Nuorašas

                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-211/2017

Teisminio proceso Nr. 1-37-1-02021-2014-6

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.1.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

išteisintajam N. T.,

gynėjui advokatui A. R.,

nukentėjusiajam J. A.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei D. G.,

vertėjams Virginijai Malaiškienei, Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės (toliau – Prokurorė) bei nukentėjusiojo J. A. (toliau – Nukentėjusysis) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

N. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis laikotarpyje nuo 2014-11-21, 12.48 val. iki 2014-11-21, 14.15 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), būdamas savo sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „D“ (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. nuo apstiklinto šiltnamio nuėmė ir pagrobė 9 vienetus 50 cm x 135 cm dydžio šiltnamio stiklų bendros 94,99 eurų (328 Lt) vertės, nupjovė ir pagrobė 6 vienetus šiltnamio lietaus latakų metalinius laikiklius bendros 34,75 eurų (120 Lt) vertės bei nuėmė nuo ūkinio pastato mūrinės sienos ir pagrobė 6 m x 0,60 cm linoleumo juostą 28,96 eurų (100 Lt) vertės, priklausančius J. A., tuo padarydamas nukentėjusiajam J. A. (J. A.) bendrą 158,71 eurų (548 Lt) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais N. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Taip pat jis laikotarpyje nuo 2014-11-21, 12.48 val. iki 2014-11-21, 14.15 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), būdamas savo sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „D“ (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. nuo apstiklinto šiltnamio nuėmęs ir pagrobęs 9 vienetus 50 cm x 135 cm dydžio šiltnamio stiklų bendros 94,99 eurų (328 Lt) vertės, nupjovęs ir pagrobęs 6 vienetus šiltnamio lietaus latakų metalinius laikiklius bendros 34,75 eurų (120 Lt) vertės bei nuėmęs nuo ūkinio pastato mūrinės sienos ir pagrobęs 6 m x 0,60 cm linoleumo juostą 28,96 eurų (100 Lt) vertės, priklausančius J. A., tuo sugadino nedidelės vertės svetimą  nukentėjusiajam J. A. priklausantį turtą padarydamas bendrą 158,71 eurų (548 Lt) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais N. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu N. T. išteisino, motyvuodamas tuo, jog byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina N. T. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, kad N. T. padarė vagystę ir turto sugadinimą.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei priimti naują nuosprendį, kuriuo N. T. pripažinti kaltu  padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 mėn. bei įpareigoti 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. A., išskyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamąsias ir civilines bylas teismuose. Taip pat N. T. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 3 d. ir nuteisti jį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. A., išskyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamąsias ir civilines bylas teismuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 p., bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmė N. T. skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. A., išskyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamąsias ir civilines bylas teismuose.

Taip pat prašoma priteisti iš N. T. 158,71 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo J. A. naudai.

Prokurorės teigimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat, kad kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis ir menamomis versijomis, o byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientiso loginės sekos ir nepatvirtina N. T. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Prokurorės teigimu, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nukentėjusiojo J. A. bei liudytojo S. L. parodymai, taip pat daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys pagrindžia būtent išteisintojo nurodomas aplinkybes.

Analizuodama nukentėjusiojo parodymus, Prokurorė teigia, kad J. A. tiek teisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina vaizdo kamerų parodymai bei kita bylos medžiaga, taip pat jo pateiktos nuotraukos, esančios byloje. Prokurorė nurodo, kad byloje yra pateikta nukentėjusiojo nuotrauka, kad iki rekonstrukcijos tarp nukentėjusiojo šiltnamio ir N. T. garažo buvo 16-20 cm tarpas ir buvo lietaus latakas (nuotraukos foto 1924 kopiją prideda). Byloje yra pateikta nukentėjusiojo nuotrauka, kad 2014-11-21 N. T. vėl atidengė nukentėjusiojo ūkinio pastato mūrinę sieną (nuotraukos foto Nr. 1960 kopiją prideda). Taip pat byloje yra nukentėjusiojo pateiktos 2 nuotraukos padarytos 2016-11-22, kad 2014-11-21 N. T. pagrobė jo šiltnamio 9 stogo stiklus (2 nuotraukų foto 1954; foto 1957 kopijas prideda). Prokurorė teigia, kad šių nukentėjusiojo J. A. pateiktų nuotraukų Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje iš viso nevertino, o tai reiškia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nagrinėdamas byla buvo šališkas ir neobjektyvus.

Skunde taip pat teigiama, kad kritiškai ir kaip nepagrįstas vertintinas ir tas teismo nuosprendyje išdėstytas motyvas, kad nukentėjusysis į policijos pareigūnus kreipėsi praėjus laikui ir nebuvo paimti įtariamojo batų pėdsakai bei pirštų atspaudų pėdsakai. Prokurorė nurodo, kad 2014-11-21 d. buvo penktadienis, nukentėjusysis į savo sodo sklypą atvyko po 14 val., vakarop skambino į policiją, pareigūnai pareikalavo atvykti parašyti pareiškimo ir be pareiškimo į įvykio vietą nevyko. Buvo jau po darbo valandų, todėl nukentėjusysis pareiškimą pateikė pirmadienį. Kitą dieną po įvykio pasnigo, todėl nuimti batų pėdsakus ir pirštų atspaudų atspaudus ir galimybių jau nebuvo. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo J. A. parodymus patvirtina 2014-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo pateiktas kompaktinis diskas su jo sklype sumontuotas vaizdo kameros rodmenų 2014-11-21 medžiaga, tačiau teismas nukentėjusiojo net deramai neapklausė ir šių įrodymų neįvertino, kas vėl gi Prokurorės teigimu, rodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą. Šališkai ir neobjektyviai, pasak Prokurorės, buvo vertinami ir failai su nuotraukomis foto 1924; foto 1960; foto 1954; foto 1957; foto 1955, kuriose pavaizduota nukentėjusiojo J. A. sodo kiemo dalis, lietaus latakai, šiltnamis be stiklų (nuotraukas prideda). Nurodo, kad 2015-05-22 išteisintasis N. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė taip pat kompaktinį diską, kuriame aplanke foto 21-11-2014 matyti J. A. sodo šiltnamio sienos būklė – visi stiklai išimti ir siena užvirinta metalo lakštu. N. T. manymu kabliukai buvo nupjauti nežinomo asmens po 2014-11-21, nes jis po 2014-11-21 savo sklype nebuvo. Pasak Prokurorės, tokia įvykių seka rodo, kad 2014-11-21 laikotarpiu nuo 12.48 iki 14.15 val. išteisintasis N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad nors teismas laikė, kad liudytojo S. L. parodymai neturi įrodomosios reikšmės bylos aplinkybėms nustatyti, tačiau, Prokurorės teigimu, šio liudytojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, patvirtina nukentėjusiojo 2014-11-21 vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus bei paties išteisintojo pateikto kompaktinio disko medžiagą, t.y. patvirtina, kad N. T. padarė jam inkriminuojamas veikas. Skunde analizuodama minėtus parodymus, teigia, kad netikėti jais nebuvo pagrindo, kadangi juos, kaip logišką įvykių grandinę patvirtina nukentėjusiojo J. A. parodymai, vaizdo kamerų parodymai, įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės. Nurodo, kad 2015-05-22 N. T. pateiktame kompaktiniame diske (1 t. 99 b.l.) esančios nuotraukos (1 t. 115-120, 127 b.l.), tik patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo S. L. parodymus, kad J. A. sodo šiltnamio stiklai buvo nuimti nuo šiltnamio, nes nuotraukų segtuve pavadinimu „Foto 2210 by 22 10 2014“ (1 t. 126 b.1.) matyti, kad šiltnamio sienos pusėje, esančioje ties statomais pamatais, dalies stiklų nėra. Be to išteisintasis davė parodymus, kad jis tvarkėsi savo sklype ir naktį iš 2014-05-20 į 2015-05-21, kad J. A. jį fotografavo, tačiau nukentėjusysis davė parodymus, kad 2014-11-20 jis išvažiavo iš sodo ir atvažiavo kitą dieną po 14 val.

Pasak Prokurorės nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad išteisintasis tą dieną tvarkė savo sodo sklypą, būdamas šalia J. A. sodo sklypo ribos, t. y. jam priklausančių statinių, nuo kurių ir buvo pavogti kaltinime nurodyti daiktai ir sugadintas turtas, neįrodo jo veiksmuose vagystės ir turto sugadinimo požymių. Pateikta versija, kad jis kampiniu šlifuokliu nupjovė vandens latakų laikiklius, nuėmė nuo šiltnamio stiklus ir nuo sienos linoleumą, iš esmės liko paneigta bei prieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nuotraukos užfiksuotos 22 dieną, o kaltinime nurodyti daiktai pavogti 21 d., tačiau Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į sodą atvyko 2014-11-21 po 14 val., apžiūrėjęs šiltnamį dar peržiūrėjo vaizdo kamerų vaizdus, dar pabendravo su N. T., su kuriuo aiškinosi dėl šiltnamio stiklų, metalinių laikiklių bei linoleumo vagystės bei jo turto sugadinimo ir tik po to skambino policijai. Policijos pareigūnams nurodžius, kad jis turi atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą sprendžiant iš pareiškimo datos nukentėjusysis pareiškimą namuose rašė tuoj po įvykio. t.y. 2014-11-21. Visa tai užtruko. Atsižvelgiant į tai, kad lapkričio mėn. pabaigoje anksti pradeda temti logiška jog nukentėjusysis nuotraukas padarė kitą dieną kai buvo šviesu, o nuo šiltnamio nuimtų stiklų skyles uždengė lakštu.

Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo šališkas ir padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino išteisintojo N. T. parodymus kaip nuoseklius, neteisingai įvertino, kad nukentėjusiojo J. A. ir liudytojų S. L. parodymai, kad N. T. pagrobė J. A. turtą ir sugadino svetimą turtą yra nenuoseklūs, neteisingai nurodė kad S. L. gali būti suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi ir duoti tikrovės neatspindinčius parodymus, kad šių liudytojų parodymai nepatikimi, kad vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims ir šių liudytojų parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog kai kurie liudytojai yra nukentėjusiajam artimi asmenys, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jų duotus parodymus nepatikimais.

Pasak Prokurorės, N. T. neprisipažinimas vertintinas kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi teismas rėmėsi tik išteisintojo N. T. parodymais, nors tiek jis (Nukentėjusysis), tiek liudytojas S. L. ikiteisminiame tyrime bei teisme davė nuoseklius parodymus, juos užtvirtindami vaizdo įrašais, nuotraukomis. Teigia, kad daugiamečiai konfliktai tarp jo (Nukentėjusiojo) ir išteisintojo neišnyko, o atvirkščiai – tie konfliktai N. T. yra motyvas daryti nusikaltimus iš keršto, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Pasak Nukentėjusiojo, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad išteisintasis yra konfliktiška asmenybė, agresyvus (parodymų patikrinimo vietoje vaikščiojo su lazda, trukdydamas liudytojui duoti parodymus), teistas, baustas administracine tvarka, jam buvo paskelbta paieška. Nukentėjusiajam kyla klausimas, jeigu nekaltas, nepadarė nusikaltimo, vagystės, turto sunaikinimo, kodėl slapstėsi nuo teisėsaugos. Nurodo, kadangi N. T. iki 2015 m. gegužės mėn. slapstėsi nuo teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo atlikti būtiniausių ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl N. T. turėjo pakankamai laiko sunaikinti visus įkalčius.

Skunde Nukentėjusysis nurodo ir tai, kad kitų asmenų dalyvavimas nusikaltimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, to neužfiksavo ir kameros. Pasak, Nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis prieštarauja teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams.

Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusysis J. A. bei jo atstovė apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Išteisintojo N. T. gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį. Išteisintajam žodis   nebuvo suteiktas dėl teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados, kad šiuo metu  dėl jo psichinės būklės  jis negali būti apklausiamas  teismo posėdyje.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas bei tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo šališkas, neobjektyvus ir padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu N. T. veiksmų teisiniu vertinimu, įrodymu vertinimu, tuo prašydami priimti apkaltinamąjį nuosprendį N. T. atžvilgiu bei tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vertindamas byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir liudytojo S. L. parodymus. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė  nutartis Nr. 2K-359/2014). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). Prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismas nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų, vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kaltinimas ar nukentėjusysis, dar nereiškia, jog teismas buvo šališkas ir pažeidė įrodinėjimą bylos procese reglamentuojančias teisės normas.

Tikslu išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai N. T. išteisino, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nenustatyta.

Apeliantai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo N. T. buvo išteisintas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino N. T. parodymus kaip nuoseklius, tačiau išanalizavus skunduose nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, išteisintojo N. T., nukentėjusiojo J. A. ir liudytojų parodymus, kitą rašytinę medžiagą, matyti, kad išteisintasis N. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė savo kaltę ir paaiškino, kad 2014-11-21 buvo savo sodo sklype, kur tvarkė garažo pamatus (fundamentą), norėdamas juos, artėjant žiemos sezonui, uždengti. Teigė, kad tą dieną, jis turėjo perdėti plytas ir uždengti garažo duobę, o jos uždengimui panaudojo kampinį šlifuoklį, kuriuo atpjovė metalo kampus. Nurodo, kad pjaudamas šiuos metalo kampus, galimai buvo atsirėmęs į plytas ir į nukentėjusiojo J. A. šiltnamį (b.t. 2, b.l. 185-186).

Analogiški parodymai užfiksuoti N. T. apklausos protokole, apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 91-99). Papildomai jis nurodė, kad dar vasarą (datos neatsimena) kai išardė savo garažo sieną jis pastebėjo, kad J. A. šiltnamio sienos stiklai yra sutrūkę, suskilę, bet jis jų neišiminėjo. Taip pat jis pastebėjo, kad šiltnamio stikliniame stoge kelių stiklų nėra, vietoj jų buvo skylės, o ant žemės buvo daužyto stiklo šukės.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis N. T. taip pat parodė iš nukentėjusiojo J. A. nieko nevogęs, o tuos stiklus uždėjęs ant pastarojo šiltnamio nakčiai. Teigė, kad nukentėjusiojo šiltnamio stiklai taip lengvai nenusiima, nes yra pritvirtinti su mastika. Nurodė metalą pjaustęs tam, kad uždengti garažo duobę. Taip pat teigė, kad J. A. nuolat bando jį apkalbėti.

Taigi matyti, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, išteisintojo N. T. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo J. A. versiją patvirtina liudytojo S. L. apklausos, daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie protokolai N. T. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų niekaip nepatvirtina. Matyti, kad nukentėjusysis J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie sodo sklype buvusį asmenį jam tik po kelių dienų paskambinęs nurodė S. L. (b.t. 1, bl.l 32-33), tačiau minėtas liudytojas, apklausiamas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teigė J. A. skambinęs tą pačią dieną 2014-11-21, net kelis kartus, tačiau jam neprisiskambino, o maždaug po savaitės laiko pats J. A. jam paskambino. Liudytojas nurodė matęs N. T. sodo sklype dedantį stiklus, girdėjo jį pjaustant metalo elementus (b.t. 1, b.l. 58-59). Šie liudytojo S. L. parodymai, nors ir patvirtina faktą, kad N. T. 2014-11-21 buvo savo sodo sklype, šalia nukentėjusiojo J. A. sodo sklypo ribos bei dėjo stiklus, pjovė kampiniu šlifuokliu, tačiau šių veiksmų neneigė ir pats išteisintasis, detaliai nurodęs, kokius paruošiamuosius prieš žiemos sezoną darbus atliko tą dieną savo sodo sklype. Akivaizdu, kad liudytojo S. L. parodymai nei patvirtina nei paneigia N. T. kaltės. Juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp liudytojo S. L. ir išteisintojo N. T. vyksta ilgamečiai konfliktai, todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad minėtas liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Taip pat iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų, matyti, kad byloje dėl galimos nukentėjusiojo J. A. turto vagystės ir turto sugadinimo, nors ir buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, padarytos fotonuotraukos, tačiau krata atlikta nebuvo, taip pat nebuvo ieškota galimai pavogtų daiktų, todėl šie daiktai nebuvo rasti. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.t. 1, b.l. 7-11). Taip pat byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje būtų rasti ir paimti kaltininko avalynės pėdsakų pavyzdžiai bei pirštų antspaudai. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad buvo užfiksuoti tam tikri duomenys, kurie leistų neabejotinai nustatyti, kad būtent N. T. įvykdė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. A., atsakydamas į gynėjo klausimą patvirtino nematęs pas N. T. stiklų ir linoleumo. 

Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtos baudžiamojoje byloje pateiktos kompaktinėse laikmenose įrašytos nuotraukos bei vaizdo įrašai. Teismas nustatė, kad 2014-12-02 J. A. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktoje kompaktinėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše pavadinimu ,,20141121_14h15m_ch02“ užfiksuotas vaizdas, t. y. vaizdo kamera pritvirtinta toje pusėje, kur stovi namas, priekyje matyti du šiltnamiai. Iš namo, toje pusėje, kur pritvirtinta vaizdo kamera, išėjęs vyriškis nuėjo link šiltnamių pusės ir rusų kalba bendrauja su kitu vyriškiu, kurio matoma galvos dalis, veidas neįžiūrimas. Šis vyras, išėjęs iš namo, kurio pusėje pritvirtinta vaizdo kamera rusų kalba pasako kitam vyriškiui: ,,<...> pol čas varaval <...>“, girdimas pokalbio fragmentas. Tokiu būdu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad  J. A. tą dieną matė kaip N. T., būdamas šalia jo šiltnamio tvarkėsi savo sodo sklype, tačiau policijos pareigūnų iškarto nekvietė bei nesiėmė kitų veiksmų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo J. A. ir išteisintojo N. T. ilgai vyksta konfliktai, kilę dėl turto privatizavimo. Išteisintasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad J. A. nuolat bando jį apkalbėti sodų bendrijoje, kursto kaimynus prieš jį, rašo įvairius skundus, o ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad santykiai su N. T. nėra geri, kadangi yra daug bylų, tiek civilinių, tiek baudžiamųjų. Esant tokioms aplinkybėms, neatmetama tikimybė, kad nukentėjusysis J. A. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Priešingu atveju būtų sunkiai logiškai paaiškinami pastarojo veiksmai, kuomet matydamas ir stebėdamas kaip N. T. kilnoja neva jo stiklų lakštus, nesiima jokių veiksmų savo turtui apsaugoti. Tą patvirtina byloje esantis N. T. 2015-05-29 prašymas, skirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei V. Bracevičienei (b.t. 1, b.l. 174), kuriame išteisintasis papildomai paaiškino, kad nakties metu su savo stiklų lakštais uždenginėjo praėjimus iš J. A. sodo sklypo, o dienos metu, kad netrukdytų dirbti prie statomų garažo pamatų, stiklų lakštus užkeldavo ant J. A. šiltnamio stogo, kuris anot jo, buvo išteptas lipnia medžiaga, dėl ko, norėdamas nuimti nuo šiltnamio stogo savo stiklų lakštus, naudojosi specialiu kalteliu ir matė, kad tai darant jį filmavo J. A.. Čia vėl gi atkreipiamas dėmesys, kad išteisintojo pateikta versija, kad nukentėjusiojo J. A. stogas buvo išteptas lipnia medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu tikrinama nebuvo, todėl liko nepaneigta.

Iš nukentėjusiojo J. A. 2014-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo metu pateiktos kompaktinės laikmenos su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, matyti, kad nuotraukoje pavadinimu ,,?oto 1957“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.04“ ir ,,?oto 1954“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.01“ užfiksuota, kad ant šiltnamio stogo nėra dalies stiklų; ,,?oto 1937“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.04, 12.51“ matyti ant sienos uždėta linoleumo dalis, o ,,?oto 1960“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.17“ ir ,,?oto 1955“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.02“ užfiksuota, kad toje vietoje linoleumo jau nėra; ,,?oto 1924“ su nuoroda ,,Data taken 2014.10.30, 10.43“, matyti, kad yra vandens latakų laikikliai, o jau nuotraukoje pavadinimu ,,?oto 1969“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.24, 13.12“ dalies laikiklių nematyti (b.t. 1, b.l. 15-16). Pagrįstai apylinkės teismas dėmesį atkreipė į skirtingas nuotraukų užfiksavimo datas, kadangi paties nukentėjusiojo J. A. 2014-11-21 skunde nurodyta, kad vandens latakų laikikliai, šiltnamio stiklai bei linoleumo juosta pavogti 2014-11-21, nors nuotraukose apie tai, kad nebėra dalies šiltnamio stiklų ir linoleumo fiksuota 2014-11-22, o apie tai, kad nebėra dalies vandens latakų laikiklių užfiksuota tik 2014-11-24.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kuomet pagal teismo prašymą buvo ištirtos ir apžiūrėtos kompaktinės laikmenos ACME DVD+R bei FREESTYLE DVD+R, ištirtas jų turinys. Teismui pateiktame Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. N. rašte nurodoma, kad ACME DVD+R turinį sudaro aplankas pavadintas rusų kalba „???? ? ????? ?????????“ Aplanke yra nuotraukos ir vaizdo klipai. Kompaktinės plokštelės FREESTYLE DVD-R turinį sudaro aplankai ir viena nuotrauka, kurių sąrašas pateiktas (vaizdas Nr. 3). Aplanke „2014 07,10“ yra 5 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 4). Aplanke „20141023“ yra 3 bylos (vaizdas Nr. 5). Aplanke „20141121“ yra 6 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 6). Aplanke „fotografijos is telefono“ yra 2 nuotraukos (vaizdas Nr. 7). Aplanke „(duomenys neskelbtini) video“ yra 4 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 8). Aplanke „video is telefono“ yra 1 vaizdo klipas. (vaizdas Nr. 9). Vaizdo klipe „20141121_12h48m_ch02“, kuris yra aplanke „20141121“ matomas namo kiemo vaizdas. Vaizdo klipo kairiajame viršutiniame kampe yra laiko matuoklis. Kuomet laiko matuoklis rodo laiką 2014/11/21 12:50:55 matoma, kaip virš Šiltnamio stogo pakylą stačiakampis daiktas, (vaizdas Nr. 10). Vaizdo klipe „20141121_13h00m_ch02“, kuris yra aplanke „20141121“ matomas namo kiemo vaizdas. Vaizdo klipo kairiajame viršutiniame kampe yra laiko matuoklis. Kuomet laiko matuoklis rodo laiką 2014/11/21 13:18:46 matoma, kaip virš šiltnamio stogo kyla žiežirbų juosta (vaizdas Nr. 11) (b.t. 3, b.l. 122-149). Kolegijos nuomone iš šių duomenų taip pat negalima vienareikšmiškai ir neabejotinai konstatuoti N. T. atlikus jam inkriminuotus veiksmus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas išteisintojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, byloje esančius dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Nors pirmosios instancijos, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo tam tikrus ikiteisminio tyrimo trūkumus, tačiau pažymima, kad netinkamai organizuotas ikiteisminis tyrimas ir iš to sekusios kaltinimo spragos, nepaneigia kaltinamųjų nekaltumo prezumpcijos principo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendyje, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas N. T. pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., pagrįstai išteisino neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų ir konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išteisindamas N. T. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, savo išvadas motyvuotai pagrindė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu. Naikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį N. T. atžvilgiu apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ir nukentėjusiojo J. A. pareikštą civilinį ieškinį bei bylinėjimosi išlaidas.

Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje, kur N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 2017 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. aktas Nr. 75U-II-21/2017  patvirtina, kad nėra duomenų, kad N. T. 2014-10-04 sirgtų  lėtiniu ar laikinu  psichikos sutrikimu ,  bet šiuo metu  jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurio šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodoma, kad dėl tokios psichinės būklės N. T. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b.t. 3, b.l. 151-156). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad teisėjų kolegijai konstatavus, kad pastarasis nusikalstamų veikų nepadarė ir paliekant galioti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, klausimas dėl priverstinio gydymo reikalingumo N. T. nesprendžiamas.

Kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės bei nukentėjusiojo J. A. apeliacinius skundus.

Ši  nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai)                                                                                                             Stasys Lemežis                                            

                                                                                                                             Virginija Švedienė

                                                                                                                                        Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                               Laureta Ulbienė