Civilinė byla Nr. e2-1494-1097/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00060-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.6.1.6.1; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ atstovui advokato padėjėjui Vyčiui Grybauskui,
atsakovių J. B. ir J. G. B. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ ieškinį atsakovėms J. B. ir J. G. B. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Paskola“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. B. ir J. G. B. (toliau – atsakovės) dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašydama panaikinti atsakovių 2008 m. spalio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 6351), priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės J. G. B. (toliau – ir skolininkė) kreditorė: reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė (buv. pavadinimas UAB ,,Barketa“) iš pradinės kreditorės UAB ,,Escala“ įsigijo 180 000 Lt (52 131,60 Eur) reikalavimą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01. Paskola pagal šią sutartį turėjo būti grąžinta iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Laiku negrąžinus paskolos, ieškovė ir skolininkė 2023 m. sausio 9 d. pasirašė susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo terminą paskolai grąžinti pratęsė iki 2023 m. spalio 2 d. Nustatytu terminu skolininkei negrąžinus paskolos, ieškovė patikrino skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir paaiškėjo, kad skolininkė, turėdama įsipareigojimą ieškovei, 2008 m. spalio 24 d. turto dovanojimo sutartimi perleido savo turtą (žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini)) dukrai atsakovei J. B. (toliau – ir atsakovė).
3. Ieškovė argumentavo, kad nekilnojamasis turtas 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanotas siekiant išvengti ieškovės, kaip kreditorės, paskolos vykdymo nukreipimo į šį turtą, sumažinti savo turto vertę, paslepiant turtą nuo ieškovės ir tokiu būdu pažeidžiant gerą moralę. Ieškovės teigimu, yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti įstatyme nustatytas pasekmes: 1) ieškovė turi neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į savo skolininkę dovanotoją atsakovę J. G. B., įgytą 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 2) dovanojimo sutartis sumažino ieškovės galimybes išieškoti paskolą iš skolininkės ir pažeidė ieškovės teises bei interesus, nes dėl sudarytos sutarties skolininkė tapo nemokia, jos mokumas stipriai sumažėjo (pablogėjo) – dėl sudaryto sandorio skolininkė neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditore; 3) skolininkė dovanojimo sutarties neprivalėjo sudaryti; 4) dovanojimo sutartis sudaryta motinos ir dukros, sudarytas neatlygintinas dovanojimo sandoris, atsakovės turėjo žinoti, jog dovanojimo sandoris gali pažeisti skolininkės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl, taikant CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpcijas, atsakovių nesąžiningumas sudarant dovanojimo sandorį preziumuojamas. Skolininkė neturi jokio kito panašios vertės turto, iš kurio galėtų būti išieškoma paskola su palūkanomis, o ieškovės reikalavimas šiai dienai yra 128 280,88 Eur, kas nereiškia, jog panaikinus dovanojimo sandorį būtų pažeistas proporcingumo principas.
4. Ieškovė nurodė, kad nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto senaties termino ieškiniui pareikšti, nes senaties terminas skaičiuotinas nuo paskolos termino pabaigos (CK 1.127 straipsnio 2 dalis), o skolos grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį suėjo 2023 m. spalio 2 d. Ieškovė apie dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo 2023 m., t. y. suėjus terminui grąžinti paskolą peržiūrėjusi skolininkės turimą registruotą turtą. Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad skolininkė, vos gavusi paskolą, po nepilnų metų sugalvos atsisakyti savo turto ir perleisti jį savo dukrai, nes skolininkė yra senyvo amžiaus ir, tikėtinai, nesudarys kreditorių teises pažeidžiančio sandorio.
5. Atsakovės J. B. ir J. G. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė nėra prisiteisusi skolos iš savo skolininkės atsakovės J. G. B.; nei pradinis kreditorius, nei ieškovė niekada teismu nereikalavo priteisti 180 000 Lt ir/ar palūkanų iš skolininkės. Atsakovės nėra nesąžiningos: skolininkė nusprendė padovanoti turtą dukrai artėjančio 40-mečio proga ir žvelgiant į ateitį, jog sodo namu ir žeme reikės rūpintis. Terminas paskolai grąžinti nebuvo suėjęs, atsakovės neįtarė ir šiai dienai nemano, kad tai galėjo ar galėtų kažkaip pažeisti ieškovės ar kito kokio nors asmens ar kreditoriaus teises. Atsakovių įsitikinimu, vien tai, kad 2023 m. sausio 9 d. ieškovė, pasirašydama susitarimą, sutiko atidėti terminą paskolai grąžinti iki 2023 m. spalio 2 d., įrodo, jog ieškovė neturėjo priekaištų atsakovėms dėl perleisto turto. Turtas buvo perleistas nesiekiant jo paslėpti ar kitaip sumažinti skolininkės turto masę, į kurią galėtų būti nukreiptas ieškovės reikalavimas, o tiesiog buvo įprastas dovanojimas tarp artimų giminaičių – motina padovanojo sodo namą dukrai.
6. Atsakovės argumentavo nesant būtinųjų actio Pauliana sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis skolininkės prievolės grąžinti paskolą terminas suėjo 2022 m., o paskesnis – 2023 m. spalio 4 d., negalima laikyti, jog sudarant ginčo sandorį 2008 m. atsakovės galėjo pažeisti ieškovės teises, tuo labiau, jog ieškovės galimybė reikalauti grąžinti paskolą atsirado tik 2022 ar 2023 m. Ieškovė nesikreipė dėl skolos priteisimo į teismą, todėl jos reikalavimas skolininkei nėra neabejotinas. Skolininkė perleido savo turtą dukrai, nes tėvai privalo rūpintis savo vaikais. Dovanojimo sandoriai tarp artimųjų giminaičių neprivalo turėti priežasties. Ieškovė galėjo tikėtis, kad per 14 metų (nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki paskolos grąžinimo termino) skolininkė surinks reikiamą lėšų sumą net ir neturėdama ginčo turto. Šiuo atveju neturėtų būti taikoma CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, nes skolininkės prievolės terminas nebuvo suėjęs, kita vertus – jis buvo itin ilgas. Atsakovės negalėjo numatyti, kad 2022 ar 2023 m. skolininkė neturės lėšų grąžinti paskolą. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad perleistas turtas buvo daug didesnės vertės – 855 117 Lt (247 659 Eur) (vidutinė rinkos vertė nurodyta dovanojimo sutartyje), kai pagal ieškovės skaičiavimus, skola šiai dienai yra 180 412,48 Eur. Taigi, panaikinus sandorį pilna apimtimi, nebus laikomasi proporcijos; taip pat neatsižvelgiama į tai, kad nuo 2008 m. nekilnojamojo turto vertė neabejotinai išaugo. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kodėl dėl 2008 m. sandorio nuginčijimo kreipiasi 2024 m.
7. Trečiasis asmuo LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir unija) atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškinys pareikštas akivaizdžiai nesąžiningai, siekiant išvengti kredito unijos išieškojimo veiksmų nukreipimo į ginčo turtą, be to, ieškinio argumentai nepagrindžia actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o, ginčijant prieš 16 metų sudarytą sandorį yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tiek ieškovė, tiek atsakovės yra nesąžiningos ir pareikštu ieškiniu siekia išvengti kredito unijos išieškojimo veiksmų nukreipimo į atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą. Atsakovė yra kredito unijos skolininkė, kurios atžvilgiu 2022 m. spalio 5 d. išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. e2-662-275/2021 dėl didesnės nei 3,9 mln. eurų skolos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Iš atsakovės solidariai su kitais asmenimis priteistas žalos atlyginimas, padarytas atsakovės neteisėtais veiksmais einant paskolų komiteto narės pareigas kredito unijoje prieš jos bankrotą. Be to, trečiojo asmens teigimu, dėl to paties ginčo turto Vilniaus apygardos teisme jau buvo išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-3283-643/2023, kurioje atsakovė J. G. B. pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti tą pačią dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – turtą priteisiant atsakovei J. G. B.. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinys atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-630-933/2023 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodytoje civilinėje byloje atsakovei buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovių nesąžiningus prieš kredito unijos interesus nukreiptus veiksmus parodo ir jų civilinėje byloje Nr. e2-3283-643/2023 sudaryta taikos sutartis, kuri dėl akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teismo nebuvo patvirtinta. Susiklosčiusioje situacijoje atsakovei J. B. nepavykus jai priklausančio išieškotino turto nuosavybės teisės nesąžiningai perkelti atsakovei J. G. B. (ir tokiu būdu apsaugoti ginčo turtą nuo kredito unijos pradėto išieškojimo), atsakovės su ieškovės pagalba inicijavo šią bylą, kurioje bandoma pasiekti to paties nesąžiningo rezultato. Ginčo turtas, kurį siekiama sugrąžinti atsakovei J. G. B., yra areštuotas kredito unijos naudai, šis areštas yra išviešintas ir neabejotinai žinomas tiek ieškovei, tiek atsakovėms, tačiau kredito unija buvo sąmoningai neįtraukiama į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi, trečiojo asmens teigimu, yra akivaizdūs sisteminiai atsakovių veiksmai, nukreipti prieš teisėtus kredito unijos interesus – byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama ne deklaruojamų ieškovės tikslų, o išvengti unijos išieškojimo veiksmų nukreipimo į ginčo turtą. Bylos šalių sąžiningumą kredito unija kvestionuoja ir atsižvelgdama į nesutampančias atsakovių pateiktas faktines aplinkybes šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-3283-643/2023, atsakovėms skirtingai aiškinant dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes. Ieškinys negali būti tenkinamas vien dėl to, kad jo tenkinimas pažeistų sąžiningo asmens – kreditorės unijos – teises ir teisėtus interesus.
8. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų. Neįrodyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu skolininkė pablogino savo turtinę padėtį. Iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad skolininkė turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, kurį perleido tretiesiems asmenims, tačiau ieškovė dėl neaiškių priežasčių pasirinko ginčyti būtent šią dovanojimo sutartį. Taip pat ieškovė neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovė neįrodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į skolininkę iš tokio kreditoriaus, kuris turėjo reikalavimo teisę į skolininkę. Jei ieškovė reikalavimo teisę į skolininkę įgijo, tokia teisė įgyta tik 2015 m. sausio 7 d. Ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę ginčo turto perleidimo sandorio sudarymo metu 2008 m. spalio 24 d. Ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutartis pažeidžia kreditorės interesus, nes ieškovė nepateikė ir objektyviai nėra jokio paaiškinimo, kokiu būdu skolininkės dar 2008 m. sudarytas dovanojimo sandoris lėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditore 2023 m. Ieškovė neįrodė, kad sudariusi 2008 m. sandorį skolininkė jau tuo metu neturėjo jokio kito turto, iš kurio galėtų grąžinti paskolą po 15 metų. Pastenėtina, kad ginčo turtas nebuvo įkeistas ieškovės naudai ar bet kokiu kitu būdu suvaržytas, dėl ko jo perleidimas būtų negalimas. Be to, ieškovė nepagrindžia skolininkės skolos dydžio, nes ieškinyje tik deklaratyviai nurodo, jog skolos likutis pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį yra visa suteikta paskolos suma (52 131,60 Eur) ir priskaičiuotos 9 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo paskolos suteikimo momento iki faktinio paskolos grąžinimo; šiems argumentams pagrįsti nėra pateikiami jokie duomenys.
9. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą. Paskolos sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 20 d. (t. y. prieš 17 metų). Dovanojimo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 24 d. (t. y. prieš 16 metų). Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė deklaruoja perėmusi reikalavimo teisę į skolininkę, sudaryta 2015 m. sausio 7 d. (t. y. prieš 9 metus). Ginčo dovanojimo sutartis sudaryta prieš daugiau nei 6 metus nuo tos dienos, kai ieškovė teigia tapusi skolininkės kreditore. Būtų naivu tikėtis, kad bet kuris sąžiningas kreditorius, įsigydamas reikalavimo teisę į skolininką, nepatikrintų skolininko turtinės padėties. Iš to akivaizdu, kad 2015 m. sausio 7 d. ieškovei įgyjant reikalavimo teisę į skolininkę, ieškovei buvo priimtina tuo metu buvusi skolininkės turtinė padėtis (įskaitant faktą, kad skolininkė neturėjo nuosavybės teisės į ginčo turtą). Ieškovė reikalavimo teisių sutarties sudarymo metu turėjo visas galimybes patikrinti skolininkės sudarytus sandorius ir juos ginčyti, tačiau tokia teise nepasinaudojo iki pat 2024 metų. Jei ieškovė iš tiesų netikrino informacijos apie skolininkės turtinę padėtį reikalavimo teisės įsigijimo metu, tokiu atveju konkrečioje situacijoje ieškovei turėtų tekti ir rizika dėl senaties termino praleidimo. Be to, ieškovė reikalavimo teisę į skolininkę įgijo iš pradinės kreditorės UAB „Escala“, todėl ieškovė įgijo tiek pat teisių, kiek jų turėjo pirminė kreditorė. Tiek pirminis kreditorius LLC „Merivax“, tiek UAB „Escala“ per vienerių metų laikotarpį nuo dovanojimo sutarties sudarymo turėjo teisę ginčyti dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu. Ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas nebuvo, darytina išvada, kad dovanojimo sutartis nepažeidė pirminių kreditorių teisių bei interesų, o šie pirminiai kreditoriai nevertino sandorio kaip pažeidžiančio jų interesus. Šiuo atveju, ieškovė, praleidusi ieškinio senaties terminą beveik 15 metų, nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu. Ieškinys atmestinas vien dėl ieškinio senaties praleidimo.
10. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti – panaikinti 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė ir skolininkė, t. y. prievolės šalys, pripažįsta egzistuojant skolininkės prievolę ieškovei pagal paskolos sutartį, todėl trečiojo asmens teiginiai dėl reikalavimo teisėtumo ar realumo yra nepagrįsti. Ieškovė turėjo kreditorinį reikalavimą (perėmė tiek pat reikalavimo teisių, kiek turėjo pradinis skolininkės kreditorius) nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d., todėl visi skolininkės sandoriai, kuriais ji galėjo padaryti save nemokia ir/ar žymiai sumažinti savo mokumą, sudaryti po 2007 m. rugpjūčio 20 d., pažeidė ieškovės interesus. Dovanojimo sutartimi ieškovės interesai buvo pažeisti, nes skolininkė, sudariusi nekilnojamojo turto sandorių dėl kito 44 826 Eur vertės turto, tikėtinai nesumažino savo mokumo, nes buvo sudaryti atlygintiniai sandoriai ne su artimaisiais asmenimis. Didžioji skolininkės turto dalis buvo perleista dovanojimo sutartimi ir, atlikus šį sandorį, skolininkė tapo nemokia arba stipriai sumažino savo mokumą. Dėl šios priežasties, darytina išvada, jog būtent dovanojimo sutartimi buvo pažeisti ieškovės interesai. Sudarydamos ginčo dovanojimo sutartį atsakovės buvo nesąžiningos, nes atsakovės dovanojimo sutarties neprivalėjo sudaryti; nepaneigta CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jei prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju pirminis prievolės terminas suėjo 2022 m. rugpjūčio 20 d., susitarimu buvo pratęstas iki 2023 m. spalio 2 d. Taigi, skolininkės terminas įvykdyti prievolę suėjo mažiau nei metai iki ieškinio pareiškimo momento (2024 m. sausio mėn.). Tai, kad ieškovė 2015 m. įsigijo reikalavimą neturi įtakos ieškinio senaties skaičiavimui. Ieškovė gali naudotis visomis pirminio kreditoriaus teisėmis ir pareigomis. Kita vertus, ginčyti sandorio iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. ar 2023 m. spalio 2 d. nebuvo prasmės, nes buvo galima pagrįstai tikėtis, jog skolininkė paskolą grąžins. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o trečiasis asmuo yra ne šalis, o proceso dalyvis. Dėl šios priežasties, unija neturi teisės naudotis ieškinio senaties institutu ir prašyti jį taikyti. Atsakovės taikyti ieškinio senaties neprašo.
11. Triplike trečiasis asmuo LKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai nesąžiningai, ieškovei turint bendrą tikslą su atsakovėmis padėti atsakovei J. B. nesąžiningomis priemonėmis išvengti unijos išieškojimo veiksmų nukreipimo į ginčo turtą. Ieškovė neįrodė, būtinųjų actio Pauliana sąlygų: neįrodė, kad būtent dėl dovanojimo sutarties sudarymo skolininkė tapo nemoki (ir tokia išliko 16 metų, iki pat 2024 metų); nei ieškovė, nei atsakovės neneigia, kad dovanojimo sutarties sudarymo laikotarpiu skolininkė turėjo ir kito turto, vien tai, kad vienas iš jos turto objektų buvo perleistas dovanojimo sutartimi nepadarė skolininkės nemokia. Be to, ieškovė neįrodė, kad šiai dienai skolininkė negali padengti skolos iš kiro jos šiuo metu turimo turto. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo bandoma skolą išieškoti iš šio turto ir/arba kad to padaryti būtų neįmanoma. Ieškovė, 2015 m. sausio 7 d. įsigydama reikalavimo teisę į skolininkę, negalėjo tikėtis, kad galės nukreipti reikalavimą į 2008 metais (prieš 7 metus) skolininkės perleistą ginčo turtą. Įsigydama reikalavimo teisę ieškovė žinojo (turėjo žinoti) skolininkės turtinę padėtį ir ieškovei buvo priimtina, kad skolininkė nuosavybės teise nevaldo ginčo turto. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes, kai naujoji kreditorė perėmusi reikalavimo teises praėjus 7 metams po dovanojimo sutarties sudarymo, neįgijo teisės iš naujo skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti. Su šiais argumentais iš esmės sutinka ir ieškovė, dublike nurodydama, kad perėmė tiek teisių į skolininkę, kiek jų turėjo pirminis kreditorius. Kadangi jau pirminis kreditorius reikalavimo teisės perleidimo metu buvo praleidęs senaties terminą dovanojimo sutarties ginčijimui actio Pauliana pagrindu, akivaizdu, kad ieškovė tokios procesinės teisės iš jo taip pat negalėjo perimti (ir neperėmė). Ieškinys pareikštas akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą – jei atsakovės neprašys taikyti ieškinio senaties, tai tik papildomai įrodytų jų nesąžiningumą.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad susidariusioje ginčo situacijoje, nepriklausomai nuo atsakovių pozicijos, išsiskiria dviejų kreditorių – ieškovės ir trečiojo asmens – interesai: ieškovės interesas yra išieškoti skolą iš skolininkės J. G. B. turimo turto, trečiojo asmens interesas – išieškoti skolą iš atsakovei J. B. šiuo metu priklausančio ginčo turto. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigijo finansinį reikalavimą skolininkės J. G. B. atžvilgiu. Tarpusavio susitarimu skolos grąžinimas buvo atidėtas, tačiau skola vis tiek nebuvo grąžinta, o ieškovė pastebėjo, kad atsakovė nebeturi turto. Dėl to buvo pareikštas nagrinėjamas ieškinys. Ginčijamu dovanojimo sandoriu buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės, nes atsakovė nebeturi jokio likvidaus turto. Dovanojimo sandorio nuginčijimas yra vienintelis būdas ieškovei atgauti skolą. Atsakovių nesąžiningumas yra preziumuojamas; dukrai ir motinai nebuvo būtinybės sudaryti sandorio. Jei turtas lieka šeimoje, tai dovanojimo sandoris tarp šeimos narių nėra įprastas ir normalus. Taikytina nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas; ieškovei nebuvo žinoma, kad atsakovė neatsiskaitys, o atsakovė, būdama skolinga paskolos sumą, perleido turėtą turtą dukrai. Kitas skolininkės turėtas turtas buvo mažos vertės, o sudarytus sandorius sunkiau nuginčyti, nes jie sudaryti ne su giminystės ryšiais susijusiais asmenimis. Sandoriui nuginčyti nėra būtina nustatyti skolininkės nemokumo; pakanka konstatuoti, kad buvo žymiai sumažintas mokumas ir tai apsunkino atsiskaitymą su kreditore. Šiuo atveju skolininkė perleido vertingiausią savo turtą ir taip pažeidė ieškovės teises, nes ženkliai sumažino savo mokumą. Ieškovės atstovo teigimu, senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas, nes pagal CK 1.127 straipsnio nuostatas šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai pažeista kreditorės teisė, kas nagrinėjamu atveju yra momentas, kai pasibaigė atsakovės prievolės mokėti paskolą įvykdymo terminas 2023 m. ir skola nebuvo grąžinta.
13. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad abi atsakovės yra skolingos savo kreditoriams, todėl atsakovėms nėra aktualu, kaip bus išspręstas šis ginčas ir kaip išsispręs kreditoriai tarpusavyje, nes ginčo turtą atsakovės vis tiek, tikėtina, praras. Byloje nėra ginčo dėl skolininkės tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei, taip pat dėl skolos dydžio. Skolininkė neginčija nei skolos pagal paskolos sutartį, nei aplinkybės, jog žinojo apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei; skolininkė savo kreditore pripažįsta ieškovę. Taip pat nurodė, kad dovanoti turtą dukrai yra natūralus veiksmas, o dovanojimo sutarties sudarymas nelėmė skolininkės nemokumo. Buvo bendražmogiškos priežastys dovanojimo sandoriui sudaryti. Taip pat atsakovių atstovas teigė, kad ginčo dovanojimo sandoris yra labai senas, ,,senatis turėtų būti taikoma“, tačiau atsakovių atstovas nurodė senaties taikyti neprašantis.
14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad 2022 m. buvo nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui ir iš atsakovės J. B., kaip solidariosios skolininkės, unijai priteista ženkli suma. 2022 m. išduotas vykdomasis raštas ir po mėnesio atsakovė J. G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dukrai J. B. dėl to paties ginčo turto, kuris buvo perleistas dovanojimo sutartimi. 2023 m. lapkričio 24 d. byla baigta reikalavimus atmetus, po 1,5 mėnesio – pateiktas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys. Trečiojo asmens atsakovo teigimu, visas bendras šios bylos kontekstas ir ieškovės bei atsakovių pozicijos byloje patvirtina nesąžiningumą, ką atspindi ir tai, jog atsakovės neprašo taikyti ieškinio senaties termino. Ieškovės pozicija byloje yra keista: jei ieškovė teigia, kad skolininkė tapo nemoki dėl 2008 m. sudaryto dovanojimo sandorio, tai kaip perėmė reikalavimo teisę į skolininkę, nepatikrinusi jos turėto turto. Be to, skola nėra tokia didelė, o ieškovė neišsiaiškino turimo kito turto bei jo vertės – iš karto ėmėsi kraštutinės priemonės ginčyti sandorį. Trečiojo asmens atstovo teigimu, atsakovė J. G. B. turi turto, o ieškovė neišsiaiškino skolininkės mokumo, ginčija seną sandorį ir dar turto, kuris yra areštuotas (tai neracionalu). Be to, skolininkė per 14 metų galėjo sukaupti turto ir atsiskaityti su kreditore. Neįrodyta, kad ginčo sandoris padarė skolininkę nemokia. Taip pat nėra įrodyta, kad skolininkė šiuo metu yra nemoki. Trečiojo asmens atstovo teigimu, ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų, nei turėjo pradiniai kreditoriai – kreditoriai dovanojimo sutarties neginčijo, t. y. negalvojo, jog dovanojimas pažeidė jų teises. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Profesionali rinkos dalyvė ieškovė nepatikrino, kokią reikalavimo teisę perima (o už skolą sumokėjo ją pirkdama), taigi – įsigijo nepatikrinusi, ką perka. Taikyti ieškinio senaties terminą yra ir viešas interesas, nes atsakovės jo taikyti neprašo, nors ginčijamas 16 metų senumo sandoris.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, prašydama panaikinti atsakovių 2008 m. spalio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
17. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. Šis teisinis institutas suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.
18. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-170-407/2024; kt.).
19. Pabrėžtina, kad pirmiau aptartų būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų buvimas turi būti nustatytas šiuo pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. pakankamų actio Pauliana sąlygų visetas turi būti nustatomas ginčijamo sandorio sudarymo momentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
20. Būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą turi įrodyti ieškovas (kreditorius), prašantis naikinti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Įstatyme nustatytais atvejais ši įrodinėjimo pareiga perskirstoma taikant įtvirtintas prezumpcijas (pvz., CK 6.67 straipsnis), tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti esant kitas būtinąsias nurodyto teisinio instituto taikymo sąlygas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi Nr. 200708/01 ,,Merivax LLC“ (paskolos davėja) suteikė paskolos gavėjai J. G. B. 180 000 Lt paskolą (e. t. 1, b. l. 11-12, e. t. 2, b. l. 61-62) (toliau – Paskolos sutartis). Paskolos sutarties 1.1.2 punkte nustatytas paskolos grąžinimo terminas, įtvirtinant, jog paskola turi būti grąžinta paskolos davėjai 2022 m. rugpjūčio 20 d. Paskolos gavėjos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės netaikytos (Paskolos sutarties 1.1.4 punktas).
22. 2008 m. spalio 24 d. turto dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 6351) dovanotoja J. G. B. padovanojo dukrai J. B. nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini) (e. t. 17-19) (toliau – Dovanojimo sutartis, ginčo sutartis). Sutartyje užfiksuota žemės sklypo vertė 346 117 Lt, pastato – 509 000 Lt.
23. 2008 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ,,Merivax LLC“ perleido naujajam kreditoriui S. F. savo reikalavimo teisę į J. G. B. skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01; perleidžiama reikalavimo suma yra 180 000 Lt; sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad pradinis kreditorius neatsako už tai, kad skolininkė neįvykdys perleisto reikalavimo (e. t. 2, b. l. 63).
24. 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi S. F. (pradinis kreditorius) perleido naujajai kreditorei UAB ,,Escala“ savo reikalavimo teisę į J. G. B. skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01; perleidžiama reikalavimo suma yra 180 000 Lt; sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad pradinis kreditorius neatsako už tai, kad skolininkė neįvykdys perleisto reikalavimo (e. t. 2, b. l. 60).
25. 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 150107 UAB ,,Escala“ (pradinė kreditorė) perleido naujajai kreditorei UAB ,,Barketa“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Paskola“) savo reikalavimo teisę į J. G. B. 52 131,60 Eur skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01 (e. t. 1, b. l. 10) (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis). Reikalavimo teisė perleista už 50 000 Eur (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktas), o sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad pradinė kreditorė neatsako už tai, kad skolininkė nevykdys sutartimi perleisto reikalavimo.
26. 2023 m. sausio 9 d. UAB ,,Paskola“ ir skolininkė J. G. B. pasirašė susitarimą dėl 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties Nr. 200708/01 sąlygų pakeitimo (e. t. 1, b. l. 13). Susitarimo 1 punkte šalys susitarė, kad skolininkė iki 2023 m. spalio 2 d. grąžins 52 131,60 Eur paskolos sumą ir visas sukauptas mokėtinas 9 proc. metines palūkanas už paskolą nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d.
27. Šių faktinių aplinkybių kontekste ieškovė nagrinėjamu ieškiniu prašo CK 6.66 straipsnio pagrindu panaikinti Dovanojimo sutartį, argumentuodama, kad yra visos pirmiau aptartos actio Pauliana taikymo sąlygos.
28. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei trečiojo asmens atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė pagrindo pripažinti, kad ieškovė būtų įrodžiusi esant visas pirmiau aptartas būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas Dovanojimo sutarčiai panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos
29. Prašydamas naikinti sandorį actio Pauliana pagrindu, kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).
30. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Ši teisė actio Pauliana taikymo aspektu yra savarankiška: kiekvieną kartą būtina nustatyti šią actio Pauliana sąlygą, išreiškiančią nuo tam tikro momento galiojančią kreditoriaus teisę reikalauti skolininko įvykdyti tam tikrą prievolę. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
31. Neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei – patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 2007 m. rugpjūčio 20 d. Paskolos sutartį, 2008 m. gruodžio 19 d., 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios patvirtina, kad 2015 m. sausio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę J. G. B. (toliau – ir skolininkė) pagal Paskolos sutartį. Šios sutartys nėra ginčijamos ar nuginčytos. Skolininkė pripažįsta tiek skolos pagal Paskolos sutartį faktą, tiek skolos pagal nurodytą Paskolos sutartį dydį, tiek aplinkybę, jog kreditorė yra ir reikalavimo teisę į skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimą turi ieškovė. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Trečiasis asmuo, keldamas abejones dėl reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perėmimo ir / ar realumo, šių savo abejonių neįrodė ir iš esmės apsiribojo tik prielaidų išsakymu (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos turinio aiškinimą, pripažintina, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkės (atsakovės J. G. B.) atžvilgiu.
