Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-923/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11163-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 4.6.2.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,

nuteistojo M. S. gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu M. S. paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 12 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. S. per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. S. pripažintas recidyvistu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       M. S. nuteistas už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2025 m. kovo 30 d. apie 15.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia galva smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, po to abejomis rankomis sudavė jai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.45 val. namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. S. metu, tyčia rankomis sudavė jai ne mažiau 3 smūgius į galvą, ranka sugriebęs už jos dešinės rankos ją spaudė, bei koja spyrė jai į dešinę koją, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą ir tuo padarė jai minkštųjų audinių sumušimus nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodines kraujosruvas dešiniame rieše, bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį, sumažinant juo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir jos vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis buvo pripažintas recidyvistu. Skunde nurodoma, jog nuteistasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, iš buvusios santuokos išlaiko du mažamečius vaikus, su dabartine sutuoktine dar vieną. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad M. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nesunkų nusikaltimą yra aiškiai per griežta. Be to, nepakankamai įvertinęs M. S. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, apylinkės teismas nustatė per ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Toks terminas pažeidžia proporcingumo principą. Padaryta veika savo pavojingumu iš esmės neišsiskiria iš kitų tokios rūšies nusikalstamų veikų. Advokatas skunde taip pat akcentuoja, jog pagal naują BK 27 straipsnio redakciją teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu, ir toks sprendimas turi būti motyvuotas, bei teigia, kad apylinkės teismo nuosprendyje nėra jokių motyvų, dėl kurių M. S. turėtų būti pripažintas recidyvistu. Gynėjo nuomone, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir asmenybė nesuteikia tam tokių pagrindų.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio pateikė tik M. S. gynėjas, kuris neginčija nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ar jos kvalifikavimo. Advokatas taip pat neprašo keisti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės kitos rūšies bausme. Skunde nesutinkama tik su nustatytu laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir jos vykdymo atidėjimo terminu bei pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti nuteistąjį recidyvistu. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina būtent šiais aspektais.

Dėl M. S. pripažinimo recidyvistu

6.       Recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vertinant, ar M. S. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu, taip pat aktualus ir BK 97 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas.

7.       Remiantis byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (1 t., b. l. 85- 92) nustatyta, kad iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo M. S. atžvilgiu buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Neskaitant apskųstojo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, paskutinį kartą jis buvo teistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam už šį nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 11 d. ir šio įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu į Probuojamų asmens duomenų registrą M. S. buvo įtrauktas 2024 m. birželio 14 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis M. S. padarė laisvės atėmimo bausmės, kuri jam buvo paskirta už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. dar esant neišnykusiam teistumui ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog dėl smurtinio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo M. S. buvo pripažintas kaltu ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), įvykdymą. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką M. S. padarė ir 2015 m. liepos 6 d., tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nuteistasis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl vagystės. Taip pat paminėtina, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

8.       Atsižvelgusi į bendrą apelianto teistumų skaičių, ankstesnių tyčinių nusikalstamų veikų pobūdį, jų pakartotinumą, kas neabejotinai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti, o taip pat nustačiusi, kad šioje byloje jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas pilnametis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti M. S. recidyvistu. Nors nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vien tai nepaneigia šios išvados ir aplinkybių, kurias įvertinus ji buvo padaryta. Taip pat negalima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo pripažinti M. S. recidyvistu. Nuosprendžio 7 lape, prieš pat rezoliucinę jo dalį, yra pateikti nors ir glausti, tačiau pakankami bei aiškūs motyvai dėl tokio sprendimo priėmimo.

9.       Esant tokioms išvadoms, skundas šioje dalyje, t. y. dėl prašymo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. pripažintas recidyvistu, netenkinamas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio

10.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11.       Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

12.       Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. M. S. už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismas paskyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Parinkdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtas buvo panaudotas tyčia, siekiant išsiaiškinti asmeninius santykius, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas įvertino ir jo asmenybę – nuosprendyje pažymėta, jog praeityje M. S. teistas, nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 100), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 82), VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre lankėsi 2006 metais, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80).

13.       Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį parinkta bausme, tame tarpe ir jos dydžiu. Nors nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis dirba, nėra baustas už administracinius nusižengimus, tačiau šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos, ignoruojant kitus byloje esančius duomenis, neigiamai apibūdinančius jo asmenybę. Kaip jau minėta, iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo M. S. atžvilgiu buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, be to, du kartus jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Viso jis yra įvykdęs penkis nusikaltimus, kuriais buvo pasikėsinta į kito žmogaus sveikatą, pastaruoju metu tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro vis dažniau. Be to, M. S. teistas ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taip pat pažymėtina, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais už smurtines nusikalstamas veikas nuteistajam buvo skirtos viešųjų darbų bei laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Vis tik, iš ankstesnių teistumų M. S. nepasimokė, jam skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis įvykdė ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau ir bausmės, kuri jam buvo paskirta už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo įvykdytas atsitiktinai.

14.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, vis tik, M. S. pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Analizuojamos nusikalstamos veikos, o kartu ir nuteistojo didesnį pavojingumą šiuo atveju atskleidžia ir tai, kad fizinį smurtą prieš sutuoktinę M. S. vartojo net keletą kartų per vieną dieną, jai buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis 2025 m. kovo 30 d. apie 15.40 val. tyčia smūgiavo sutuoktinei galva į veidą, po to rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.45 val. jis rankomis sudavė jai dar ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, ranka sugriebęs už jos dešinės rankos ją spaudė bei koja spyrė jai į dešinę koją. Dėl tokių M. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nustatyti ir sužalojimai (minkštųjų audinių sumušimai nosyje, dešiniame žande ir dešinės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame rieše bei dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje), kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

15.       Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, parinkdamas kaltininkui bausmės rūšį ir dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, kai nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme formaliai nurodė prisipažįstantis kaltu, tačiau jis pateikė savo įvykių versiją, kuri neatitinka pirminių nukentėjusiosios paaiškinimų bei kitų byloje surinktų duomenų. M. S. tikino, jog pirmojo, dienos metu įvykusio konflikto su sutuoktine metu, jis ją apglėbė ir jie abu kartu krito ant grindų, dėl ko galėjo jai suduoti smūgį į galvos sritį. Tai yra nuteistasis neigė, jog smūgį galvą nukentėjusiajai į veidą jis sudavė tyčia, kaip ir nepatvirtino to, jog po to rankomis sudavė jai smūgius į galvos sritį. Taip pat jis neigė vakare įvykusio barnio metu sudavęs sutuoktinei smūgius į galvą, ranka sugriebęs ir spaudęs jos dešinę ranką, nurodydamas, jog galėjo tik įspirti sutuoktinei į koją. Nuteistasis taip pat laikėsi pozicijos, jog nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo. Taigi, M. S. nepripažino didžiosios dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bandė įrodyti, kad jo smurtiniai veiksmai nebuvo tyčiniai, dėl ko BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalies punkte numatytos aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai nelaikė lengvinančia jo atsakomybę. Tokia nuteistojo pozicija, kurios jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog M. S. kritiškai nevertina savo poelgio, realiai bei nuoširdžiai dėl jo nesigaili, į ką taip pat turi būti atsižvelgta sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės (kokia ir kokio dydžio bausmė jam turėtų būti paskirta) klausimą.

16.       Svarstant, ar yra pagrindas skirti nuteistajam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nuteistajam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Kadangi nuteistasis, dar neatlikęs šios bausmės, įvykdė naują tame pačiame straipsnyje numatytą nusikaltimą, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti sutrumpinus jam skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, akivaizdu ir tai, kad valstybės atsakas tokioje situacijoje, kai nuteistas asmuo padaro naują analogišką nusikalstamą veiką, turi būti griežtesnis.

17.       Taigi, įvertinusi nuteistąjį, jo padarytą nusikaltimą, jo pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tyčia, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių santykį, taip pat atsižvelgusi į anksčiau nuteistajam taikytų bausmių neefektyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkio, nėra per griežta, neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo reikalavimų. Ši bausmė tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54, 61 straipsniai).

18.       Apeliaciniame skunde, prašydamas sutrumpinti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymo atidėjimo terminą, gynėjas nurodo, kad M. S. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, be to, jis išlaiko du mažamečius vaikus iš pirmosios santuokos, su dabartine sutuoktine augina dar vieną vaiką. Tačiau byloje nėra nei nuteistojo darbovietės pateiktos charakteristikos, nei duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, jog M. S. prisideda prie savo vaikų bei dabartinės sutuoktinės vaiko išlaikymo. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir kartu su apeliaciniu skundu ar apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu. Taigi šios aplinkybės, jų reikšmė paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiui net nesvarstomos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

19.       Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, parenka teismas. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas paprastai parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

20.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nusprendė atidėti jos vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigodamas nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Kodėl atideda M. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, apylinkės teismas nenurodė.

21.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi M. S. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi ir pati pripažino provokavusi nuteistąjį konfliktui, pastarojo elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo (duomenų apie laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 30 d. iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos naujas jo padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus nėra gauta), tai, kad nuteistasis dirba. Taip pat darant tokią išvadą atsižvelgiama ir į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę, galimybę jais per atitinkamą laikotarpį pasiekti bausmei keliamus tikslus. Pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės vykdymo atidėjimo terminas šiuo atveju daugiau nei du kartus viršija pačią laisvės atėmimo bausmės trukmę, kas pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam sudalyvavus elgesio pataisos programoje per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tikslinga dar daugiau nei 2 metus jį įpareigoti būti namuose nakties metu bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, kai nusikalstama veika buvo įvykdyta ne nakties metu, jos padarymo niekaip neįtakojo ir tai, ar nuteistasis dirbo, ar ne. Tačiau tuo pačiu kolegija pažymi, jog tai nereiškia, jog pastarųjų dviejų įpareigojimų paskyrimas apskritai laikytinas netikslingu. Priešingai, šie įpareigojimai, ypač nuteistojo buvimas nustatytu laiku namuose, gali užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti jo elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius tikslus, kadangi tokiu būdu bus iš dalies apribota jo laisvė judėti neribotai, kas nuolat jam primins, jog elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, turi pasekmes, kad jis turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Tačiau to pasiekti pakanka ir trumpesnio laikotarpio – 1 metų 6 mėnesių. Ankstesniu nuosprendžiu M. S. bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, šio instituto taikymo metu jis padarė naują nusikaltimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas šiuo atveju turi būti bent 6 mėnesiais ilgesnis.

22.       Dėl to, kas nurodyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1, 2 punktai), nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinant iki 1 metų 6 mėnesių.

Kiti klausimai

23.       Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas skirtingais nuosprendžiais M. S. paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). M. S. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2025 m. kovo 30 d., t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis. Vis tik, šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, nes šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisymas pablogintų nuteistojo padėtį (skundžiamu nuosprendžiu į M. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį, o atliktos bausmės įskaitymas BK 64 straipsnyje nenumatytas), ką draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, dėl to nesant prokuroro ar nukentėjusiosios apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo M. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:

M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Likusiose dalyse Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos                                                                                Odeta Gruodienė

       Lina Lesinskienė

       Aušra Vingilė