Baudžiamoji byla Nr. 1-219-522/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03539-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 4 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dariui Šneideriui,
kaltinamajam I. F. ir jo gynėjui advokatui R. M.,
nukentėjusiajam D. M.,
vertėjai G. B.,
civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui E. B.,
civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui I. V.,
kaltinamojo laiduotojai T. F.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. F., (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. F. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
2019 m. sausio 25 d., apie 09.50 val., I. F., vairuodamas automobilį Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius-Panevėžys, 39 km, Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio automobilio Volvo V 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Volvo V 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. M. sveikata: padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje su pakauškaulio išorinės plokštelės pažeidimu ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis.
Kaltinamasis I. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 9.50 val. ryte, važiavo keliu Vilnius-Panevėžys, link Ukmergės, ir ties galimai 39 km įvyko eismo įvykis. Jis vairavo įmonei priklausantį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelias buvo tuščias, automobilių nebuvo. Paskui jo dėmesys kažkur nukrypo. Jis priešais save pamatė juodą dėmę ir smūgio išvengti negalėjo. Buvo toks įspūdis, kad jis atsitrenkė į stovintį automobilį. Smūgis buvo labai stiprus. Kito automobilio greitis turėjo būti labai nedidelis. Sutinka, kad jis padarė KET pažeidimus. Jis neturėjo pareigūnams kito paaiškinimo kaip tik tai, kad užmigo. Per 40 metų tai buvo pirmas toks įvykis. Rūko nebuvo, viskas gerai matėsi, eismas buvo neintensyvus. Labai gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodė, kad darbo reikalais daug važinėja - per mėnesį apie 6 000 km.
Laiduotoja siūloma T. F. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su sutuoktiniu kaltinamuoju I. F. gyvena kartu 17 metų. Šeimoje viskas gerai. Sutuoktinis visada vairuoja atsargiai, ją nuvežą į darbą ir parveža. Nurodė, kad sutuoktinis jos klauso. Ji gali daryti jam įtaką. Sutuoktinis išgyvena dėl eismo įvykio. Užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 9.30 val. savo automobiliu Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius-Panevėžys iš Vilniaus Rygos kryptimi, pirma (dešine) eismo juosta, 85-90 km/val. greičiu. Važiavo kartu su šuniuku, kuris buvo gale automobilio. Kaip supranta, jau buvo pravažiavęs kavinę „Alinava“, kur persiavė, pavedžiojo šunį ir nuvažiavo tolyn Rygos kryptimi; pavažiavęs apie 15 min., patyrė eismo įvykį. Susidūrimo smūgio nepamena, nes turbūt iš karto prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, prie savęs pamatė policijos pareigūnus ir žmones su specialia apranga (kelių transporto tarnybos) ir medikus. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai padėjo jam išlipti iš automobilio. Pažiūrėjęs į savo automobilį, pamatė, kad jis labai sugadintas – visa galinė dalis sumaitota. Pastebėjo, kad yra ir jo automobilio stabdymo žymės. Pamatė, kad jo automobilis buvo atsitrenkęs į skiriamosios juostos atitvarą ir apsisukus vėl nulėkęs ant važiuojamosios dalies antros juostos ir sustojęs. Jį nuvedė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, ten imobilizavo kaklą. Kad jam kraujuoja iš galvos, nepajuto, jam apie tai pasakė greitosios pagalbos medikai. Jie jį nuvežė į Širvintų ligoninę. Ten jam paėmė kraujo mėginį dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Jam po apžiūros nustatė galvos žaizdą, galvos sumušimą, buvo paguldytas į priėmimo skyriaus stebėjimo palatą. Tą pačią dieną iš ligoninės buvo išleistas. Apie 20 val. atvyko į Širvintų rajono policijos komisariatą ir iš automobilio pasiėmė savo asmeninius daiktus. Jau rinkdamas savo daiktus, pajuto, kad jam skauda kairę ranką nuo riešo iki alkūnės. Apie tai jis sakė medikams, bet nežino, ar fiksavo. Kai jį tą pačią dieną iš ligoninės išleido, jis, pasiėmęs savo asmeninius daiktus, išvažiavo namo į Baltarusiją. Namuose jautėsi blogai, kairė ranka pradėjo tinti, pradėjo pykinti, todėl 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į ligoninę Minske. Ten jam nustatė kairės rankos alkūnkaulio ylinės ataugos vidinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę pakaušio srities žaizdą. Apie asmenį, kuris savo automobiliu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, nieko nežino, jis prie jo priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo (1 t., b. l. 43-44).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Širvintų rajono policijos komisariatas) vyriausiosios tyrėjos A. D. 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Širvintų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03539-19 pagal BK 281 straispnio1 dalį, dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad apie eismo įvykį, įvykusį 2019 m. sausio 25 d. Širvintų r., Jauniūnų sen., kelyje Vilnius-Panevėžys 39 km, pranešė A. V.. 2019 m. kovo 6 d. paskambinus telefonu A. V., šis paaiškino, kad yra vilnietis ir yra išvykęs, bet nurodė, kad jis 2019 m. sausio 25 d. ryte važiavo į Vilnių ir apie pusę kilometro į priekį atstumu, savo eismo juostoje pamatė besisukantį automobilį. Prieš jį dar važiavo du automobiliai, bet jie pristabdę pravažiavo, o jis pats sustojo. Šalikelėje paliko automobilį ir eidamas pasižiūrėti, kas atsitiko, iš karto iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus ir medikus. Vienas automobilis stovėjo toliau, o kitas Volvo markės automobilis, Baltarusijos valstybiniais numeriais, apsisukęs. Priėjęs arčiau pamatė, kad Volvo automobilyje yra vienas vyras, kuris lyg buvo be sąmonės, bet kai arčiau priėjo pamatė, kad jis atsigavo. Iš jo reakcijos A. V. suprato, kad žmogus nesuprato, kas atsitiko. Baltarusijos pilietis nurodė jam, kad nieko nepamena. Kito automobilio vairuotojas vaikščiojo prie savo automobilio, iš pradžių net nepriėjo prie jų, bet po kiek laiko priėjo ir nurodė, kad greičiausiai užmigo ir nepastebėjo priešais save važiuojančio automobilio, į kurį atsitrenkė. A. V. nurodė, kad paties susidūrimo nematė, tik priekyje pastebėjo besisukantį automobilį. Su abiem vairuotojais kalbėjo, bet nežino, ar nors vienas patyrė sužalojimus, kadangi greitai atvažiavo pareigūnai ir A. V. iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 37).
Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 25 d., apie 10 val. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Širvintų r., Jauniūnų sen., kelyje Vilnius- Panevėžys 39 km įvyko eismo įvykis. Nuvykus į nurodytą vietą rado du apgadintus automobilius Volvo V 40, valstybinių numerių nepamena, kadangi valstybiniai numeriai Baltarusijos Respublikos, kuris buvo antroje juostoje prie atitvaro ir buvo visiškai apgadintas, ir Ford Transit, valst. Nr. nepamena, numeriai lietuviški, kuris buvo toliau pirmoje eismo juostoje nuvažiavęs į kelkraštį. Ford Transit vairavo I., pavardės nepamena, iš (duomenys neskelbtini). Pirminiais duomenimis jis atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio Volvo vairuojamo D. M. automobilio galinę dalį. Jiems priėjus prie jo pamatė, kad jis sėdi savo automobilyje už vairo kruvina galva, bet buvo su sąmone. Paklausus, kas atsitiko, jis nurodyti negalėjo, dar nesiorientavo situacijoje. Abiem vairuotojams buvo nustatyti 0,00 promilių blaivumas. Greitai į vietą atvažiavo medikai ir D. M. išsivežė su savimi apžiūrai į Vilniaus RVUL. Kitas vairuotojas nesusižalojo. Jis nurodė, kad greičiausiai užmigo už vairo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Apžiūrėjus įvykio vietą, dokumentus, nuvažiavo forminti įvykio į Širvintų rajono policijos komisariatą. Komisariate Ford Transit vairuotojas parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio, apžiūrėjus jo automobilį pakvitavimu grąžino jį saugojimui. Išvykus namo Ford Transit vairuotojui, jis toliau formino