33. Šios išvados nepaneigia atsakovių nurodyti argumentai, kad ieškovės reikalavimo teisė nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei nesikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, kaip minėta, galiojančiai ir neabejotinai kreditoriaus teisei, kaip actio Pauliana sąlygai, patvirtinti nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, taip pat galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu, taigi, atitinkamai, ir gynyba teisės aktais nustatyta tvarka.
Dėl ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo sudarant ginčo Dovanojimo sutartį
34. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
36. Kaip minėta, actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Šią prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Tai ypač aktualu tokiais atvejais kaip nagrinėjamoje byloje, kai kreditorės reikalavimo teisė kildinama iš paskolos teisinių santykių, kurie yra tęstiniai. Tokiais atvejais vien kreditorės, išmokėjusios skolininkei paskolos sumą (ar, kaip nagrinėjamu atveju – perėmusios kreditoriaus reikalavimo teises), reikalavimo teisės pagal kreditavimo sutartį turėjimas nereiškia, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininkės sudarytu sandoriu – tą privalo įrodyti kreditorė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
37. Kreditoriaus teisių pažeidimų nustatymas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat su tuo, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama Dovanojimo sutartis jos sudarymo metu pažeidė skolininkės kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teises, t. y. nebuvo įrodyta, kad dėl sudarytos Dovanojimo sutarties po jos sudarymo skolininkė tapo nemokia ar jos turtas sumažėjo tokiu mastu, jog kreditorius pagal Paskolos sutartį prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą (CPK 178, 185 straipsniai).
39. Pirma, kaip minėta, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo, vertinama situacija, buvusi šiuo pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu. Į bylą pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (e. t. 1, b. l. 14-16, 20, 21-24; e. t. 2, b. l. 9-31) patvirtina, kad skolininkė Dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo kito nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šio turto buvimo vietą, taip pat į Paskolos sutartimi suteiktos paskolos dydį, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad šis turtas buvo bevertis ir / ar, kad sudarius Dovanojimo sutartį, buvo iš esmės sumažinta skolininkės galimybė atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Ieškovė savo teiginių dėl skolininkės turėto turto vertės nepakankamumo neįrodė, rėmėsi abstraktaus pobūdžio teiginiais (CPK 178 straipsnis). Be to, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro taip pat patvirtina, kad ir po Dovanojimo sutarties sudarymo skolininkė buvo įgijusi nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) kai kurių iš jų savininke skolininkė registruota ir šiuo metu. Tai taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad Dovanojimo sutartis darė esminę įtaką skolininkės galimybėms tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį, ypač įvertinus ir itin ilgą paskolos suteikimo terminą. Sutiktina su trečiojo asmens teiginiais, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieš 16 metų, Paskolos sutartimi jos grąžinimo terminas nustatytas tik 2022 m. rugpjūčio 20 d., skolininkė turėjo kito turto, todėl skolininkė per tą laiką galėjo sukaupti reikiamą sumą, reikalingą atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos. Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad ginčijama Dovanojimo sutartis darė lemtingą neigiamą įtaką skolininkės galimybėms atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį, t. y. ieškovė neįrodė, jog būtent dėl Dovanojimo sutarties sudarymo jos sudarymo metu sumažėjo ar neliko realios galimybės skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį.
40. Antra, kreditorių pagal Paskolos sutartį, taip pat ir ieškovės, elgesys patvirtina, kad Dovanojimo sutartis nei jos sudarymo metu, nei po to, iki pat šio ieškinio pateikimo 2024 m., nebuvo laikoma pažeidžiančia kreditorių pagal Paskolos sutartį teises. Dovanojimo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartį perleistos naujiems kreditoriams pagal 2008 m. gruodžio 19 d., 2011 m. gruodžio 20 d., 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir nė vienas iš kreditorių Dovanojimo sutarties neginčijo. Priešingai, naujieji kreditoriai atlygintinai perėmė reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį, t. y. laikė skolininkės turtinę padėtį pakankama atsiskaityti vykdant prievoles.
41. Trečia, pačios ieškovės, kaip kreditorės pagal Paskolos sutartį, elgesys patvirtina, jog skolininkės turtinė padėtis po Dovanojimo sutarties sudarymo (t. y. nepaisant šios sutarties sudarymo) buvo laikoma pakankama paskolai grąžinti ir atsiskaityti su kreditore pagal Paskolos sutartį. Ieškovė ne tik 2015 m. sausio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu atlygintinai įsigijo reikalavimo teises į skolininkę pagal Paskolos sutartį, tačiau ir 2023 m. sausio 9 d. susitarimu pratęsė paskolos grąžinimo terminą. Dublike ieškovė nurodė, kad ginčyti Dovanojimo sutarties iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. ar 2023 m. spalio 2 d. nebuvo prasmės, nes buvo galima pagrįstai tikėtis, jog skolininkė paskolą grąžins. Taigi, ieškovė vertino skolininkės galimybes grąžinti skolą ir laikė, kad tam grėsmės nėra. Tai patvirtina išvadą, jog Dovanojimo sutarties sudarymas nepablogino skolininkės turtinės padėties tiek, jog būtų iš esmės sumažintos jos galimybės atsiskaityti pagal Paskolos sutartį. Akivaizdu, kad ieškovė, tiek Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tiek susitarimą dėl paskolos termino pratęsimo sudarė po Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. turėjo realias galimybes įvertinti po šio sandorio buvusią atsakovės turtinę padėtį ir apsisprendė reikalavimo teises nusipirkti, o nusipirkusi – nereikalavo paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, nesiėmė veiksmų Dovanojimo sutarčiai ginčyti ar kt.
42. Apibendrinant nurodytą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad dovanojimo sandoris būtų pažeidęs kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teises, nes nėra įrodyta, jog Dovanojimo sutartis būtų ženkliai ar iš esmės pabloginusi skolininkės turtinę padėtį taip, kad būtų sukeltas skolininkės nemokumas ar iš esmės apsunkintos jos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį.
Dėl atsakovių nesąžiningumo sudarant ginčijamą Dovanojimo sutartį
43. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, būtina sąlyga yra skolininko žinojimas apie tai, kad sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, ir būtent su šiuo žinojimu siejamas skolininko nesąžiningumo nustatymas, kaip būtina actio Pauliana taikymo sąlyga. Iš to išplaukia, kad dvi būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos siejamos su šiuo teisiniu pagrindu ginčijamą sandorį sudariusių asmenų sąžiningumu, t. y. šiam institutui taikyti turi būti nustatyta, kad: 1) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 2) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
44. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, neatlygintinę Dovanojimo sutartį sudariusios ir dovaną priėmusios atsakovės J. B. (ne)sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas, todėl teismas to nevertina ir dėl to nepasisako.
45. Sprendžiant dėl skolininkės, atsakovės J. G. B. (ne)sąžiningumo sudarant ginčijamą Dovanojimo sutartį, pažymėtina, kad pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).
46. Kasacinio teismo konstatuota, kad prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas bus preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teks patiems atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).
47. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jei įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Atsižvelgdama į tai, kad Dovanojimo sutartį sudarė atsakovės, kurios yra motina ir dukra, taip pat į tai, jog sandoris neatlygintinis, ieškovė remiasi įstatyme įtvirtinta atsakovių nesąžiningumo prezumpcija. Byloje nėra ginčo dėl atsakovių artimo giminystės ryšio ir sandorio neatlygintinumo, todėl pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją teko atsakovėms. Kaip minėta, neatlygintinio sandorio atveju sandorį sudariusio trečiojo asmens (šiuo atveju atsakovės J. B.) (ne)sąžiningumas nėra teisiškai reikšmingas. Dėl to atsakovėms teko pareiga paneigti atsakovės skolininkės J. G. B. nesąžiningumo prezumpciją.
48. Pažymėtina, kad skolininko nesąžiningumo prezumpcija negali būti aiškinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia procesinės kreditoriaus pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu jo teisės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo aptarta, ieškovė tokio savo teisių pažeidimo Dovanojimo sutartimi neįrodė.
49. Kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, skolininko nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį siejamas su skolininko žinojimu / turėjimu žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).
50. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad CK 6.67 straipsnio pagrindu preziumuotas atsakovės skolininkės J. G. B. nesąžiningumas sudarant Dovanojimo sandorį buvo paneigtas (CPK 185 straipsnis). Kaip buvo aptarta pirmiau, nebuvo įrodyta, kad Dovanojimo sandorio metu skolininkės turtinė padėtis dėl sudaryto sandorio iš esmės būtų lėmusi jos nemokumą ir/ ar negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Taigi, nėra pagrindo abejoti atsakovių teiginiais, jog, atsižvelgiant į glaudžius giminystės ryšius, turto dovanojimo sandoris laikytinas natūraliu artimų asmenų veiksmu, o skolininkės turėtas kitas turtas, paskolos suma ir itin ilgas paskolos grąžinimo terminas sudarė prielaidas skolininkei sąžiningai tikėti, kad paskolą ji galės atiduoti laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį. Be to, kaip minėta, kreditorių elgesys perperkant reikalavimo teises į skolininkę taip pat patvirtina, kad toks skolininkės tikėjimas savo galimybėmis grąžinti paskolą laiku ir tinkamai buvo pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad kokia nors informacija apie skolininkės turtinę padėtį nuo kreditorių būtų nuslėpta, taip pat nėra duomenų, jog būtų slėptas Dovanojimo sutarties sudarymo faktas ar kreditoriams neteikta kokia nors reikšminga jų reikalauta informacija. Dovanojimo sutartis įregistruota viešajame registre.
51. Tokiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad skolininkė būtų suvokusi / žinojusi ar turėjusi žinoti, jog Dovanojimo sutartis pažeis kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teises ir / ar veikusi sąmoningai sunkindama kreditoriaus galimybes gauti atsiskaitymą pagal Paskolos sutartį. Įstatyme įtvirtinta skolininkės nesąžiningumo prezumpcija buvo paneigta ir konstatuota nesant pagrindo pripažinti, kad ginčo sandoris sudarytas tikslingai siekiant ir / ar ketinant neatsiskaityti su ieškove ir / ar užkirsti kelią prievolių išieškojimui Paskolos sutarties pagrindu. Actio Pauliana, kaip vienas išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, taikytinas užtikrinant kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą, todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo sandorio sudarymo laiką ir jo sudarymo metu buvusias aplinkybes bei po to sekusį kreditorių elgesį, pripažintina, kad šio teisinio instituto taikymas neatitiktų jo tikslų.
52. Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad Dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės pagal Paskolos sutartį, teisės, nes dėl jo skolininkė tapo nemoki ar ženkliai sumažino galimybes atsiskaityti su ieškove, taip pat buvo paneigta atsakovės nesąžiningumo prezumpcija ir nenustatyta, jog Dovanojimo sutarties sudarymo metu skolininkė žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad šia sutartimi galėtų būti pažeisti kreditoriaus pagal Paskolos sutartį interesai, nebuvo nustatytos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino
53. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentuoja, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidusi, nes pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jei prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui; ieškovės teigimu, prievolės terminas suėjo 2023 m. spalio 2 d., todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo Paskolos termino pabaigos; taip pat ieškovė apie Dovanojimo sutartį nurodo sužinojusi 2023 m., t. y. suėjus terminui grąžinti Paskolą, peržiūrėjusi skolininkės turimą registruotą turtą. Ieškovės teigimu, ji neturėjo pagrindo manyti, kad skolininkė, vos tik gavusi Paskolą, po nepilnų metų sugalvos atsisakyti savo turto ir perleisti jį dukrai.
55. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog nagrinėjamu atveju vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas.
56. Pirma, ieškovė, nustatydama ieškinio senaties termino pradžią, nepagrįstai remiasi CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, nes, kaip minėta, CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškiamam actio Pauliana ieškiniui specialioji norma nustato tiek sutrumpintą ieškinio senaties terminą, tiek šio termino pradžios momentą – pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
57. Antra, nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad sužinojimo apie ginčo sandorį momentas sietinas su paskolos termino pabaiga ir skolininkės neatsiskaitymu šiam terminui suėjus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Be to, tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, rūpestingai ir atidžiai veikiantis kreditorius turi galimybę savo teisių gynimu pasirūpinti nepriklausomai ir nesiejant su termino paskolai grąžinti pasibaigimu. Atitinkamai, prievolės vykdymo terminas savaime neturi įtakos sprendžiant dėl kreditoriaus sužinojimo / turėjimo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ieškinio senaties termino pradžią siejant su prievolės pagal Paskolos sutartį termino pabaiga, kaip prielaida kreditorei sužinoti apie ginčo sandorį, kaip kad nurodo ieškovė, iš bylos medžiagos matyti, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perėmė reikalavimo teises į skolininkę pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį, kurioje nustatytas terminas paskolai grąžinti pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 20 d. Jau šiam terminui pasibaigus, po daugiau nei keturių mėnesių ieškovė ir skolininkė pasirašė 2023 m. sausio 9 d. susitarimą dėl Paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsdamos paskolos grąžinimo terminą iki 2023 m. spalio 2 d. Taigi, apie tai, kad skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2022 m. rugpjūčio 20 d., jog skolininkė skolos nemoka ir pan., ieškovei buvo žinoma nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. Dėl to atmestini kaip faktinės situacijos neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad apie tai, jog skola nėra grąžinama ir yra prielaidos domėtis skolininkės turtine padėtimi, ji sužinojo tik 2023 m., suėjus pratęstam terminui grąžinti paskolą.
59. Trečia, pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, kaip minėta, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi, šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
60. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
61. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Dovanojimo sandoris sudarytas 2008 m. spalio 24 d., o ieškovė Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teises į skolininkę pagal Paskolos sutartį perėmė 2015 m. sausio 7 d. Veikdama kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas kreditorius, atlygintinai perimantis reikalavimo teises į skolininką pagal paskolos sutartį, ieškovė apie skolininkės turtinę padėtį sužinojo / turėjo sužinoti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu. Byloje nėra duomenų ir neįrodyta, kad atsakovės būtų slėpusios informaciją apie skolininkės turtinę padėtį, jos turimą turtą ar anksčiau sudarytus turto sandorius (tarp jų – ir Dovanojimo sutartį), taip pat neįrodyta, jog atsakovės (skolininkės) būtų prašyta pateikti tokią informaciją apie savo turtą ir pastaroji būtų atsisakiusi ją suteikti. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė, perimdama reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir nepasidomėdama apie skolininkės turtinę padėtį, veikė kaip racionalus ir pakankamai apdairus kreditorius. Atitinkamai, ji prisiėmė riziką dėl to, jog, kaip ji teigia, nesužinojo apie Dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta beveik prieš septynerius metus iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Be to, reikalavimo teisų perėmimas suponuoja, kad, kaip pabrėžia ir pati ieškovė, buvo perimtos prieš tai buvusių kreditorių teisės ir pareigos, o, kaip minėta, prieš tai buvę kreditoriai pagal Paskolos sutartį pretenzijų atsakovei dėl Dovanojimo sandorio nereiškė, ieškinio senaties terminas šiam sandoriui ginčyti buvo praėjęs iki tol, kol reikalavimo teises į skolininkę perėmė ieškovė.
62. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė apie Dovanojimo sutartį, kurią įvardija jos teises pažeidžiančiu sandoriu, turėjo sužinoti 2015 m. sausio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu, vėliausiai – 2022 m. rugpjūčio 20 d. pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. Ieškovė, perimdama reikalavimo teises ir / ar sudarydama susitarimą dėl paskolos termino grąžinimo termino pratęsimo ir, kaip ji nurodo, nepasidomėjusi skolininkės turtine padėtimi, veikė savo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas teismui 2024 m. sausio 22 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
63. Jei konstatuojamas ieškinio senaties praleidimo faktas, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį svarstytinas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė, sudarydama Reikalavimų perleidimo sutartį ir perimdama reikalavimo teises į skolininkę, neprivalėjo domėtis skolininkės turtine padėtimi, atsižvelgiant į sąžiningo, rūpestingo bei apdairaus kreditoriaus elgesio standartą, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
64. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, o byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis, t. y. nenustatyta pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.128 straipsniai, 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
65. Atsakovių atstovas, pripažinęs, kad ginčijamas sandoris sudarytas labai seniai ir ieškinio senaties terminas ,,turėtų būti taikomas“, šio termino taikyti neprašė. Tačiau, kaip buvo aptarta pirmiau, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat neįrodžius ir būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovių ir trečiojo asmens, prašiusio ieškinį atmesti, t. y. dalyvavusio byloje atsakovių pusėje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.
67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovėms bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
68. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
69. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 2 369,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 2, b. l. 75-77). Teismas, įvertinęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžio trukmę, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog trečiojo asmens prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 369,18 Eur išlaidoms teisinei pagalbai apmokėti.
70. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,28 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), iš ieškovės valstybei priteistina 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
71. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
72. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo ir / ar apsunkinimo (įkeitimo ar kt.) draudimo į atsakovei J. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Atsižvelgiant į CPK 150 straipsnio 2 dalį, šios laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje, kaip ir nurodyta teismo nutartyje jas taikant.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ ieškinį atsakovėms J. B. ir J. G. B. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (j. a. k.112040690) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ (j. a. k. 302541630) 2 369,18 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ (j. a. k. 302541630) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui šioje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo ir / ar apsunkinimo (įkeitimo ar kt.) draudimo į atsakovei J. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Latvelė