Civilinė byla Nr. e2A-363-910/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00464-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų šiluma“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – N. A., K. K., J. M., J. M., R. P., G. P., G. S., M. Ž..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bauservis“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Širvintų šiluma“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) priteisti 24 199,36 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 13 782,14 Eur negrąžintą sutarties įvykdymo užtikrinimą, 2 214,24 Eur delspinigius, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad viešojo pirkimo būdu šalys 2020 m. gegužės 12 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO139504/ŠT-35 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal atsakovės (užsakovės) pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus) atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis sudaryta pagal fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinė pagrindinės sutarties vertė – 144 409,87 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Pagal sutartį priimta sutarties suma – užsakytų darbų sąraše nurodytų preliminarių darbų kiekių ir tiekėjo pasiūlytų šių darbų įkainių sandaugų suma – 137 821,43 Eur su PVM.

3.       Rangovė, be sutarties priede Nr. 2/Nr. 4 „Techninė specifikacija ir užsakytų darbų sąrašas“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodytų privalomų darbų kiekio, įvykdė: 1) papildomus darbų kiekius; 2) papildomai atliko pirminiame projekto variante nenumatytus darbus – vonios šildytuvų įrengimą; 3) kitus tinkamam vykdytų darbų užbaigimui būtinus darbus (aplinkos tvarkymo, namo teritorijos aukštinimo ir kt.).

4.       Ieškovės (rangovės) įsitikinimu, atsakovė (užsakovė) privalo sumokėti už faktiškai atliktus papildomus darbų kiekius ir papildomus darbus, kurie nurodyti lokalinėje sąmatoje Nr. S015, tačiau ji nevykdo atliktų darbų aktuose Nr. 4 ir Nr. 4-3 įvardytų atliktų darbų priėmimo, nesprendžia sumokėjimo už juos klausimo. Dėl to ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 4-3 pasirašė vienašališkai.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pirkime galimam tiekėjui nurodė preliminarius, t. y. negalutinius atliktinų darbų kiekius, o ne galutinę fiksuotą bendrą perkamų darbų kainą. Tiekėjo atliktinų darbų ir jo gautinos kainos už atliktus darbus nustatymo metodika, pagal kurią tiekėjo atliktas faktinis darbų kiekis dauginamas iš fiksuoto įkainio, sutarto darbų pirkėjo ir tiekėjo, yra aprašyta ir sutartyje, ir Techninėje specifikacijoje.

6.       Ieškovė dar iki faktinės darbų pradžios, t. y. 2020 m. liepos mėnesio, informavo atsakovę, kad reikės koreguoti projektą, bus reikalingi papildomi darbai, o 2020 m. lapkričio 17 d. raštu nustatė, jog Techninėje specifikacijoje atsakovės įrašyti fasado ir stogo šiltinimo darbų kiekiai yra neteisingi, bei informavo apie tai atsakovę, primindama jai, kad dėl kiekio keisis ir mokėtina už šiuos darbus suma. Skola už atliktus didesnius fasado ir stogo atnaujinimo darbų kiekius yra 12 829,21 Eur. Kartu ieškovė iš atsakovės turi teisę gauti apmokėjimą už darbus, tiesiogiai susijusius su fasado ir stogo atnaujinimo darbų tinkamu užbaigimu.

7.       Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat privalo grąžinti ieškovei 13 782,14 Eur, pervestus atsakovei kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą, sumokėti delspinigius ir procesines palūkanas.

8.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, be to, pripažinti negaliojančiais ieškovės surašytus ir vienašališkai 2023 m. gegužės 11 d. pasirašytus Lokalinę sąmatą Nr. S015 ir atliktų darbų aktus Nr. 4 bei Nr. 4-3, kaip prieštaraujančius imperatyviesiems įstatymų reikalavimams ir viešajai tvarkai.

9.       Pasak atsakovės, byloje nėra duomenų, kad ji pritarė ieškovės nurodytiems kaip papildomiems darbams ir sutiko už juos papildomai sumokėti, šie darbai buvo atlikti ieškovės rizika. Ieškovės aktuose Nr. 4 ir Nr. 4-3 nurodyti ginčo darbai nelaikytini papildomais, tai – darbai, patenkantys į viešojo pirkimo objektą, sutartimi ieškovė įsipareigojo juos atlikti už sutartyje nustatytą kainą.

10.       Aktai Nr. 4 ir Nr. 4-3 yra neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui, todėl pripažintini negaliojančiais. Reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą ieškovė grindžia aktų Nr. 4 ir Nr. 4-3 pagrindu surašyta Lokaline sąmata Nr. S015, sudaryta 2020 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta bendra visų darbų vertė – 24 199,36 Eur (su PVM) – atitinka aktuose Nr. 4 ir Nr. 4-3 ieškovės deklaruotų atliktų papildomų darbų vertę – 24 199,36 Eur (su PVM). Lokalinė sąmata Nr. S015 taip pat turi būti pripažinta negaliojančia.

11.       Atsakovės teigimu, ieškovei atsisakius vykdyti savo sutartinę pareigą atlikti statybos užbaigimo procedūras, ji nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė grąžintų 13 782,14 Eur, pervestus kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kol nėra išduoto statybos užbaigimo akto, ieškovė (rangovė) nėra įvykdžiusi sutarties 7.1 papunktyje nustatytos pareigos visiškai įvykdyti tiekėjo įsipareigojimus užsakovei. Ieškovė neįvykdė ir kitos sutarties 7.1 papunktyje nustatytos sąlygos – ji ne laiku (t. y. neįvykdžiusi visų įsipareigojimų pagal sutartį) užsakovei pateikė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, be to, pateikė netinkamo turinio raštą, neatitinkantį sutarties sąlygų. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei UAB „Bauservis“ iš atsakovės UAB „Širvintų šiluma“ priteisė 13 497,13 Eur skolą, 1 234,99 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 732,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; pripažino negaliojančiais ieškovės (rangovės) vienašališkai pasirašytus 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4-3, 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 4 dalis dėl stogo dangos įrengimo (kartu su kaminų mūrijimu), sienų konstrukcijos defektų pašalinimo (apskardinimo), cokolio šiltinimo, lauko durų keitimo, laiptų remonto, gerbūvio darbų, elektros kabelių perkėlimo; atsakovei iš ieškovės priteisė 357,26 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš ieškovės priteisė 68 Eur, iš atsakovės – 38,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

13.       Teismas nurodė, kad sutartyje aiškiai nustatyta, jog priimta sutarties suma apskaičiuojama pagal preliminarius darbų kiekius, o 3.2 papunktyje įtvirtinta, jog atsiskaitoma pagal faktiškai nupirktus (atliktus) darbus, reikalingus sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teismas padarė išvadą, kad sutartimi buvo nustatytas fiksuoto įkainio, mokant atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, kainodaros būdas.

14.       Teismas konstatavo, kad, ieškovei faktiškai atlikus nurodytų statybos rangos darbų (fasado ir stogo šiltinimo) papildomus kiekius, iš atsakovės priteisiama šių darbų kaina – 12 829,21 Eur (8 206,48 Eur + 4 622,73 Eur), nes užsakovė (atsakovė) privalo sumokėti rangovei (ieškovei) už faktiškai atliktus statybos rangos darbus (sutarties 3.2 papunktis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.687 straipsnio 1 dalis).

