Civilinė byla Nr. e2A-1323-657/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05807-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                   2.6.10.5.2.19.; 2.6.10.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Kaunas 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FOX auto“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FOX auto“ 4 696,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – sutartis) buvo apdrausta sunkvežimio DAF FT XF105.460T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) d. Olandijoje metu buvo apgadintas pakeliamojo užtvaro statinys. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas minėto sunkvežimio vairuotojas. 

3.       Draudimo įmoką (264 Eur) pagal draudimo sutartį atsakovė turėjo sumokėti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau atsakovė ją sumokėjo tik 2023 m. liepos 28  d., t. y. jau po. eismo įvykio. Įvykį pripažinusi draudiminiu, ieškovė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus išmokėjo 9 392,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią sumą sudaro 8 539,00 Eur materialinė žala ir 853,90 Eur žalos sureguliavimo išlaidos. Ieškovė tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykio priežastis, įvertino jų padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Žalos įvertinimo dokumentai yra tikslūs ir aiškūs, nekelia abejonių dėl žalos dydžio. Nurodytos kainos atitinka tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Ekspertizę atliko profesionalūs žalų ekspertai „Dekra experts“, todėl nėra pagrindo abejoti jų pateikta išvada. Ieškovė turi į atsakovę atgręžtinio reikalavimo teisę, nes eismo įvykio metu galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartį, nors atsakovė pagal šią draudimo sutartį nebuvo įmokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, tačiau ieškovė prašo iš atsakovės priteisti tik 4 696,00 Eur.

4.       Atsakovė UAB „FOX auto“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas užsakymą, mikroautobusu atvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje vyko pastato renovacijos darbai, teritorija buvo užstatyta mobilia tvora, barjerais, įspėjamaisiais ženklais, automobiliais. Užsakovas reikalavo parkuotis jo nurodytoje teritorijos vietoje, siekiant iškrauti krovinį. Parkuodamasis pagal užsakovo darbuotojų nurodymus, atsakovės darbuotojas atsirėmė į užkardą laikantį metalinį stulpą. Vairuotojas įsitikino, kad užtvaros sistema ir toliau veikia, nebuvo matyti užkardos įlenkimų ar kitokios deformacijos. Po kurio laiko užsakovas paprašė, kad atsakovė atlygintų žalą, tačiau šalys nesutarė dėl žalos dydžio, todėl užpildė eismo įvykio deklaraciją ir apie žalą pranešė draudimo bendrovei – ieškovei. Kadangi atsakovė nuo pat pradžių nesutiko su žalos dydžiu ir jos kilimo aplinkybėmis, pildydama dokumentus apie draudiminį įvykį, prie pastabų ieškovei išreiškė prašymą susisiekti dėl papildomų aplinkybių, tačiau ieškovė to nepadarė. Iš atsakovės turimų dokumentų yra akivaizdu, kad nei užkardas, nei jo korpusas ar valdymo sistema nebuvo pažeisti. Buvo tik menkas įbrėžimas ir dažų pažeidimas ant užkardo metalinio stulpo (korpuso). Su užkardo sistema ir užkardu (kartimi) apskritai neįvyko joks kontaktas, todėl nustatyti šių dalių pažeidimai kelia abejonių dėl ekspertizės tikrumo ir objektyvumo. Ekspertizės aktas paremtas tik remontą vykdžiusio asmens pateiktais duomenimis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie užkardo įrengimo datą ir kainą, jo nusidėvėjimo lygį ir vertę įvykio metu. Ekspertizės akte pateikta faktinė informacija apie užkardo sugadinimus nesutampa su įrodymais, kurie atspindi užkardo būklę iškart po įvykio. Ieškovės ieškinys grindžiamas išimtinai naudos gavėjo pateiktais dokumentais, neįvertinus įvykio vietos ir sugadinto užkardo fiziškai. Ieškovė nepagrindė reikalaujamos 4 696 Eur žalos dydžio bei jos apskaičiavimo mechanizmo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad užkardas būtų buvęs sugadintas taip, jog jo suremontuoti nebuvo įmanoma, todėl atsirado būtinybė užkardą su visa valdymo sistema keisti naujais, tuo labiau, kad ieškovės reikalaujama suma kelis kartus viršija užkardų kainas Olandijoje. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovei UAB „FOX auto“ 1 494,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė sprendimą atlyginti žalą priėmė, vadovaudamasi Olandijos bendrovės „Dekra Experts“ ekspertiniu aktu (raportu) (toliau – Aktas) ir Homij Technische Installaties B.V. komerciniu pasiūlymu. Minėtas ekspertinis aktas surašytas 2023 m. lapkričio 15 d. – lapkričio 27 d., t. y. po įvykio praėjus penkiems mėnesiams ir jau pakeitus apgadintą užtvarą. Akte nurodyta, kad transporto priemonė atsitrenkė į užkardo įrenginį, esantį prie įvažiavimo į apdraustojo įmonės teritoriją. Dėl šio atsitrenkimo buvo nepataisomai sugadintas užkardo korpusas, valdymo mechanizmas ir pati užkardo sija. Reikėjo sumontuoti naują įrenginį. Esami laidai buvo pritvirtinti ir prijungti prie naujo įrenginio. Nurodyta užkardo keitimo kaina – 8 539 Eur, ekspertams patikrinus komercinį pasiūlymą ir įvertinus šiuo metu jau atliktų žalos remonto darbų išlaidas. Akte taip pat nurodyta, kad sugadintas užkardas buvo įrengtas maždaug prieš dvejus metus, jo būklė buvo puiki, todėl negalima teigti, kad po žalos remonto objekto būklė tapo geresnė, nei buvo prieš tai. Tačiau ieškovės pateiktoje draudimo išmokos mokėjimo pažymoje žalos byloje Nr. CLT3266226 2024/024989 įvykio aprašyme nurodyta, kad „apsisukinėjant buvo nubrėžti dažai ant šlagbaumo dėžutės. Neaiški situacija dėl žalos“. Taigi, iš šios pažymos matyti, kad pačiai draudikei kilo abejonių dėl žalos dydžio, tačiau ji jokių papildomų įrodymų iš nukentėjusiojo asmens neprašė. Byloje nėra pateiktas sugadinto turto apžiūros aktas, iš kurio būtų galima spręsti apie sugadinimo lygį, ar galima buvo įrenginį suremontuoti, ar būtina jį buvo pakeisti nauju. Taip pat nėra duomenų, kad tokia informacija buvo pateikta ir ekspertizės išvadą rengusiems ekspertams, kurie tik konstatavo, kad pakeistasis užkardas atitiko rinkos kainą. Nors „Dekra Experts“ ekspertiniame akte nurodoma, kad vienas iš jo priedų yra nuotraukos, tačiau teismui jos nebuvo pateiktos. Ieškovė ieškinį grindžia ir 2023 m. liepos 7 d. Homij Technische Installaties B. V. komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad pateikiamas pasiūlymas dėl GGD užtvaro, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, pakeitimo. Šių darbų kaina yra 8 539 Eur. Tačiau šis komercinis pasiūlymas taip pat nepatvirtina žalos dydžio, kadangi jis neįrodo senojo įrenginio sugadinimo mąsto, jo nusidėvėjimo iki apgadinimo lygio ir fakto, jog užtvaras buvo nepataisomai sugadintas.

