Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-12][nuasmeninta nutartis byloje][eA-226-520-2024].docx
Bylos nr.: eA-226-520/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 trečiasis suinteresuotas asmuo
191-oji butų savininkų bendrija 135347232 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija 302787240 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
Žemės teisiniai santykiai
Teritorijų planavimas
Vietos savivalda

?

Administracinė byla Nr. eA-226-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01031-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

 (S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š, R. K. ir G. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija ir Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.       Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. su prašymu kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį 191-ąją butų savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija) dėl galimybės suformuoti žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Bendrija nurodė, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune žemės sklypas nėra suformuotas, o greta yra suformuotas (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas, kuriame yra nustatytas 371 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (12.2 p.), o inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2 p.). Administracijos direktorius 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 408, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų butų savininkų V. S., J. B., R. A., A. B. ir M. L. prašymą, nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Projektas buvo patvirtintas Įsakymu.

2.2.                      Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų. Įsakymu buvo suprojektuotas 1 836 kv. m žemės sklypas, kuriame numatomas 371 kv. m kelio servitutas s1 – teisė pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kuriuo naudotųsi (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai ir naudotojai bei kuris sutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis. Žemės sklypas suprojektuotas neracionalaus dydžio, nukrypstant nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį ir nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams ir naudotojams servitutą naudotis šia teritorija, taip pažeidžiant Taisyklių 32 punktą. Taip pat šiuo atveju buvo akivaizdžiai nukrypta nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriškai tenkančioje žemės sklypo dalyje esančią kvartalo transformatorinę, ir tai lėmė nepagrįstai didesnio suformuoto žemės sklypo ribas neatsižvelgiant į statinių racionalų išdėstymą ir pažeidžiant Taisyklių 36 punktą.

2.3.                      Rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, paveldosauginiu aspektu svarbu maksimaliai išsaugoti tyrimais nustatytas istoriškai susiklosčiusias sklypų ribas, tačiau nagrinėjamu atveju, nors Projekte pažymėtos (duomenys neskelbtini) kvartalo istorinės ribos, žemės sklypas buvo suformuotas panašaus dydžio ir formos į trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. reikalavimuose pateiktoje 1847 metų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto plano padidintoje iškarpoje pažymėto 8 sklypo ribas. Žemės sklypo ribos buvo suformuotos remiantis šiomis istorinėmis 1847 metų plane pažymėtomis sklypo ribomis, kai tuo metu dar nebuvo pastatyti: 1) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 1929 metai; 2) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 1929 metai; 3) pastatas – transformatorinė, pažymėta plane (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 1974 metai, t. y. buvo pasiremta duomenimis, nors faktiškai vietoje situacija iš esmės pasikeitė, buvo pastatyti minėti trys statiniai ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.4.                      Nors žemės sklypo ribos buvo de facto (faktiškai) nustatytos pagal istorines 1847 metų Kauno miesto plane pažymėtas 8 sklypo ribas, tačiau de jure (teisiškai) Projekte pažymėtos 1994 metų (duomenys neskelbtini) kvartalo istorinės ribos. Ši neatitiktis ir vienų istorinių duomenų vertinimas prieš kitus nebuvo išaiškintas Įsakymo aiškinamajame rašte ir šių istorinių duomenų analizė nebuvo atlikta KPD teikiant sąlygas Projektui rengti. KPD pateikti reikalavimai rengti Projektui nepagrindė, kokiomis istorinėmis (duomenys neskelbtini) kvartalo ribomis turėtų būti remiamasi, neatlikta istorinių duomenų analizė, kodėl turėtų būti remiamasi vienais istoriniais duomenimis prieš kitus, o paprasčiausiai buvo apsiribota šiuo aspektu pateikti istorinius duomenis pagrindžiančius dokumentus (1994 metų (duomenys neskelbtini) kvartalo istorinių ribų planą ir 1847 metų Kauno miesto plano iškarpą), nepažymėjo, jog žemės sklypo formavimas remiantis vienais ar kitais duomenimis gali pažeisti trečiųjų asmenų teises.

2.5.                      Įsakymu patvirtintas Projektas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams ir naudotojams visiškai eliminavo galimybę eksploatuoti teritoriją, esančią ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo naudojamasi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos pradžios (nuo 1976 metų). Įsakymu suformuotas valstybinės žemės sklypas savo gretimybėse neturi suformuotų žemės sklypų, todėl atsakovai formuodami žemės sklypą turėjo ypač rūpestingai įvertinti, ar formuojant šį žemės sklypą nebus pažeidžiamos gretimų statinių savininkų teisės ir teisėti interesai, turėjo nustatyti, kokio dydžio žemę faktiškai eksploatuoja gretimų statinių savininkai, ar ateityje, suformavus žemės sklypą, gretimų statinių savininkai turės galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis eksploatuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių esančią žemę ir ar galės pagal naudojamos žemės dydį susiformuoti atitinkamai tokio paties dydžio žemės sklypus. Įsakymas pažeidžia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų ir naudotojų teises, jis neatitinka teisinio reglamentavimo, (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams ir naudotojams visiškai eliminuoja galimybę eksploatuoti ar statyti transporto priemones minėto statinio kieme. Atsižvelgiant į tai, jog Įsakymas buvo patvirtintas pažeidžiant aktualius teisės aktus, jis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o tai lemia, jog NŽT Kauno miesto skyrius negalėjo remdamasis neteisėtu Įsakymu priimti Sprendimo, todėl Sprendimas naikintinas.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Kartu su prašymu organizuoti Projekto rengimą buvo pateiktas pastatų namų valdos techninės apskaitos bylos planas. Būtent pagal šiame plane nuo 1981 metų pažymėtas ribas ir buvo formuojamas žemės sklypas, kurio plotas 1 836 kv. m, t. y. dar mažesnis, nei inventoriniame plane (1 857 kv. m). Sklypas formuojamas tankiai užstatytoje Senamiesčio teritorijoje, todėl žemės sklypo ribos pagrįstai buvo nustatytos pagal turimus dokumentus, patvirtinančius teisėtą naudojimąsi tam tikra teritorija. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis suformuoto žemės sklypo turėtų būti priskirta pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti, taip pat kad kokiu nors teisės aktu dalis suplanuotos teritorijos buvo skirta šiam pastatui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Projektu nustačius žemės sklypo ribas buvo pažeistos pareiškėjų teisės.

4.2.                      Neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjai teigia, jog žemės sklypo ribos neatitinka statinių išdėstymo. Priešingai, kaip matyti iš inventorinio plano, didžiąją žemės sklypo dalį užima pastatai: 5 gyvenamieji namai ((duomenys neskelbtini)) ir transformatorinė ((duomenys neskelbtini)). Plane pateikta informacija patvirtina, kad priskirtas ir naudojamas žemės sklypas šiems pastatams eksploatuoti galimai buvo didesnis (2 310 kv. m), tačiau dalis šio ploto atidalyta pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, ir parengtas Projektas visiškai atitiko šią informaciją. KPD Kauno skyrius pritarė Projekto sprendiniams ir juos suderino, todėl Administracija neturėjo pagrindo abejoti šios institucijos priimtais sprendimais ir pagrįstai laikė, kad Projektas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Paveldo įstatymas) reikalavimus.

4.3.                      Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad kuri nors suformuoto žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams, kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra teritorija. Inventoriniai duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – visa teritorija, patenkanti į žemės sklypo ribas, buvo priskirta pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokios priežasties ir teisinio pagrindo reikalauti, kad žemės sklypas būtų formuojamas kitaip, nei nurodyta inventoriniame plane.

5.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6.       Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėjai siekia įrodyti, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas buvo suprojektuotas neatsižvelgiant į istorinius žemės sklypų duomenis, šiems duomenims pakitus, nes 1976 metais (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo pastatyta transformatorinė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir Taisyklių 12.2 punktas reglamentuoja, kad miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų butų savininkų V. S., J. B., R. A., A. B. ir M. L. prašymą, Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, Projekto rengimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, per kurią buvo galima susipažinti su parengto Projekto sprendiniais, buvo skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo teikti pasiūlymus dėl Projekto sprendinių.

6.2.                      Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Kadastro taisyklės) 11 punkte nustatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

6.3.                      NŽT Sprendimu, atsižvelgdama į Įsakymu patvirtintą Projektą ir į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Topoprojektas“ matininko 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis. KPD įvertino istoriškai susiklosčiusias (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo ribas ir jas suderino, nėra duomenų, kad ši institucija netinkamai būtų atlikusi savo funkcijas.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo KDP atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją, taip pat patenka ir į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingosios savybės nustatytos KPD trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398.

8.2.                      KPD Kauno teritorinis skyrius 2015 m. kovo 9 d. suderino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus, parengtus D. A. R. studijos, ir 2015 m. lapkričio 17 d. išdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 2K-1470, nurodydamas, kad Projektu nenumatyta darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingąsias savybes ir daryti neigiamą įtaką kraštovaizdžiui ar apžvalgos galimybėms, taip pat nurodė Projekto sprendinius rengti KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu.

8.3.                      Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ bei ,,Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>. Trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami“, Servitutas s2 prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotas atsižvelgiant į Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekte suderintą „visuomeninę transporto zoną“.

8.4.                      KPD Kauno teritorinis skyrius žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus suderino pagal Kauno senamiesčio istorines (duomenys neskelbtini) kvartalo ribas, kurios buvo parengtos pagal Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo rengimo instrukciją, patvirtintą Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. raštu Nr. 01-14-1679, (toliau – ir Instrukcija), kurios 1 dalyje nurodytas jos tikslas – juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į istorinę jų raidą, užstatymo charakterį, kitas socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes. Instrukcijos 1.1 punkte konstatuojama, kad sklypų išplanavimo projektai rengiami atskiriems kvartalams.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

10.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, dydį, todėl teiginiai, kad žemės sklypas suformuotas neracionalių ribų, yra deklaratyvūs, o argumentai, kad Projektas pažeidžia Taisyklių 32 punktą, yra atmestini. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Nuo 2020 m. vasario 1 d. galioja Taisyklių 63 punkto nuostata, kad reikalavimus išdavusi institucija, derindama Projektą, atsako už Projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Kadangi pagal Paveldo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį už kultūros paveldo apsaugą atsako KDP, kurio Kauno skyrius dalyvavo Projekto derinimo procese, o NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.), pareiškėjo teiginiai, kad Projekto sprendiniai nebuvo vertinti paveldosauginiu aspektu, prieštarauja Projekto byloje esantiems dokumentams.

10.2.                      Pareiškėjai nepagrįstai skunde remiasi statybos techninio reglamento STR 2.06.04,2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, (toliau – ir Reglamentas) 107 punktu, kuris numato minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį, ir 112 punktu, kuris numato, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų. Projektu nebuvo numatoma nei statyti, nei rekonstruoti, nei remontuoti statinių ar keisti jų paskirties. Nesant pagrindo panaikinti Įsakymą, nėra pagrindo panaikinti ir Sprendimą.

 

II.

 

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš pareiškėjų 1 848 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo po 308 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

12.1.                      Gyvenamojo namo butų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai V. S., J. B., R. A., A. B., M. L. 2015 m. kovo 26 d. (gauta 2015 m. kovo 27 d.) kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti apie 0,1878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, rengimą.

12.2.                      Administracijos direktorius, išnagrinėjęs prašymą ir kartu pateiktus dokumentus (be kita ko, pastatų techninės apskaitos bylos planą ir projektinius pasiūlymus, suderintus su KPD Kauno teritoriniu padaliniu), 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (papildytas 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-3113, kuriuo jis išdėstytas taip: organizuoju žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą) nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

12.3.                      Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Administracijos 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9853, NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-72-(14.8.36.) ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470. Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parengtas ir suderintas Projektas buvo patikrintas NŽT (2016 m. gegužės 26 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-636-(8.14)).

12.4.                      Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-9617), o NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja Sprendimu, atsižvelgdama į Projektą, patvirtintą Įsakymu, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

12.5.                      Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ (dabar (duomenys neskelbtini)) nuspręsta paimti žemės sklypus su visais želdiniais ir įrengimais ir visą paimamą žemės sklypą – apie 800 kv. m ploto – skirti kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai; galutinai skiriamo sklypo plotą patikslinti po sklypo raudonųjų linijų plano sudarymo ir ribų sužymėjimo vietoje (1 p.). Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto valstybinė priėmimo komisija 1976 m. lapkričio 30 d. aktu nutarė priimti užbaigtą statyti 19 butų gyvenamąjį namą (kooperatyvas Nr. 191) (duomenys neskelbtini), esantį 800 kv. m žemės sklypo plote (Namų valdos (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 191) techninės apskaitos byla).

12.6.                      Bendrija 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT su prašymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo, patikros vietoje atlikimo ir dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos. NŽT Bendrijos prašymo netenkino 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1788-(14.8.7.), kuriame, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra statinių ir įrenginių, kuriuos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkai ar Bendrija valdytų nuosavybės ar nuomos teise, NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Administracijos 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9853 (nagrinėjamu atveju aktualūs: nurodyti įvažą nuo (duomenys neskelbtini) g.; nurodyti rekomenduojamą kelio servitutą valstybine žeme nuo (duomenys neskelbtini) g.; nurodyti kelio ir pėsčiųjų tako servitutus iki sklypo (duomenys neskelbtini) (6.1 p.); formuojant sklypą atsižvelgti į gretimo sklypo inventorines, kadastrines ribas, nurodyti gatvės ribas (6.2 p.); rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų (6.3 p.); NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-72-(14.8.36.) (nagrinėjamu atveju aktualūs: apie projekto rengimą nustatyta tvarka informuoti besiribojančių žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto savininkus / nuomininkus / naudotojus; nurodyti gatvių raudonąsias linijas, kategorijas, įvažiavimo / išvažiavimo į žemės sklypą kelius; pagal poreikį numatyti servitutus; nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (2 p.); parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą derinti su KPD Kauno teritoriniu padaliniu, NŽT Kauno miesto skyriumi) ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470 (nagrinėjamu atveju aktualūs: planuojamas sklypas yra Kultūros vertybių registre registruotos, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ paskelbtos valstybės saugoma kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Senamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 20171), teritorijoje. Taip pat patenka į pavienio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 2978) teritoriją. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Paveldo įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage (1 p.); projektu nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingųjų savybių bei neigiamai įtakoti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes. Visi statybos darbai planuojamoje teritorijoje galimi tik pagal KPD Kauno teritorinio padalinio išduotus specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, projektus, kuriems pritarė KPD Kauno teritorinis padalinys (2 p.); projekto sprendinius prašoma rengti KPD Kauno skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu 2015 m. kovo 9 d. Nr. 15-žpp-56k. Sklypo plane prašoma atskiru sutartiniu ženklu pažymėti istorinių sklypų ribas (3 p.). Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

14.       Teismas akcentavo, jog Projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruotų pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl šių pastatų (butų) savininkai buvo informuoti nustatyta tvarka, ir tokios teisės (būti informuoti) pareiškėjai pagal Taisyklių nuostatas neįgijo, nors NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. SFP-72-(14.8.36.) yra nurodyta, kad apie Projekto rengimą nustatyta tvarka turi būti informuoti besiribojančių žemės sklypų (Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiaurės rytuose yra juridiškai neįteisinta nuosavybėn ar naudojimui žemė, pastatas (duomenys neskelbtini), vadinasi, tai yra Lietuvos valstybės patikėtinio NŽT valdoma žemė) ar kito nekilnojamojo turto savininkai / nuomotojai, naudotojai. Projekto rengėja D. A. R. studija neturėjo pareigos Projekto sprendinius suderinti su gretimame žemės sklype esančių pastato / butų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkais. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu nebuvo parengtas ir patvirtintas.

15.       Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, jog žemės sklypas suprojektuotas neracionalaus dydžio, nukrypstant nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį ir nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams ir naudotojams servitutą naudotis šia teritorija. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad su prašymu organizuoti Projekto rengimą buvo pateiktas pastatų namų valdos techninės apskaitos bylos planas, o pagal šiame plane nuo 1981 metų pažymėtas ribas ir buvo formuojamas žemės sklypas, kurio plotas 1 836 kv. m, t. y. mažesnis nei inventoriniame plane (1857 kv. m). Teismas pažymėjo, kad Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 191 techninės apskaitos bylos 1977 m. vasario 1 d. duomenimis (žemės sklypo nuotrauka ir pastatų vidaus plotų eksplikacija), pastato (duomenys neskelbtini) bendras žemės sklypo plotas buvo 1 318 kv. m, užstatytas sklypas – 689 kv. m, kiemas – 629 kv. m. (1 318689 kv. m), t. y. pareiškėjų namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas teisės aktų nustatyta tvarka Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai Laukaitytės g.“ statinių savininkams ir naudotojams paskirtas sklypas; žemės sklypas yra suteiktas namų valdai išdėstyti, t. y. statiniams statyti ir eksploatuoti; pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje naudojamas žemės sklypas suprantamas kaip faktiškai naudojamas, nes paskirtas naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Šie duomenys patvirtina, jog pagal istorinius duomenis, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, (duomenys neskelbtini) priskirtas žemės sklypas buvo sumažintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo užstatytu plotu ir teritorija aplink šį pastatą.

16.       Teismas nurodė, jog žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, taip pat patenka į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2978) teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingosios savybės nustatytos KPD trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398, nustatytas vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą); Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Kraštovaizdžio; Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); Želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Kauno Senamiesčio vertingąja savybe nustatyta „7.2.1.4. vietovės plano struktūros valdos (posesijos) istorinių sklypų ribos (-; -; TRP; IKONOGR Nr. 6, 13; BR Nr. 5, 6, 9; -; 2017 m.)“. Teismas kartu pažymėjo, jog Kauno Senamiesčio (20171) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680, Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Kauno Senamiestyje saugoma: ,,susiklostę saviti išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos; būdinga tūrinė ir erdvinė kompozicija – dominuojančių ir formuojančių struktūros elementų tankiai užstatytų kvartalų, aikščių bei želdinių santykis; pastatų visumos stilistika, medžiagų, spalvų ir dekorto ypatumai; vertingi elementai – teritorija, reljefas, statiniai, gatvės bei kultūriniai archeologiniai sluoksniai, vertingi želdiniai“.

17.       Teismas nurodė, jog KPD Kauno teritorinis skyrius 2015 m. kovo 9 d. suderino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus, parengtus D. A. R. studijos, ir 2015 m. lapkričio 17 d. išdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 2K-1470, nurodydamas, kad šiuo projektu nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingųjų savybių ir daryti neigiamą įtaką kraštovaizdžiui ar apžvalgos galimybėms, taip pat nurodė projekto sprendinius rengti KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu (2015 m. kovo 9 d., Nr. 15-žpp-56K). Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ ir „Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>.“

18.       Teismas pažymėjo, kad KPD Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į skundą patvirtino, jog žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus suderino (2015 m. kovo 9 d., Nr. 15-žpp-56K) pagal Kauno senamiesčio istorines (duomenys neskelbtini) kvartalo ribas, kurios buvo parengtos pagal Instrukciją, kurios 1 dalyje nurodytas jos tikslas – juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į istorinę jų raidą, užstatymo charakterį, kitas socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes. Instrukcijos 1.1 punkte konstatuojama, kad sklypų išplanavimo projektai rengiami atskiriems kvartalams <...>“; Instrukcijos 2 punkte pasakyta, kad urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektai rengiami įvertinant sklypų (posesijų) istorinį išsidėstymą; įvykusius sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimus; nuosavybės teisių atstatymo, butų privatizavimo procesų eigą, kitų nuosavybės subjektų faktinį egzistavimą šiuose sklypuose; kaip ir 2.2 punkte nurodyta, kad jei projektuojant susiduriama su skirtingo laikotarpio skirtingų istorinių sklypų (posesijų) išdėstymu, pirmenybė teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis yra artimiausias vyraujančiam sklypą formuojančių pastatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams.

19.       Teismas, įvertinęs žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) faktinius duomenis (statyti 1847–1929 metais), tai, jog formuojamo žemės sklypo vertingąja savybe yra istorinių sklypų ribos, ir pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), faktinius duomenis, sprendė, jog, 1976 metais pastačius pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, jo dalis atsidūrė ant Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypo ribų, o ginčo žemės sklypo ribos suformuotos remiantis Paminklų restauravimo projektavimo instituto „(duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projektu“, nes ribos sutapdintos su istorinėmis (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo ribomis remiantis brėžiniais Nr. A-1, A-5, kurios (istorinių sklypų ribos) yra pažymėtos Projekte atskiru sutartiniu ženklu, atsižvelgiant ir į pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorines ribas (plotas apie 1 290 kv. m pagal Projektą). Todėl teismas padarė išvadą, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į gretimo (pareiškėjų) žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus, žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją, atsižvelgta į gretimo (pareiškėjų) sklypo inventorines, kadastrines ribas, nurodytos gatvės ribos. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog ginčo žemės sklypo ribos, nustatytos pagal inventorizuoto sklypo ribas, Bendrijai skirto žemės sklypo ribas, yra neracionalios, pažeidžiančios pareiškėjų teisę naudotis Bendrijai skirtu žemės sklypu pagal 1977 m. vasario 1 d. žemės sklypo nuotrauką, inventorinius duomenis. Duomenų, jog Projekto sprendiniai parengti ne KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų 2015 m. kovo 9 d. projektinių pasiūlymų Nr. 15-žpp-56k pagrindu, byloje nepateikta.

