Civilinė byla Nr. 2S-1433-611/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei I. A..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovai UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę I. A. sudaryti sąlygas įvertinti trūkumų pašalinimo kokybę. Ieškinio užtikrinimui  prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti remonto darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nustatyta atliktų darbų kokybė. Mano, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, uždraudė atsakovei atlikti remonto darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nustatyta atliktų darbų kokybė. Teismas nurodė, kad pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas ieškovų teisių gynimo būdas, todėl tenkino ieškovų prašymą. Pažymėjo, jog egzistuoja grėsmė, kad neuždraudus atsakovei atlikti remonto darbų bute, ieškovai nebeturės galimybės įrodyti, kad didžiąją dalį reikiamų darbų jie jau yra atlikę.

Atsakovė I. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį. Pažymi, jog ieškovai patikslintu ieškiniu pradėjo reikšti atsakovės atžvilgiu naują civilinę bylą, kadangi patikslintame ieškinyje nurodė visiškai kitas faktines aplinkybes, kuriomis grindė pirminį ieškinį. Patikslintas ieškinys negalėjo teismo būti priimtas, kadangi tai prieštarauja LR CPK 227 str. 1 d. normų imperatyvioms nuostatoms. Pabrėžia, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 sprendimu ieškovams UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo numatyta besąlyginė pareiga per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjo dienos atlikti sprendime aptartus defektų pašalinimo darbus; o ieškovams neatlikus teismo sprendime išvardintų darbų per nustatytą 30 dienų terminą, ar atlikus juos netinkamai, atsakovei buvo numatyta teisė atlikti šiuos darbus ieškovų sąskaita, solidariai išieškant iš ieškovų darbų kainą. Atsakovė nurodė, jog uždraudęs atlikti darbus jos bute teismas faktiškai užkirto kelią įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui. Mano, jog toks uždraudimas prieštarauja LR CPK 18 str. nustatytam įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui ir vykdytinumui. Teigia, jog ieškinys nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog teismas nemotyvavo, kodėl egzistuoja grėsmė, kad neuždraudus atsakovei atlikti remonto darbų bute, ieškovai nebeturės galimybės įrodyti, kad didžiąją dalį reikiamų darbų jie jau yra atlikę. Be to, jokie remonto darbai pas ieškovę bute nebuvo ir nėra atliekami.

Ieškovai atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisinę ir faktinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pabrėžė, jog patikslinto ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) liko tas pats, t.y. ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas patekti į ginčo butą. Pažymėjo, jog priešingai nei teigia apeliantė, jos pačios nepagrįsti veiksmai, nebendradarbiavimas su trūkumus šalinančia šalimi ir konfliktinis elgesys užkerta kelią įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Mano, jog atsakovė, atsisakydama bendradarbiauti su ieškovais, piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkina procesą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstas įrodymais ir pirmosios instancijos teismo nutartis – nemotyvuota. Taip pat pažymima, jog nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų priemonių – neuždraudus atsakovei atlikti remonto darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gali kilti ekspertui, o tuo pačiu vėliau ir teismui, sunkumų nustatant ieškovų atliktų darbų vertę, šalinant trūkumus, kadangi negalima objektyviai bus nustatyti padarytų trūkumų, ant viršaus atlikus kitus remonto darbus. Kiti atsakovės nurodyti atskirojo skundo argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacine tvarka peržiūrima būtent minėta teismo nutartis, o dėl ieškinio priėmimo pagrįstumo ar paties ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimai nėra ir negali būti šios apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir ištyrė įrodymus, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Dėl šių priežasčių atsakovės I. A. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, iš jos valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96str.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. A. 9,85 Lt (devynis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

Teisėjos                                                                                               Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Neringa Švedienė