LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023  m.  gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-1007-894/2023 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Kamesta“ 643 299,37 Eur pradinio finansavimo sumą, 161 353,58 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

I.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. eB2-41-894/2023), kurios duomenys patvirtina, jog restruktūrizavimo byla UAB „Kamesta“ iškelta 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 258 589,48 Eur bei 191 298,77 Eur reikalavimai, iš viso 449 888,25 Eur. 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas RUAB  „Kamesta“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą atsakovei – restruktūrizuojamai įmonei. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 643 299,37 Eur pradinio finansavimo sumą ir 161 353,58 Eur palūkanas. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ sudarytos Koncesijos sutarties ir grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 konstatuota aplinkybe, kad Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės ir kad ne ieškovė yra skolinga UAB „Kamesta“, bet UAB „Kamesta“ skolinga kreditorei 1 043 618,17 Eur. Ieškovės reikalavimas yra dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei. Ieškinys yra paduotas Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam atsakovės restruktūrizavimo bylą.

5.       Teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog ieškovo reikalavimai atsakovui, kuriam iškelta restruktūrizavimo bylą, atsiradusieji iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, turi būti sprendžiami specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)) nustatyta tvarka ir turi būti reiškiami atsakovo restruktūrizavimo byloje, todėl ieškovės ieškinys, kuriame reiškiamas turtinis reikalavimas atsakovei dėl skolos (pradinio finansavimo sumos) ir palūkanų priteisimo yra teismingas Kauno apygardos teismui, tačiau ieškovės ieškinys atsakovei negali būti nagrinėjamas kaip atskiras ginčas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas) ir turi būti nagrinėjamas kaip ieškovės turtinis reikalavimas atsakovei, pareikštas atsakovės restruktūrizavimo byloje pagal specialaus įstatymo – JANĮ normas. Ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei, nors ir reiškiamas ieškinyje, iš esmės yra ieškovės turtinis reikalavimas atsakovei restruktūrizavimo byloje, todėl ieškovės ieškinio pareiškimas vertintinas kaip prašymas dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

6.       Teismas nustatė, kad kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje teikė prašymą dėl papildomo 757 330,79 Eur (643 299,37 Eur skola ir 114 031,42 Eur palūkanos) finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kauno apygardos teismas 2022  m. lapkričio 3 d. nutartimi kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-1287-881/2022) Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

7.       Teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei yra tapatus ieškovės (kreditorės) reikalavimui pareikštam atsakovės restruktūrizavimo byloje: šalys yra tos pačios – šalis pareiškusi reikalavimą Kauno miesto savivaldybės administracija ir RUAB „Kamesta“ – šalis kurios atžvilgiu reikalavimas pareikštas, reikalavimo dalykas yra tas pats – 643 299,37 Eur skola (pradinio finansavimo suma) ir 5 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 643  299,37 Eur skolos, kurių dydis skaitine išraiška kiekvienu atveju skiriasi tik dėl to, kad ieškinyje palūkanos skaičiuojamos iki ieškinio pateikimo dienos, o prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje palūkanos skaičiuotos iki prašymo padavimo dienos. Tiek ieškinio reikalavimas, tiek ir prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis: reikalavimas kildinamas iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ sudarytos Koncesijos sutarties bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 padaryta išvada, kad Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl kreditorės kaltės ir kad ne kreditorė yra skolinga UAB „Kamesta“, bet UAB „Kamesta“ skolinga kreditorei 1 043 618,17 Eur.

8.       Nustatęs, kad ieškovės ieškinio pareiškimas atsakovei yra tapatus ieškovės pareikštam prašymui dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau  –  ir  CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

II.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškinys pareikštas remiantis kasacinio teismo išaiškinimas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ieškinį. Kasacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 yra išaiškinęs, kad laiku nepateikti kreditoriniai reikalavimai nepasibaigia, o gali būti realizuoti (vykdomi) restruktūrizavimo bylai pasibaigus. Kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, nėra siejama su tuo, kad kreditorius gali pareikšti tokį reikalavimą (ieškinį) tik po restruktūrizavimo proceso pabaigos. Ieškovės vertinimu, yra nustatytas apribojimas tik tokią savo reikalavimo teisę realizuoti – atlikti išieškojimo veiksmus, bet ne reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo. Būtent vadovaujantis šia praktika, RUAB „Kamesta” restruktūrizavimo byloje Kauno apygardos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą padidinti 2022 m. rugsėjo 9 d. kreditorinį reikalavimą, kuris buvo pareikštas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 nurodytus prejudicinius faktus byloje dėl nuostolių, be kita ko, nurodant, kad pasibaigus RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo procesui, Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų realizuoti teisę reikalauti iš RUAB „Kamesta“ sumokėti skolą, jei tam būtų nustatytas teisėtas pagrindas. Atsižvelgusi į Kauno apygardos teismo restruktūrizavimo byloje priimtą nutartį ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovė nusprendė pateikti ieškinį ir taip atgauti Lietuvos apeliacinio teismo 2022  m.  kovo  22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 nurodytą skolą.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas, vietoje to, kad priimtų skundžiamą nutartį ir paneigtų ieškovės teisę į teisminę gynybą, galėjo (ir turėjo) imtis kitų būdų, užtikrinant tiek ieškovės, tiek UAB „Kamesta“ interesus. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, pasinaudodamas CPK 163–164 straipsniais galėjo priimti ieškinį ir sustabdyti bylą iki kol bus užbaigta restruktūrizavimo byla, kas tuo pačiu leistų užtikrinti proceso koncentruotumą bei ekonomiškumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė ieškovės teisę į teisminę gynybą – ieškovę paliko be forumo, kuriame ji galėtų būti išklausyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).

12.       Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK  279  straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

13.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį) konstatavęs ieškinio tapatumą kreditoriaus finansiniam reikalavimui, apeliantės pareikštam RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje.

14.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byla (civilinės bylos Nr. eB2-41-894/2023). Restruktūrizavimo byla RUAB „Kamesta“ iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, įskaitant Kauno miesto savivaldybės administracijos 258 589,48 Eur bei 191 298,77 Eur finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2019  m.  gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui. 

15.       2022 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teisme gautas apeliantės prašymas, kuriuo apeliantė prašė: 1) atnaujinti terminą pateikti prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą; 2) apeliantės finansinį reikalavimą, patvirtintą RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje padidinti 757 330,79 Eur (643 299,37 Eur skola ir 114 031,42 Eur palūkanos) suma. Prašyme nurodė, kad finansinis reikalavimas kilo iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB  „Kamesta“ sudarytos Koncesijos sutarties bei yra grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022, kurioje, apeliantės teigimu, konstatuota, kad RUAB „Kamesta“ yra skolinga apeliantei 1 043 618,17 Eur.

16.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo dėl termino prašymui patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje pateikti atnaujinimo ir prašymą patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą atmetė. Nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pasibaigus RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo procesui, apeliantė galėtų realizuoti teisę reikalauti iš RUAB „Kamesta“ sumokėti skolą, jei tam būtų nustatytas teisėtas pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1287-881/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

17.       2023 m. gegužės 12 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės RUAB „Kamesta“ 643 299,37 Eur skolą, 161 353,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus kildino iš 2005  m.  rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ sudarytos Koncesijos sutarties bei grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022.

18.       Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus, ieškovės atskirojo skundo argumentus, vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį pripažino tapačiu jos prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, apeliantės pareikštam RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje, kuriam pateikti Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi neatnaujino termino ir kurį šiuo pagrindu atsisakė patvirtinti.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, jog yra tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

20.       Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 20 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012  m.  birželio  13  d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). 

21.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio ir apeliantės 2022  m.  rugsėjo  9 d. RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje pareikšto finansinio reikalavimo tapatumą, nustatęs, kad: 1) ginčo šalys yra tos pačios, kadangi šalis pareiškusi reikalavimą yra apeliantė, o šalis kurios atžvilgiu reikalavimas pareikštas – RUAB „Kamesta“; 2) tiek ieškinio, tiek finansinio reikalavimo dalykas yra tas pats, t. y. 643 299,37 Eur skola (pradinio finansavimo suma) ir 5 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 643 299,37 Eur skolos iki ieškinio (finansinio reikalavimo) pateikimo dienos; 3) tiek ieškinio reikalavimas, tiek ir prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis: reikalavimas kildinamas iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ sudarytos Koncesijos sutarties bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022  m.  kovo  22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 nurodytų faktinių aplinkybių. Nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl apeliantės ieškinio ir kreditorinio reikalavimo tapatumo nepritartina.

22.       Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek ieškinio, tiek kreditorinio reikalavimo šalys ir dalykas yra tapatūs, nėra pagrindo laikyti tapačiomis ieškinyje ir prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apeliantei teikiant ieškinį, atsirado nauja teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kuri neegzistavo jai teikiant prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. nebuvo priimta įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo dėl termino prašymui patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje pateikti atnaujinimo. Kadangi pripažįstant ginčus tapačiais turi būti nustatytas ginčo šalių, dalykų ir faktinių pagrindų tapatumas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčų faktinis pagrindas skiriasi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčus laikė tapačiais ir atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad šioje faktinėje situacijoje  pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  3K-7-327-915/2018 pateiktą išaiškinimą, kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo byloje, suteikiama teisė, pasibaigus restruktūrizavimo procesui, realizuoti savo teisę ir išsiieškoti skolą, tačiau tai savaime nereiškia, kad ir reikšti atsakovei ieškinį dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos RUAB „Kamesta“ iškėlimo, ji gali tik jau pasibaigus restruktūrizavimo procesui. 

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, pagal kurį restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei įmonių restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis įstatymas nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami įmonių bankroto klausimus reglamentuojančiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-269-684/2016, 26 punktas).

25.       Atitinkamai, restruktūrizavimo byloje nerealizuota kreditoriaus teisė į savo reikalavimo patenkinimą turi būti pripažįstama ne tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo procesas baigiasi nesėkmingai ir įmonei iškeliama bankroto byla, bet ir sėkmingo restruktūrizavimo atveju – kai restruktūrizavimo procese restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka atsiskaitoma su visais kreditoriais ir bendrovė toliau tęsia įprastą veiklą.

26.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės teiginius, kad aukščiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią apeliantei, kurios prašymas atnaujinti terminą prašymui patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje pateikti, buvo atmestas, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš restruktūrizuojamos įmonės (atsakovės).

27.       Aptariamame kasacinio teismo išaiškinime nurodyta, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta. Taigi aptarta kasacinio teismo nutartis negali būti aiškinama taip, kad panaikintų kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teisę pasibaigus restruktūrizavimo procesui. Nors kasacinis teismas kreditoriaus reikalavimo teisės, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kuri nebuvo patvirtinta restruktūrizavimo byloje, realizavimo galimybę siejo su restruktūrizavimo proceso pabaiga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarto pobūdžio kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimas (realizavimas) neturėtų būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip apimantis ne tik galimybę išsiieškoti skolą vykdymo procese, t. y. vykdymo veiksmų inicijavimą restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu, tačiau apimantis ir teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Darytina išvada, kad pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, kreditorius, kurio finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje nebuvo patvirtintas dėl praleisto naikinamojo termino pareikšti reikalavimą restruktūrizavimo procese, šios teisės nebegali įgyvendinti būtent restruktūrizavimo procese, tačiau jis nepraranda teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš restruktūrizuojamos įmonės, nes tiek skolininkės prievolė, tiek kreditorės reikalavimo teisė dėl vykstančio skolininkės restruktūrizavimo proceso savaime nesibaigia. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad tokiu atveju iki restruktūrizavimo proceso pabaigos kreditorė negali savo reikalavimo teisės įgyvendinti priverstinai, t. y. inicijuodama vykdymo procesą. 

28.       Priešingas aiškinimas galėtų lemti neigiamas pasekmes kreditoriui, kuris ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, siekdamas atitinkamą teisę įgyvendinti restruktūrizavimo procese (teismo sprendimu konstatavus jo teisę į tam tikrą skolą, pateikė prašymą atnaujinti terminą papildomam finansiniam reikalavimui pareikšti ir pareiškė patį reikalavimą) – dėl vykstančio restruktūrizavimo proceso gali pasibaigti ieškinio senaties terminas, kurio atnaujinimo klausimą vėlgi turėtų spręsti teismas.

29.       Be to, pritarus skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam ieškinio tapatumo restruktūrizavimo byloje pareikštam finansiniam reikalavimui vertinimui, iš tiesų būtų paneigta apeliantės teisė restruktūrizavimo byloje atsisakytą tvirtinti reikalavimą atskirame ieškinyje pareikšti ne tik šiuo metu, tačiau ir bet kada ateityje, nes tiek šalys, tiek ginčo dalykas, tiek, pasak teismo, faktinis ieškinio pagrindas, ir ateityje išliktų tapatūs, o tai jau lemtų teisės aktuose nenumatytą prievolės pasibaigimo pagrindą ir paneigtų kasacinio teismo pripažįstamą kreditoriaus teisę reikalauti skolos priteisimo tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo procese atitinkamas reikalavimas nebuvo pareikštas ar patvirtintas.

30.       Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, t. y. ginčas tarp ieškovės ir RUAB ,,Kamesta“ buvo išnagrinėtas vėliau negu restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas ir RUAB ,,Kamesta“ skolos ieškovei egzistavimo faktas buvo nustatytas tik priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, kai jau buvo suėjęs naikinamasis terminas reikšti (tame tarpe ir padidinti) kreditorių finansinius reikalavimus restruktūrizavimo procese, o ieškovės siekis įgyvendinti savo teisę į skolą būtent restruktūrizavimo byloje buvo nepatenkintas ne dėl pačios teisės neturėjimo, o dėl praleisto naikinamojo termino, konstatuotinas faktinių aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) esminis pasikeitimas, lemiantis šio ieškinio skirtingumą nuo restruktūrizavimo byloje reikšto prašymo.

31.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą (kadangi byloje nenustatytas ginčo faktinio pagrindo tapatumas), todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti.

32.       Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės pateiktą ieškinį atsisakė priimti, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinio priėmimo klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                       Rasa Gudžiūnienė