Civilinė byla Nr. e2-75-940/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01738-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Miliukienei,

dalyvaujant ieškovams J. Š., V. Š., ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stingas“, atstovui direktoriui V. Š., ieškovų atstovei advokatei Ingai Radinienei,

atsakovei J. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žiurkėno urvas“ vadovei J. S., atsakovų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Reikienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Astai Tvaskienei, Raimundai Tamulionienei,  

nedalyvaujant atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š., V. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Stingas“ ieškinį atsakovams J. S., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „Žiurkėno urvas“ dėl teisės pripažinimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai prašo pripažinti jiems (J. Š., V. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Stingas“) teisę be atsakovų sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, mokestis už IĮ D. Ž. paslaugas rengiant aprašą bei išlaidos advokatei.

Ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bendrasavininkai. Pastatas pastatytas dar 1900 m. Namo stogas yra visiškai susidėvėjęs ir turi būti remontuojamas. Pirminė skardinė stogo danga yra stipriai paveikta korozijos, vietomis kiaurai, sujungimai nesandarūs, virš jos paklotas asbestinio šiferio lakštų danga, kuri neužtikrina stogo sandarumo. Atlikus apžiūrą buvo rekomenduota keisti stogo dangą, įrengti lietaus nuvedimo sistemą.

Atsakovai neįrodė, kad ginčo pastato stogo remonto darbai pagal pateiktą projektą pažeidžia atsakovų teises ir interesus, tačiau remontuoti stogo nesutinka.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai 2020 m. vasario 5 d. pateikė prašymą, kuriuo pasikeitus ginčo patalpų savininkams patikslino atsakovus ir nurodė, kad reikalavimą reiškia tik atsakovei UAB „Žiurkėno urvas“ , o reikalavimų atsakovų J. S. ir G. S. atžvilgiu atsisako, reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos. 

2020 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu ieškovai prašė skirti G. S. ir J. S. po 5000 Eur baudą, pusę skirtos baudos sumos išieškant ieškovų naudai. Nurodė, kad atsakovai žinodami, jog nebėra patalpų savininkai ir byloje sprendimas niekaip jų interesų neliečia, neinformavo teismo, kad pardavė nekilnojamąjį turtą, vilkino bylos nagrinėjimą, dėl atsakovų piktnaudžiavimo procese buvo atidėti trys teismo posėdžiai, kuriuose jie norėjo dalyvauti. Tokiu būdu atsakovai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose, teismo posėdžio metu atsakovė J. S., atsakovų atstovai nurodė, kad daugiabučio namo stogui nėra reikalingi remonto darbai tokios apimties, kokie yra nurodyti pateikiamame remonto apraše. Šiuo metu yra būtina sutvarkyti tik lietaus nuvedimo sistemą. Dėl sunkios materialinės padėties nesutinka su tokia darbų apimtimi, kokią prašo leisti atlikti ieškovai. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai siekia paprastojo stogo remonto metu pastatyti priestatą ir taip praplėsti namo naudingąjį plotą, apšiltinti namą iš išorės. Tokie ieškovų reikalavimai tik parodo, kad pateiktas projektas nėra paprastojo stogo remontas, todėl gali būti pažeistos atsakovų kaip bendrasavininkų teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.

Neprieštarautų stogo remonto darbams pagal pateiktą remonto darbų aprašą, jei jie būtų atliekami ieškovų lėšomis. Nurodė, kad ieškovų prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, iš esmės ginčą palieka spręsti teismui.

Atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad D. Ž. IĮ parengtame Daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto apraše, kurio projektiniams pasiūlymams pritarė savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, yra aiškiai atskleistas planuojamų remonto darbų mastas bei planuojamas pasiekti darbų rezultatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau ir Reglamentas) 3 priede reglamentuoti atvejai, kada yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui. Reglamento 3 priedo 4.1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingojo pastato, paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Siekiant gauti statybos leidimą kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, kartu su visais kitais privalomais dokumentais, statytojas turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka kopiją. Be bendraturčių sutikimų tolesnė statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūra negalima.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje, atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprasto remonto darbams, numatytiems D. Ž. IĮ parengtame paprasto remonto apraše, atlikti reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Nepateikus visų privalomų pateikti dokumentų Reglamento 13.2. papunktyje nustatyta tvarka, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra registruojamas ir nagrinėjamas. Vienas iš privalomų dokumentų pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo kopija.

Pastato bendrasavininkai turėtų sutarti dėl darbų apimties ir kiekio. Esant tarp šalių ginčui tikslinga būtų atlikti ekspertizę pastato būklei įvertinti. Atkreipė dėmesį, kad viešojo registro duomenimis ginčo objektu esantis namas pastatytas dar 1900 m. ir yra 120 m. senumo, pastato nusidėvėjimas ? 75 proc., stogo danga asbestinė, kadastro duomenys nustatyti 1985 m.

Pažymėjo, kad asbestinė stogo danga uždrausta nuo 2005 m. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą stogo danga negali būti keičiama dalimis, taip pat negali būti keičiami tik keli asbestinės šiferinės stogo dangos lakštai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Faktinės aplinkybės

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis dviejų aukštų pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties.  Statybos metai ? 1900. Kadastriniai pastato duomenys nustatyti 1985 m. birželio 13 d. Stogo danga asbestcementis. Pastato fizinis nusidėvėjimas 75 proc.

Ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 97,92 m2 ploto, esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini).

Ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 33,62 m2 ploto, esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ieškovei UAB „Stingas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, bendro 72,88 m2 ploto, esanti pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsakovams J. S. ir G. S. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. R-7768 sudarymo priklausė administracinės paskirties patalpos, bendro ploto 43,02 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 rugsėjo 13 d. šios patalpos 2019 m. rugsėjo 13 d. pirkimo ? pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei UAB „Žiurkėno urvas“.

UAB „Žiurkėno urvas“ taip pat priklauso administracinės paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 41,06 m2 ploto, esanti pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra ieškovai J. Š. (97,92 m2), V. Š. (33,62 m2), UAB „Stingas“ (72,88 m2) ir atsakovė UAB „Žiurkėno urvas“ (84,08 m2).

Atsakovė J. S. nuo 2020 m. sausio 27 d. yra paskirta UAB „Žiurkėno urvas“ vadove. Duomenys juridinių asmenų registre registruoti 2020 m. sausio 30 d.

            Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalys). Byloje esantys nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys patvirtina, kad ginčo pastate yra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriems yra suteikti unikalūs numeriai: du butai – gyvenamosios patalpos, ir trys negyvenamosios paskirties patalpos. Pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis pastas yra gyvenamosios paskirties daugiabutis namas, todėl nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, reikalavimai.

            Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai nėra pasirinkę bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo – nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos. Jungtinės veiklos sutartis taip pat nesudaryta. Bylos nagrinėjimo teisme metu Panevėžio miesto savivaldybės administracija taip pat nebuvo paskyrusi bendrojo naudojimo objektų namo administratoriaus (CK 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnis). Ginčo objektu esančio pastato techninė priežiūra nevykdoma, taip pat nėra paskirtas techninis prižiūrėtojas.

              Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia atlikti stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą (toliau ir Aprašas). Aprašas parengtas vadovaujantis J. K. parengtomis rekomendacijomis, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pastato apžiūros aktu. Numatoma statybos rūšis – paprastasis remontas. Aprašo aiškinamajame rašte nurodoma, kad stogas šlaitinis, medinės ramstinės konstrukcijos, stogo danga – asbestinis šiferis, paklotas ant pirminės dangos – skardos paviršiaus. Gegnės įlinkusios, ko pasekėjo pažeistas grebėstų tvirtinimas, stogo danga kiaura, lietaus sistema nefunkcionuoja, vietomis jos nebėra.

            Atlikus 2018 m. rugpjūčio 16 d. stogo apžiūrą nustatyta, kad stogo konstrukcija deformuota, dūmtraukių apsauginis tinklo sluoksnis nubyrėjęs, matoma mūro erozija, pastebimos išplautos siūlės. Paskutinės asbestinių lakštų stogo dangos sumontavimo technologija neužtikrina lietaus vandens surinkimo, nes paklotas ant esamos senos skardos lakštų dangos, nekeičiant lietaus nuvedimo sistemos. Pirminė stogo danga ? skardinė yra stipriai paveikta korozijos, vietomis kiaurai, sujungimai nesandarūs, virš jos paklotas asbestinių lakštų danga, kuri neužtikrina stogo sandarumo. Atlikus apžiūrą buvo rekomenduota keisti stogo dangą – demontuoti asbesto lakštų dangą, pašalinti seną skardos dangą, nuardyti grebėstus, išlyginti gegnių deformacijas, šalia esamų gegnių montuojant stačiakampio profilio antdėklus, kuriuos išleisti už fasadų plokštumų ne mažiau 20 cm, sumontuotų gegnių antdėklų išlygintoje viršutinėje plokštumoje rengti antikondensatinės plėvelės dangą, tvirtinant medinėmis juostomis, per visą antdėklo ilgį, įrengti grebėstus ilgalaikę stogo dangą, atstatyti dūmtraukius, įrengti lietaus nuvedimo sistemą. Ši apžiūra atlikta ieškovų iniciatyva.

            Atsakovai byloje pateikė 2019 m. spalio 5 d. statinio statybos vadovo B. Ž. sudarytą statinio apžiūros aktą, kuriame nurodoma, kad apžiūros metu apžiūrėtas ginčo objektu esančio pastato fasadas su lietaus nuvedimo sistema, pastato pirmojo ir antrojo aukšto vidaus patalpos ir pastogė. Pastogėje laikančios konstrukcijos (gegnės) iš spygliuočių masyvo, būklė gera. Juntamas nedidelis įlinkis, apžiūros metu nematuotas. Ilginiai pjautos spygliuočių medienos, būklė gera. Iš vidaus matosi cinkuotos skardos vidinė plokštuma, skarda prarūdijusi. Virš skardos asbestcemenčio šiferio lakštai. Vandens nulašėjimo, prasiskverbimo nenustatyta. Apšiltinant pastogę naudotas katilinių šlakas, padengtas molio skiedinio sluoksniu, būklė gera, nulašėjimų nuo stogo nenustatyta. Ventiliacijos kaminų mūras tinkuotas sudėtiniu tinku, vandens nutekėjimo nematyti. Vietomis tinkas nukritęs. Bendras mūro stovis geros ar patenkinamos būklės. Pirmo aukšto patalpų savininkai ventiliacijos kaminais nesinaudoja. Antro aukšto patalpose ventiliacija pajungta į ventiliacijos kaminus. Pratekėjimų per sienas lubas nėra. Pastatas dviejų aukštų, mūrinis, dalinai apšiltintas, tinkuotas tinkas vietomis prastas. Lietaus sistema dalinai išmontuota, vanduo teka per sienas. Reikalingas remontas. Ventiliacijos kaminai virš stogo prastos būklės, iš toli matosi, kaip iš mūro siūlės išplautos. Kaminai neapskardinti. Nurodyta, kad skubos tvarka turėtų būti tvarkoma lietaus nuvedimo sistemos atstatymas ir atnaujinimas.

            Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Nuolatinė komisija gyventojų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, pranešimams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros tirti (toliau ir Komisija) 2020 m. vasario 14 d. apžiūros aktu nustatė, kad vienaaukštė pastato dalis uždengta skardine stogo danga, dviaukštė pastato dalis uždengta asbestcementiniu šiferiui, po juo palikta cinkuotos skardos danga, dviaukštės pastato dalies stogo kraigas įlinkęs. Dviaukštėje pastato dalyje įrengti trys mūriniai kaminai, kurie neapskardinti, dalis kaminų prieglaudų nukritę, mūro būklė patenkinama. Vandens nuvedimo latakai vietomis prarudėję, dalis lietvamzdžių nukritę, lyjant vanduo bėga ant sienų. Pastato sienų mūras (rytinėje ir vakarinėje pusėse) antrame aukšti suskilęs; dalis sienų karnizų apskardinimo nukritę. Prie pastato kampo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, virš „UAB „Žiurkėno urvas“ patalpų pavojingai atitrūkę mūro plytos, kelia praeiviams pavojų ir neatitinka esminio statinio reikalavimo „Naudojimo sauga“. Pastato stogo konstrukcijos (genės, murlotai, grebėstai) senos, būklė patenkinama, matyti vandens nubėgimo pėdsakai, kai stogas buvo dengtas cinkuotos skarda danga, kurioje matyti skylės, prie kaminų, kur nėra skardinimų matyti kiaurymės.

          Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp pastato bendrasavininkų dėl bendrosios nuosavybės teisės ? pagrindinės pastato konstrukcijos (stogo), remonto darbų įgyvendinimo būdo ir apimties.  

 Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12, 178 straipsniai).

Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas ginčo šalims siūlė apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ginčo šalys, kurios byloje buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, tokio prašymo nereiškė, todėl byla išnagrinėta pagal šalių pateiktus įrodymus laikantis Civiliniame procese galiojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos nutraukimo atsakovų J. S. ir G. S. atžvilgiu

Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atsisakymas, pasikeitus ginčo patalpų savininkams nuo ieškinio reikalavimų dviejų atsakovų J. S. ir G. S. atžvilgiu byloje gautas 2020 m. vasario 5 d. 

Atsisakymas nuo ieškinio šių atsakovų atžvilgiu nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl priimtinas (CPK 140 straipsnis), byla atsakovų J. S. ir G. S. atžvilgiu nutrauktina.

Ieškovams žinomos ir išaiškintinos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje, t. y., kad antrą kartą į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko kreiptis negalima.

Dėl stogo remonto darbų pagal pateiktą projektą be bendrasavininkės sutikimo

  CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus.

  Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede numatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui: be Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

  Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas (Reglamento 3 priedo 5 punktas). 

Nagrinėjamu atveju, kartu su prašymu gauti leidimą atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastąjį stogo remontą, savivaldybės administracijai turi būti pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Tarp pateikiamų dokumentų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.

           Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimo  remonto planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas.

           Kai bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Taigi, atsakovė (bendraturtė) savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl stogo parastojo remonto darbų – turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad bendraturčių pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, ir turėjo įrodyti netinkamą ieškovų teisių įgyvendinimo būdą bei sąlygas. 

          Nagrinėjamu atveju atsakovė apskritai neginčija ieškovų teisės atlikti stogo remontą, tik nesutinka su šios teisės įgyvendinimo būdu, teigdama, kad tokia darbų apimtis, kokią prašo leisti atlikti ieškovai, nėra būtina, nes stogo būklė gera, o dėl sunkios finansinės padėties ji negali sutikti su numatoma darbų apimtimi. Taigi, atsakovė iš esmės nesutinka su pareikštu ieškiniu remdamasi sudėtinga finansine padėtimi. Esminių pateikto projekto trūkumų bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

         Bendrieji reikalavimai, keliami stogams, yra nustatyti statybos techniniame reglamente 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas”, statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ VII skirsnyje (33 – 35, 64 – 77 punktai), statybos reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Vienas iš stogo elementų – dūmtraukis (statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.41 punktas).

          Esminiai statinio reikalavimai – statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus. Vieni iš tokių reikalavimų ? higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotekų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės (Statybos reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, 9.6.3 punktas). 

         Stogas turi būti suprojektuotas ir įrengtas taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.2 punktas). Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Pagal formuojamą teismų praktiką stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

          Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant 1999 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvos 1999/77/EB, šeštą kartą derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvos 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, I priedą (asbestas), reikalavimus, į Lietuvą įvežti ir naudoti asbestą, taip pat visus jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. D1-243 „Dėl asbesto šalinimo veiksmų plano patvirtinimo“).

           Nors atsakovė apžiūrint savivaldybės komisijos atstovui pastogę iš vidaus nedalyvavo, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos surašytu apžiūros aktu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ar jos sudaryta Komisija yra suinteresuota bylos baigtimi (CPK 185 straipsnis). Be to, ir pati atsakovės atstovė J. S. nurodė teismui, kad fiziškai užlipti į pastogę yra sudėtinga, todėl į ją nelipo, kai apžiūrą atliko ir jos kviestas specialistas B. Ž.. Todėl, vien ta aplinkybė, kad atsakovės atstovė nebuvo pakviesta dalyvauti stogo apžiūroje, kurią atliko savivaldybės specialistas, nesudaro pagrindo abejoti 2020 m. vasario 14 d. akte ir kartu su juo pateiktose nuotraukose užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad dūmtraukių būklė iš esmės analogiškai aprašyta ieškovų, savivaldybės bei atsakovės iniciatyva atliktuose apžiūros aktuose, o aplinkybes fiksuotas Komisijos akte patvirtina kartu su aktu pateiktos nuotraukos (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. L. patvirtino, kad nuotraukas darė jis, apžiūros metu. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais.

           Atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ pateiktas B. Ž. 2019 m. spalio 5 d. apžiūros aktas neįrodo, kad ieškovų pateiktas remonto darbų aprašas pažeidžia jos, kaip pastato bendraturtės, įstatymo saugomas teises ir teisėtus interesus, ir lems esminį atsakovės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis veiklos sąlygas, buvusias iki remonto, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Teismas sprendžia, kad šis aktas neįrodo ir nepagrindžia atsakovės nesutikimo su ieškiniu pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

             Kaip jau minėta ginčo pastato kadastriniai duomenys fiksuoti 1985 m., nurodant, kad stogo danga ir asbestinis šiferis. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad stogas nuo kadastrinių duomenų nustatymo datos nebuvo tvarkytas, stogo danga nekeista. Atsakovės atstovė J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad stogas, nuo patalpų įsigijimo, nebuvo remontuojamas. Teigė, kad ieškovai niekada neišsakė jokių skundų dėl stogo būklės. Neigia, kad per stogo dangą bėga vanduo ir pastatas drėksta. Mano, kad stogo būklė yra gera, todėl remontui būtinybės nėra. Būtina tik sutvarkyti lietvamzdžius. Teismas su šiais teiginiais nesutinka.

           Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad stogo būklė yra kritinė, tačiau taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad stogo būklė (įskaitant ir dūmtraukius) yra gera ir atitinka visus aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus statinio higienos ir sveikatos reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta jog stogo gegnės įlinkusios, stogo pirminė danga – skarda, prarūdijusi, o asbestinė šiferio stogo danga yra daugiau nei 30 m. senumo, cinkuotoje skardos dangoje matyti skylės prie kaminų, kur nėra skardinimų, matyti kiaurymės, išplautas mūras iš kaminų, nefunkcionuojanti lietaus surinkimo sistema, neišlikę lietvamzdžiai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. K., D. Ž. bei G. L., kurie patys apžiūrėjo stogą. Prieštaravimų, tarp šių liudytojų parodymų ir J. K. atliktos apžiūros (2018 m. rugpjūčio 16 d. aktas), Komisijos 2020 m. vasario 14 d. akto, nuotraukose fiksuotos stogo būklės, nėra, o dėl prastos lietaus nuvedimo sistemos būklės ginčo šalių, trečiojo asmens pateikti įrodymai iš esmės sutampa. Todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybės, kad B. Ž. nurodė, jog vandens nutekėjimo žymių, prakiurusios skardos nematė, nepaneigia teismo aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, ir pats B. Ž. nurodė, kad asbestinio šiferio garantinis terminas 30 m., o ginčo pastato kaminų tinkas nukritęs, skarda pažeista erozijos, būtina tvarkyti lietaus surinkimo sistemą. Atsakovės pateiktame, B. Ž. atliktos stogo apžiūros akte taip pat nurodyta, kad kaminai nėra apskardinti, kaminų mūro būklė tarp gero ir patenkinamo, o išplautos mūro siūlės matyti iš toli.

           Byloje buvo pateiktos ginčo šalims priklausančių patalpų kadastrinių duomenų bylos. Tarp šalių kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių ar atsakovė turi galimybę ir naudojasi dūmtraukiais. Pažymėtina, kad ginčo dėl aplinkybių, kad ant stogo yra trys mūriniai kaminai, nėra. Teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžia klausimo dėl remonto darbų išlaidų atlyginimo, todėl aplinkybės ar atsakovė turi galimybę naudoti ir naudojasi dūmtraukiais neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui. Neabejotina, kad tvarkant stogo dangą tuo pačiu yra tikslinga ir racionalu suremontuoti ir sutvarkyti dūmtraukius (kaminus), kurie yra priskirtini stogo elementams. Įrodymų, kad D. Ž. parengtame stogo paprastojo remonto apraše nurodyti dūmtraukių remonto darbai pažeistų atsakovės, kaip bendraturtės teises ir interesus, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis).

           Tai, kad anot atsakovės atstovų, ieškovai anksčiau klausimo dėl stogo remonto darbų nekėlė, niekaip neįrodo kad pateiktas projektas pažeidžia, jos kaip bendraturtės teises ir interesus. Pateiktame projekte yra duomenys apie tai, kokius darbus numatoma atlikti, šiam projektui raštu pritarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. Apraše yra aiškiai atskleistas planuojamų remonto darbų mastas bei planuojamas pasiekti darbų rezultatas. D. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad stogo konstrukcijos nenumatoma šiltinti, vizualiai gegnės neatrodo supuvusios, todėl numatomas tik jų tvirtinimas. Remonto aprašas buvo siųstas per AB „Lietuvos paštas“ registruota siunta atsakovei susipažinti 2019 m. kovo mėn., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista atsakovės informavimo teisė ir apie stogo remonto darbų aprašą ji turėjo galimybę sužinoti tik iškėlus bylą teisme (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Tokią išvadą suponuoja daryti ir atsakovų 2019 m. balandžio 24 d. sutikimas dėl stogo remonto darbų siųstas ieškovų atstovei advokatei Ingai Radinienei (e. b. l. 88, I tomas).        

          Atsakovės argumentai, kad ieškovai nepagrindė, jog remontuoti stogą būtina tokia apimtimi kaip nurodyta projekte, neįrodo atliktinų darbų ydingumo, juos vertinant bendraturčių teisių apsaugos aspektu, nes šioje byloje ieškovai neprašo bendraturčių kompensuoti jų patirtų išlaidų atliekant remonto darbus.

          Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl prievolės padengti remonto išlaidas, yra būtina atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Byloje 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovai pateikė UAB „Statonė“, UAB „Kriautė“, UAB „Hausera“ preliminarias lokalines sąmatas apie numatomų atlikti darbų kainas, tačiau prievolė padengti remonto išlaidas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

          Vertinant atsakovės argumentus dėl sunkios finansinės padėties, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų sunkią įmonės finansinę padėtį, o vien tik deklaratyvus teigimas, kad yra sunki finansinė padėtis, dėl ko ji negali sutikti su ieškovų pateiktu paprastojo stogo remonto darbų aprašu, negali būti vertinamas kaip pagristu, motyvuotu ir teisėtu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atlikus stogo remonto darbus atsakovei išlieka teisė ginčyti kokiomis dalimis ji apmokės stogo remonto darbus. Tai yra jau atsiskaitymo tarp pastato bendrasavininkų klausimas. Šioje byloje pagrindinis atsakovės argumentas ir atsikritimas į ieškinį yra būtent nesutikimas su jai galimai teksiančiomis stogo remonto darbų išlaidomis, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog numatomi atlikti stogo remonto darbai pažeidžia jos (bendrasavininkės) teises.

           Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti, su atsakovės, jos atstovo teiginiais, kad ieškovai, neatsižvelgdami į atsakovės finansinę padėtį, nori atlikti stogo remonto darbus pagal pateiktą projektą tik dėl geresnio estetinio pastato vaizdo, kuo brangesnėmis medžiagomis.

          Atsakovė atsiliepime teigė, kad neturi galimybės naudotis palėpe bei nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismas pažymi, kad naudojimosi pastato patalpomis, žemės sklypu tvarkos nustatymas taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ? ar numatomais atlikti darbais nėra pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai ir būtent šioje apimtyje byla nagrinėjama.

          Statinio paprastasis remontas yra apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis). Atsakovė nepagrindė savo atsikirtimų, kad nagrinėjamu atveju ieškovai siekia paprastojo stogo remonto metu pastatyti priestatą ir taip praplėsti namo naudingąjį plotą, apšiltinti namą iš išorės, o pateiktas projektas nėra stogo paprastasis remontas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Stogo remonto projektiniuose sprendiniuose numatoma demontuoti stogo dangą, lietaus nuvedimo sistemos likučius, grebėstus, esančias gegnes išlygtini sumontuojant virš jų stačiakampio profilio (60 x 150 mm) skersmens medinius antdėklus, tvirtinamus prie esančių gegnių metalinėmis tvirtinimo detalėmis. Numatyta, kad antdėklai išleidžiami 25 cm už fasadų plokštumų, paliekant galimybę ateityje pastato sienas apšiltinti iš išorės. Ant antdėklų, išlygintoje plokštumoje įrengiama antikondensatinė plėvelė, tvirtinama išilginiais mediniais grebėstais (25 x 60 mm) per visą antdėklų ilgį. Stogo danga suprojektuota profiliuotos „Clasicc“ profilio, Ruuki 50 plus, RR2H3 spalvos skardos. Grebėstų skerspjūvis parenkamas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis duotajai dangai. Stogo pakalimas, vėjalentės ir kiti lankstiniai atliekami iš analogiškos dangos skardos. Numatoma įrengti naujus latakus, įlajas, lietvamzdžius. Lietaus vanduo nuvedamas į esančius (duomenys neskelbtini) gavės lietaus surinkimo tinklus. Dūmtraukiai stipriai pažeisti erozijos, nutrupėjęs apsauginis tinko sluoksnis, apirusios plytos, išplautos siūlės, todėl nuardžius viršutines nestabilių plytų eiles (rekomenduotajame iki stogo konstrukcijos) ir atšokusios tinko dalis, numatoma atstatyti dūmtraukius naujų pilnavidurio molio plytų mūru, užtaisyti esančio mūro siūles, nutinkuoti dūmtraukius sudėtiniu tinkamo skiediniu. Dūmtraukių dalis virš stogo apskardinti skarda, analogiška dangai, įrengti stogelius (apsaugą) nuo kritulių. Aprašo aiškinamajame rašte nurodyta, tai patvirtino ir D. Ž. teismo posėdžio metu, kad laikančiosios stogo konstrukcijos (gegnės) nėra keičiamos, jos tik yra sutvirtinamos, todėl tai nėra stogo rekonstrukcija. Šių teiginių, kad pagal pateiktą Aprašą numatoma atlikti stogo paprastojo remonto darbus, atsakovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, kad projekte yra numatyta perdangos apšiltinimo darbai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to yra pažeidžiamos atsakovės, kaip bendraturtės teisės. Tai, kad pateikti projektiniai pasiūlymai nepažiedžia atsakovės, kaip bendraturtės teisių iš dalies įrodo ir pačios atsakovės pozicija (atsakovų 2019 m. balandžio 24 d. sutikimas dėl stogo remonto darbų siųstas ieškovų atstovei advokatei Ingai Radinienei (I tomas, e. b. l. 88)) bei teiginiai, kad neprieštarautų stogo remontui pagal pateiktą projektą, jei jis būtų atliekamas tik ieškovų lėšomis.

         Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl numatomų atlikti statybos darbų, ieškovų parengtų projektinių pasiūlymų, jos teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovams pagal byloje pateiktą projektą atlikti stogo remonto darbus pripažinti motyvuotu. Todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą laikytinas nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturčiams (ieškovams) įgyvendinti teisę į statybą.

         Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ieškinys tenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.77 straipsnis, 4.82 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo J. S. ir G. S.

           CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

           2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis buvo atidėtas, kai atsakovai J. S. ir G. S. dar buvo savininkai ir pasiūlyta jiems pasirūpinti atstovu (advokatu ar advokato padėjėju) byloje (CPK 1622 straipsnis). 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžiai buvo atidėti šalių prašymu dėl taikaus ginčo sprendimo, posėdyje dalyvavo atsakovė J. S. ir UAB „Žiurkėno urvas“ (patalpų savininkės) atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius. Duomenys apie atsakovų 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį teismui buvo pateikti tik 2020 m. vasario 5 d., tačiau dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas.

          Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai neinformavo teismo apie perleistas nuosavybės teises į patalpas esančias ginčo pastate. Tačiau šiuo atveju, įvertinus ir tai, kad ginčas yra kilęs tarp bendrasavininkų dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, du kartus atidėjus bylos nagrinėjimą dėl taikaus ginčo sprendimo, kai teismo posėdyje dalyvavo patalpų bendrasavininkės UAB „Žiurkėno urvas“ atstovas advokatas, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ir dėl to buvo atidedamas bylos nagrinėjimas. Vadovaujantis išdėstytu ieškovų prašymas skirti baudą atsakovams J. S. ir G. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

Ieškovė UAB „Stingas“ patyrė 400 Eur išlaidų už projekto rengimą (2019 m. vasario 20 d. sąskaita) ir 1200 Eur išlaidų advokatei.

Ieškinį tenkinus ieškovės UAB „Stingas“ patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Projekto parengimas yra viena iš stogo remonto dalių ir jo parengimo išlaidos yra skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, todėl ieškovei UAB „Stingas“ priteistina iš atsakovės proporcingai pastato plotui turimai turto daliai bylinėjimosi išlaidos už projekto parengimą, tai yra 116 Eur (400 Eur x 84,08 m2 (atsakovei priklausančių patalpų plotas)/288 m2 (bendras pastato plotas)) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis). 

Ieškovei J. Š. iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ priteistinas už ieškinį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ priteistinos 47,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           Civilinę bylą atsakovų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Stingas“, kodas 147782986, be atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“, kodas 148192127, sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto darbus pagal D. Ž. IĮ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo paprastąjį remonto aprašą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“, kodas 148192127, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) advokato išlaidų ir 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) už projekto parengimą ieškovei UAB „Stingas“, kodas 147782986.

Priteisti iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“, kodas 148192127, ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“, kodas 148192127, 47,50 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                             Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė