Civilinė byla Nr. e2-957-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ ir K. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Antakalnio investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos rezervas“ ir bankrutavusiai kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa“ dėl sutarčių nutraukimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prometis“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maris invest“ ir K. M. (toliau – ir ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nutraukti su atsakove UAB „Jėgos rezervas“ sudarytą 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį, reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) Kredito unijos (toliau – KU) „Centro taupomoji kasa“ naudai; 2) nutraukti su atsakove UAB „Antakalnio investicijos“ sudarytos 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutarties, reg. Nr. DJ-6502 dalį, pagal kurią įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) KU „Centro taupomoji kasa“ naudai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Maris invest“ kasacinį skundą atsisakė priimti.
5. Pareiškėja UAB „Maris invest“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019, kuriame prašė, atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą – pripažinti 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį, reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutarties, reg. Nr. DJ-6502 dalį, pagal kurią įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) negaliojančiomis ab initio.
6. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. ieškovams iš Lietuvos banko gautų dokumentų paaiškėjo nauja aplinkybė, jog KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo uždrausta sudaryti sandorius, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eur. Vadinasi, KU „Centro taupomoji kasa“ neturėjo teisės sudaryti ginčo 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos sutarčių, reg. Nr. DJ-6500 ir DJ-6502, kadangi kiekvieno šių sandorių vertė buvo didesnė nei 30 tūkst. Eur. Kitaip tariant, KU „Centro taupomoji kasa“ atstovė pažeidė jai taikytus Lietuvos banko veiklos apribojimus ir neturėdama tam teisės su ieškovais sudarė jos vadovaujamo juridinio asmens teisnumui prieštaraujančius ginčo sandorius, kurie dėl juridinio asmens teisnumo ribojimų yra neteisėti ir negalėjo atsirasti civilinėje apyvartoje. Kontroliuojančiai institucijai nurodžius ir uždraudus kokią nors veiklą, bet koks kredito unijos sandoris, pažeidžiantis draudimą, yra neteisėtas ab initio.
7. Pareiškėjos vertinimu, jei buvo draudimas sudaryti pagrindinius skolinimo sandorius su asocijuotais nariais, kai kredito unijos turimų piniginių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų skolininkui suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eur, tokiu atveju draudimas galiojo ir išvestinių su pagrindiniais sandoriais susijusių sandorių sudarymui.
8. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje ji informacijos, kurią suteikė Lietuvos bankas, neturėjo, todėl ja nepasinaudojo ir nepasirėmė. Nors šių aplinkybių žinojimas būtų labai svarus kontrargumentas atsakovų pozicijai išnagrinėtoje byloje ir akivaizdžiai galėjo būti rimtas pagrindas kitokio sprendimo priėmimui byloje. Aplinkybės buvo žinomos atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“, tačiau ji tokių aplinkybių nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ iš pareiškėjos UAB „Maris invest“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019 ieškovų K. M. ir UAB ,,Maris invest“ ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jai tik 2021 m. kovo 3 d. paaiškėjo, jog ginčytas hipotekos sutartis sudarė tokios teisės neturinti KU „Centro taupomoji kasa“. Lietuvos banko sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo yra vieši ir skelbiami viešai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė yra viešai žinoma dar nuo 2016 metų: https://www.lb.lt/lt/naujienos/prieziuros-tarnybos-nurodymu-nevykdancios-kredito-unijos-centro-taupomosios-kasos-veiklai-priziureti-paskirtas-specialus-atstovas. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie KU „Centro taupomoji kasa“ taikytas poveikio priemones nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, kai KU „Centro taupomoji kasa“ buvo taikomi veiklos ribojimai, ji nesudarė jokių pareiškėjos nurodomų sandorių ar jų pakeitimų, iš kurių kiltų unijos piniginiai reikalavimai ar unijos piniginiai įsipareigojimai. Pareiškėjos minimi hipotekos sandoriai nėra ir negali būti prilyginti pinigų skolinimui ar įsipareigojimų prisiėmimui, unija savo skolininkams nesuteikė jokių papildomų paskolų pagal kredito sutartis. Visi sandoriai, sudaryti su pareiškėjos minimais pakeitimais, negali būti prilyginti skolinimo sandoriams; be to, nei vieno iš jų suma neviršijo 30 tūkst. Eur.
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, yra nesusijusios su civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019 ieškovų ginčijamais sandoriais, kadangi hipotekos sandoriai buvo sudaryti ne siekiant užtikrinti naujus įsipareigojimus pagal išduotas garantijas, o užtikrinti KU „Centro taupomoji kasa“ dar 2014-2015 metais suteiktų paskolų grąžinimą. Tokias išvadas šioje byloje padarė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris 2020 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė, jog „nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad hipotekos lakštuose aiškiai yra nurodytos visiškai kitos, nei tvirtina apeliantai, pagrindinės prievolės, kurias ir užtikrino ginčo hipotekos, t. y. tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (2017 m. lapkričio 14 d.) sudarytas, bet visgi kitas – reikalavimo teisės perleidimo į VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“ 149 569,16 Eur skolinį įsipareigojimą sandoris Nr. 1/2017/11/14, kurio šalys yra KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Antakalnio investicijos“, bei gerokai anksčiau, nei preliminarioji sutartis, t. y. 2015 m. birželio 9 d., sudarytas kreditavimo sandoris Nr. P15/00029, kurio šalys yra KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB ,,Jėgos rezervas“; „garantinis raštas Nr. 1-20/11/2017 patvirtina KU „Centro taupomoji kasa“ (garanto) iki 2018 m. lapkričio 18 d. galiojusį besąlyginį pirmojo pareikalavimo įsipareigojimą apeliantei UAB „Maris invest“ sumokėti ne didesnę kaip 143 254 Eur sumą už UAB „Prometis“, šia garantija užtikrinant 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet nepatvirtina apeliantų įrodinėtų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad ši preliminarioji sutartis (ir dėl jos kitą dieną sudarytas susitarimas) buvo užtikrinta ginčo hipotekos sandoriais ar, juo labiau, nepatvirtina hipotekos galiojimo pasibaigimo apeliantams nutraukus preliminariąją sutartį.“
7. Teismo nuomone, aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad KU „Centro taupomoji kasa“ nepažeidė 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo, kadangi po šio nurodymo taikymo nesudarė skolinimo sandorių, viršijančių 30 000 Eur, o prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės niekaip nėra susijusios su išnagrinėtos bylos esme. Aplinkybę, kad kredito sutartys Nr. P15/00029 ir Nr. P15/00023, iš kurių kylantys KU „Centro taupomoji kasa“ reikalavimai vėliau perleisti sudarant teisių perleidimo sutartį, niekaip nėra susiję su ieškovės nurodomomis 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariąja sutartimi ir 2017 m. lapkričio 15 d. susitarimu prie preliminariosios sutarties Vilniaus apygardos teismas išaiškino priimdamas 2019 m. vasario 20 d. sprendimą.
8. Teismas atmetė, kaip nepagrįstą ieškovo K. M. argumentą, kad atnaujintinoje civilinėje byloje jis nedalyvavo jokiu statusu, todėl neatnaujinus proceso šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas bus nusprendęs dėl į šį procesą neįtraukto K. M. teisių ir pareigų. Ieškovas K. M. civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019 dalyvavo kaip ieškovas kartu su UAB „Maris invest“, o jo interesus byloje atstovavo advokatas. Be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo tarpu K. M. savarankiško prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Pareiškėja UAB „Maris invest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismo prielaida, kad galimai ieškovai galėjo žinoti apie taikytą atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ 2016 m. moratoriumą, yra nepagrįsta ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų, kadangi šia aplinkybe ieškovai būtų betarpiškai pasirėmę bylą nagrinėjant teisme, o šio įrodymo ir su juo susijusių faktinių aplinkybių atskleidimas teismui galėjo ne tik pakeisti proceso eigą, bet būtų pagrindas tikslinti ir ieškinio reikalavimus.
16.2. Notarė D. J., tvirtinusi hipotekos sutartis, neturėjo informacijos apie moratoriumą, kadangi būtų atsisakiusi tvirtinti išvestinius hipotekos sandorius, kuriems, kaip ir pagrindiniams sandoriams, moratoriumas galiojo visa apimtimi. Vadinasi, nei ieškovams, nei notarei, tvirtinusiai hipotekos sandorius, nebuvo žinomos tos aplinkybės, kuriomis ieškovai remiasi, kaip naujai paaiškėjusiomis.
16.3. Jei ieškovai būtų žinoję apie moratoriumą iki notarinių hipotekos sandorių tvirtinimo, suvokdami grėsmes ir abejodami atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ veiklos teisėtumu sudarant tokio pobūdžio išvestinius sandorius, kurie betarpiškai sietini su pagrindiniais, kai įkeitimo suma viršija kelis kartus 30 000 Eur ribą, būtų atsisakę sudaryti hipotekos sutartis, nes esant tokiam apribojimui atsiranda akivaizdūs sandorio negaliojimo pagrindai.
16.4. Teismo nutartyje pateikta informacija apie moratoriumo taikymą viešai internete tapo prieinama visai ne sandorių sudarymo metu, o kur kas vėliau, t. y. 2021 m. atnaujinus informaciją Lietuvos banko tinklalapyje. Būtent 2021 m. nuorodą teismas įkeldamas į nutarties tekstą netinkamai aiškina informacijos įrodomąją vertę ir paviešinimą laike. Iki tol Lietuvos banko tinklalapyje informacija apie taikomus moratoriumus nebuvo prieinama, o atsirado galimai dėl ieškovų rašomų užklausų Lietuvos bankui, o jei ir buvo prieinama, tai tokia informacija galėjo būti prieinama tik giliame Lietuvos banko tinklalapio meniu, kuris iš karto neatsidaro nei Lietuvos banko internetiniame tinklalapyje, nei suvedus paiešką paieškos sistemoje. Be to, atidarius teismo įtrauktą nuorodą perkeliama tiesiogiai į tinklalapį, kuriame nėra jokios tiesioginės informacijos apie moratoriumą, jos tiesiog neaptikta.
16.5. Teismas neteisingai įvertino taikytų apribojimų apimtis ir dėl to padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą apie atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ sandorių sudarymo teisėtumą. Kreditavimo sutartys yra paskoliniai sandoriai, kaip ir jų pakeitimai yra paskoliniai sandoriai, kaip ir išvestiniai sandoriai – hipotekos sandoriai, kurie susiję su paskolų ar piniginių prievolių (skolinių įsipareigojimų) užtikrinimu. Ribojimas sudaryti sandorius buvo taikomas ne tik naujiems, bet ir egzistuojantiems santykiams, jei jų suma viršija 30 000 Eur. Jei jau buvo sudarytos kredito sutartys, tai jos negalėjo būti peržiūrimos, keičiamos ar atliekami tokių sutarčių modifikavimo veiksmai, jei esamų įsipareigojimų suma su konkrečiu asmeniu viršija 30 000 Eur sumą.
16.6. Teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, peržengdamas klausimo dėl proceso atnaujinimo ribas, dar neatnaujinus proceso pasisakė ir dėl pačio ginčo esmės ir įrodymų, nagrinėtinų tik atnaujintoje byloje, ir juos įvertino, t. y. pateikė vertinimą dėl Lietuvos banko taikytų apribojimų apimties, taikymo ir atsakovės veiksmų teisėtumo.
16.7. Tiek ieškovai, tiek notarė, tiek teismas buvo klaidinami, nuslepiant labai svarbų dokumentą – moratoriumą, kurio esmė ir taikymas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovės, kaip finansų rinkos dalyvio, netinkamais veiksmais, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą ne tik sudarant hipotekos sutartis su ieškovais, bet ir preliminarias sutartis, išduodant garantinius raštus, o taip pat patvirtina atsakovių nesąžiningumą ir susitarimus bylos nagrinėjimo metu, nes nei viena iš atsakovių byloje nenurodė, jog hipotekos sandorių sudarymo metu egzistavo atsakovės veiklos draudimai (ribojimai). Kiek tie ribojimai yra svarūs ir svarbūs ar ribojantys atsakovę KU „Centro taupomoji kasa“ sudarant ginčo hipotekos sutartis, turi pasisakyti teismas, tačiau tik tada, kai bylą atnaujinus klausimas išnagrinėjamas iš esmės.
16.8. Skundžiama teismo nutartis yra priimta tą pačią dieną, kurią vyko ir rašytinis posėdis, o šalių atsiliepimai į prašymą atnaujinti procesą buvo pateikti tik tos pačios dienos išvakarėse. Tai rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuostatą, kurią ir realizavo priimdamas skundžiamą nutartį sekančią dieną nuo atsiliepimų gavimo.
16.9. Ieškovas K. M. savo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo suklydo ir nurodė savo vardą, nors turėjo ir norėjo nurodyti N. M., kuris nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019, o jo teisėms ir pareigoms toks teismo sprendimas turi įtakos. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl šio argumento skundžiamos nutarties 26 punkte, kartu turėjo konstatuoti, kad ne K. M., o N. M. šioje byloje nedalyvavo ir tą patį ieškovų argumentą vertinti šiuo aspektu.
2. Atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Moratoriumas KU „Centro taupomoji kasa“ taikytas 2017 m. gruodžio 8 d. Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomuoju nurodymu unijos veikla buvo apribota tik iš dalies, uždraudžiant sudaryti skolinimo sandorius, jeigu unijos įsipareigojimų suma skolininkui viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eur. Kitus skolinimo sandorius, jeigu vieno skolininko bendra įsipareigojimų unijai suma neviršija 30 tūkst. Eur, unija turėjo teisę sudaryti savo nuožiūra. Be to, privalomuoju nurodymu nebuvo apribota unijos teisė vertinti esamų/naujų užtikrinimo priemonių poreikį, siekiant užtikrinti iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo suteiktų kreditų grąžinimą.
17.2. Informacija apie atsakovei taikytą 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomąjį nurodymą bei kitas Lietuvos banko taikytas poveikio priemones yra skelbiama viešai Lietuvos banko tinklalapyje. Be to, aplinkybės dėl atsakovei taikyto privalomojo nurodymo bei kitų poveikio priemonių buvo eskaluojamos ir spaudoje iki ieškovų ieškinio pateikimo, todėl akivaizdu, jog šios aplinkybės buvo žinomos ieškovams bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Ieškovus ir UAB „Maris invest“ vadovą atstovauja profesionalūs teisininkai, kuriems neabejotinai yra žinoma apie Lietuvos banko taikomų poveikio priemonių išviešinimą Lietuvos banko tinklalapyje.
17.3. Skundo argumentas dėl teismo netinkamai įvertintos 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomojo nurodymo apimties yra deklaratyvus ir pagrįstas tik ieškovės klaidingomis interpretacijomis. Hipotekos sutartys negali būti laikomos skolinimo sandoriais, kadangi iš jų neatsirado joks naujas atsakovės piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas. Sudarius hipotekos sutartis, atsakovė tik įgijo papildomas užtikrinimo priemones, užtikrinančias dar 2014-2015 metais, t. y. gerokai anksčiau nei taikytas 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas, suteiktų kreditų grąžinimą.
17.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, privalo nustatyti, ar pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė turės esminės įtakos bylos nagrinėjimui, jeigu procesas byloje būtų atnaujintas. Šiuo atveju teismas neperžengė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribų, o pasisakė dėl UAB „Maris invest“ nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri, anot ieškovės, yra pagrindas atnaujinti procesą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
20. Šio apeliacinio proceso objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį dėl hipotekos sutarčių nutraukimo (civilinės bylos Nr. e2-956-262/2019).
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų
21. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu prieš Romania, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraine, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Russia, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Russia, peticijos Nr. 8564/02).
23. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
24. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
28. Nagrinėjamos bylos atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė tuo, kad, 2021 m. kovo 3 d. iš Lietuvos banko gavus dokumentus, paaiškėjo nauja aplinkybė, jog atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo uždrausta sudaryti sandorius, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eur. Taigi, atsakovė neturėjo teisės sudaryti 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos sutarčių, reg. Nr. DJ-6500 ir DJ-6502. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė pažeidė jai taikytus Lietuvos banko veiklos apribojimus ir su ieškovais sudarė jos teisnumui prieštaraujančius ginčo sandorius, kurie yra neteisėti ab initio.
29. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka visų šios nutarties 25 punkte nurodytų požymių.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos banko sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo yra skelbiami viešai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. taikytus ribojimus yra viešai žinoma nuo 2016 metų, tą patvirtina Lietuvos banko internetiniame puslapyje pateikta informacija: https://www.lb.lt/lt/naujienos/prieziuros-tarnybos-nurodymu-nevykdancios-kredito-unijos-centro-taupomosios-kasos-veiklai-priziureti-paskirtas-specialus-atstovas. Nors apeliantė teigia, kad ši informacija viešai internete tapo prieinama ne sandorių sudarymo metu, o kur kas vėliau, t. y. 2021 m. atnaujinus informaciją Lietuvos banko tinklalapyje, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Minėtoje Lietuvos banko internetinio puslapio nuorodoje informacijos paskelbimo data nurodyta 2016 m. rugpjūčio 31 d.
31. Taip pat pastebėtina, kad apeliantė atskirajame skunde tvirtindama, jog iki tol Lietuvos banko tinklalapyje informacija apie atsakovei taikomus ribojimus nebuvo prieinama, kartu teigia, kad, jei informacija ir buvo prieinama, tai tik giliame Lietuvos banko tinklalapio meniu, kuris iš karto neatsidaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė nepaneigia informacijos apie atsakovei taikytus ribojimus viešumo ir prieinamumo, juolab kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) buvo atstovaujama profesionalių teisininkų (advokato/advokato padėjėjo). Be to, kaip matyti iš ieškovo K. M. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek jam, tiek N. M. (pareiškėjos direktoriui) 2017 m. gruodžio 8 d. (t. y. iki ieškinio teismui dėl hipotekos sutarčių nutraukimo pateikimo) iš viešai skelbiamos informacijos žiniasklaidos priemonėse tapo žinoma, jog stabdoma atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ veikla. Taigi, pareiškėja, turėdama įrodinėjimo pareigą, tiek iki bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybą dėl konkrečios informacijos apie atsakovei taikomus ribojimus suteikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. taikytus ribojimus nebuvo / negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, o 2021 m. kovo 3 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos informacija negali būti vertinama kaip naujai gauti įrodymai, kadangi šį įrodymą pareiškėja galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui.
32. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju pareiškėja šios sąlygos taip pat neįrodė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių objektyvių pagrindų, darančių įtaką teismo sprendimų byloje galiojimui bei nenurodė jokių konkrečių argumentų, kaip Lietuvos banko 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas gali pakeisti byloje priimtus teismų sprendimus, t. y. neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovai UAB „Maris invest“ ir K. M. ieškinyje reiškė reikalavimą nutraukti ginčo hipotekos sutartis, kadangi preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis ieškovų vienašališkai buvo nutraukta, o hipotekos sutartys yra aksesorinės (šalutinės) prievolės, susijusios su pagrindine prievole ir priklausančios nuo pagrindinės prievolės (preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties) galiojimo. Taigi, ieškovai savo reikalavimą grindė CK 4.170 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo, todėl, nutraukus preliminariąją sutartį, hipotekos galiojimas pasibaigia.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą, pripažino, kad hipotekos lakštuose aiškiai yra nurodytos visiškai kitos, nei tvirtina apeliantai, pagrindinės prievolės, kurias ir užtikrino ginčo hipotekos, t. y. tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (2017 m. lapkričio 14 d.) sudarytas, bet visgi kitas – reikalavimo teisės perleidimo į VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“ 149 569,16 Eur skolinį įsipareigojimą sandoris Nr. 1/2017/11/14, kurio šalys yra BKU Centro taupomoji kasa ir BUAB „Antakalnio investicijos“, bei gerokai anksčiau, nei preliminarioji sutartis, t. y. 2015 m. birželio 9 d., sudarytas kreditavimo sandoris Nr. P15/00029, kurios šalys yra BKU Centro taupomoji kasa ir UAB ,,Jėgos rezervas“. Taigi, tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovai neįrodė, jog preliminarioji sutartis (ir dėl jos kitą dieną sudarytas susitarimas) buvo užtikrinta ginčo hipotekos sandoriais, todėl preliminariosios sutarties nutraukimas nepatvirtina hipotekos galiojimo pasibaigimo. Ieškovai šioje civilinėje byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ neturėjo teisės hipotekos sutarčių, kaip prieštaraujančių juridinio asmens teisnumui, sudaryti ir kad šios sutartys dėl to yra negaliojančios ab initio. Taigi, pareiškėjos nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių apie atsakovei nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos banko taikytus ribojimus sudarant sandorius nėra pagrindo vertinti, kaip turinčių esminę reikšmę bylai, kadangi jos nėra susijusios su išnagrinėtos bylos esme (ginčo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis).
35. Tai, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis ji grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, neturi esminės reikšmės bylai ir joje priimtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams, patvirtinta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikotarpiu, kai KU „Centro taupomoji kasa“ buvo taikomi veiklos ribojimai, ji nesudarė jokių pareiškėjos nurodomų sandorių ar jų pakeitimų, iš kurių kiltų unijos piniginiai reikalavimai ar unijos piniginiai įsipareigojimai, o pareiškėjos minimi hipotekos sandoriai nėra ir negali būti prilyginti pinigų skolinimui ar įsipareigojimų prisiėmimui. Iš 2021 m. kovo 3 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos rašto matyti, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu KU „Centro taupomoji kasa“ buvo duotas privalomas nurodymas – draudimas laikinai, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo, atšaukti šį nurodymą, sudaryti skolinimo sandorius su asocijuotais nariais, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų skolininkui suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. eurų. Skolinimo sandoriais laikomi sandoriai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 46 straipsnyje, t. y. skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas. Taigi, ginčo hipotekos sutartys nelaikytinos skolinimo sandoriais, kaip tai apibrėžia minėto įstatymo 46 straipsnis, kadangi iš jų neatsirado joks naujas unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas. Sudarius ginčo hipotekos sutartis, atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ tik įgijo papildomas užtikrinimo priemones, užtikrinančias 2014-2015 metais, t. y. anksčiau nei taikytas 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas, suteiktų kreditų grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad ginčo hipotekos sutartys pažeidė Lietuvos banko privalomąjį nurodymą ir tai yra pagrindas hipotekos sutarčių nutraukimui.
36. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas klausimo dėl proceso atnaujinimo ribas, pasisakė dėl pačio ginčo esmės ir įrodymų, nagrinėtinų tik atnaujintoje byloje, ir juos įvertino, t. y. pateikė vertinimą dėl Lietuvos banko taikytų apribojimų apimties, taikymo ir atsakovės veiksmų teisėtumo.
37. Pažymėtina, kad tam, jog procesas būtų atnaujintas dėl apelianto nurodomos priežasties, turi egzistuoti esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybė, pagrindžianti būtinybę atnaujinti byloje procesą, jog būtų išsamiai įvertinta, ar nebuvo padaryta klaida priimant sprendimą. Taigi šioje proceso stadijoje teisinio tikrumo ir apibrėžtumo reikalavimai lemia tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės reikšmės pobūdžio įvertinimas yra neišvengiamai susijęs su proceso atnaujinimo tikslingumo ir aplinkybės teisinio pobūdžio įvertinimu. Proceso atnaujinimas byloje negali būti savitikslis ir taikomas tik tam, kad atnaujinus bylą būtų iš esmės įvertintas tik vieno iš daugelio byloje esančių įrodymų patikimumas ir galimybė juo remtis nustatinėjant ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883-790/2018). Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, privalo nustatyti ar pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė turės esminės įtakos bylos nagrinėjimui, jeigu procesas byloje būtų atnaujintas. Priešingu atveju, neįvertinant naujai paaiškėjusios aplinkybės įtakos bylos nagrinėjimo baigčiai, būtų pažeistas teisinio tikrumo principas bei paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos banko taikytas privalomas nurodymas nėra pagrindas nutraukti ir/arba panaikinti sudarytas hipotekos sutartis, kadangi jas sudarant nurodymas nebuvo pažeistas, o tai patvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėja ne tik nenurodo, kokią reikšmę naujai paaiškėjusios aplinkybės turės bei kaip pakeis jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau ir nepagrįstai sieja Lietuvos banko taikytą 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomą nurodymą su hipotekos sutartimis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareiškėjos nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. ar jos turės esminės įtakos bylos nagrinėjimui, jeigu procesas byloje būtų atnaujintas, ir šioje byloje priimtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo peržengtos klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribos ir pasisakyta dėl ginčo esmės.
39. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos minimos naujos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2283-565/2021 pagal ieškovų UAB „Maris invest“, K. M. ir N. M. ieškinį atsakovams A. J., UAB „Marnita“, UAB „Ekogamta“, BKU „Centro taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio ir pagal ieškovų UAB „Maris invest“ ir K. M. ieškinį atsakovams BUAB „Antakalnio investicijos“, BUAB „Jėgos rezervas“, BKU „Centro taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys BUAB „Prometis“, BVšĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“ (prijungtos bylos Nr. e2-2729-565/2021), kurioje, be kita ko, ginčijamos ir hipotekos sutartys tuo pagrindu, kad jos negalėjo būti sudaromos, nes KU „Centro taupomoji kasa“ buvo draudžiama laikinai, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo atšaukti šį nurodymą, sudaryti skolinimo sandorius, viršijančius 30 tūkst. Eur sumą.
41. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad ieškovas K. M. savo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo suklydo ir nurodė savo vardą, nors turėjo ir norėjo nurodyti N. M., kuris nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019, o jo teisėms ir pareigoms toks teismo sprendimas turi įtakos, tačiau teismas to neįvertino.
42. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2013, 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.).
43. Taigi, nei pareiškėja, nei ieškovas K. M. nėra tinkami subjektai, kurie galėtų grįsti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu turi teisę paduoti tik į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys (šiuo atveju – N. M.). Be to, pastebėtina, kad N. M. dalyvavo bylos nagrinėjime kaip ieškovės UAB „Maris invest“ atstovas (direktorius), o ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai (advokatas/advokato padėjėjas), tačiau N. M. nereiškė prašymo asmeniškai įstoti į nagrinėjamą bylą.
44. Nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tą pačią dieną, kurią vyko ir paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka, tačiau tai nesuponuoja nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas nagrinėjamoje byloje nutartį priėmė posėdžio dieną, o byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimai į prašymą atnaujinti procesą buvo pateikti dieną prieš paskirtą teismo posėdį, pati savaime nepatvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Pastebėtina, kad pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (ne)praleidimo
45. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014).
46. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
47. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jai tapo žinomos tik 2021 m. kovo 3 d., kai ieškovai (UAB „Maris invest“ ir K. M.) iš Lietuvos banko gavo dokumentus, iš kurių matyti, jog KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo uždrausta sudaryti sandorius, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eur. Tačiau, kaip jau nustatyta, šios aplinkybės apie atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. taikytus ribojimus yra viešai žinomos nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos banko internetiniame puslapyje pateiktos informacijos. Be to, ieškovas K. M. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad tiek jam, tiek N. M. (pareiškėjos direktoriui) 2017 m. gruodžio 8 d. (t. y. iki ieškinio teismui dėl hipotekos sutarčių nutraukimo pateikimo) iš viešai skelbiamos informacijos žiniasklaidos priemonėse tapo žinoma, jog stabdoma atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ veikla. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, kas sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ prašo priteisti iš pareiškėjos 968 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
52. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2021 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2021 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 517,40 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 606,96 Eur (0,4 x 1 517,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų suma (968 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl mažintina iki maksimalios 606,96 Eur užmokesčio už advokato teisines paslaugas sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 302595471) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ (juridinio asmens kodas 302707970) 606,96 Eur (šešis šimtus šešis eurus ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Agnė Tikniūtė