Bylos Nr. 1S-197-317/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-0-00015-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2.;
2.12.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. Buškevičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019 perduota prokurorui,
n u s t a t ė :
1. Alytaus apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. G., K. Š. ir R. T. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. birželio 2 d. apie 23 val. 45 min., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), atskirame lokaliniame sektoriuje, išpjovę grotas ir išardę lubų konstrukciją bei išlaužę dalį sienos, įsibrovė į palėpę, nenustatytu daiktu tyčia sudaužė dvi mobiliojo ryšio blokavimo antenas, kurių viena nepataisomai sugadinta, kita – dingusi, nupjovė kabelius, sugadino jungtis ir maitinimo bloką, pažeidė maitinimo ir valdymo kabelius bei sugadino judesio daviklį, dėl to mobiliojo ryšio blokavimo sistema sugedo, tokiu būdu savo veiksmais sugadino svetimą turtą bei padarė (duomenys neskelbtini) pataisos namams 1 660,12 Eur su PVM turtinę žalą.
2. Teismas, bylos parengimo nagrinėti metu susipažinęs su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, 2019 m. vasario 11 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio, 254 straipsnio 3 dalies pagrindais procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto numatytų reikalavimų, kadangi inkriminuojama nusikalstama veika aprašyta ir kaltinimai suformuluoti neapibrėžtai, netiksliai, neaiškiai ir klaidžiai, o esminiai BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 218 straipsnio 1 dalies, BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimai trukdo teismui priimti teisėtą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį.
3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras T. Buškevičius skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-448/2019 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Prokuroro vertinimu, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus.
4. Prokuroro nuomone, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas ir kodėl jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prokuroras teigia, kad kaltinamajame akte yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nusikalstamų veikų sudėties požymiai, nurodyti konkrečiame BK straipsnyje, ir pažymi, kad kaltinamajame akte nėra būtina detaliai aprašyti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus. Pažymėtina tai, jog kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimą, sprendžia būtent prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, tai yra, kokius konkrečius atliko veiksmus kiekvienas kaltinamasis ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.
5. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai vertino bylos duomenis, nors tai darytina tik nagrinėjant bylą teisme įrodymų tyrimo metu ir tuo pačiu pažymi, kad prokuroro pareiga surinkti galimus duomenis ir juos pateikti teismui, kuriais grindžiamas kaltinimas Dėl į bylą nepateiktų vaizdo įrašų, skundo autorius teigia, kad proceso veiksmų buvo imtasi. Jo vertinimu, tik prokuroras sprendžia, kokiais duomenimis bus grindžiamas kaltinimas. Prokuroro vertinimu, nepagrįstas skundo argumentas dėl BPK pažeidimo nesupažindinus kaltinamųjų su byla ir neįteikus jiems kaltinamojo akto, nes apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo supažindintas įtariamasis K. Š. ir kitų įtariamųjų gynėjai, todėl BPK 218 str. reikalavimai nepažeisti. 2019 m. sausio 28 d. surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui ir buvo surašyti raštai dėl kaltinamųjų aktų įteikimo kaltinamiesiems. Raštai teismui pateikti prie bylos. Kaltinamasis K. Š. yra suimtas, kiti kaltinamieji atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl teismui neturėjo kilti abejonių, jog kaltinamieji aktai nebus įteikti kaltinamiesiems ir tokiu būdu pažeistas BPK 220 str. 4 d. reikalavimas, pažeista kaltinamo asmens teisė gauti kaltinamojo akto nuorašą, o tuo pačiu - ir jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, prokuroras ir teisiamojo posėdžio metu turi teisę pateikti pažymas apie kaltinamojo akto įteikimą.
6. Prokuroras nesutinka ir su nutarties išvada, jog esant duomenų, kad kaltinamasis K. Š. yra įrašytas į sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą, prokuroro pareiga buvo spręsti dėl proceso veiksmų, kad išsiaiškinti, ar kaltinamais galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, ar jam nereikėtų specialaus gydymo, ir argumentuotai nepaaiškino, kodėl šis klausimas turi būti išspręstas, grąžinus bylą prokurorui, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas negali būti tik pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui. Be to, prokuroras nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.). iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar į lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 1, 2 d.). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus.
7. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
8. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams bei esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kurių negalima ištaisyti teisme, bei, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą
9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, ir, kodėl įvardijamų trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjančiame teisme, kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Alytaus apylinkės teismas savo sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, nenurodyta, jog mobiliojo ryšio blokavimo sistemos dalys (toliau – MRBS) buvo sumontuotos palėpės vėdinimo patalpoje. Nutartyje konstatuota, jog kaltinime tik nurodoma, jog grotos buvo išpjautos, tačiau neaišku, kur šios grotos buvo uždėtos, nors iš apžiūros protokolo matyti, kad jos buvo ant lubų. Kaltinime formuluojama, kad grotos buvo „išpjautos“. Jeigu grotos, kaip nurodyta kaltinime, buvo „išpjautos“, vadinasi, kažkur įvykio vietoje turėjo būti rasta šių išpjautų grotų dalis, tačiau iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad grotų metalo juostos buvo nupjautos ir užlenktos į viršų link lubų. Iš pateikto kaltinimo teismui nėra aiški sugadinto judesio daviklio buvimo vieta nusikalstamos veikos metu. Nutartyje teigiama, jog iš bylos duomenų matyti, kad buvo sugadintas ir ant į palėpę vedančios laiptinės vakarinės sienos buvęs judesio daviklis, ir palėpėje buvęs judesio daviklis Nr. 5, ir daviklis Nr. 6. Todėl teismui neaišku, dėl kurio judesio daviklio pateikti kaltinimai kaltinamiesiems ir kur tas daviklis buvo įtvirtintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks kaltinimas yra nekonkretus ir pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
10. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais skundą nagrinėjantis teismas nesutinka, nes iš kaltinamojo akto matyti, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos būtinos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. Taip pat kaltinamajame akte yra pateiktas veikų, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, kvalifikavimas, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kur ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika ir kokie dėl tokių veiksmų atsirado padariniai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu A. G., K. Š. ir R. T. inkriminuojamos veikos aprašymu, teigdamas, kad jis nepakankamai detalus ir aiškus, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui.
11. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas taip pat privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Kaip paminėta aukščiau, teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).
12. Kaip esminius ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurių teismas negalėtų pašalinti nagrinėjant bylą teisme, teisėja nurodė netinkamai išspęstą padarytos turtinės žalos apskaičiavimo klausimą, kaltinamajame akte nurodant bendrą žalą, neišskiriant objektų, dėl kurių sugadinimo ši žala atsirado, vertės. Baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio teismas negalėtų nagrinėti bylos iš esmės, įvardijo tai, kad liudytoju nebuvo apklaustas E. V., galimos nusikalstamos veikos metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę su kaltinamaisiais ir, kad prokuroras nesiėmė priemonių išsiaiškinti dėl kaltinamojo K. Š. galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, bei jo pakaltinamumo.
13. BPK
287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad neatlikus papildomų tyrimo veiksmų ir nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, tačiau, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. Taigi, įstatymas suteikia pakankamai plačias galimybes pirmosios instancijos teismui būti aktyviam, siekiant ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, todėl nekyla jokių abejonių, jog aukščiau paminėti klausimai ir neaiškumai, iškilę pirmosios instancijos teismui, gali būti išspręsti teisme, negrąžinus bylos prokurorui. 14. Kaip ikiteisminio tyrimo metu padarytus proceso pažeidimus apylinkės teismas įvardija eilę kilusių neaiškumų. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad įvykyje dalyvavusių pareigūnų P. K., E. P., V. J. tarnybinio pranešimo surašymo laikas 2018 m. birželio 2 d., nors pagal bylos duomenis įvykis truko iki 2018 m. 3 d., todėl neaišku, kaip jis galėjo būti registruotas atbuline data. Nutartyje atkreipiamas dėmesys ir į pareigūnų E. P. ir P. K. tarnybinių pranešimų dėl specialiųjų priemonių panaudojimo identiškumą, netgi su tomis pačiomis skyrybos klaidomis, dėl ko teismas iškėlė klausimą dėl tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybių atitikimo faktinėms aplinkybėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog prokuroras turėjo išsiaiškinti aplinkybę dėl vaizdo stebėjimo kamerų 17 būrio nuteistųjų koridoriuje ir 5-o bei 21-o vaizdo registratorių vaizdo įrašų pateikimo, nes pagal bylos duomenis, nėra aišku, dėl kokių priežasčių reikalaujami vaizdo įrašai nebuvo išsaugoti. Šių teismo argumentų turinys akivaizdžiai parodo, jog tai yra jau byloje surinktų, tačiau teisme neištirtų duomenų vertinimas, o ne argumentai dėl konkrečių įrodymų trūkumo, kuriuos galėtų pateikti tik prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, todėl šiame kontekste nėra pagrindo spręsti dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Nepakankamai pagrįstos ir teismo išvados dėl BPK 218 straipsnio 1 dalies, 3 dalies reikalavimų pažeidimo, nesant byloje duomenų, kad kaltinamieji nebuvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, ir BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimo pažeidimo, nesant duomenų, kad iki bylos perdavimo teismui, kaltinamiesiems pasirašytinai nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, laiko, kad šie baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai apylinkės teismo buvo įvertinti formaliai, neįsitikinus, jog tokie pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti. Byloje esantys duomenys (t. 3 b. l. 159-169) patvirtina, kad 2019-01-07 Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 218 straipsnio 4 dalimi, pavedė (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriui supažindinti proceso dalyvius su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2019-01-14. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos specialistas per IBPS sistemą suformavo paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolus, kuriuose nurodyta, jog R. T. bei A. G. nepageidauja susipažinti su bylos medžiaga. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog dėl to, kad nėra ant protokolų įtariamųjų parašų, negalima spręsti apie tai, jog jiems buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jie atsisakė susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau apie tai, ar kaltinami asmenys nebuvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir, ar jie tikrai atsisakė susipažinti su bylos medžiaga, galima įsitikinti teisminio nagrinėjimo metu. Jei įtariamiesiems R. T. bei A. G. tyrimo metu nebuvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir, jeigu jie neatsisakė supažindinti su bylos medžiaga, bei, jei jiems nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, laikytina LR BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimu, nes supažindinimo su ikiteisminio tyrimo baigimu tikslas yra informuoti kaltinamąjį, jo gynėją ir kitus proceso dalyvius apie tokią teisę bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Kaltinamojo akto neįteikimas kaltinamiems asmenims laikytinas BPK 220 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Tačiau apylinkės teismas tiesiogiai neįsitikino, jog tokie įstatymų pažeidimai egzistuoja realiai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog šių įtariamųjų gynėjams buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jie buvo supažindinti su bylos medžiaga. Jiems buvo žinoma apie BPK 218 straipsnyje numatytą jų ginamųjų teisę susipažinti su bylos medžiaga bei teisę pateikti prašymus, apie ką jie turėjo galimybę bei pareigą pranešti ginamiesiems bei padėti jiems įgyvendinti procesines teises. Aukštesnės instancijos teismas, pripažindamas galimus BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies ir BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, konstatuoja, jog šie pažeidimai nelaikytini esminiais, trukdančiais teismui iš esmės nagrinėti bylą teisme bei įgyvendinti BPK 22 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas kaltinamųjų teises, nes teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti prašymus, teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuorašą, nagrinėjamu atveju gali būti įgyvendinta ir perdavus bylą teismui.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra padarytų esminių proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą teisme, o apylinkės teismo nutartyje aptariamų trūkumų, jei tokie egzistuoja, nebūtų galima ištaisyti teisme. Visi skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai, jei jie egzistuoja realiai, gali ir turi būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019, perduota prokurorui, naikintina ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019 perduota prokurorui, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas