Baudžiamoji byla Nr. 1-492-635/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41335-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.;  2.3.6.4.2

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant Renatai Majauskienei,

dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei,

kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui,

nukentėjusiajai R. K., jo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

S. K.

Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 7 d., apie 22 val., kelyje Šilutė-Kintai, ties Rūgalių k., Kintų sen., Šilutės r. sav., S. K. vardu registruotam automobilyje „Opel Vivaro“  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su savo žmona R. K. metu, tyčia kumščiu  sudavė vieną kartą pastarajai į dešinįjį petį ir taip nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. veikos

Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. epizodo prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tarp jo ir sutuoktinės įvykus žodiniam konfliktui, jis supykęs spyrė gimnastikos kamuolį ir juo pataikė į nukentėjusiąją, dėl ko ji nugriuvo. Po to ji puolė jį mušti, tada jis ją apkabino, stipriai laikė. Neneigia, kad gal tuo metu ir spyrė žmonai 2 kartus į kairę koją ir jei nukentėjusioji  nurodo, kad pajuto fizinį skausmą dėl jo spyrių, to neneigia. Dėl savo poelgio labai gailisi. Su nukentėjusiąja buvo susitaikęs.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. jau gyveno su kaltinamuoju atskirai. Jis ateidavo nusimaudyti ir pasivalgyti. Išsiskyrė, nes jis buvo pradėjęs gerti, santykiai buvo konfliktiški. Ji sportavo namie, kai atėjo kaltinamasis. Ji ėmė jam priekaištauti dėl jos išgerto kefyro, tuomet kilo konfliktas ir kaltinamasis spyrė kamuolį į ją, kuris atsitrenkė jai į veidą, dėl ko ji nugriuvo, galva atsitrenkė į grindis. Tuomet ji impulsyviai pašoko ir trenkė vyrui į veidą, o po to susmuko. Kaltinamasis išsigando, pakėlė ją prispaudė prie sienos. Elgėsi labai agresyviai ir negražiai ir spyrė su keliu porą kartų į koją. Ji pradėjo verkti, šaukti ir jis tada išbėgo. Jai pasidarė bloga, pradėjo vemti, todėl išsikvietė greitąją. Jai buvo sutrenkta nosis, žandikaulis ir buvo nuskilęs dantis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2019-19-24 išvadoje Nr. G 1984/2019(03) ir papildomoje išvadoje 2019-11-20 Nr. pG 2257/2019 (03) nurodyta, kad R. K. padarytas galvos sumušimas su lokaliu minkštųjų audinių sutinimu nosies srityje, 23-čio danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 3-čias) vainiko lūpinės emalės lūžis (atskilimas) gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus galvos - nosies sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. 23 - čio danties vainiko  lūžis galėjo gautis netiesiogiai dėl galvos sumušimo nuo dantų sąkandžio. Sužalojimai  yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. 122-123, 134-135 b. l.).

 2019-09-27 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede (1 t. 70-75 b. l.) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta  - buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, jame buvęs gimnastikos kamuolys ir šie duomenys neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Įvykio metu R. K. ir S. K. buvo blaivūs (1 t. 83 b. l.).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-41335-19 dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. veikos, įtariamajam S. K. susitaikius su nukentėjusiąja R. K. BK 38 str. numatytais pagrindais nutrauktas 2019-12-13 prokuroro nutarimu (1 t. 23-24 b. l.), kuris Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-12-16 nutartimi patvirtintas ir S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (1 t. 26-27 b. l.). 

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-41335-19 BK 38 str. 4 d. pagrindais atnaujintas 2020-07-15 prokuroro nutarimu (1 t. 38 b. l.), kuris patvirtintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-07-23 nutartimi (1 t. 40-41 b. l.).