15.       Teismas pažymėjo, kad sutarties vykdymo metu UAB „Medprojektas“ 2021 m. lapkričio mėnesį parengė pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto A laidą. Anksčiau išleisto projekto 0 laidos korektūra atlikta atsižvelgus į tai, kad sanitariniuose mazguose buvo nuspręsta įrengti vandeninius rankšluosčių džiovintuvus (gyvatukus). Taigi, nors šie darbai nebuvo numatyti pasirašant sutartį ir nebuvo įtraukti į Techninės specifikacijos darbų sąrašą, šalys susitarė padidinti sutartyje nurodytą kainą nurodytų darbų atlikimo apimtimi. Atsakovė vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbų neginčijo, priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovė L. B. šį ieškovės reikalavimą pripažino. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus (552 Eur be PVM arba 667,92 Eur su PVM) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

16.       Spręsdamas dėl skolos už kitus atliktus papildomus darbus, teismas nustatė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog sutarties šalys susitarė padidinti sutartyje nurodytą kainą ir kitų ieškovės įvardytų papildomų darbų apimtimi. Teismas pažymėjo, kad į baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą papildomai atlikti darbai nebuvo įtraukti, Statybos darbų žurnale nebuvo užfiksuoti (pavyzdžiui, prie techninio prižiūrėto pastabos dėl atliktų gerbūvio darbų ieškovės vadovas nurodė, jog šie darbai pirkime nenumatyti). Teismo įvertinimu, ieškovė, būdama profesionali statybos rinkos dalyvė, viešojo pirkimo procedūrų metu skaičiuodama pasiūlymo kainą nekėlė klausimų dėl nurodytų papildomų darbų, nors tuo metu akivaizdžiai galėjo suprasti, kad, pavyzdžiui, gerbūvio sutvarkymo darbai, baigiant statybos darbus, yra būtini ir įprastai yra atliekami. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą neįvertinusi galimų papildomų darbų ir išlaidų, o sutarties vykdymo metu nesudariusi su atsakove papildomų susitarimų, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, dėl to atsakovei nekyla pareiga už tokius darbus sumokėti (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys).

17.       Įvertinęs tai, kad darbų perdavimo aktų dalis gali būti pripažinta negaliojančia teismui nustačius, jog tam tikras konkretus darbas negalėjo būti laikomas papildomu, teismas pripažino iš dalies pagrįstu atsakovės reikalavimą ir atliktų darbų perdavimo aktus pripažino negaliojančiais ta apimti, kiek buvo perduoti ieškovo įvardinti kaip papildomi, tačiau šiame sprendime tokiais nepripažinti, darbai: 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4-3, 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 4 dalis dėl stogo dangos įrengimo (kartu su kaminų mūrijimu), sienų konstrukcijos defektų pašalinimo (apskardinimo), cokolio šiltinimo, lauko durų keitimo, laiptų remonto, gerbūvio darbų, elektros kabelių perkėlimo.

18.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad garantinis laikotarpis nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo statybos darbų baigiamojo akto vienašališko pasirašymo datos ir dėl to ieškovės (rangovės) garantiniai įsipareigojimai jau yra pasibaigę. Toks aiškinimas, teismo įvertinimu, nėra suderinamas su atliktų daugiabučio namo modernizavimo darbų galutinių gavėjų – daugiabučio namo gyventojų – teisėtų interesų užtikrinimu. Teismas nusprendė, kad,  kol nėra pateiktas defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumentas, galiojantis teisės aktuose numatytą laikotarpį, ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė grąžintų 13 782,14 Eur, pervestus sutarties įvykdymui užtikrinti, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19.       Ieškovė UAB „Bauservis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas grąžinti 13 782,14 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimą, priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad defektų šalinimo garantinis laikotarpis negali būti skaičiuojamas nuo rangovo visų darbų perdavimo ir baigiamojo atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo dienos, netinkamai išaiškino sutarties 7.4 papunktį, pažeidė CK 6.698 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 2 dalį.

19.2.                      Defektų šalinimo garantinis laikotarpis skaičiuojamas nuo visų rangovės atliktų darbų pabaigos ir jų perdavimo užsakovei dienos (baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo dienos). Tokį aiškinimą patvirtina ir kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-823/2022).

19.3.                      Byloje esantis ieškovės sudarytas baigiamasis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad visi statybos rangos darbai pagal sutartį atsakovei ieškovės buvo perduoti 2021 m. gruodžio 2 d. Taigi, būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 3 metų defektų šalinimo garantinis laikotarpis, kuris pasibaigė 2024 m. gruodžio 2 d. Nepaisant to, kad garantinis raštas buvo išduotas vėliau (2023 m. gruodžio 2 d.), jis galiojo iki defektų šalinimo garantinio laikotarpio pabaigos (2024 m. gruodžio 2 d.).

20.       Atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

20.1.                      Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė neįvykdė nė vienos iš sutarties 7.1 papunktyje nurodytų dviejų sąlygų, todėl turi tebegalioti sutarties įvykdymo užtikrinimas. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus būtų parengta ir Statybos užbaigimo komisijai pateikta visa dokumentacija, reikalinga statybos užbaigimo aktui parengti, bei dalyvauti oficialiose procedūrose (sutarties 8.4.4 papunktis). Iki šiol nėra surašytas statybos užbaigimo aktas, todėl ieškovei nėra pagrindo teigti, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal sutartį. Ieškovei tinkamai neįvykdžius sutarties, rangovė neįgijo teisės pateikti užsakovei defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą.

20.2.                      Ieškovė neįvykdė ir kitos sutarties 7.1 papunktyje nurodytos sąlygos – garantinio laikotarpio draudimo raštą užsakovei pateikė ne tik ne laiku, bet ir netinkamo turinio, kuris neatitinka sutarties sąlygų.

21.       Atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir atmesti atsakovės reikalavimai, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti, o atsakovės reikalavimą – pripažinti negaliojančiais ieškovės surašytą ir vienašališkai 2023 m. gegužės 11 d. pasirašytą Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr.4 (Papildomi darbai; Energetinį efektyvumą didinančios priemonės) bei Lokalinę sąmatą Nr. S015 – patenkinti visa apimtimi; iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą – išnagrinėjo bylą pagal ieškovės ieškinį, pareikštą netinkamai atsakovei, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovė, būdama namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliota atstovė jų vardu sudaryti rangos sutartį dėl namo renovavimo bei paskolos sutartį dėl 137 821,43 Eur paskolos suteikimo namo butų ir kitų patalpų savininkams, neturi pareigos pagal rangos sutartį ir paskolos sutartį tenkinti ieškovės 24 199,36 Eur reikalavimą (visą ar jo dalį) sumokėti už namo butų ir kitų patalpų savininkus. Šį reikalavimą ieškovė gali nukreipti tik į namo butų ir kitų patalpų savininkus.

21.2.                      Teismo sprendimo motyvai neatitinka bylos medžiagos, ginčo santykių teisinio reguliavimo. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai išaiškino sutarties nuostatas, netyrė bylos įrodymų, susijusių su ieškovės dalyvavimu viešajame konkurse, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė neteisingą išvadą dėl sutartyje įtvirtinto kainodaros būdo. Teismas iškreipė sutarties 3.2 papunkčio turinį ir prasmę. Ši sutarties sąlyga yra apie užsakovo faktiškai nupirktas darbų apimtis, o ne apie rangovo faktiškai atliktus darbus. Sutarties vykdymo metu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškinyje nurodyti ir įvardinti kaip papildomi darbai turi būti atlikti neviršijant sutartyje nustatytos kainos. Ieškovė savo iniciatyva ėmėsi atlikti šiuos darbus, taigi, veikė savo rizika, turėdama žinoti, kad atsakovė už šiuos darbus nemokės daugiau, nei nustatyta sutarties kaina.

