kurio matyti, kad tarp ieškovo ir P. E. bei M. J. Rusijos Federacijoje taip pat vyksta ginčai.
34. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi būti susiję su bylos nagrinėjimo dalyku bei turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Poreikis pateikti teismui naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu.
35. Ieškovui bei jo atstovei tinkamai nepagrindus, kaip minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir kokias nagrinėjami bylai aktualias aplinkybes jie galėtų patvirtini ir(ar) paneigti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
38. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
39. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties matyti, kad ieškovui V. J. buvo atidėta žyminio mokesčio dalis, mokėtina už apeliacinį skundą, iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo valstybei priteistina už apeliacinį skundą nesumokėta žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 1 338 Eur.
40. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
41. Kadangi atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai jos visa apimtimi priteistinos atsakovui iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. J. 1 338 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis) Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti atsakovui P. E. iš ieškovo V. J. 363 (tris šimtus šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Romualda Janovičienė
Kazys Kailiūnas