8.       Atsakovė kategoriškai neigia, kad užtvaras buvo sugadintas nepataisomai ir jį reikėjo keisti. Byloje atsakovė pateikė 2024 m. balandžio 5 d. atsiliepimą į ieškovės pretenziją, kuriame yra pateiktos fotonuotraukos, įrodančios kaip atrodė užtvaras iš karto po įvykio. Šiose nuotraukose matyti, kad užtvaro sija yra pakelta, o jo metalinė dalis tik nežymiai išoriškai apgadinta. Jokių žymesnių pažeidimų nematyti, nesimato, kad būtų pažeista įrangos geometrija, nulaužtos kokios nors detalės ar panašiai.

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtino, kad eismo įvykio metu buvo padaryta tokio dydžio žala, kokią ieškovė atlygino trečiajam asmeniui. Pačiai ieškovei kilus abejonių dėl žalos dydžio (kas yra nurodyta draudimo išmokos mokėjimo pažymoje), ji nesiėmė priemonių eismo įvykio metu padarytos žalos dydžiui nustatyti. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir neįrodė žalos dydžio. Byloje nėra pateikta pakankamai duomenų pagrįsti ieškovės poziciją, kad autoįvykio metu kliudyto užtvaro pažeidimas buvo tokio intensyvumo, kad jis buvo nepataisomai sugadintas ir reikėjo jį pakeisti nauju. Ieškovei tinkamai nepagrindus žalos dydžio ir neįrodžius ieškinio reikalavimų, ieškinys netenkintinas.

10.       Atsakovė UAB „FOX auto“ pagal išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 1 494,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškinį atmetus, jos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.        Teismas iš esmės visiškai nesivadovavo apeliantės nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais dokumentais, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir neįrodė žalos dydžio. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje ieškovės pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtino, kad eismo įvykio metu buvo padaryta tokio dydžio žala, kokią ieškovė atlygino trečiajam asmeniui. Draudikas atsižvelgė ir įvertino visus reikšmingus dokumentus, jais remiantis tinkamai nustatė žalos dydį bei jį įrodė. Net teigiant, kad žalos dydis tiksliai neįrodytas, jos dydį turėjo nustatyti teismas.

11.2.        Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes. Ieškovė buvo aktyvi, atidi, surinko visus reikiamus duomenis apie įvykusį draudiminį įvykį, šiuos duomenis išsamiai įvertino ir tinkamai atliko žalos administravimą. Remiantis šiais dokumentais, apeliantė tinkamai apskaičiavo patirtą žalą ir išmokėjo draudimo išmokas. Ekspertiniame akte, aiškiai konstatuota, kad nepataisomai sugadintas užkardo korpusas, valdymo mechanizmas ir pati užkardo sija, reikėjo sumontuoti naują įrenginį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apsisukinėjant tik buvo nubrėžti dažai ant užkardo dėžutės. Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje tokia pastaba nurodyta pradinėje žalos administravimo stadijoje, o vėliau, gavus „Dekra experts“ ekspertinį aktą, nustatytas tikrasis apgadinimo mastas. Teismas klaidingai konstatavo, jog nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie sugadinimo lygį, o byloje pateiktos nuotraukos patvirtina tik nežymius išorinius apgadinimus. Nuotraukos nepaneigia „Dekra experts“ išvados, kad dėl šio apgadinimo buvo nepataisomai sugadintas užkardo korpusas, valdymo mechanizmas ir pati užkardo sija. Ekspertizę atliko profesionalūs žalų ekspertai „Dekra experts“. Nėra pagrindo abejoti jų pateikta išvada dėl sukeltos žalos įvertinimo. Šis aktas patvirtina įvykio priežastį, padarinius, taip pat tai, jog komerciniame pasiūlyme nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir tinkamas.

12.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „FOX auto“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

12.1.       Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir neįrodė žalos dydžio. Apeliantė neatliko individualaus ir nešališko įvykio tyrimo, nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, apskaičiavimo, pagrįstumo, užkardo vertės, sugadinimo mąsto, nusidėvimo išskaičiavimo ir kt. Net ir suprasdama, kad galimai žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo gerokai per didelę kompensaciją, apeliantė nesiėmė jokių veiksmų tyrimui pradėti ir be pagrindo išmokėtai sumai susigrąžinti. Žalos suma yra nepagrįsta ir neatitinkanti protingumo kriterijų.

12.2.       Apeliantė, būdama profesionale, privalėjo įvertinti, kad žala buvo nustatyta išimtinai pagal naudos gavėjo pateiktas aplinkybes, įvykio vietos ir užkardo neapžiūrint fiziškai. Nei Akte, nei pasiūlyme nėra net užkardo sugadintų dalių fotografijų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad minėti asmenys surašė tiesiog naudos gavėjui reikiamus dokumentus ir nurodydami duomenis, už kurių teisingumą atsakyti negali. Pastarieji neatliko jokio išsamaus, objektyvaus ir nešališko įvykio tyrimo. Priešingai, nei teigia apeliantė, nepakanka įrodyti, kad ji išmokėjo draudimo išmoką tam, kad atsakovei kiltų pareiga atlyginti tokio dydžio žalą. Apeliantė įstatymo nustatyta tvarka privalėjo tirti eismo įvykį, jo mąstą ir dydį, o šių pareigų nevykdymas neigiamas pasekmes sukelia apeliantei, bet ne atsakovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuos netenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių regreso teise atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

15.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pakeliamojo užtvaro statinys. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovės darbuotojas, vairavęs sunkvežimį DAF FT XF105.460T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią atsakovei. Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės (2023 m. birželio 30  d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13780598). Įmoką pagal šią draudimo sutartį atsakovė turėjo sumokėti 2023 m. birželio 30 d., tačiau sumokėjo tik 2023 m. liepos 28 d. Nors įmoka buvo sumokėta pavėluotai, ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 9 392,90 Eur dydžio draudimo išmoką bei 2024 m. kovo 18 d. kreipėsi į atsakovę dėl išmokos grąžinimo regreso tvarka.

16.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama transporto priemonės savininko ir faktinio valdytojo (vairuotojo) kaip eismo įvykio kaltininko atsakomybė draudikų biurui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovės įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177-178 str., 185 str.).