21.3.                      Teismas tik iš dalies patenkino atsakovės prašymą pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4. Dėl neteisingų teismo išvadų, susijusių su sutartyje nustatytu fiksuoto įkainio kainodaros būdu, teismas nepagrįstai atsisakė visiškai patenkinti atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai atliktų darbų aktą Nr. 4. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi prašymą pripažinti negaliojančia ieškovės surašytą Lokalinę sąmatą Nr. S015, tačiau teismas sprendime šiuo klausimu nepateikė teisinio įvertinimo.

22.       Ieškovė UAB „Bauservis“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi argumentais dėl neva netinkamam atsakovui pareikšto ieškinio. Šie argumentai yra nauji, jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.

22.2.                      Sutarties nuostatų turinys paneigia atsakovės prielaidas, kad sutartyje numatyta fiksuota maksimali sutarties kaina, kuri negali keistis didėjant darbų apimtims. Nagrinėjamu atveju 1) atitinkamų darbų rūšys lokalinėje sąmatoje buvo įkainotos pagal atitinkamo mato vienetą (pavyzdžiui, kv. m); 2) darbai pagal savo prigimtį gali būti dalomi, o kiekio pobūdis tiesiogiai koreliuoja su atsakovės sąnaudomis; 3) darbų kiekio pokyčio rizika nebuvo perkelta ieškovei, to atsakovė net neįrodinėja. Šių požymių visuma patvirtina, kad sudaryta fiksuoto įkainio sutartis, sutartyje buvo nustatytas tik preliminarus darbų kiekis, tai suponuoja pareigą atsiskaityti už visus faktiškai atliktus darbus.

22.3.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, iš atsakovės pagrįstai priteisė 667,92 Eur su PVM už atliktus papildomus vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus, kurie nebuvo numatyti Techninėje specifikacijoje, tačiau sutarties vykdymo metu buvo faktiškai atlikti. Nors šie darbai nebuvo numatyti pasirašant sutartį ir nebuvo įtraukti į Techninės specifikacijos darbų sąrašą, šalys susitarė padidinti sutartyje nustatytą kainą nurodytų darbų atlikimo apimtimi. Šių darbų poreikį nulėmė išimtinai projekto 0 laidos korektūra.

22.4.                      Teismas pagrįstai pripažino sutartį esant fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos. Dėl to nebuvo pagrindo atsakovės įvardytus atliktų darbų aktą ir sąmatą pripažinti negaliojančiais bei taip paneigti ieškovės teisę į atlygį už tinkamai atliktus darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už ieškovės faktiškai atliktus papildomus darbų kiekius ir papildomus gyvatukų įrengimo darbus, delspinigiai ir atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. Ieškovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už faktiškai atliktus kitus papildomus darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

26.       Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytų statybos rangos sutarčių vykdymą, atsiskaitymą už faktiškai atliktus papildomus darbų kiekius ir papildomus darbus.

Dėl ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių

27.       Ieškovė UAB „Bauservis“ ir atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ viešojo pirkimo būdu sudarė 2020 m. gegužės 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO139504/ŠT-35, kuria ieškovė (rangovė)  atsakovei (užsakovei) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus), atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis yra fiksuoto įkainio su peržiūra; pradinė pagrindinės sutarties vertė – 144 409,87 Eur su PVM; priimta sutarties suma – užsakytų darbų sąraše nurodytų preliminarių darbų kiekių ir rangovės pasiūlytų šių darbų įkainių sandaugų suma – 137 821,43 Eur su PVM. Pagal sutarties 3.2 papunktį sutartyje nurodytų darbų kaina, sumokama rangovei, priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau negalės be išankstinio šalių susitarimo viršyti priimtos sutarties sumos ir pradinės pagrindinės sutarties vertės. Šalys susitarė, kad darbai, viršijantys priimtą darbų sumą ir viršijantys pradinę sutarties vertę, jeigu pastaroji keičiama vadovaujantis VPĮ numatytais pirkimo sutarčių keitimo pagrindais, atliekami tik pasirašius raštišką susitarimą su užsakove (1 t., b. l. 19–29).

28.       Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. sumokėjo atsakovei 13 782,14 Eur sutarties įvykdymui užtikrinti (1 t., b. l. 41).

29.       Ieškovė 2020 m. liepos 6 d. pateikė atsakovei raštą dėl tinkamo statybvietės perdavimo, kartu uždavė klausimus, susijusius su pastato būkle ir projekte neaptartais darbais (2 t., b. l. 85–87).

30.       Ieškovė 2020 m. spalio 6 d. raštu dėl sutarties vykdymo informavo atsakovę apie projekto klaidas, kartu pateikė prašymą atlikti skubias projekto korektūras, išleidžiant projekto A laidą (2 t., b. l. 88).

31.       Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. raštu dėl šildymo dalies pateikė atsakovei pasiūlymą atlikti projekto pakeitimus, siekiant teisingesnio šildymo sistemų išvedžiojimo, kartu paprašė atlikti skubias projekto korektūras, išleidžiant projekto A laidą (2 t., b. l. 89–90).

32.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu dėl stogo įrengimo dalies sprendinių pateikė atsakovei klausimus dėl darbų, susijusių su kaminų remontu ir apskardinimu (2 t., b. l. 91).

33.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu atsakovei dėl šildymo dalies sprendinių pateikė konkrečius pasiūlymus (brėžinių korekcijas), kartu pareiškė prašymą atlikti projekto korektūrą (2 t., b. l. 92–93).

34.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. raštu dėl darbų aktavimo (perdavimo) atsakovei nurodė, kad nėra nupirkti tinkamam namo modernizavimui užbaigti reikalingi didesni fasado šiltinimo dalies kiekiai, stogo įrengimo kiekiai, pažymėjo, jog šie darbai rangovės atlikti viršijant nupirktas apimtis (2 t., b. l. 94–97).

35.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. raštu dėl atliekamų darbų planinės patikros informavo atsakovę, kad negauna projekto patikslinimų, vienintelis gautas patikslinimas – elektros dalies įrengimo korektūra, nėra pateikti atsakymai į užduotus klausimus. Nurodė, kad atliktų fasado ir stogo šiltinimo darbų kiekis faktiškai yra didesnis nei buvo nupirktas (2 t., b. l. 98–100).

36.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU156 dėl 33 136,65 Eur už pagal sutartį atliktus darbus. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. parengė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės), kuriame nurodė, kad ieškovė nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. pagal sutartį atliko darbus, jų kaina – 33 136,65 Eur. Atsakovė 2021 m. sausio 4 d. apmokėjo nurodytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU156.

37.       Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. parengė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės) ir Nr. 2-2 (Kitos priemonės), kuriuose nurodė, kad ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. kovo 8 d. pagal sutartį atliko darbus, kurių kaina, atitinkamai, yra 53 459,68 Eur ir 2 978,88 Eur, iš viso – 56 438,56 Eur. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU183 dėl 2 978,88 Eur už pagal sutartį atliktus darbus. Ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU182 dėl 53 459,68 Eur už pagal sutartį atliktus darbus. Atsakovė 2021 m. balandžio 22 d. apmokėjo PVM sąskaitas faktūras Nr. BAU182 ir Nr. BAU183, sumokėdama ieškovei iš viso 56 438,56 Eur.