20.       Teismas nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, formuojamame žemės sklype yra transformatorinė TP-452, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statybos pabaiga – 1974 metai, nuosavybės teise priklausanti akcinei bendrovei Lesto, todėl pagrįstai atskiru žemės sklypu nebuvo formuojamas žemės plotas minėtam statiniui prižiūrėti ir tai nepatvirtina pareiškėjų skundo argumentų, jog suformuotas žemės sklypas yra neracionalių ribų ar netinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Teismo vertinimu, nors pareiškėjai teigia, jog Įsakymu patvirtintas Projektas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams ir naudotojams visiškai eliminavo galimybę eksploatuoti teritoriją, esančią ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo naudojamasi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos pradžios (nuo 1976 metų), reikalavimas numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti keliu) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, įtvirtintas Taisyklių 42 punkte, yra įgyvendintas ir pareiškėjams yra numatyta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą: nustatomas kelio servitutas s1 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 371 kv. m, teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku; servituto kodas 215; servituto naudotojai – pastato (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai. Projektu trečiųjų asmenų (pareiškėjų) interesai nėra pažeidžiami, nes Servitutas s2 (suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotas atsižvelgiant į Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekte suderintą „visuomeninę transporto zoną“.

21.       Teismas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, pažymėjo, jog šio akto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes ginčo Projektu buvo tik nustatytos žemės sklypo ribos, naudojimo būdas, pažymėtos įvažos į šį sklypą vieta ir numatyti servitutai, tačiau jokie kiti teritorijos naudojimo reglamentai nebuvo nustatyti. Projektu nebuvo planuojama statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius ir (ar) keisti jų paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti Reglamento nuostatas formuojant žemės sklypą pastatui eksploatuoti, be to, automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas yra kitas teritorijų planavimo etapas, ir Administracijos pareigos tai daryti tuo pačiu metu formuojant žemės sklypą teisės aktai nenumato.

22.       Teismas kartu pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad kuri nors suformuoto žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams teisės aktų nustatyta tvarka, kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra teritorija. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų inventoriniai duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – visa teritorija, patenkanti į žemės sklypo ribas, buvo priskirta pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo žemės sklypą formuoti kitaip, nei nurodyta inventoriniame plane, (duomenys neskelbtini) inventoriniame plane, sudarytame Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

23.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog žemės sklypo dydis rengiant Projektą nebuvo esminiai keičiamas ir sklypas suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą, o pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog jie turi daugiau objektyviai egzistuojančių subjektinių teisių (statyti transporto priemones stovėjimo aikštelėse apie 1 836 kv. m žemės sklype prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune) teisės akto pagrindu, nei įgytos teisės Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ pagrindu ar kitaip pažeidžiamos jų teisės eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune (naudotis 629 kv. m kiemu), kurio žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo suformuotas ir pertvarkytas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu.

24.       Teismas padarė išvadą, jog Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patvirtintas apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų (pareiškėjų) materialiosios teisės normų saugomų teisių ar interesų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti, o jo nepanaikinus nėra pagrindo naikinti Sprendimu suformuoto žemės sklypo ir patvirtintų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenų pareiškėjų skunde nurodytais argumentais. 

25.       Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas netenkino jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš pareiškėjų 1 848 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo po 308 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

26.       Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. (apeliaciniame skunde nurodyta data „2021 m. spalio 28 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Pareiškėjai į bylą pateikė pakankamai pagrįstų ir logiškų argumentų, patvirtinančių, jog žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant istoriškai dėl teritorijos plėtojimosi ir statybos susiformavusio šios teritorijos sklypų išdėstymo ir teritorijos bendrojo suplanavimo, kurį teisės aktai įpareigoja atsakovus išsaugoti, be to, pažeidžiant istoriškai susiformavusias sklypų ribas, kartu pažeidžiant pareiškėjų teisėtus interesus racionaliai eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir naudotis jam priskirtu istoriškai susiformavusiu kiemu, pavyzdžiui, automobilių statymo vietoms įrengti. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, jog Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio, Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų.

27.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į KDP su atsiliepimu į skundą pateiktus priedus dėl Kauno senamiesčio istorines (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekto tekstinės dalies ir pačius planus, nes naujai suformuotas žemės sklypas nėra racionalių ir taisyklingų ribų, kurios nesutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis, todėl žemės sklypas suprojektuotas neracionalaus dydžio, nukrypstant nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų bei apimant ir (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamajam namui istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį. Nors žemės sklypo ribos buvo de facto nustatytos pagal istorines 1847 metų Kauno miesto plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, tačiau de jure Projekte pažymėtos 1994 metų (duomenys neskelbtini) kvartalo istorinės ribos.

27.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680, nurodoma, jog Kauno senamiestyje saugoma susiklosčiusi savita išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos, taip pat Kauno senamiesčio istorinės (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad „apie 1978 m. pastatytas gyv. namas pastatytas su dailininkų dirbtuvėmis ir 6 garažais (duomenys neskelbtini), kuris ardė net 3 sklypų Nr. 6, 7, 8 posesijines struktūras. Todėl teko iš pagrindų keisti sklypo ribas.“, taip pat Kauno senamiesčio istorinės (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekto plane taškine linija pažymėta naujai projektuojama sklypo riba, kuri visiškai atitinka (duomenys neskelbtini) kvartalo 1994 metų planą ir pagal kurią ir turėjo būti formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Palyginus Projekte pažymėtas Žemės sklypo ribas (Projekte pažymėta – mėlyna linija) su istorinėmis (duomenys neskelbtini) kvartalo ribomis (Projekte pažymėta – raudona punktyrinė linija), matyti, kad būtent planuojamas servitutas, kuriuo naudotųsi (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai ir naudotojai sutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis, todėl žemės sklypas suprojektuotas akivaizdžiai neracionalaus dydžio, nukrypstant nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį tik nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams bei naudotojams servitutą naudotis šia teritorija.