17.       CPK įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių – atitinkamai ieškovo (teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą) ar atsakovo (atsikertančio į ieškovo reikalavimą) – pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti padarytos žalos faktą, pateikė teismui eismo įvykio deklaraciją, Homij Technische Installaties B.V. komercinį pasiūlymą, „Dekra Experts“ ekspertizės ataskaitą (bylos Nr. 31962644), pažymą apie išmokėtą draudimo išmoką žalos byloje Nr. CLT3266226 2024/024989.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš 2024 m. balandžio 5 d. atsiliepime į ieškovės pretenziją esančių nuotraukų matyti, jog užtvaras iš karto po įvykio buvo tik nežymiai išoriškai apgadintas – užtvaro sija yra pakelta, jokių žymesnių pažeidimų nematyti, nesimato, kad būtų pažeista įrangos geometrija, nulaužtos kokios nors detalės. Byloje nėra pateiktas sugadinto turto apžiūros aktas, iš kurio būtų galima spręsti apie sugadinimo lygį, ar galima buvo įrenginį suremontuoti, ar būtina jį buvo pakeisti nauju. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktoje draudimo išmokos mokėjimo pažymoje (žalos byla Nr. CLT3266226 2024/024989), nurodomos įvykio aplinkybės „apsisukinėjant buvo nubrėžti dažai ant šlagbaumo dėžutės. Neaiški situacija dėl žalos“, kas leidžia spręsti, jog pačiai ieškovei kilo abejonių dėl žalos dydžio.

21.       Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas taip pat pažymėjo, kad kilus abejonėms dėl žalos dydžio, jokių papildomų įrodymų iš nukentėjusiojo asmens ieškovė neprašė; į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokia informacija buvo pateikta ekspertizės išvadą rengusiems ekspertams; „Dekra Experts“ ekspertinis aktas surašytas 2023 m. lapkričio 15 d. – lapkričio 27 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po įvykio ir jau pakeitus apgadintą užtvarą. Akte nurodyta, kad transporto priemonė atsitrenkė į užkardo įrenginį, esantį prie įvažiavimo į apdraustojo įmonės teritoriją. Dėl šio atsitrenkimo buvo nepataisomai sugadintas užkardo korpusas, valdymo mechanizmas ir pati užkardo sija. Nors „Dekra Experts“ ekspertiniame akte nurodoma, kad vienas iš jo priedų yra nuotraukos, tačiau teismui jos pateiktos nebuvo.

22.       Teismas taip pat sprendė, jog Homij Technische Installaties B.V. 2023 m. liepos 7 d. komercinis pasiūlymas taip pat nepatvirtina žalos dydžio, kadangi jis neįrodo senojo įrenginio sugadinimo masto, jo nusidėvėjimo iki apgadinimo lygio ir fakto, jog užtvaras buvo nepataisomai sugadintas.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad i ieškovė prašė atsakovės, kaip draudėjos, pateikti paaiškinimą dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių. Be to, iš byloje esančių įrodymų, pateiktų fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykio aplinkybės yra prieštaringos, nevisiškai aiškios, t. y. nėra aišku ar buvo tik atsiremta į užtvarą ir nubrėžti dažai nuo dėžutės, ar jis buvo nulaužtas ar kitaip nepataisomai sugadintas, kad reikėtų keisti nauju. Šių prieštaravimų pašalinimas, ginčo atveju buvo iš esmės reikšmingas, sprendžiant dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio. Taigi, tai, jog draudimo išmokos išmokėjimo momentu egzistavo abejonės dėl esminių eismo įvykio aplinkybių bei atitinkamai dėl žalos dydžio, ieškovės sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo tokių aplinkybių kontekste vertintinas iš esmės kaip rizikingas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės veiksmai ginčo situacijoje (sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo priėmimas, esant abejotinoms eismo įvykio aplinkybėms, neįsitikinus faktiškai patirtos žalos dydžiu), leidžia spręsti, jog ieškovė nepakankamai išsamiai atliko pareigą išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jos pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį.

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021).

25.       Pažymėtina ir tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniam reguliavimui tiek, kiek nereguliuoja TPVCAPDĮ, taikomas Draudimo įstatymas, kurio 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Teisės aktai tam tikras pareigas žalos administravimo procese nustato ne tik draudikui, bet ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui – pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jam nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.); kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPDĮ 15 str. 2 d.). Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose nukentėjęs asmuo (ir draudėjas) turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

26.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė apskaičiavo žalos dydį tiesiogiai neapžiūrėjusi per eismo įvykį apgadinto užkardo, bet remdamasi tik Homij Technische Installaties B.V. komerciniu pasiūlymu ir „Dekra Experts“ ekspertizės ataskaita, kurie nesukėlė ieškovei įtarimų dėl patirtos žalos ir jos dydžio. Pažymėtina, kad atsakovė savo poziciją dėl netinkamo draudikės pareigų vykdymo iš esmės grindė tuo, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, nesiekė tiesiogiai apžiūrėti užkardo ir įvertinti defektų, atsakovės atsakyme į pretenziją pateiktų nuotraukų, kas galėtų paneigti jos teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją apie užkardo apgadinimų mastą ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka (jos dalis).

27.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

28.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos ir nepriteisiamos.

30.       Atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 210 Eur ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir protingos, todėl jas priteisia iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FOX auto“, juridinio asmens kodas 304181889, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                        Žibutė Budžienė