Administracinio nusižengimo byla Nr. II-22-610/2020

                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00005-2020-6

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. kovo 16 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. I., jo atstovui advokatui Remigijui Uckui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Rolandui Gyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019.

Teismas

n u s t a t ė :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 64-ANR-N-4512-2019 A. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 875 Eur bauda. A. I. nubaustas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui.

A. I. atstovas skundu nesutinka su Marijampolės AVPK nutarimu ir prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prašymą motyvuoja tuo, kad nesutinka dėl nutarime nurodytos aplinkybės, kad advokatas neprašė surengti žodinio proceso. Priešingai 2019-12-12 atvykęs su A. I. į bylos nagrinėjimą jo atstovas advokatas Remigijus Uckus bylą nagrinėjančiai pareigūnei pateikė rašytinį prašymą į bylos nagrinėjimą iškviesti apklausai vienintelę liudytoją B. B., kadangi gynyba turėjo jai savo klausimų. Vien toks prašymo pateikimas bylą nagrinėjančiam pareigūnui reiškia, kad prašomas žodinis procesas. B. B. 2019-06-07 paaiškinimas nėra išsamus. Jame tik nurodyta, kad ji atpažino Antaną llijiną sėdintį už vairo automobilyje, kuris užvažiavo ant šaligatvio. Tačiau tame pačiame paaiškinime nurodoma, kad liudytoja B. B. nuolat ir seniai konfliktuoja su A. I., pati rašo ant jo pareiškimus policijai. Vien ši aplinkybė turėjo bylą nagrinėjančiai pareigūnei sukelti abejonių liudytojos parodymų nešališkumu ir dar kartą ją detaliai apklausti arba surengti akistatą su A. I. kaip prašė jo atstovas, kad pašalinti abejones. Tai padaryti buvo būtina ir dėl to, kad pats A. I. savo paaiškinime buvo nurodęs, jog B. B. jį persekioja ir taip nori jam pakenkti. Kita aplinkybė, kurią reikėjo pasiaiškinti, iš kur B. B. taip gerai žino A. I. gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, kadangi ji pati nurodė, kad konfliktai tarp jų vykdavo R(duomenys neskelbtini). Panašu, kad pareiškimo policijai surašymui įtakos galėjo turėti ir pareigūnai, kurie galėjo šiuos duomenis B. B. pasakyti. Visiškai nepanašu, kad paskutinis sakinys, kuriuo prašoma A.I. nubausti už chuliganišką vairavimą buvo pasakytas pačios B. B., nes tokiu pasakymu jau kvalifikuojamas konkretus pažeidimas, tačiau labai abejotina, ar B. B. yra kompetentinga nustatyti ir įvardinti, kokį pažeidimą padarė ant šaligatvio užvažiavusio automobilio vairuotojas. Be to, nelabai aišku, kokiu tikslu B. B. šį pareiškimą parašė, nes jos interesai nebuvo pažeisti, ji nenukentėjo, byloje nukentėjusiąją ar patyrusia kokią nors žalą ji įvardinta nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo, kad ji tikrai turi nepagrįsto priešiškumo pakenkti A. I., ką pastarasis ir yra nurodęs savo paaiškinime, o pareigūnai atliko galimai šališką tyrimą ir nuobaudą paskyrė nepagrįstai, nesant A. I. kaltės įrodymų. Be to, nebuvo imtasi visų galimų priemonių automobilį vairavusiam asmeniui nustatyti. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje važiuoja automobilis Opel Vectra, valstybinių numerių nesimato, kaip nesimato ir kas jį vairuoja, kadangi nufilmuota tik galinė jo dalis. A. I. neigia vairavęs šį automobilį. Jis net neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra išlaikęs nustatytos formos egzaminų. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Automobilis Opel Vectra jo vardu taip pat nėra ir niekada nebuvo registruotas, o registruotas J. M. vardu. Nors policija pastarojo neapklausė, iš 2019-10-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. M. nurodyti kam automobilį pardavė negali. Toks teiginys, kad pardavė taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nebuvo bandoma aiškintis, kur pažeidimo dieną ir būtent jo padarymo metu buvo pats automobilio savininkas J. M.. ANK yra nuostata, kad jei pažeidimo padarymo kaltininkas yra neaiškus, už pažeidimą atsako automobilio savininkas tuo atveju, jeigu negali nurodyti, kas jį vairavo. J. M. nenurodė, kam automobilis parduotas, kas juo naudojasi ir naudojosi pažeidimo padarymo dieną. Tokiu būdu liko nenustatyta, kas automobiliu Opel Vectra naudojosi pažeidimo padarymo metu, t. y. 2019-06-06, apie 17 val. 40 min, kas šiuo metu automobiliu realiai naudojasi, ar jis dalyvauja viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog pagrįsti A. I. kaltę vien tik akivaizdžiai šališkos liudytojos B. B. parodymais, nesant absoliučiai jokių kitų įrodymų, kad būtent A. I. vairavo Opel Vectra pažeidimo padarymo metu, negalima. Nepašalinus byloje esančių prieštaravimų būtina kaip ir baudžiamojoje teisenoje vadovautis „in dubio pro reo“ principu reiškiančiu, jog visi prieštaravimai ir neaiškumai turi būti aiškinami kaltininko naudai. A. I. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, teigė nevairavęs Opel Vectra automobilio ir aplamai jokio nevairuojantis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. ANK 420 str. 2 d. nurodytas pažeidimas (chuliganiškas vairavimas) yra tyčinis pažeidimas, padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas daro pažeidimą ir to nori. Kyla pagrįstas klausimas, kokios bylos neginčijamos faktinės aplinkybės rodo tokią kaltės formą, buvusią automobilį vairavusio asmens veikoje. Juk teoriškai, jeigu būtų nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių automobilis užvažiavo ant šaligatvio, kalbėti apie pažeidimą, numatytą ANK 420 str. 2 d., apskritai negalėtume. Šios aplinkybės taip pat liko nenustatytos. Tokiu būdu Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnė priėmė skundžiamą nutarimą neišsiaiškinusi visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų netyrė ir dėl jų prieštaravimų nepasisakė, nesivadovavo teismų praktika, netenkino pagrįstų gynybos prašymų dėl liudytojų iškvietimo, automobilio savininko apklausos, kitų abejonių pašalinimo, todėl mano, kad 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019 yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Marijampolės AVPK atsiliepime į A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su skundu ir mano, kad A. I. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą A. I. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdžio metu A. I. bei jo atstovas advokatas Remigijus Uckus palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. A. I. parodė, kad įvykio metu buvo arba namuose, arba ligoninėje, nes jam tuo metu buvo padaryta operacija. Nurodė, kad žino B. B., nes ji gyveno jo ankstesnės gyvenamosios vietos name. Konfliktuodavo su ja, ji rašydavo pareiškimus policijai, be to ir prieš šį įvykį buvo konfliktas. Jis negalėjo vairuoti nutarime nurodyto automobilio, nes net neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas D. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba Marijampolės AVPK veiklos skyriuje. Vasaros metu į policijos skyrių atvyko B. B. ir parašė pareiškimą. Nurodė, kad jai einant su vaiku iš darželio link Sūduvos gimnazijos, ji pamatė, kad į ją atvažiuoja automobilis. Automobilio du ratai buvo ant bordiūro . Automobilis važiavo tiesiai į ją, todėl jai teko staigiai pasitraukti. Nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo A. I.. B. B. dažnai kreipiasi į policiją. Jam yra žinoma, kad B. B. konfliktuoja su A. I.. Apie įvykį B. nurodė dar automobilio numerius ir spalvą. Jis pats B. B. A. I. duomenų, tai yra gyvenamosios vietos adreso, gimimo metų nenurodė. A. I. jam taip pat yra žinomas.

Liudytoja E. B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną, po darbo, ėjo su vaiku iš darželio, kai pamatė į ją atvažiuojantį automobilį, kuris vos ant jų neužvažiavo. Ji apsipažino, kad tai buvo A. I., vairavo panašus asmuo. Ji anksčiau iš taip arti nėra mačiusi A. I., todėl dabar tvirtina, kad vairavo panašus asmuo, tačiau ne jisai. Jai tuo metu buvo šokas, ji net nelabai pamena tos dienos vakaro. Kitą dieną nuėjo į policiją ir pasakė, kad vairavo A. I., nes buvo panašus asmuo, pagalvojo, kad tai jis, nes praeityje buvę nesutarimų. Nurodė, kad automobilį galimai vairavo A. I.. Ji anksčiau su juo konfliktavo, todėl ir pamanė, kad vairavo jis.  Policijoje D. B. nenurodė A. I. gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso, nes nežino. A. I. anksčiau yra jai sugadinęs duris, su juo vykę konfliktų. Praėjus kuriam laikui suprato, kad tikrai apsipažino. Nuvyko į policiją ir nurodė, kad apsipažino ir nori atsiimti pareiškimą ar bent pakeisti parodymus. Bet pareigūnas paaiškino, kad byla jau teisme ir nieko pakeisti nebegalima. Dar parodė, kad iš karto po įvykio pasiskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė kas nutiko, jos pareigūnas klausė ar rašys pareiškimą, tai patvirtino, tada buvo pasiūlyta nusiraminti ir parašyti atvykus kitą dieną.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Rolandas Gylys posėdžio metu nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad A. I. buvo nubaustas už chuliganišką vairavimą. Pagrindinė liudytoja B. B. nurodė, kad ji A. I. pažinojo iš anksčiau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nusižengimas buvo padarytas. A. I. vairavo minėtą automobilį, nes liudytoja nurodė, kad matė iš kelių metrų, kad už vairo sėdi būtent A. I.. Mano, kad nuobauda A. I. paskirta pagrįstai ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad jei teismas nuspręstų kitai, tai tada yra visi pagrindai patraukti liudytoją B. B. atsakomybėn dėl melagingo paaiškinimo. Paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybių ir pajėgumų nustatyti įvykyje dalyvavusio automobilio laikymo vietos, naudojančio asmens.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 64-ANR-P-13476-2019 pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. A. I. paaiškino, kad nesutinka su nusižengimu. 2019 m. gruodžio 12 d. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo ir A. I. atstovas advokatas Remigijus Uckus, kuris nurodė, kad A. I. automobilio Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes net neturi teisės vairuoti transporto priemones. Prašė apklausti liudytoją B. B., tačiau prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nurodyta, kad liudytojos B. B. 2019-06-07, t. y. sekančią dieną po nusižengimo padarymo, pateiktas paaiškinimas yra nuoseklus, atitinka faktines bylos aplinkybes. Išnagrinėjus bylą nuspręsta, kad yra pakankamai duomenų, kad A. I. padarė nusižengimą ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019 ir jam paskirta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 875 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui.

         Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, be to, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. (KET 4 punktas, 5 punktas).

A. I. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžiama liudytojos E. B. B. pareiškimu ir paaiškinimu, Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniu pranešimu bei įvykį užfiksavusių miesto vaizdo kamerų CD laikmena, kurioje matyti, jog 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui (vaizdo įrašo 18:16 - 18:26 min.). Pažymėtina, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuoto Opel Vectra markės  automobilio vairuotojo nėra galimybės identifikuoti, kadangi jo nesimato.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos duomenimis teismui nekyla abejonių dėl nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, tačiau iš byloje suriktų įrodymų matyti, kad neįrodyta, jog automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo būtent A. I..

        Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y., jis neigė iš vis birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), nes kaltinime nurodytu laiku buvo namuose, sveiko po operacijos. Tokias aplinkybes nurodė ir pareigūnui surašant administracinio nusižengimo protokolą. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu institucijoje dalyvavęs A. I. atstovas advokatas Remigijus Uckus. Be to, teismo posėdžio metu ir liudytoja E. B. B. nurodė, kad ji apsipažino, ir nemananti, kad minėtą automobilį vairavo A. I..

Jokios objektyvios bylos aplinkybės bei duomenys (liudytojų parodymai ar pan.) nepatvirtina, kad minėtu laikotarpiu A. I. galėjo vairuoti automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padaryti administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. A. I. pateikti duomenys ( kad jis minėtu laiku buvo namuose, kad neturi teisės vairuoti ir neturi automobilio Opel Vectra, kad su pranešėja B. B. konfliktuoja) buvo pakankami bent jau pabandyti institucijai nustatyti asmenį, kuris galimai administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu disponavo automobiliu Opel Vectra, kadangi iš registro duomenyse nurodyto savininko gauta informacija, jog jis automobilį pardavęs. Teismas pažymi, kad LR saugaus automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Tačiau nagrinėjamu atveju A. I. nurodytos aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, bet ir nebuvo įvertintos priimant nutarimą. Vien tai, kad A. I. nėra automobilio savininkas, buvo realus pagrindas patikrinti ir kitas versijas, ne tik esančias ir jau užfiksuotas byloje. Tuo labiau, kad ir iš policijos ataskaitos duomenų(b.l. 12) matyti, kad įvykio dieną pas pranešėją nuvykus policijos pareigūnams, ji vardo pavardės nurodyti negalėjo, nurodė, kad automobilį vairavo galimai iš matymo pažįstamas asmuo. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas nestabdant transporto priemonės ir nerašant administracinio nusižengimo vietoje administracinio nusižengimo protokolo. Iš VĮ ,,Regitra‘‘ pažymos matyti, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris apklausiamas pareigūnų nurodė, kad minėtą automobilį yra pardavęs. Kam ir kada pardavė automobilį nurodyti negalėjo, nes nėra išsaugojęs pirkimo-pardavimo sutarties.

Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno pareiga patikrinti visas aplinkybes ir galimas versijas, tačiau to padaryta nebuvo, o objektyvių įrodymų, kad kaltinime nurodytu laiku A. I. vairavo automobilį, bylos nagrinėjimo teisme metu negauta.  Institucija rėmėsi liudytojos E. B. B. pranešimu dėl įvykio ir nurodymu, jog automobilį vairavo A. I.. Teismo posėdžio metu byloje apklausta liudytoja Eva B. B. jau nurodė, kad ji apsipažino ir automobilį vairavo ne A. I..  Ji buvo įsitikinusi, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo A. I. dėl anksčiau tarp jų vykusių konfliktinių situacijų. Kai jį pamatė teisme iš arti, supranta, kad įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo. 

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių A. I. kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundas tenkintinas ir A. I. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Skundą patenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 64-ANR-N-4512-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną A. I. atžvilgiu nutraukti.  

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                                          Nerijus Brinevičius