38.       2021 m. kovo 31 d. sudaryta objekto (duomenys neskelbtini), fasado ir stogo atnaujinimo darbų kiekių nustatymo ataskaita Nr. 210331-1, kurios duomenimis fasado bendras plotas – 542,71 kv. m, stogo bendras plotas – 324,4 kv. m (1 t., b. l. 75–90).

39.       2021 m. liepos 15 d. išduotas pastato (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo C klasės sertifikatas (1 t., b. l. 149).

40.       Ieškovė 2021 m. spalio 29 d. parengė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 (Energetinį efektyvumą didinančios priemonės) ir Nr. 3-2 (Kitos priemonės), kuriuose nurodė, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. pagal sutartį atliko darbus, kurių kaina, atitinkamai, yra 42 199,66 Eur ir 5 166,90 Eur, iš viso – 47 366,56 Eur. Ieškovė 2021 m. spalio 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU190 dėl 42 199,66 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAU191 dėl 5 166,90 Eur už pagal sutartį atliktus darbus. 2021 m. gruodžio 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 3-2 bei PVM sąskaitas faktūras Nr. BAU190 ir Nr. BAU191 ieškovė pasirašė vienašališkai, pažymėjusi, kad atsakovė be priežasties atsisakė juos pasirašyti.

41.       Atsakovei neatsiskaitant su ieškove už atliktus ir aktais Nr. 3 ir Nr. 3-2 vienašališkai perduotus statybos darbus, rangovė kreipėsi į teismą dėl 47 366,56 Eur skolos, 781,55 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-936/2023 ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 47 366,56 Eur skolą, 781,55 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48 148,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 435 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-643-516/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą.

42.       UAB „Medprojektas“ 2021 m. lapkričio mėnesį parengė pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą (laida A). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto A laidos poreikis atsirado statybos eigoje pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsižvelgus į užsakovo ir gyventojų pageidavimą sanitariniuose mazguose numatyti vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimą, dėl to atlikta anksčiau išleisto projekto 0 laidos korektūra (1 t., b. l. 42–45).

43.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, nurodė, kad atsakovė atsisakė jį pasirašyti. Į baigiamąjį atliktų darbų aktą dėl Techninėje specifikacijoje numatytų darbų kiekių įvykdymo neįtraukti papildomi atliktų darbų kiekiai ir papildomai atlikti darbai (1 t., b. l. 148).

44.       Ieškovė 2022 m. sausio 14 d. raštu dėl sutarties vykdymo nurodė atsakovei, kad buvo atlikti papildomi darbai (2 t., b. l. 55).

45.       Ieškovė 2022 m. vasario 21 d. raštu dėl sutarties vykdymo išaiškinimo nurodė atsakovei, kad sutarties kainodara paremta principu, kai atlikti darbai apmokami dauginant iš pasiūlyto įkainio vertės (2 t., b. l. 56).

46.       Ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. raštu persiuntė atsakovei faktiškai atliktų papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 4 ir Nr. 4-3, kuriuose nurodyti faktiškai atlikti papildomi darbai pagal faktinius kiekius ir jų įkainojimas, pateikta papildomų darbų sąmata. Rašte prašyta 2023 m. gegužės 11 d. 10 val. atvykti į statybos objektą (duomenys neskelbtini), ir priimti priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 4-3 nurodytus papildomus darbus (1 t., b. l. 141–143).

47.       Lokalinėje sąmatoje Nr. S015 nurodyti darbai įkainoti 2020 m. spalio mėnesio kainomis. Visų papildomų kiekių ir papildomų darbų kaina – 19 999,47 Eur be PVM arba 24 199,36 Eur su PVM (1 t., b. l. 40). Lokalinėje sąmatoje Nr. S015 nurodytų ir atliktų darbų perdavimą ieškovė įformino atliktų darbų aktais Nr. 4 ir Nr. 4-3. 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktai Nr. 4 ir Nr. 4-3 ieškovės pasirašyti vienašališkai (1 t., b. l. 142–143).

48.       Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. raštu išsiuntė ieškovei (rangovei) prašymą organizuoti statybos darbų atlikimo užbaigimą (2 t., b. l. 62–63).

49.       Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. raštu paprašė, kad ieškovė (rangovė) informuotų, ar pradėjo statybos darbų atlikimo užbaigimo procedūras. Jeigu procedūros nepradėtos, atsakovė (užsakovė) reikalavo nedelsiant inicijuoti atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo užbaigimą arba perduoti užsakovei visus darbų užbaigimui reikalingus dokumentus (1 t., b. l. 137).

50.       Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovei išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 959420394 (1 t., b. l. 122–123).

51.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 18 d.

52.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 18 d. raštu „Dėl statybos užbaigimo akto išdavimo ir statybos užbaigimo-2“ nurodė, kad dalyvaus atliekant objekto statybos baigimo akto išdavimo procedūras, vadovaudamasi teisės aktų ir sutarties reikalavimais. Informavo, kad VIII ir IX projekto dalys (Lauko, vidaus dujotiekis) yra neteisėtos ir šiame projekte negali būti, todėl UAB „Širvintų šiluma“ neturės galimybės vykdyti statybos užbaigimo procedūrų, nepataisiusi projekto ir neatlikus trūkstamų (nepirktų) darbų (1 t., b. l. 129–133).

53.       Atsakovei 2024 m. sausio 11 d. per antstolį įteikti su objekte (duomenys neskelbtini), atliktais statybos darbais susiję dokumentai (1 t., b. l. 124–127).

54.       Atsakovė 2024 m. sausio 24 d. raštu ieškovei patvirtino, kad popierine forma sutartyje numatytą dokumentaciją, būtiną atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui užbaigti, gavo 2024 m. sausio 11 d., kartu nurodė, jog reikalauja pateikti dokumentus elektronine forma (1 t., b. l. 138).

55.       Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. raštu informavo ieškovę, kad pradėjo atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos darbų užbaigimo procedūras (1 t., b. l. 139–140).

56.       Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario 26 d. sprendimu UAB „Širvintų šiluma“ prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą atmestas dėl pateiktų dokumentų trūkumų (2 t., b. l. 53–54).

57.       Ieškovė 2024 m. kovo 8 d. rašte „Dėl statybos užbaigimo akto išdavimo ir statybos užbaigimo-3“ pakartotinai nurodė atsakovei, kad UAB „Širvintų šiluma“ neturės galimybės vykdyti objekto statybos baigimo akto išdavimo procedūrų, nepataisiusi projekto ir neatlikusi trūkstamų – nepirktų – darbų (1 t., b. l. 134–136).

58.       Ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 24 199,36 Eur skolą už faktiškai atliktų darbų papildomus kiekius ir papildomus darbus, nenumatytus Techninėje specifikacijoje, 2 214,24 Eur delspinigius, 13 782,14 Eur negrąžintą sutarties įvykdymo užtikrinimą, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

59.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės ieškinį, pareikštą netinkamai atsakovei – UAB „Širvintų šiluma“. Pasak atsakovės, byloje atsakovais turėjo būti daugiabučio namo, kuris atnaujintas, butų ir kitų patalpų savininkai (jie dalyvauja byloje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų), būtent jie turėtų padengti ieškovės nuostolius, patirtus atlikus papildomus darbus, jeigu ši ieškinio dalis būtų patenkinta. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją pripažįsta nepagrįsta.

