Administracinio nusižengimo byla Nr. II-132-834/2020

                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00310-2020-2

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 14.14; 21.10.4.

                                                     (S)                

dalyvaujant pareiškėjo N. O. atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

nukentėjusiajam I. V. ir jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui,

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui Miroslav Moisevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. O. (toliau Pareiškėjas) atstovaujamo  advokato Valdo Bugelevičiaus (toliau – Pareiškėjo atstovas), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

n u s t a t ė :

Institucija 

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad su nutarimu nesutinka, kadangi ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto ar kitų administracinių nusižengimų nepadarė ir todėl jo atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena turėjo būti nutraukta. Paaiškino, kad Pareiškėjui priklausantys arkliai yra laikomi nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų ar kitų asmenų teisių ir interesų. Jis yra jaunas ūkininkas, tačiau padedant jo tėvui J. O. arklius visada laiko tinkamai, saugiai ir tvarkingai, juos nuolatos prižiūri, tinkamai ir kokybiškai šeria, jie yra sveiki ir stiprūs. Visi arkliai yra laikomi ir ganomi aptvertose teritorijose bei plotuose, be kita ko, naudojant ir sertifikuotą elektrinį piemenį, dėl ko nėra jokios galimybės arkliams išeiti už tokios teritorijos ribų, nebent kitų asmenų būtų tyčia sugadinami aptvarai, elektrinis piemuo ar kitaip neteisėtai tam sudaromos sąlygos. Jokie jo arkliai nei nutarime nurodomomis 2020 m. vasario 7, 9 d., nei kokiu nors kitu laiku niekada nėra buvę I. V. teritorijoje, juo labiau ėdę jo parašus ar padarę kokios nors žalos. Jam priklausantys arkliai bei jų laikymo/ganymo sąlygos ne kartą buvo tikrintos įvairių pareigūnų, tačiau jokie susiję pažeidimai niekada nebuvo nustatyti. Be to, visi jam priklausantys arkliai turi reikiamus dokumentus ir yra teisės aktų nustatyta tvarka pažymėti elektroninėmis mikroschemomis, kuriose, be kita ko, yra saugojama informacija apie arklių savininką. Jeigu jam priklausantys arkliai iš tiesų būtų buvę I. V. teritorijoje, pagal elektronines mikroschemas būtų buvę galima patikrinti ir nustatyti, kam šie konkretūs arkliai priklauso. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nei elektroninių mikroschemų informacijos, nei kokių nors kitų pagrįstų ir objektyvių duomenų, galinčių leisti teigti, jog 2020 m. vasario 7 d. bei 2020 m. vasario 9 d. I. V. teritorijoje buvo būtent Pareiškėjui priklausantys arkliai, kaip nurodo Pareiškėjo atstovas, nėra. Skunde pažymėjo, kad Pareiškėjo žiniomis, 2-3 km spinduliu apie įvykio vietą yra registruota apie 10 arklių bandų, taip pat veikia dvi jojimo mokyklos, kurios yra arčiausiai įvykio vietos ir I. V. ūkio/teritorijos. Net jeigu ir būtų užklydę kokie nors arkliai 2020 m. vasario 7 d. ar 2020 m. vasario 9 d. į I. V. teritoriją, yra būtina tiksliai, teisingai ir pagrįstai nustatyti ne tik pačią arklių užklydimo aplinkybę, bet ir tai, kam būtent konkrečiai tokie arkliai priklauso, kas yra jų savininkas. Pareiškėjui priklausantys arkliai nei 2020 m. vasario 7 d., nei 2020 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) I. V. priklausančioje žemės sklypo teritorijoje nebuvo, nieko neapgadino ir jokios materialinės žalos I. V. nepadarė. Jeigu iš tiesų kokie nors arkliai nurodytu laiku ir buvo I. V. teritorijoje, tokiu atveju turėjo būti nustatytas tikras ir teisingas tokių arklių savininkas. Prašo teismo panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną jo, N. O., atžvilgiu nutraukti.