Dėl 2020 m. birželio 7 d. veikos

Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu dėl 2020 m. birželio 7 d. epizodo neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grįžtant autobusiuku jam ir nukentėjusiajai iš jos dukros, tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Jis buvo išgėręs, nukentėjusioji negėrė, nes vairavo. Jis jautėsi normaliai, nors jam buvo nustatytos apie 2 promilių girtumas. Gal visų smulkmenų ir nepamena, bet didžiąją dalį pamena. Konfliktas kilo parsidėjus pokalbiui dėl jos draugės bei išlaidavimo. Nukentėjusioji pasakė, kad jos draugė jai svarbesnė, tada jis supykęs spyrė į autobusiuko langą, kuris sutrūko keleivio pusėje. Nukentėjusiajai nesudavė ir nebuvo užsimojęs jai suduoti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galėjo užvirsi ant jos, bet specialiai tikrai nesudavė. Nežino koks tikslas jai meluoti. Nepamena ar junginėjo pavaras, už vairo negriebė ir jo nesuko. Užvedimo raktelius ištraukė, kai automobilis sustojo. Matė po to, kad žmona verkė. Ji galėjo išsigąsti, nes jie labai stipriai barėsi ir labai išsigando kai jis sudavė į langą. Neneigia, kad manevruojant automobiliui, galėjo virsdamas ją užkliudyti.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad prieš įvykį išvažiuojant link namų, kaltinamasis labai greitai pradėjo priekabiauti. Buvo išgėręs, ji buvo blaivi ir vairavo automobilį. Kokius 3-4 kartus bandė ištraukti raktus iš spynelės, priekaištavo dėl draugės, įžeidinėjo, kad nieko nesugeba, niekam nėra tinkama, kalbėjo, kad kažką nori užbaigti. Kilus konfliktui ji pradėjo verkti, bandė jį raminti, nes jam labai staiga pradėjo kilti pyktis, tokį matė pirmą kartą. Jis buvo labai žiaurus. Kai jis spyrė į automobilio stiklą ji pasakė, kad čia tavo automobilis, o jis atsakė, kad jo yra ir ką nori tą ir daro. Tuomet kai raktelius ištraukė iš automobilio spynelės, su kumščiu trenkė į langą. Paskui ji pradėjo labai stipriai verkti ir nieko nesakė, o kaltinamasis atsisuko į ją ir ji pamatė, kad jis nori jai suduoti kumščiu, ji pasisuko ir jis pataikė jai į petį labai skaudžiai. Įsitikinusi, kad jis tyčia jai sudavė. Tai  matė iš jo elgesio, nevaldomo pykčio. Kai sudavė smūgį, kaltinamasis jau raktus turėjo rankoje ir automobilis buvo sustojęs. Šiuo metu nėra susitaikę, gyvena atskirai nuo birželio mėnesio, planuoja nutraukti santuoką ir prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur žalos už fizinį, psichologinį skausmą, patirtą baimę: 2000 eurų už pirmą epizodą ir 3000 eurų už antrą. Po įvykio pasidarė labai jautri, jaučia nusivylimą, kad nepavyko santykiai. Santuokai nutraukti yra turtiniai trukdžiai, nesutarimas, nes vyras norėjo viską paimti. S. grasino, kad ją pasodins už grotų, nes ji vairavo ir jis  norėjo, kad ji susidurtų su pravažiuojančia mašina, nes sakė, kad jos nekenčia. Jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis ją

 apkaltino (apvagino) dėl pinigų išleidimo.

Liudytoja E. G., parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, o S. mamos vyras. Iš mamos žino, kad buvo incidentas tarp S. ir mamos. Tą patį vakarą mama paskambino ir ji su vyru nuvažiavo pas ją. Mama sakė, kad S. jai sudavė į ranką. Ar jai skaudėjo ir dėl ko tas atsitiko, nepamena ar sakė, sužalojimų nerodė. Mama sakė, kad S. spyrė Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir pagarsinus šiuos parodymus (2 t. 45-46 b. l.) patvirtino, kad matė įskilusį automobilio stiklą ir tiksliai patvirtinti negali, nes nepamena, ar mama sakė, kad S. sudavė ar bandė suduoti jai. Kiek pamena S. nesutiko, kad sudavė mamai. Mano, kad duodama parodymus policijoje  reikšmingai pažiūrėjo į tą klausimą ar bandė suduoti S. mamai ar sudavė. Nėra mačiusi kaltinamojo neramaus būdo, su juo nėra turėjusi konfliktinių situacijų. Mama buvo susinervinusi. Iš karto po įvykio apie greitąją kalbos nebuvo, mama neprašė kviesti greitosios pagalbos. Šiuo metu mama ir S. gyvena atskirai. Po įvykio dėl asmeninių priežasčių labai artimai su mama nebendravo.

Liudytoja E. G. apklausima ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, mama papasakojo, kad kaltinamasis bandė iš jos atimti vairą, suduoti smūgį, į dešinės pusės petį (2 t. 45-46 b. l.). 

Liudytojas K. Z., policijos pareigūnas, parodė, kad visų įvykio detalių nepamena. Tai buvo įvykis, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje ir su automobiliu, įvykio vieta važiuojant link Kintų. Atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes, buvo nustatyta, kad galimai vyras savo žmonai sudavė ir įskėlė automobilio langą. Nurodė, kad išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Buvo, kad vieną kartą nukentėjusioji sakė vienaip, kitą kartą kitaip. Buvo diskusija ar smūgis buvo suduotas, ar ne. Įvykio vietoje darė vaizdo ir garso įrašą ir ši aplinkybė turėtų būti užfiksuota. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi.

2020-06-07 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilis   „Opel Vivaro“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 166- 171 b. l.).

Garso ir vaizdo įraše įvykio vietoje užfiksuota, kad R. K. policijos pareigūnams  nurodė, jog  jos vyras ištraukė raktelius, spirdamas  sudaužė automobilio langą, mušė ją kumščiu ir raktais į veidą, bet nepataikė, pataikė į petį ( CD laikmena,  2 t. 62-64 b. l.).

2020-06-07, 23 val. kaltinamajam nustatytas 2, 39 promilių girtumas, nukentėjusioji buvo blaivi (1 t. 178-180 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2020-06-07, 22.15 val. R. K. telefoninio skambučio skaitmeninę garso įrašo išklotinėje (2 t. 58-60 b. l.) užfiksuota prieštaringa R. K. informacija, vienu metu, kad jai buvo suduota, kitu metu, kad nespėjo pataikyti. Be to, pro šalį važiavęs ir sustojęs asmuo taip pat nurodė, kad nukentėjusioji nesumušta, bet bijo būti sumujšta.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020-06-07, 22.24 val. R. K. pranešė, jog kelyje Šilutė - Kintai, nuo Šilutės pavažiavus apie 8, 5 km,  vyras smogė kumščiu, bet nepataikė, išdaužė automobilio lango stiklą (1 t. 173 b. l.). 

  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020-06-12 išvadoje Nr. G 924/2020(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje R. K. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, dešiniojo peties sumušimo diagnozė pagrįsta vien tik subjektyviu nusiskundimu - skausmu. Veika gali būti kvalifikuojama kaip  fizinio skausmo sukėlimas, jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių mušimo faktą (2 t., 27-28 b. l.).

Dėl kaltinamojo išteisinimo ir baudžiamosios bylos dalies nutraukimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, tokius veiksmus padarydamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis savo kaltę dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. epizodo pripažino. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl fizinio smurto naudojimo 2019 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusiosios atžvilgiu, be jo paties parodymų visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kitais byloje sutrinktais įrodymais ir kaltinamojo S. K. veiksmai dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis savo šeimos nario - sutuoktinės nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl 2020 m. birželio 7 d. veikos nepripažino,  neginčijo įvykusio konflikto, vietos ir laiko ir patvirtino, kad konflikto metu spyrė į automobilio stiklą, tačiau nuosekliai ir kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad nors ir buvo neblaivus ir kai kurių aplinkybių gali neprisiminti, tačiau tyčia nukentėjusiajai nesudavė, galėjo nebent nežymiai užgauti spirdamas automobilio stiklą, tačiau tikrai tyčia nesudavė. Nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis konflikto metu jai sudavė tyčia kumščiu ir jai labai skaudėjo. Abu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji patvirtino, kad tarp jų jau ilgą laiką yra konfliktiški santykiai, nors nagrinėjamų veikų metu gyveno atskirai, bendraudavo, bandė taikytis, tačiau nepavyko ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas ginčo teisena. Specialisto išvada dėl sumušimo diagnozės pagrįsta vien tik subjektyviu nusiskundimu. Ir nors išvados tiriamojoje dalyje pažymėta apie esantį patinimą, nesant kitų požymių – paraudimo ar pan., šis požymis negali būti laikomas objektyviu, neginčijamu ir pakankamu, abejones pašalinančiu požymiu konstatuoti neabejotiną sužalojimo faktą. Vaizdo įraše iš įvykio vietos, policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusioji akcentavo paties konflikto buvimą ir tik pareigūnams perklausus keletą kartų apie smurtą nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė. Neabejotinai konfliktinė situacija paveikia konflikto dalyvius ir po jo, jie gali būti šoko būsenoje, neadekvačiai vertinti aplinkybes, akcentuoti ar pažymėti ne svarbiausias įvykio detales.  Nukentėjusiosios dukra liudytoja E. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama paskambinusi po įvykio nurodė, kad  S. K. išdaužė automobilio stiklą ir bandė sukelti avariją, o atvykus įvykio vietą, kad bandė suduoti. Teisme liudytoja patvirtino, kad jai atvykus į įvykio vietą mamos sutuoktinis, kaltinamasis elgėsi ramiai ir neigė sudavęs smūgį, nėra mačiusi, kad jis smurtautų prieš mamą, o kategoriškai tvirtinti ką mama sakė skambindama iškarto po įvykio ar jai sudavė ar bandė suduoti, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, o po įvykio su mama artimai nebendravo. Liudytojas K. Z. taip pat patvirtino abejones dėl nukentėjusiosios pozicijos, iš karto po įvykio, dėl jai suduoto smūgio. Nukentėjusioji įvykio vietoje buvusiems asmenims apie jai nuo smūgio sukeltą didelį fizinį skausmą nenurodė. Be abejonės, tai galėjo būti ir šoko sukeltas padarinys. Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir galėjo neprisiminti kai kurių aplinkybių, nors vaizdo įraše įvykio vietoje užfiksuota, kad jis elgėsi pakankamai adekvačiai, be to kaltinamasis neigdamas suduotą smūgį galėjo pasirinkti ir tokią gynybinę taktiką.

Vertinant įvykusio konflikto aplinkybes – ginčą, kaltinamojo veiksmus kliudant nukentėjusiajai vairuoti, agresyvius veiksmus išdaužiant automobilio stiklą, tikėtina, kad kaltinamasis galėjo ginčo metu suduoti nukentėjusiajai tyčia arba netyčia kaip nurodo nukentėjusioji. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios ilgalaikius nedraugiškus santykius, tarp jų šiuo metu vykstančius teismo procesus, nukentėjusiosios parodymai negali būti vieninteliu patikimai kaltę pagrindžiančiu įrodymu, juos nepapildant kitais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju kaltinimas iš esmės grindžiamas tiesioginiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, juos papildant netiesioginiais įrodymais, išvestiniais iš to paties šaltinio – nukentėjusiosios parodymų. Analizuojant šiuos išvestinius įrodymus - liudytojų parodymus, pranešimo dėl nusikaltimo duomenis, specialisto išvadą, nukentėjusiosios įvykio aplinkybių aiškinimo prieštaringumo dėl to ar kaltinamasis sudavė, ar bandė suduoti, pašalinti objektyvių duomenų nepakanka. Nukentėjusiosios parodymai palyginus su policijos pareigūnų vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji akcentuoja sugadintą automobilio stiklą ir tik perklausta kelis kartus dėl jai suduoto smūgio, po abejonės nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė, nepatvirtina šių parodymų neabejotino patikimumo. Kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčia ir tokia veiksmų tyčia privalo būti įrodyta, o nenuspėjama.

Iš nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) išplaukia reikalavimas, kad asmens nusikalstama veika privalo būti nustatyta ne remiantis prielaidomis, bet aiškiais, pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013, 2K-93-788/2017). Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, visas pagrįstas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų dėl kaltinamojo nukentėjusiajai 2020 m. birželio 7 d. tyčia suduoto smūgio, sukėlusio fizinį skausmą, todėl trūkstant įrodymų apie kaltinamojo šį padarytą nusikaltimą, jis išteisintinas.

Kaltinamąjį išteisinus dėl 2020 m. birželio 7 d. nusikaltimo pagal BK 140 str. 2d. ir konstatavus, kad jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, būdamas atleistas BK 38 str. pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. veikos pagal BK 140 str. 2 d., dėl kurios baudžiamoji byla jo atžvilgiu 2019-12-13 prokuroro nutarimu, patvirtintu teisėjo 2019-12-16 nutartimi, buvo nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir S. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu) (1 t. 23-24, 26-27 b. l.), o ikiteisminis tyrimas šioje byloje 2020-07-15 prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020-07-23  teisėjo nutartimi, buvo atnaujintas vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, tai yra, padarius išvadą, kad S. K. per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, 2020 m. birželio 7 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Kadangi, kaip minėta, nėra įrodymų, kad 2020 m. birželio 7 d. buvo padaryta S. K. inkriminuota nusikalstama veika ir jis šiame epizode išteisinamas, nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra, šis sprendimas turi likti galioti ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukiama BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu (BPK 303 str. 4 d.), BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytus terminus bei baudžiamojo poveikio priemonės terminus skaičiuojant nuo ankstesnio sprendimo – 2019-12-16 teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2019-12-13 nutarimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41335-19 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytų BK 140 str. 2 d.

Kaltinamąjį išteisinus, nes neįrodyta, kad buvo padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika, nukentėjusiosios ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti ( BPK 115 str. 3d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (BPK 139 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. birželio 7 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., S. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. epizodas) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

S. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. K. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

 Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Daiva Jazbutienė