bylos dokumentus. Apie 20 val. pas jį į komisariatą atvyko Volvo vairuotojas D. M. su subintuota galva ir pasakė, kad nori iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus ir kad jį paleido bei jis nori grįžti namo. Jis leido jam nueiti pasiimti daiktus ir pats su E. J. nuėjo su juo kartu prie Volvo automobilio. Nei viena jo ranka nebuvo imobilizuota. Jis pats iš automobilio rinkosi daiktus. Kadangi automobilis buvo stipriai sugadintas ir visas automobilio galas suspaustas, jis iš pradžių iš galo įvairius daiktus perdėjo į priekį, o po to tik juos išsiėmė. Jis prie savo automobilio buvo ilgai, dar atvažiavo kažkokia moteris su kitu automobiliu. Pasibaigus pamainai, toliau su juo buvo tyrėjas N. J.. Kol D. M. tvarkėsi daiktus savo automobilyje, jis nesiskundė dėl sveikatos (1 t., b. l. 107-108).
2019 m. sausio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Užublendžių k., Jauniūnų sen., Širvintų r. sav., Širvintų r., kelias Vilnius-Panevėžys 38,700 km, tiesus horizantalus ruožas, asfaltas sausas. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi viduryje kelio, tarp dviejų eismo juostų, priekiu į Vilniaus pusę. Nuo Volvo priekinės ašies iki plačios ištisinės linijos 2,00 m, nuo galinės 3,00 m. Nuo Volvo galinės ašies iki Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies, kuris stovi dešinėje kelio pusėje kelkraštyje, 120,00 m. Nuo Ford Transit Conect galinės ašies iki kelkraščio 2,00 m, priekinės ašies iki kelkraščio 1,90 m. Nuo galinės ašies iki kelio ženklo Nr. 620 „Kilometru ženklas“ 180,00 km. Atvykus, automobiliai nebuvo judinti. Volvo automobilio padangos slydimo pėdsakas matosi pirmoje eismo juostoje atstumu nuo automobilio Volvo galinės ašies iki slydimo pabaigos 28,00 m. Slydimo ilgis 3,70 m. Nuo siauros brūkšninės linijos Nr. 1.5 iki slydimo pabaigos 1,00 m, nuo pradžios 1,700 m. Nuo automobilio Volvo priekinės ašies iki Volvo padangos slydimo žymės pradžios, kuri randasi antroje juostoje 24,00 m. Nuo slydimo pradžios iki plačios ištisinės linijos Nr. 1.2,-4,00 m. Nuo slydimo galo iki plačios ištisinės linijos Nr. 1.2-1,00 m. Padarytos fotonuotraukos. Sudaryta eismo įvykio schema (1 t., b. l. 22-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatyta muštinė žaizda pakaušio dešinėje su pakauškaulio išorinės plokštelės pažeidimu, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019 m. sausio 25 d. Neatmetama galimybė, kad D. M. nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai, užduotyje nurodytomis autotraumos metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 74).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 146).
2019 m. kovo 29 d. rašte D. M. nurodė, kad apgadintas automobilis Volvo V40, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo šeimos bendras turtas, jis yra užregistruotas jo sutuoktinės vardu, jiems būnant santuokoje (1 t., b. l. 96-97).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34). Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 35)
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. Kaltinamajam nagrinėjamu atveju inkriminuojami KET 9 ir 126 punktų pažeidimai.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, t. y. kaltinamasis pažeidė KET 126 punkto reikalavimus. Kaltinamasis tai pripažino. Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 punkto reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas iš kaltinimo pašalinamas kaip perteklinis.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis 2019 m. sausio 25 d. apie 09.50 val., vairuodamas automobilį, pažeisdamas KET 126 punktą, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio automobilio galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito automobilio vairuotojo D. M. sveikata. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo D. M. parodymais, liudytojo Ž. R. parodymais, Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, 2019 m. sausio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis dėl etilo alkoholio kiekio nustatymo kaltinamojo ir nukentėjusiojo kraujyje.