Institucija

Teismo posėdžio metu ( 2020-06-18) Pareiškėjas papaaiškino, kad nesutinka, kad tai jo arkliai. Jo arkliai yra prižiūrimi, aptverti elektriniu piemeniu ir niekada nėra pabėgę iš zonos. Juos prižiūri atsakingi asmenys ir aplink juos yra aptvertas elektros piemuo. Pas jį niekada arkliai nepabėga. Jis iš vis nežinojo, kad jie buvo pabėgę. Sužinojo tik tada, kai gavo baudą. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, protokolą gavo. Į posėdį nevyko dėl karantino. Arkliai aptvare būna visą parą. Aplink yra labai daug arklių. Nuotraukose fiksuoti ne jo arkliai, nepanašūs į jo. Jo arkliai pilki. Pagal ūgį nuspręsti nuotraukoje sunku.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad šis asmuo (N. O.) čia ne prie ko. Tik tiek, kad arkliai registruoti jo vardu. Veterinarija užregistravo jo vardu. Pirmą kartą susipažino su N. O.. Viskam vadovauja tėvas (J. O.). Mano, kad tėvas neturėtų kišti sūnaus. Jis (nukentėjusysis) žino, kad vyresnis prižiūri. Arklius turi specifiškai prižiūrėti. Jis negali komentuoti prižiūrėjimo. Daug nusižengimų užfiksuota. Žarnoje buvo paruošti mišiniai. Arkliai pragriaužė maišą. Buvo užtverta piemeniu. Ten buvo vakuuminė sistema, kuri turėjo išbūti ilgiau. Pragraužus teko greičiau sumaitinti. Nežino ar N. O. pagrįstai nubaustas. Nenori sakyti, ko nežino. Arkliai perrašyti sūnui, nors jis ne prie ko. Tėvas viskam vadovauja. Nusižengimo padarytos nuotraukos. 4 val. jis (nukentėjusysis) pradeda melžti karves. Arkliai protingi, naktį išeina ir paskui patys grįžta į tvartą. Kitų arklių aplink nėra. Kitų laisvų, žiemojančių arklių nėra. Jie kiekvieną naktį išeidavo. Jis sužinojo iš darbininkų apie arklius. Yra ir filmuotos medžiagos. N. V. matė, pirmoji atvažiuoja ir dar atvažiuoja budėtojas. Ji telefonu paskambino jam (nukentėjusiajam) ir pranešė. Aplink arklių nėra, bet kitų ūkių yra. Jie labai prižiūri savo arklius. Jie žiemai išveža arklius. N. O. ūkio arklius yra matęs ir kitur. Nuo jo iki arklių atstumas apie 1 km. Pamatęs arklius, žinojo, kad ten N. O. arkliai. Pamatęs neskambino jam (N. O.), nes ryšio nepalaiko. Jį (nukentėjusį) veterinarinė tarnyba informavo, kad tai N. O. arkliai. Santykiai nekaimyniški. Dėl žalos kreipėsi visur. Šie arkliai turi iškirtinius požymius. Jie mandri arkliai, ateina kai tamsu, išeina kai šviesu. Jie maži, neaukšti. Kaip žemaitukai. Kitų ūkių arkliai vidutiniški, mokymams jodinėti skirti. N. V. dirba pagal darbo sutartį. Jis (nukentėjusysis) laiko karves. Laiko karves, kur arkliai aplankė, prie aptvaro. Apie 200 galvijų turi. Jo karvės negalėjo pradurti rulonų. Žiemą jis turi 2 val. leisti pasiganyti. Pas jį tvarte jos laikomos laisvai. Jis neleidžia žiemą į lauką karvių, nes pas jį jos palaidos būna tvarte. Arklių dantys kaip žmonių. Grūdai rudenį buvo susandėliuoti į vamzdį. Žiemai, specialiai elektrinį piemenį, prie rulonų, įjungia. Pagal rulonų sugadinimą būdinga, kad arklių tai padaryta. Karvė kanda tik iš viršaus, per 3 kartus. Arklys iš karto pilnai. Yra nuotraukų, kad stovi arkliai prie rulonų. Pas jį puse karvių be ragų. Rulonas 1.20 ant 1.10. Rytą pareigūnams atvykus arkliai buvo netoliese, pareigūnai matė arklius. Pareigūnai matė, kad arkliai buvo lauke, už kalno. Pareigūnams nurodė arklius. Sakė iš kur jie, kieno jie. Pareigūnai vėliau vyko pas (duomenys neskelbtini), gal po savaitės. Visi kviečiami pareigūnai žino, tuos (duomenys neskelbtini) arklius, jų teigimu ne kartą vyko. Atvykę vaikščiojo du vyrai. Jis (nukentėjusysis) prieš N. O. nieko neturi, jo arklius prižiūri tėvas ir liudytojai gyvenantys pas (duomenys neskelbtini). Jie visur yra žinomi. Iš agentūros negauna jokios paramos. Arkliai registruoti (duomenys neskelbtini). Arkliai jam padarė žalą.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirma nukentėjusysis yra parašęs ne vieną skundą dėl palaidų arklių. Pagal tuos įvykius nuvykę pareigūnai padarė nuotraukas prie pašarų ir rulonų. Pirminiame pareiškime nebuvo aišku, antrame buvo aišku. Tiriant medžiagą buvo apklaustas galimas savininkas J. O., jis nurodė, kad sūnui registruoti arklai. Tai laukiniai arkliai, pateikė arklių dokumentus, registracijos nuotraukas. Sulygus su aprašymu, duomenimis ir nuotraukomis panašu, kad tai panašūs arkliai . Tai reti arkliai, nekiekvienas juos turi. N. O. vardu registruoti arkliai. Jis teigė, kad jo arkliai pririšti ir niekada nepabėgo. Iš veterinarijos tarnybos Institucija gavo pranešimą, kad buvo pradėta teisena dėl nepriežiūros arklių. Atliko patikrinimą ir nemažai nusižengimų, neskųsta. Todėl institucija padarė išvadas, kad tai (duomenys neskelbtini) arkliai. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas parodė, kad patikrinti arklius sudėtinga, jis turi savo pasą, čipą labai sudėtinga sutikrinti. Taip pat užtikrinti visas sąlygas patikrinimui. Atvykus nučipuoti būtų sudėtinga. Jie turi išskirtinį požymį, laukiniai arkliai. Visų kitų (ūkių) jie neapvažinėjo ir netikrino, neapžiūrėjo. Daugiau kituose ūkiuose netikrino arklių. Iš interneto yra surinkta medžiaga ir yra padaryti palyginimai. Kitokie ekspertiziniai patikrinimai nebuvo atlikti. Kai formino protokolą, nebuvo arklių, nes jie buvo jau pabėgę. Nuoraukos darytos naktį, o pareigūnai atvyko ryte. Nebuvo kam nuimti čipų ir patikrinti. Įvykyje tik dvi nuotraukos buvo. Nuotraukas gavo pareigūnai atvykę į įvykio vietą iš nukentėjusiojo. Atvykę susirinko visą informaciją. Nuotraukos ekspertizės nedarė. Į įvykio vietą vyko L. J. ir D. R.. Ar tą dieną buvo filmuota, negali atsakyti. Tą dieną buvo keli įvykiai. Į įvykio vietą 2020 m. vasario 9 d. taip pat vyko ir A. M.. Vaizdo medžiaga automobilyje nebeišaugota. Saugoma tik kelis mėnesius. Dienos metu vyko A. M.. Vaizdo medžiagos neturi, nes nebuvo išsaugota. Per ilgas laiko tarpas praėjo, o ,,Body kameromis” mėnesį įrašas saugomas. Patvirtinčių duomenų surinkta pakankamai. Nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti.

N. O. skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos gyvūnų laikytojų pareigos: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju N. O. Institucija nubaudė dėl to, jog galimai jam priklausantys palaidi arkliai, be priežiūros, 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. vasario 9 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini) I. V. priklausančioje žemės sklypo teritorijoje, apgadino siloso rulonus, kukurūzus, žarną. Buvo padaryta materialinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyvių duomenų patvirtinančių, jog minėti arkliai priklauso N. O. byloje nėra. Iš byloje esančių nuotraukų, darytų tamsiu paros metu negalima identifikuoti, jog nuotraukose vaizduojami arkliai priklauso N. O.. Tai viena. Antra. Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojų J. R. ir A. K. parodymų matyti, kad Pareiškėjo arkliai yra aptverti aptvare, naudojant elektrinį piemenį. Tai, kad N. O. arkliai būna aptverti elektriniu piemeniu, matyti ir iš Institucijos atsiliepime nurodomo 2020 vasario 21 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas faktas, kad ganykla aptverta veikiančiu elektriniu piemeniu. Tame pačiame nutarime pažymėta, jog nuskanavus vieno arklio mikroschemą nustatyta, kad priklauso N. O.. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog iš to paties atsiliepimo matyti, kad buvo suskaičiuoti 25 arkliai, kai registruotas tik 21 arklys.  Į įvykio vietą atvykęs liudytojas (pareigūnas) D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad matė arklius I. V. sklype, tačiau jų neįsiminė, nes matė arklius nubėgant. Liudytoja apklausta N. V. teismo posėdžio metu parodė, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į nukentėjusiojo sklypą dėl ten atklystančių arklių, tačiau detaliai arklius, kurie būtent priklausytų N. O., nenurodė. Trečia, iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kokie ir kiek Pareiškėjui priklauso arklių, tačiau minėti duomenys nėra informatyvus ta prasme, jog teismui nėra galimybės identifikuoti nuotraukose atvaizduoti arklių. Arklius galima identifikuoti tik pagal poodines mikroschemas, kurios plika akimi nėra matomos (2003 m. birželio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymas ,,Dėl ūkinių gyvūnų lankymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo). Be to, teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nuvykę į iškvietimą dėl be priežiūros palaidų arklių, kurie niokojo nukentėjusiojo turtą, turėjo imtis aktyvių priemonių, o būtent: fiksuoti specifinius arklių išvaizdos požymius ne tik iš nugaros, bet ir iš priekio, šonų, fiksuoti arklių elgsenos ypatumus – kuria kryptimi jie nubėga ir pan., esant galimybei palaidus arklius sugauti tam, kad būtų galima nustatyti arklių savininką, nes savininkas nustatomas identifikuojant arklių poodines mikroschemas, t. y. jas nuskaitant specialiais skaitytuvais. Tiek iš bylos medžiagas, tiek iš liudytojų parodymų matyti, jog matant arklius nubėgant, nebuvo imtasi priemonių patikrinti N. O. vardu registruota arklių banda yra aptvare, aptvaras ar aptvaras yra išlaužtas. Nors institucija savo atsiliepime nurodė, jog nuo 2020-01-13 dienos kai buvo aptiktas pažeidimas nesutaisė išlaužtų kuoliukų, kurie laiko elektrinį piemenį ko pasekoje 2020 m. vasario 9 ir 10 d. ištrūkę iš ganyklos arkliai padarė žalą. Tačiau teismas šiuo apsektu pažymi, jog institucija nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, jog tomis dienomis pareigūnai būtų tikrinę ar aptvaras yra sutaisytas ir ar visi N. O. arkliai yra aptvare. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta -ferma, esanti (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) pastato ir užfiksuota, jog matosi žalios ir baltos spalvos pašarų ritiniai. Aštuonis žalios spalvos ir devyni baltos spalvos yra sugadinti. Šios užfiksuotos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog buvo apžiūrėta tik nukentėjusiajam priklausanti teritorija. Be to pažymėtina, jog nė vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo kategoriškai nurodyti, jog nuotraukoje užfiksuoti arkliai priklauso būtent N. O.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja N. V. nurodė, tik (duomenys neskelbtini) pavardę. Tačiau šiuo aspektų svarbu pažymėti ir tai, jog 2020 m. vasario 7-9 dienomis tiek N. O., tiek K. O. vardu buvo registruoti tos pačios veislės arklių. Be to, iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento pateikto rašto matyti, jog  (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 7-9 dienomis buvo registruota 69 Latvijos vietiniai ir vietiniai arkliai skirtingais bandų numeriais. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paminėtas institucijos atsiliepime pažymėta, jog nuskanavus vieno arklio mikroschemą nustatyta, kad priklauso N. O.. Pažymėtina, jog iš to paties atsiliepimo matyti, kad buvo suskaičiuoti 25 arkliai, kai registruotas tik 21 arklys. Tai gi šiuo atveju neatmetama galimybė, kad galėjo būti priklydę ir kitos bandos arkliai. Taip pat iš nuotraukų matyti, jog prie pašarų rulonų akivaizdžia matosi 5-6 arkliai. Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, jog prie pašarų rulonų stovi arkliai, tačiau nėra pateiktų , jokių neginčytinų įrodymų, jog minėti arkliai priklauso N. O..

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-110-1073/2020). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad nukentėjusiajam I. V. materialinės žalos padarė N. O. priklausantys arkliai. Todėl vadovaujantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, asmenį nubausti, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena N. O. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas,

n u t a r ė :

N. O. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį N. O. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2020-09-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priedus, tai yra gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašų originalus, saugomus voke prie bylos grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentui.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                            Vaida Sinkevičienė