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog pareiškėjų name yra 22 butai, o namo (duomenys neskelbtini), Kaune, – 24 butai, t. y. beveik vienodai, tačiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas neproporcingai didelis, nepaliekant galimybės pareiškėjų namui susiformuoti racionalaus dydžio sklypą. Tai taip pat įrodo, kad rengiant Projektą ir formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo neatsižvelgiama į trečiųjų asmenų interesus. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kvartalo 1994 metų planu, pastatas – transformatorinė TP-425 patenka į istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamajam namui tenkančią žemės sklypo dalį, todėl nepagrįstai Projektu kartu su žemės sklypo dalimi buvo įtraukta į suformuotą sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, iš statybos metų matosi, kad šis pastatas atsirado vėliau (1974 metais), t. y. kartu su (duomenys neskelbtini) namu (1976 metais) ir jo nėra inventorinių ribų plane, pagal kurį buvo formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

27.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutinka su atsakovų pozicija, kad žemės Projektui netaikomas Reglamento reikalavimas dėl minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Šiuo atveju suformavus daug didesnį nei būtų racionalus žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra sumažinamas gretimas pareiškėjų naudojamas žemės plotas, dėl ko buvo pažeisti jų interesai bei pablogintos buvusios sąlygos, kadangi pareiškėjai praras galimybę įsirengti tiek automobilių statymo vietų, kiek jie įprastai turėjo, taip dar labiau nutoldami nuo Reglamento reikalavimų.

27.6.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju, nors Projekte pažymėtos (duomenys neskelbtini) kvartalo istorinės ribos, tačiau žemės sklypas buvo suformuotas panašaus dydžio ir formos į KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. reikalavimuose pateiktoje 1847 metų Paskovskio Kauno miesto plano padidintoje iškarpoje pažymėto (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, nors po šio laikotarpio įvyko daugybė politinių, kultūrinių ir urbanistinių pokyčių. Būtent senųjų pastatų sunykimas ar nugriovimas, naujų pastatų statyba ir pan., keitė istorinį teritorijos kontekstą, jį plėtojo, o tai lėmė būtinybę formuoti sklypus pagal naujas aktualijas, kaip tai ir buvo padaryta 1993 metais Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistų.

28.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29.       Atsakovas laikosi pozicijos, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, žemės sklypo ribos buvo pagrįstai nustatytos pagal turimus dokumentus, patvirtinančius teisėtą naudojimąsi tam tikra teritorija. Nors pareiškėjai, kvestionuodami žemės sklypo suformavimo teisėtumą, teigia, jog buvo pažeistos jų teisės, jie nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teisę naudotis dalimi suformuoto žemės sklypo, t. y. kad dalis žemės sklypo turėtų būti priskirta pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti. Šiuo atveju pareiškėjų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti yra priskirta konkreti tam tikro ploto ir ribų valstybinės žemės dalis. Atsakovas kartu atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai klaidingai teigia, kad jų name yra 22 butai, o žemės sklype esančiuose pastatuose 24 butai, nes iš tiesų žemės sklype esančiuose pastatuose yra ne tik 24 butai, bet ir 7 negyvenamosios patalpos, iš viso 31 patalpa, taip pat transformatorinės pastatas. Todėl pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) eksploatuoti buvo pagrįstai suformuotas didesnio ploto žemės sklypas nei (duomenys neskelbtini) priskirta valstybinės žemės dalis.

30.       Atsakovas taip pat akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog žemės sklypo planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis istorinėmis (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projekte pažymėtomis ribomis, nes šiuo metu teisinis reguliavimas yra pasikeitęs ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, žemės sklypų ribos nustatomos ne vadovaujantis išplanavimo projektais, o rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Todėl formuojant žemės sklypą nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodytu išplanavimo projektu. Nagrinėjamu atveju Administracija neturėjo teisinio pagrindo vertinti KPD priimtų sprendimų teisėtumo, todėl, atsižvelgdama į KPD pritarimą, pagrįstai nusprendė, kad Projektas atitinka Paveldo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, o pareiškėjai byloje neginčijo jokių KPD priimtų sprendimų, susijusių su Projekto rengimu.

31.       Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju formuojant ginčo žemės sklypą KPD įvertino istoriškai susiklosčiusias (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo ribas ir jas suderino (KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470). Atsižvelgiant į tai, jog istorinės žemės sklypo ribos buvo suderintos su KPD, NŽT neturėjo pagrindo abejoti šių žemės sklypo ribų teisingumu, o nenustačiusi Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų pažeidimų, NŽT Projektą suderino, todėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis galiojančiu ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu Įsakymu, priėmė Sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko atsakovų Administracijos ir NŽT bei trečiojo suinteresuoto asmens KPD atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo 191-oji butų savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės pakartodamas pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, laikosi pozicijos, jog Administracija Įsakymu ginčo žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, suformavo pažeisdama istoriškai susiformavusias sklypų ribas. Taip yra pažeidžiamos Bendrijos ir jos narių teisės ir teisėti interesai racionaliai eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

39.       Apeliacijos dalykas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. (daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkai ir naudotojai) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir atsakovo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, pagrįstumas ir teisėtumas.

40.       Byloje nustatyta, kad Administracijos Įsakymas priimtas, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano“. Įsakymu patvirtintas apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektas. NŽT Sprendimu, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kadastro nuostatų 12 ir 841.11.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, atsižvelgdama į Įsakymu patvirtintą Projektą, suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

41.       Pagal išduotus Administracijos 2015 m. liepos 1 d., NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus rengiamo Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ ir „Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>.“ Žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2978) teritoriją. Formuojamame žemės sklype yra transformatorinė TP-452, (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statybos pabaiga – 1974 metai, nuosavybės teise priklausanti akcinei bendrovei Lesto, šiam statiniui prižiūrėti nebuvo atskirai formuojamas žemės plotas.

42.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs proceso šalių išsakytus argumentus dėl Įsakymo ir Sprendimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepripažino Įsakymo ir Sprendimo nepagrįstais ir neteisėtais, nes nustatė, jog Projektas parengtas atsižvelgiant į gretimo (pareiškėjų) žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus, žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją, į gretimo (pareiškėjų) sklypo inventorines, kadastrines ribas, Projekte nurodytos gatvės ribos, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog ginčo žemės sklypo ribos, nustatytos pagal inventorizuoto sklypo ribas, Bendrijai skirto žemės sklypo ribas, yra neracionalios, pažeidžiančios pareiškėjų teisę naudotis Bendrijai skirtu žemės sklypu pagal 1977 m. vasario 1 d. žemės sklypo nuotrauką, inventorinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byloje esančiame plane nuo 1981 metų pažymėtas ribas buvo formuojamas ginčo žemės sklypas (mažesnis, nei nurodytas inventoriniame plane), nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Projekto sprendiniai parengti ne KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų 2015 m. kovo 9 d. projektinių pasiūlymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog jie turi teisinį pagrindą naudotis teritorija, esančia ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, pareiškėjų teigimu, buvo naudojamasi nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos pradžios (nuo 1976 metų).

43.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų patenkintas, teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas neatitinka Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus racionaliai eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir naudotis jam priskirtu istoriškai susiformavusiu kiemu (automobilių statymo vietoms įrengti), ginčo žemės sklypas yra neracionalus dydžio, suprojektuotas nukrypstant nuo istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), Kaune, istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį, tik nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams bei naudotojams servitutą naudotis šia teritorija, be pagrindo suformuotas žemės sklypas apima transformatorinę, kurios priskyrimas šiam sklypui lėmė nepagrįstai didesnio suformuoto žemės sklypo ribas (vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kvartalo 1994 metų planu transformatorinė patenka į istorinių (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamajam namui tenkančią žemės sklypo dalį). Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria apeliacinio skundo motyvams ir prašo jį tenkinti, o atsakovai, tretieji suinteresuoti asmenys KPD ir Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

44.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog į Administraciją su 2015 m. kovo 26 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkai, prašydami suformuoti naują valstybinės žemės sklypą. Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408, atsižvelgiant į minėtą prašymą, nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekto rengimą. Kaip jau minėta, Įsakymu patvirtintas apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektas. Sprendimu, atsižvelgiant į Įsakymu patvirtintą Projektą, suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys.

45.       Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018 m. gegužės 7 d. išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,1841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, NŽT šį sklypą valdo valstybinės žemės patikėjimo teise, taip pat įregistruotas juridinis faktas, jog sudaryta 2018 m. kovo 26 d. su Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-119-(14.8.55) dėl 0,1841 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,1611 ha dalies nuomos, nuomos sutarties galiojimo terminas  2018 m. kovo 26 d.  2075 m. kovo 26 d. 2024 m. rugpjūčio 7 d. patikrinus viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 31 d. įregistruota, jog šio žemės sklypo patikėtinė yra Kauno miesto savivaldybė, o kiti pirmiau nurodyti duomenys nėra pakeisti.

46.       Aptarti bylos duomenys suponuoja išvadą, kad Projekto rengimas buvo susijęs su tuo, jog būtų išnuomotas valstybinės žemės sklypas pastatams eksploatuoti.

47.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

48.       Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.). 

49.       Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; kt.).

50.       Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) įtvirtina, jog „prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.“

51.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykl28 punktą (redakcija, galiojusi 2018 m. gegužės 7 d.), vadovaujantis šiomis taisyklėmis išnuomojami taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui; valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiam namui eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti daugiabučio namo savininkų bendrija, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija susirinkime priima sprendimą pavesti bendrijai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį; jeigu toks sprendimas kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio namo išnuomojamas daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Šių taisyklių 33 punktas nustato, jog žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal taisyklių 3–6 punktų nuostatas, o 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

52.       Vadovaujantis Taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), 2.4 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

53.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos, patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

54.       Nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei tvirtinimo ir valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono procedūros yra baigtos, t. y. Įsakymo ir Sprendimo pagrindu suformuoto valstybinės žemės sklypo dalis išnuomota Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, kuri šio sandorio pagrindu yra įgijusi teisę nuomoti žemės sklypą, ir kurią pareiškėjai ginčija, skundu prašydami visa apimtimi panaikinti Įsakymą ir Sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai neginčija sudarytos tarp NŽT (valstybinės žemės patikėtinės) ir Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos nuomos sutarties, nors iš esmės siekia, kad būtų atkurta iki Įsakymo ir Sprendimo priėmimo buvusi padėtis.

55.       Pareiškėjai skunde (patikslintame skunde) yra nurodę, jog atsižvelgiant į tai, teismui panaikinus Sprendimą, išnyksta žemės sklypo įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre, todėl remiantis Nekilnojamojo daikto registro nuostatų 16 ir 35 punktais, valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruotinas iš Nekilnojamojo turto registro pateikiant duomenis valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

56.       Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjų argumentus, akcentuotina, kad pareiškėjai byloje nėra nurodę jokių teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis turėtų būti nustatyta, jog panaikinus Įsakymą ir Sprendimą, nustotų galioti minėta nuomos sutartis, ši sutartis būtų pripažinta negaliojančia, Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prarastų teisę naudotis jai išnuomotu žemės sklypu statiniams eksploatuoti, o pareiškėjai galėtų įgyvendinti šioje byloje nurodomą jų pažeistą teisę; kad esant nenuginčytai minėtai nuomos sutarčiai, būtų pasiektas pareiškėjų kreipimosi į teismą tikslas, t. y. būtų visiškai apginta pareiškėjų įvardyta pažeista teisė bei įstatymų saugomas interesas – pašalinti ginčijamų aktų bei jų pagrindu atsiradę padariniai. 

57.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (valstybės įmonė Registrų centras) gali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.). Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (nuo 2024 m. sausio 1 d. galioja nauja redakcija). 

58.       Iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusioje Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo metu galiojančiame Registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad šiame registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

59.       Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-514-492/2017; kt.).

60.       Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta nuomos sutartis, o tai reiškia, jog nuo nuomos sutarties sudarymo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikėtinę NŽT (dabar Kauno miesto savivaldybę) ir Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai pasibaigia teisės aktuose nustatytais pagrindais, o Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais yra tik išviešinami juridiniai faktai dėl civilinių teisinių santykių pasibaigimo ar pasikeitimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-148-442/2019; kt.).

61.       Taigi šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjų skundo reikalavimus, turi būti sprendžiama ir nustatoma, kokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjai, ar pareiškėjams neginčijant minėtos nuomos sutarties, bus apgintos jų nurodomos teisės ir teisėti interesai.

62.       Pažymėtina, kad pareiškėjo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. 

63.       Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu) dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti ABTĮ įtvirtintų principų – proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, ABTĮ nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Skundui (prašymui, pareiškimui), kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama administracinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai, kurių privalo laikytis kiekvienas teismui skundą (prašymą, pareiškimą) paduodantis asmuo.

64.       Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Pagal dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato pareiškėjas. Jo suformuluotas skundo (prašymo, pareiškimo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas skundas (prašymas, pareiškimas), – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) ar su juo sutikti. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. 

65.       Proceso ekonomiškumo principas (ABTĮ 11 str.) reikalauja, kad skundo (prašymo, pareiškimo) dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas skundo (prašymo, pareiškimo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

66.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, nors kaip matyti iš skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjai, reikšdami šiuos reikalavimus, iš esmės siekia, kad būtų atkurta iki Įsakymo ir Sprendimo priėmimo buvusi padėtis, ir žemės sklypo dalis, kuri yra išnuomota Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, būtų priskirta gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

67.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų skundo reikalavimus, nenustatęs jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sudaryta nuomos sutartimi, nesudaręs pareiškėjams galimybės patikslinti (papildyti) skundo pagrindą ir dalyką taip, kad jie būtų susieti su pareiškėjų materialiuoju teisiniu suinteresuotumu, o įgyvendinus teisę į teisminę gynybą būtų pasiektas materialusis teisinis efektas (ABTĮ 12, 33 str. 1 d., 105 str.1 d. 6 p.).

68.       Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjams nepasiūlė patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų ir jų pagrindų, šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę išspręsti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.

69.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

70.       ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šio pagrindo egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2368-756/2021; kt.).

71.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 str. 1 d.), tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą.

72.       Šioje byloje pareiškėjai siekia, kad Projekte nurodyta teritorija, kurioje yra transformatorinė, priklausanti akcinei bendrovei Lesto ((duomenys neskelbtini), Kaunas), nebūtų priskirta prie suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o ši teritorija būtų įtraukta į formuojamą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

73.       Iš šioje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015 m. rugpjūčio 13 d. išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas statinys – pastatas-transformatorinė, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjų ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas, kuriuo suformuotas ne tik prie (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių pastatų žemės sklypas, bet ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkų prašymą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nagrinėjo aplinkybes, susijusias su žemės sklypo formavimu transformatorinei eksploatuoti (prižiūrėti), ir sprendė, kad pagrįstai atskiru žemės sklypu nebuvo formuojamas žemės plotas transformatorinei, priklausančiai akcinei bendrovei Lesto prižiūrėti.

74.       Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomus argumentus, byloje nagrinėtus skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir Sprendimą, kuriais yra nuspręsta ir dėl akcinės bendrovės Lesto statinio ir jam reikalingo sklypo ir šio sklypo priskyrimo suformuotam ginčo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl akcinės bendrovės Lesto, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tretieji suinteresuoti asmenys į bylą įtraukiami, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-1047/2023; kt.).

75.       Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nenagrinėjami kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai dėl ginčo esmės.

76.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas nesprendžiamas, jų priteisimo (paskirstymo) klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria :

 

Pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Artūras Drigotas

 

 

                                                Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-53/2013
  • A-1400-1047/2023