60.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

61.       Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nesigynė nuo ieškinio argumentais, jog ji yra netinkama atsakovė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ar jų dalį. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio nuostatomis, apeliaciniame skunde atsakovė negali remtis argumentais dėl jos, kaip netinkamos atsakovės.

62.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 63–66 punktai).

63.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. sausio 3 d. patvirtino šio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir pavedė atsakovei UAB „Širvintų šiluma“ organizuoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą, įgyvendinimą, finansavimą. Šio pavedimo pagrindu atsakovė su viešąja įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra sudarė sutartį dėl valstybės paramos teikimo, patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto projektavimo techninę užduotį, sudarė sutartį dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio, darbo projektų parengimo ir statinio statybos vykdymo priežiūros, patvirtino parengtus techninį, darbo projektus, atliko viešąjį pirkimą namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams įsigyti ir vykdė iš šios sutarties kylančias užsakovės funkcijas. Atliekant namo statybos rangos darbus (modernizuojant namą), atsakovė, gavusi tiek rangovės, tiek daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, inicijavo parengimą pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto A laidos, kurioje numatytas vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimas. 

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai susiję su tinkamu 2020 m. gegužės 12 d. sudarytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų sutarties įvykdymu, rangovės atliktų darbų pripažinimu papildomais darbais pagal sutartį bei užstato grąžinimu. Pagrindinis atsakovės sudarytos statybos rangos sutarties tikslas – atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą taip, kaip patvirtinta investicijų plane. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė, buvo atsakinga už šio tikslo tinkamą įgyvendinimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visi jos, kaip rangovės, atlikti darbai yra neatsiejamai susiję su tinkamu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, todėl šių darbų įvertinimas ir atlyginimas už juos turi būti vykdomi pagal su atsakove, kaip užsakove, sudarytos statybos rangos darbų sutarties nuostatas. Ieškinio reikalavimas dėl užstato grąžinimo susijęs būtent su ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartimi ir jos įvykdymu.

65.       Remdamasi aptartais bylos duomenimis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas leidžia nuspręsti, jog, kilus ginčui dėl ieškovės ir atsakovės 2020 m. gegužės 12 d. sudarytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų sutarties tinkamo įvykdymo ir atsiskaitymo už atliktus darbus, atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ yra materialiojo civilinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, dalyvė, turinti pareigą atsakyti pagal jai pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. tinkama atsakovė byloje. 

Dėl atsakovės, kaip užsakovės, pareigos sumokėti ieškovei (rangovei) už sutartyje numatytų darbų papildomus kiekius ir faktiškai atliktus papildomus darbus

66.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti skolą už atliktus papildomus darbų kiekius ir papildomus darbus, nurodytus Lokalinėje sąmatoje Nr. S015. Šių darbų perdavimą ieškovė įformino vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais Nr. 4 ir Nr. 4-3, kurių atsakovė nesutiko pasirašyti. Šie ieškovės (rangovės) faktiškai atlikti sutartyje numatytų darbų papildomi kiekiai ir papildomi darbai nebuvo numatyti sutartyje, bet, ieškovės teigimu, jie buvo būtini, siekiant tinkamai įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą.

67.       Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės iš prašytų 24 199,36 Eur priteisė 13 497,13 Eur: 12 829,21 Eur (8 206,48 Eur + 4 622,73 Eur) už faktiškai atliktus fasado ir stogo šiltinimo darbų papildomus kiekius ir 667,92 Eur už papildomus vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus. Teismas rėmėsi tuo, kad sutartimi buvo nustatytas fiksuoto įkainio, mokant atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, kainodaros būdas, sutartyje numatytų darbų kiekio padidėjimas nekvalifikuotinas kaip papildomi darbai, o yra sutarties vykdymas, todėl užsakovė (atsakovė) privalo sumokėti rangovei (ieškovei) už faktiškai atliktų fasado ir stogo šiltinimo darbų didesnius kiekius. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti už faktiškai atliktus sutartyje (Techninėje specifikacijoje) nenumatytus papildomus darbus, teismas nustatė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog sutarties šalys buvo susitarusios padidinti sutartyje nurodytą kainą ir kitų ieškovės (rangovės) nurodytų papildomų darbų (išskyrus vandeninių gyvatukų įrengimo) apimtimi, todėl šią reikalavimo dalį atmetė.

68.       Apeliaciniu skundu atsakovė (užsakovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteistas atlyginimas už Techninėje specifikacijoje nurodytų fasado ir stogo šiltinimo darbų papildomas apimtis (didesnius kiekius), ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino sutarties sąlygas dėl sulygtos kainodaros, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei atlyginimą už papildomus fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekius. 

69.       Nagrinėjamu atveju 2020 m. gegužės 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų sutartis šalių (ieškovės ir atsakovės) sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl jos sąlygos ir vykdymas vertinami atsižvelgiant į specialiuoju Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ) nustatytą teisinį reglamentavimą.

70.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad viešojo pirkimo sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus viešojo pirkimo sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ įstatymas, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021, 38 punktas).

71.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko, be to), dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo viešojo pirkimo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, viešojo pirkimo sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant viešojo pirkimo sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021, 56 punktas).

72.       Konkrečių kainodaros taisyklių nustatymas ir atsiskaitymas pagal jas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu daugiau aktualus pirkimo objekto kiekio, bet ne turinio pasikeitimo atveju; kainodaros kvalifikavimo sprendimas iš esmės reiškia tai, ar padidėjęs darbų kiekis būtų laikomas kaip papildomi, t. y. atskirai įsigytini, darbai, dėl kurių kiltų poreikis taikyti atitinkamas VPĮ normas; fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės taikymas lemia tai, kad darbų kiekio pasikeitimas nekvalifikuotinas kaip papildomi darbai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 60–62, 82 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

73.       Viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjams išviešinta informacija apie pirkimo objektą ir jos pagrindu suformuluoti pasiūlymai, inter alia (be to, be kita ko), darbų žiniaraščiai, apibrėžia viešojo pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas; perkančiųjų organizacijų pareiga kaip įmanoma tiksliau apibrėžti pirkimo objektą nesumenksta tik dėl to, kad viešojo pirkimo sutartis bus vykdoma ne pagal fiksuotos kainos, o pagal fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę; ūkio subjektams turi būti sudaromos galimybės varžytis dėl visos, objektyviai nustatytinos (inter alia, atsižvelgiant į pateisinamas paklaidas) pirkimo objekto apimties (kiekio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021, 37, 40 41 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

74.       Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija, galiojusi nagrinėjamo pirkimo paskelbimo metu (toliau – Kainodaros metodika), 2.6 papunktyje nustatyta, kad kiekių (apimčių) keitimas – sutarties objekto kiekybinis pakeitimas, atliekamas dėl dalies perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų atsisakymo arba jų kiekio (apimties) sumažinimo, vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimo kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimo arba jų kiekio (apimties) padidinimo. Pagal Kainodaros metodikos 2.8 papunktį papildomos prekės, paslaugos ir (ar) darbai – prekės, paslaugos ar darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų kiekius (apimtis) viršijantys kiekiai, dėl kurių svyravimo nebuvo perduota rizika tiekėjui, ar apimtys.

75.       Pagal Kainodaros metodikos 39 punktą fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nurodytoms sąlygoms ir siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Nustačius fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė apskaičiuojama kaip numatyta Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė (Kainodaros metodikos 40 punktas). Kainodaros metodikos 55 punkte nustatyta, kad kiekio (apimties) keitimas galimas: kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama (Kainodaros metodikos 55.1 papunktis); kitais, sutartyje nenumatytais atvejais – vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 5 dalyje, Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 5 dalyje, Gynybos ir saugumo pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 3 dalyje nustatyta tvarka (Kainodaros metodikos 55.2 papunktis).

76.       Pagal Kainodaros metodikos 56 punktą pirkimo vykdytojas, apskaičiuodamas atsisakomų arba įsigyjamų papildomų prekių, paslaugų, darbų kainas pagal kiekio (apimties) keitimo sąlygas, jei  kitaip nenumatyta sutartyje, taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: pritaikant tiekėjo pasiūlyme nurodytus įkainius (Kainodaros metodikos 56.1 papunktis); jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš sutartyje įkainotos atskiros pirkimo objekto sudedamosios dalies ar numatyto įkainio (Kainodaros metodikos 56.2 papunktis); pritaikant sutartyje numatytus panašių darbų ir (ar) paslaugų įkainius. Panašius darbus ir (ar) paslaugas turi pagrįsti ir nustatyti pirkimo vykdytojas (Kainodaros metodikos 56.3 papunktis). Įvertinant darbų pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrenginių, mechanizmų eksploatacijos sąnaudas, statybvietės) bei netiesiogines (pridėtines, pelno) išlaidas pagal šios Metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas (Kainodaros metodikos 56.4 papunktis).

77.       Susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių sudarytos sutarties nuostatų ir iš atsakovės ieškovei be pagrindo priteisė atlyginimą už stogo ir fasado šiltinimo darbų didesnius, nei numatyta sutartyje (Techninėje specifikacijoje), kiekius.

78.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad šalių sudaryta sutartis yra fiksuoto įkainio su peržiūra sutartis. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta ir sutarties 3.1 papunktyje. Pagrindinės sutarties pradinė vertė – 119 347 Eur ir 25 062,87 Eur PVM, t. y. 144 409,87 Eur. Sutarties 2 priede nustatyti darbų įkainiai ir priimta sutarties suma – 137 821,43 Eur (su PVM). Pradinė pagrindinės sutarties vertė – maksimali lėšų suma, kurią užsakovė planuoja skirti pagrindinėje sutartyje nurodytiems darbams įsigyti, nurodyta užsakovės elektroniniame kataloge ir sutartyje. Priimta sutarties suma – užsakytų darbų sąraše nurodytų preliminarių darbų kiekių ir tiekėjos (rangovės) pasiūlytų šių darbų sandaugų suma (sutarties 1.1.7 ir 1.1.8 papunkčiai). Pagal sutarties 1.1.3 papunktį darbai – tai pagrindinės sutarties Techninėje specifikacijoje ir Užsakytų darbų sąraše (priedas Nr. 2) nurodyti statybos rangos darbai.

79.       Jau nurodyta, kad šalys sutarties 3.2 papunktyje susitarė, jog pagrindinėje sutartyje nurodytų darbų kaina, sumokama tiekėjui, priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau be išankstinio šalių susitarimo negalės viršyti priimtos sutarties sumos (šiuo atveju – 137 821,43 Eur) ir pradinės pagrindinės sutarties vertės (144 409,87 Eur). Šalys taip pat susitarė, kad darbai, viršijantys priimtą darbų sumą ir viršijantys pradinę pagrindinės sutarties vertę, jeigu pastaroji keičiama vadovaujantis VPĮ numatytais pirkimo sutarčių keitimo pagrindais, atliekama tik pasirašius raštišką susitarimą su užsakove. Pagal sutarties 3.10.3 papunktį darbų įkainių, priimtos sutarties sumos ir pradinės pagrindinės sutarties vertės pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie pagrindinės sutarties.

80.       Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pirkimo dokumentuose, tiek šalių pasirašytoje sutartyje buvo iš anksto aiškiai ir tiksliai sureglamentuota perkamų darbų kiekių, apimties pakeitimo tvarka, didesnių darbų kiekių atlikimo pagrindas ir atsiskaitymo už didesnius darbų kiekius sąlygos.  

81.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtys. Tačiau tokie pakeitimai visgi yra galimi, esant pirmiau nurodytuose specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties šalių galimybės pakeisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialiosios teisės normos. Tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista (papildyta) pagal VPĮ 89 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau tokie pakeitimai (papildymai) reikalingi papildomoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, tokiai daliai turi būti organizuojama atskira viešo pirkimo procedūra, laikantis VPĮ nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 89 straipsnyje (Pirkimų įstatymo 97 straipsnyje), pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis), antra, yra nustatyti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jeigu laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtintas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Dėl to, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023, 21–22 punktai).

82.       Pirmosios instancijos teismas bendrąja prasme teisingai nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog fasado sienų ir stogo šiltinimo darbai yra sutarties objekto dalis, priimta sutarties suma apskaičiuota pagal preliminarius darbų kiekius, sutartimi nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, kai mokama už faktiškai atliktus darbus, reikalingus sutarčiai tinkamai įvykdyti, atliktas didesnis kiekis fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų nekvalifikuotinas kaip papildomi darbai, o yra sutarties vykdymas. Tačiau, padarydamas išvadą, kad papildomas susitarimas dėl mokėjimo už faktiškai įvykdytus didesnius fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekius neturėjo būti sudarytas ir atsakovė (užsakovė) turi pareigą už nurodytų darbų perviršį atsiskaityti su ieškove, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo šalių sudarytos sutarties 3.2 papunkčio nuostatų ir bylos duomenų apie ieškovės (rangovės) pagal sutartį atliktų darbų vertę.

83.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, sistemiškai įvertinus ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas, yra pagrindas daryti išvadą, jog, esant nustatytai fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarai ir susitarimui dėl preliminarių kiekių, papildomas šalių susitarimas dėl didesnių fasado ir stogo šiltinimo darbų kiekių nebūtinas tik tuo atveju, jeigu atlikus papildomus darbų kiekius nebus viršyta priimta sutarties suma ir pradinė pagrindinės sutarties vertė. Sutarties 3.2 papunktyje šalys aiškiai susitarė, kad ieškovei (rangovei) mokama už pagal sutartį faktiškai atliktus darbus kaina be išankstinio šalių susitarimo negalės viršyti priimtos sutarties sumos ir pradinės pagrindinės sutarties vertės, o darbai, viršijantys priimtą sutarties sumą ir pradinę pagrindinės sutarties vertę, atliekami tik pasirašius raštišką susitarimą su atsakove (užsakove).                

84.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2-1, Nr. 3, Nr. 3-2 atliko darbų, kurių bendra vertė – 136 941,77 Eur (atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pagal nurodytus aktus ji ieškovei yra sumokėjusi 137 821,43 Eur). Nagrinėjamoje byloje ieškovė (rangovė), remdamasi tuo, kad faktiškai atliko 82,71 kv. m daugiau, nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, fasado sienų šiltinimo ir 47,4 kv. m daugiau stogo šiltinimo darbų, nurodytų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 4-3, pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti 8 206,48 Eur atlyginimą už didesnį fasado šiltinimo ir 4 622,73 Eur už didesnį stogo šiltinimo darbų kiekį, iš viso – 12 829,21 Eur. Tai reiškia reikalavimą priteisti atlyginimą už darbus, viršijančius tiek priimtą sutarties sumą (137 821,43 Eur), tiek pradinę pagrindinės sutarties vertę (144 409,87 Eur). Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 3.2 papunkčio nuostatomis, darytina išvada, kad papildomi fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekiai galėjo būti atlikti tik esant iš anksto, be to, raštu, sudarytam šalių susitarimui.    