Teismui buvo pateiktas kaltinamojo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 130-131), kuriame nurodyta, kad siūloma laiduotoja yra autoritetas kaltinamajam, nepriekaištingo elgesio pavyzdys. Ji daug metų gyvena kartu su kaltinamuoju, turi realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką; jų tarpusavio santykiai artimi, kaltinamasis jaučia jai didelę pagarbą, atsižvelgia į jos nuomonę. Nurodyta, kad siūloma laiduotoja dirba, yra neteista, nebausta administracine tvarka.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamais padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis yra neteistas (1 t., b. l. 147), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala atlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskutinį kartą baustas 2018 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 151), dirba (1 t., b. l. 149). Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotoja siūloma T. F. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 140, 136-139), dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 132). Siūlomos laiduotojos teigimu, jis su kaltinamuoju gyvena 17 metų, jų santykiai yra geri, jis jos klauso, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamojo teigimu, sutuoktinė yra jam autoritetas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog T. F. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas atleidžia I. F. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant T. F.. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus. Jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas šiurkščiu ar piktybišku (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Asmuo neteistas, paskutinį kartą baustas 2018 m. rugpjūčio mėn. Iš kaltinamojo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Juolab, kad minėta priemonė paprastai skiriama už smurtinio pobūdžio nusikaltimus.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis D. M. pateikė byloje civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino (2 t., b. l. 12-41, 49, 158-159), prašydamas priteisti jam iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Patikslinęs savo reikalavimus, civilinis ieškovas prašo priteisti iš draudimo bendrovės 83,39 Eur už vaistus (šį reikalavimą patikslino, įvertinęs, kad draudimo bendrovė jam už vaistus kompensavo 17,27 Eur ir 8,06 Eur sumas), 6 987,93 Eur už lengvojo automobilio, kaip pakaitinio sugadintajam nuomą (įvertinus, kad 1 675,69 Eur tokių išlaidų jam kompensavo draudimo bendrovė), 280 Eur kelionės išlaidų, 8 000 Eur neturtinę žalą (įvertinus tai, kad 2 000 Eur atlygino draudimo bendrovė). Civilinis ieškovas atsisakė reikalavimo už sugadintą automobilį, laikydamas, kad draudimo bendrovė tą žalą atlygino.
Teismo posėdyje civilinis ieškovas dėl patirtų išlaidų vaistams - 83,39 Eur sumos, paaiškino, kad pirko vitaminus, maisto papildus ir vaistus nuo padidinto kraujospūdžio, ko anksčiau nebuvo, pagal Baltarusijos gydytojo receptą. Dėl prašomų priteisti išlaidų automobilio nuomai, nurodė, kad automobilį iš individualios įmonės nuomojosi nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., mokėdamas vidutiniškai 33-34 Eur parai, apie 1 000 Eur per mėnesį, draudimo bendrovei žadant patirtas išlaidas apmokėti. Nurodė, kad automobiliu Volvo anksčiau naudojosi abu su sutuoktine. Pats dirbo automobilių remonto srityje, tačiau šiuo metu ten nedirba, nes darbas sunkus, jaučia rankos skausmus. Abu su sutuoktine turi šunų veislyną. Už automobilio nuomą mokėjo sutuoktinė, nes dirba (valymo įmonėje, valytoja), dalį pinigų skolinosi, padėjo brolis, kuriam skolingas 500 Eur. Jis neturėjo galimybės įsigyti kitą automobilį. Už automobilio nuomą su įmone jis pilnai atsiskaitė. Nurodė, kad jei draudimo bendrovė būtų nurodžiusi, kad neapmokės nuomos, tai automobilį būtų nuomavęsis ne daugiau nei du mėnesius. Dėl kelionės išlaidų, paaiškino, kad turėjo 4 keliones – dvi į teismą, vieną į policiją ir draudimo bendrovę (vėliau patikslino, kad į draudimo bendrovę nevažiavo). Kelionės į teismą kainavo 124 Eur. Nežinojo, kad šias išlaidas apmoka teismas. Kelionė į policiją kainavo 176 Eur, dar 30 Eur „žalia korta“. Taip pat patikslino, kad atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė kompensavo 2 000 Eur neturtinės žalos, prašo priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad neturi pažymos dėl laikino nedarbingumo, todėl neprašo kompensuoti negautų pajamų, taip pat atsisakė ir reikalavimo dėl telefono išlaidų priteisimo.
Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 70-108) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dalį ieškovo reikalavimų patenkino. Išmokėjo draudimo išmoką dėl automobilio sugadinimo. Padengė dalį pagrįstų išlaidų vaistams - 25,33 Eur. Nesutinka su prašoma priteisti 83,39 Eur suma vaistams, nes mano, kad ieškovo nurodyti vitaminai Novomin, maisto papildas Neurozan ir vaistai nuo kraujospūdžio nėra susiję su įvykiu, gydytojas jų nerekomendavo, neaišku, už ką prašoma priteisti 41,98 Eur ir 31,56 Eur. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo ilgalaikių pasekmių neliko. Jam buvo atlyginta maksimali suma. Dėl automobilio nuomos nurodė, kad asmeniui buvo išmokėta 1 675,69 Eur suma už tris mėnesius nuomos, o nukentėjusysis dar 2019 m. balandžio mėn. buvo informuotas, kad jo transporto priemonė yra neremontuojama. Pažymėjo, kad nebuvo pasižadėjimo, ieškovui renkant čekius už nuomą, juos visus apmokėti. Įvertinus eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės rinkos vertę įvykio dienai (2 900 Eur), taip pat ilgą nuomos laikotarpio trukmę, mano, kad civilinis ieškovas nevykdė jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, keliamos pareigos nepagrįstai nedidinti patiriamų išlaidų, todėl jo prašoma priteisti nuomos išlaidų suma laikytina neatitinkančia išlaidoms keliamų būtinumo, proporcingumo ir protingumo reikalavimų. Prašė patikslintą ieškinį atmesti, kadangi visos turtinės ir neturtinės žalos sumos yra nukentėjusiajam atlygintos, ką patvirtina jų pateikti mokėjimo nurodymai.
Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodyti dokumentai yra byloje (2 t., b. l. 105-108, 143-145).
Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (2 t., b. l. 116-121) su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, dėl 4 802,02 Eur sumos (199,20 Eur už transporto nuomą, 2 580 Eur už sugadintą transporto priemonę, 22,82 Eur už vaistus, 2 000 Eur už neturtinę žalą). Atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą. Mano, kad draudimo bendrovės išmokėta suma yra pakankama patirtai žalai atlyginti.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, patekęs į eismo įvykį, priklauso kaltinamojo darbdaviui, ir buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Civilinis ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi ir prašo patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės.
Šiuo atveju draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, pateikdamas įrodymus, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali nustatyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus civilinio ieškovo pateiktus įrodymus ir draudiko civilinio atsakovo priimtus sprendimus dėl žalos atlyginimo ir jo dydžio, teismas daro išvadą, kad žala, pagal pateiktus įrodymus yra atlyginta visiškai. Iš esmės ginčas kilo dėl žalos atlyginimo: už vaistus, už kito automobilio nuomą, kelionės išlaidas ir neturtinę žalą. Už vaistus civilinis atsakovas atlygino pagrįstai tik už tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su įvykiu. Teismas pažymi, kad vitaminai ir maisto papildai nėra vaistai, o vaistai nuo kraujospūdžio nėra pagrįsti gydytojo receptu ir nėra susieti su civiliniu ieškovu ir jo sužalojimais, patirtais nurodyto įvykio metu. Teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija dėl žalos atlyginimo už automobilio nuomą, ir jo motyvus laiko logiškais ir pagrįstais. Ieškovas gi savo motyvus grindė nelogiškomis išvadomis, jo ir jo šeimos materialine padėtimi ir poreikiais. Atkreiptinas dėmesys, kad išskyrus pateiktus dokumentus apie sumokėtas sumas, ieškovas kitų aplinkybių niekaip neįrodinėjo. Ieškovas teismo posėdyje nurodęs, kad anksčiau dirbo automobilių remonto srityje, su sutuoktine turi šunų veislyną, ir už automobilio nuomą mokėjo sutuoktinė, kuri dirba valytoja, bei dalį pinigų skolinosi (padėjo brolis, kuriam liko skolingas 500 Eur), visgi neatskleidė savo turtinės padėties. Asmuo, nurodydamas, kad neturėjo galimybių įsigyti kitą automobilį, visgi nusprendė jį nuomotis, kas mėnesį skiriant didelę pinigų sumą (apie 1 000 Eur) nuomai. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad šeima kas mėnesį mokėdama už automobilio nuomą apie 1 000 Eur, turėjo realią galimybę tokią sumą mokėti. Ieškovas taip pat niekaip neįrodė ir nepagrindė aplinkybės apie būtinumą priimti būtent tokį neracionalų sprendimą (nuomotis automobilį, ilgą laiką, mokant apie 1 000 Eur per mėnesį, kai aptariamo eismo įvykio metu netektas automobilis kainavo tik apie 3 mėnesių nuomos mokesčio sumą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas draudikas, išmokėdamas 1 675,69 Eur sumą, visiškai padengė žalą už būtiną automobilio nuomą. Teismas taip pat netenkina ir civilinio ieškovo prašymo dėl patirtų kelionės išlaidų priteisimo iš atsakovo, kadangi tokios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis), kurios nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju, D. M. pateikus prašymą dėl išlaidų kompensavimo dalyvaujant šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 146-153), jos bus kompensuotos minėtų BPK nuostatų nustatyta tvarka.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 600 iki 3 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama didesnė nei minėta neturtinė žala (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-551/2013).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) sveikata: padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje su pakauškaulio išorinės plokštelės pažeidimu ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis.
Civilinis ieškovas, ieškinyje kaip eismo įvykio pasekmes nurodęs dažnai juntamą fizinį skausmą, emocinę depresiją, išgyvenimus, laikiną nedarbingumą, patiriamus galvos skausmus (2 t., b. l. 49), patirtą neturtinę žalą (teisiamojo posėdžio metu jos dydį sumažino iki 4 000 Eur) taip pat prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ši draudimo bendrovė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mąstą, pobūdį, nukentėjusiajam atlygino 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir tokią sumą laiko pakankama.
Įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, t. y. skausmą, dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus, todėl asmuo turi teisę į tokios žalos atlyginimą. Tačiau, kita vertus, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nepriskirtini prie sunkių; nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti kokie nors neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų ypatingai bloga, dėl ko jis patiria ypatingas pasekmes, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė ir pan.; byloje nėra duomenų apie asmeniui kilusius liekamuosius sveikatos reiškinius, kurie trukdytų jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau minėtą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, nei jau yra atlyginęs civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas. Tokiu būdu, laikant, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala civiliniam ieškovui yra visiškai atlyginta civilinio atsakovo - draudiko, teismas nesprendžia klausimo dėl žalos atlyginimo iš kitų nurodytų atsakovų -kaltinamojo ir jo darbdavio (nors patikslindamas savo reikalavimus ieškovas to ir neprašė), todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako, ir civilinio ieškovo ieškinį civilinio atsakovo – draudiko nepatenkintų reikalavimų dalyje atmeta.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 302, 304 – 305, 307-308, 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
I. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti T. F., gim. (duomenys neskelbtini).
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti I. F., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. F., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
I. F. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Volvo V40, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti D. M..
Civilinio ieškovo D. M. ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Irina Serafin