85.       Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad dėl papildomų fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų, kurie, ieškovės įsitikinimu, buvo reikalingi sutarčiai tinkamai įvykdyti, su atsakove iš anksto buvo sudarytas rašytinis susitarimas (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė jau faktiškai atlikusi fasado ir stogo apšiltinimo darbų didesnius kiekius, kreipėsi į atsakovę, 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. raštuose nurodydama, jog šie rangovės darbai atlikti viršijant nupirktą kiekį (2 t., b. l. 95–97, 98–100).  

86.       Kai byloje nėra įrodymų, kad ginčo šalys, prieš ieškovei (rangovei) atliekant papildomus fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekius, buvo raštu sudariusios susitarimą dėl priimtą sutarties sumą (137 821,43 Eur) ir pradinę pagrindinės sutarties vertę (144 409,87 Eur) viršijančių darbų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovės (užsakovės) ieškovei (rangovei) priteisti 12 829,21 Eur už faktiškai atliktus didesnius fasado sienų ir stogo šiltinimo darbus.     

87.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl fasado ir stogo šiltinimo darbų papildomų kiekių poreikio, įgyvendinant projekte nurodytus darbus, užsakovė (atsakovė) neišreiškė sutikimo, daro išvadą, jog vien fiksuoto įkainio kainodara, esant sutartyje aiškiai įtvirtintai sąlygai, kad dėl priimtą sutarties sumą ir pradinę pagrindinės sutarties vertę viršijančio darbų kiekio šalys turi iš anksto susitarti raštu, nepanaikina ieškovei (rangovei) tenkančios rizikos, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu atlikus papildomus darbų kiekius, nesilaikant nurodytos sutarties sąlygos, už šiuos darbus jai nebus sumokėta. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš atsakovės ieškovei priteisti 12 829,21 Eur už faktiškai atliktus didesnius daugiabučio namo fasado sienų ir stogo šiltinimo darbus negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.  

88.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 667,92 Eur atlyginimą už vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus. 

89.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie pagrįstų sprendimas dalies, kuria priteistas atlyginimas už vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus, neteisėtumą ir nepagrįstumą.

90.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nustatė, kad vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbai buvo numatyti naujai parengtame pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte (A laida). Nurodyta nauja projekto laida buvo parengta pagal atsakovės (užsakovės) užsakymą, gavus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą (pagal sutarties 2.1 papunktį būtent pagal užsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją buvo vykdomi namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Atsakovės vadovė teismo posėdyje pripažino šį ieškovės reikalavimą (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 2 min. 30 sek. – 2 val. 3 min. 24 sek.).

91.       Esant tokiems bylos duomenims, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl šių papildomų darbų, kurių kaina – 667,92 Eur, šalys susitarė iš anksto, šiuo konkrečiu atveju pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto A laidos parengimas ir patvirtinimas gali būti įvertintas kaip atitinkantis rašytinį šalių susitarimą dėl papildomų darbų.      

92.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 829,21 Eur atlyginimą už atliktus papildomus fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekius negali būti patenkintas, nes dėl šių papildomų darbų kiekių, viršijančių tiek priimtą sutarties sumą, tiek pradinę pagrindinės sutarties vertę, su atsakove nebuvo iš anksto susitarta sutartyje įtvirtinta tvarka. Tačiau ieškovė turi teisėtą pagrindą gauti 667,92 Eur atlyginimą už atliktus vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus, nes dėl jų buvo su atsakove susitarta iš anksto, gavus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, atsakovės užsakymu pakoregavus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir parengus jo A laidą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

93.       Atmetusi ieškinio reikalavimus dėl atlyginimo už atliktus papildomus fasado sienų ir stogo darbų kiekius, teisėjų kolegija pripažįsta negaliojančiais 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4-3, 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4, išskyrus šio akto 3 poziciją „Karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas. Rankšluosčių džiovintuvai“, bei šių rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų perdavimo pagrindu parengtą Lokalinę sąmatą Nr. S015, išskyrus šios sąmatos 15 eilutę „Rankšluosčių džiovintuvų įrengimas“.

94.       Remiantis sutarties 9.1 papunkčiu, ieškovei iš atsakovės priteisiama 61,11 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti atlyginimą už vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus.

Dėl ieškovės sumokėto užstato grąžinimo ieškovei, įvykdžius sutartį

95.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, reikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtus 13 782,14 Eur sutarties įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad nėra pasibaigę ieškovės garantiniai įsipareigojimai ir ieškovė nepateikė atsakovei teisės aktus atitinkančio defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento.

96.       Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą ir teigia, kad teismas netinkamai išaiškino sutarties 7.4 papunktį, netinkamai pritaikė CK 6.698 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.

97.       Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Toks terminas yra taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1, 4 dalys). Rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).

98.       Sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas per 5 darbo dienas nuo pagrindinės sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 10 (dešimt) procentų pradinės pagrindinės sutarties vertės. Užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir galioti iki visiško tiekėjo įsipareigojimų užsakovui įvykdymo, iki bus pateiktas defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas – pirmo pareikalavimo užsakovo naudai išduota banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimas ar mokėjimas į užsakovo sąskaitą (suma ne mažesnė nei 10 (dešimt) procentų pradinės pagrindinės sutarties vertės, tačiau ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po pagrindinėje sutartyje numatyto vėliausio tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos).

99.       Pagal sutarties 7.4 papunktį tiekėjas per 5 (penkias) darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą – pirmo pareikalavimo užsakovo naudai išduotą Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 5 (penkių) procentų nuo faktiškai už atliktus darbus tiekėjui apskaičiuotos kainos arba užsakovas sulaiko mokėjimą visam garantiniam defektų šalinimo laikotarpiui nuo tiekėjui mokėtinos sumos. Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti nuo galutinio akto bei tiekėjo atliktų darbų perdavimo užsakovui akto sudarymo dienos Statybos įstatyme nurodytais terminais.

100.       Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonė, kurią nustato perkančioji organizacija tam, kad būtų užtikrintas tinkamas viešo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį.

101.       VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi perkančiosios organizacijos pareiga pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas. Nurodyta nuostata yra pakartota VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Remiantis VPĮ 42 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinami CK 6.70 straipsnyje nustatytais ir kitais prievolių užtikrinimo būdais. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti ne tik vieną, bet ir kelis perkančiajai organizacijai priimtinus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

102.       Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs – atsiskaityti su rangovu už tinkamai atliktus darbus. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

103.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatas, byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pagal sutartį atliktų darbų garantinio termino pradžią, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl ieškovės atsakovei sumokėto sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.

104.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad visi pagal sutartį atsakovės užsakyti darbai buvo atlikti. Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, nurodydama, kad aktą atsakovė atsisakė pasirašyti. Atsakovei neatsiskaitant su ieškove už sutarties pagrindu atliktus ir aktais Nr. 3 ir Nr. 3-2 perduotus statybos darbus, rangovė kreipėsi į teismą dėl 47 366,56 Eur skolos, 781,55 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. e2-931-936/2023 ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 47 366,56 Eur skolą, 781,55 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48 148,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 435 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-643-516/2023 nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. raštu išsiuntė ieškovei (rangovei) prašymą organizuoti statybos darbų atlikimo užbaigimą. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gruodžio 14 d. išdavė ieškovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 959420394. Atsakovei 2024 m. sausio 11 d. per antstolį įteikti objekto (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų dokumentai.

105.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 104 punkte aptartus bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pagal sutartį atlikti rangos darbai atsakovei buvo perduoti ieškovės 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai pasirašytu baigiamuoju atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Nuo šios datos prasidėjo įstatymų numatytų ir sutartyje nurodytų atliktų darbų garantinių terminų eiga. Atsakovės pozicija, kad garantiniai terminai atliktiems darbams pradedami skaičiuoti nuo statybos užbaigimo akto gavimo, yra nepagrįsta, nes sutarties 8.4.4 papunktyje nurodytos prievolės rangovei yra kildinamos iš norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbų užbaigimą ir užsakovės (statytojos) bei institucijų, prižiūrinčių statybos tinkamą vykdymą, santykius. Garantinio termino pradžios skaičiavimą susiejus su statybos užbaigimo akto gavimu, garantinio termino eigos pradžia priklausytų tik nuo užsakovės (statytojos) valios, jos veiksmų, siekiant gauti statybos užbaigimo aktą. Tokia situacija pažeistų rangovo, atlikusio darbus ir juos perdavusio užsakovui, teisėtus interesus. Kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi pagal sutartį atlikti darbai buvo perduoti atsakovei, nenustačius jų trūkumų, ieškovei 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, būtent nuo šio momento skaičiuojamas ieškovės (rangovės) atliktų statybos rangos darbų garantinis terminas. Nuo 2021 m. gruodžio 2 d. baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovė laikoma tinkamai įvykdžiusia sutartį, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų 13 782,14 Eur, sumokėtus sutarties įvykdymui užtikrinti.

106.       Aplinkybė, kad dėl dalies pagal sutartį atliktų darbų kokybės vyko teisminis ginčas ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko jį nepakeistą, ieškovei iš atsakovės priteisė 47 366,56 Eur skolą už atliktus darbus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tik teismui pripažinus, jog visi darbai  atlikti tinkamai, rangovė galėjo pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad 3 metų garantinių įsipareigojimų terminas galiojo iki 2024  m. gruodžio 2 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2023 m. lapkričio 14 d., ieškovė, siekdama atgauti sumokėtą sutarties prievolių užtikrinimą, privalėjo pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, kuris galiotų iki garantinių įsipareigojimų termino pabaigos, t. y. 2024 m. gruodžio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovei išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 959420394, kuris galiojo iki 2024 m. gruodžio 13 d. Dėl to ieškovė, teisėjų kolegijos įvertinimu, laikytina įvykdžiusia sutartinę prievolę pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2025 m. kovo 28 d.) ieškovės garantiniai įsipareigojimai, kuriems turėjo būti išduotas prievolių įvykdymą užtikrinantis dokumentas, buvo pasibaigę.

107.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje užtikrinamas garantinio laikotarpio rangovo prievolių įvykdymas dėl defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, todėl, jei ilgesnis terminas nesutartas šalių sutartimi, užsakovas (statytojas) neturi pagrindo reikalauti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo nurodytam terminui pasibaigus, net jeigu faktiškai rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas buvo pateiktas vėliau ar apskritai nebuvo pateiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-175-823/2022).

108.       Kartu teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovė pateikė netinkamo turinio garantinių prievolių užtikrinimo dokumentą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktu AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gruodžio 14 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštu Nr. 959420394, nusprendžia, kad tiek jo turinys, tiek užtikrintų nuostolių vertė (6 847,09 Eur) atitinka tiek įstatymo, tiek sutarties reikalavimus.

109.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų normas ir sutarties nuostatas, dėl to neteisingai nustatė atsakovei perduotų atnaujinimo (modernizavimo) darbų garantinių įsipareigojimų pagal sutartį pradžią ir nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo, ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti – ieškovei iš atsakovės priteisti 13 782,14 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

110.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie, įvertinus nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

111.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti atlyginimą už didesnius fasado sienų ir stogo šiltinimo darbų kiekius, sistemiškai neįvertino viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties sąlygų, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymą, dėl to sprendimo dalis priteisti ieškovei iš atsakovės 12 829,21 Eur už faktiškai atliktus didesnius daugiabučio namo fasado sienų ir stogo šiltinimo darbus negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti 667,92 Eur už papildomus darbus – vandeninių rankšluosčių džiovintuvų (gyvatukų) įrengimo darbus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės atsakovei sumokėto užstato sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti grąžinimo, neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias baigiamojo atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinę reikšmę, defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu skaičiavimo pradžią, dėl to sprendimo dalis atmesti šį ieškinio reikalavimą negali būti teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų apskųstas pirmosios instancijos teismas pakeičiamas: ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 829,21 Eur už faktiškai atliktus didesnius daugiabučio namo fasado sienų ir stogo šiltinimo darbus atmetamas, o ieškinio reikalavimas dėl 13 782,14 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo – patenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

112.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

113.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė iš viso 9 419 Eur, o atsakovė – 9, 450,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 5 856,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, ieškovės ieškinys patenkintas 36 procentais (visų ieškinio reikalavimų suma – 40 195,74 Eur, patenkintų reikalavimų suma – 14 511,17 Eur (13 782,14 Eur + 667,92 Eur + 61,11 Eur). Tokia patenkintų ieškinio reikalavimų dalis buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nepaisant iš dalies pakeisto apskųsto sprendimo, iš naujo neatliekamas.

114.       Ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus patenkinus, šalims priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundų parengimą ir atmetamos už atsiliepimų rengimą.

115.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 310 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 839,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 2 149,20 Eur. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 332 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 996,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 2 328,50 Eur.

116.       Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius. Ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių.

117.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendimas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimą priimamas atsižvelgus tiek į ieškovės, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentus, taigi tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai patenkinti vienoda apimtimi. Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir teisinės pagalbos parengiant apeliacinius skundus) panašaus dydžio. Teisėjų kolegija šalims apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia dėl jų tarpusavio įskaitymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bauservis“, juridinio asmens kodas 302554407, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, 667,92 Eur (šešių šimtų septynių eurų 92 ct) skolą, 61,11 Eur (šešiasdešimt vieno euro 11 ct) delspinigius.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bauservis“, juridinio asmens kodas 302554407, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, 13 782,14 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 14 ct) kaip negrąžintą sutarties įvykdymo prievolės užtikrinimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bauservis“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 511,17 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti negaliojančiais rangovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“ vienašališkai pasirašytus 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4-3, 2023 m. gegužės 11 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 4, išskyrus Eil. 3 „Karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas. Rankšluosčių džiovintuvai“, bei šių rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų perdavimo pagrindu parengtą Lokalinę sąmatą Nr. S015, išskyrus Eil. 15. „Rankšluosčių džiovintuvų įrengimas“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“, juridinio asmens kodas 302554407, 357,26 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 26 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauservis“, juridinio asmens kodas 302554407, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, 38,24 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus.“

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

                   Laima Ribokaitė

        Žilvinas Terebeiza