Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-449/2016

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00161-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.5.1.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teisėjų Aloyzo Kruopio, Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui,

gynėjui R. D.,

išteisintajam K. B.,

              teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

              K. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją) (dėl dokumentų klastojimo ir  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2010 m. rugpjūčio 24 d.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.),

              K. B. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

              Lietuvos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              K. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) viršininku, pasinaudodamas tarnyba priešingais tarnybai interesais, suklastodamas tikrą dokumentą ir juo disponuodamas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija, o būtent 2010 m. rugpjūčio 23 d. 20 val. 34 min, ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinės užduoties, vairuodamas asmeninį automobilį „Mercedes Benz E240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto, 37 km per valandą viršijo leistiną greitį, dėl to jam buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2010-08-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-24 tarnybinį pranešimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis 2010-08-23 kartu su kitais (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus vykdė operatyvinę užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), kad šios užduoties vykdymo metu buvo naudojamas netarnybinis transportas – automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad visi šioje užduotyje dalyvavę asmenys nurodyti (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus darbo paskirstymo žurnale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad būtent šios užduoties vykdymo metu (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto, 20 val. 30 min greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršytas leistinas vairavimo greitis, ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2010-08-24 tarnybinį pranešimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudojo, jį 2010-08-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikdamas susipažinti (duomenys neskelbtini) AVPK vadovams, po to remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo ir administracinės veiklos grupės specialistas 2010-09-10 priėmė nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju. Taip K. B. piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas, išvengė administracinės atsakomybės ir tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijos ir pareigūnams visi asmenys lygūs“, 1992-06-24 K. B. duotą ir pasirašytą Policijos pareigūno priesaiką, 1997-07-02 „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo “ Nr. VIII-371 3 straipsnio 2, 3 punktų nuostatas, numatančias, kad  asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto <...>, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti“; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto nuostatas, numatančias, kad „tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais : pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo“, 4.14 punkto nuostatas, numatančias „vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto“, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Lietuvos policijai.

Be to, K. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) viršininku, turėdamas pareigą užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymąsi, kontroliuoti kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir teisėtumą, taip pat, kad kiti darbuotojai laikytųsi įstatymų, nurodymų ir įsakymų vykdydami jiems pavestas funkcijas, be to, būdamas viešu asmeniu, kurio priklausomybė policijai nėra įslaptinta, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-06-08, pasinaudodamas tarnyba priešingais tarnybai interesais, savo asmeninėms reikmėms naudodamas turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinėms pareigoms atlikti, suklastodamas tikrus dokumentus ir jais disponuodamas bei apgaule panaikindamas savo turtinę prievolę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija, o būtent :

1) Laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-06-02, pažeisdamas 2012-04-20 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ 3.4 punkto nuostatas, numatančias, kad „<...> kai nustatoma, kad tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų naudojimas nenusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, atliekamas tarnybinis patikrinimas ir nustačius, kad įstaigai padaryta žala, išlaidų skirtumą (žalą) policijos įstaigų finansų padaliniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnyje nustatyta tvarka išskaičiuoja iš vartotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio <...>“, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012-12-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7.4.2 punkto nuostatas, numatančias, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas „kontroliuoja <...> kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir pagrįstumą, vykdo jų apskaitą, atsiskaito už šį darbą (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko pavaduotojui, kuruojančiam (duomenys neskelbtini) veiklą, tvirtina šių lėšų nurašymą ir vykdo einamąją finansų kontrolę“, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-04-30 asmeniniais tikslais, nesusijusiais su jo tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu, tai yra tarptautiniams skambučiams, pramoginio turinio paslaugoms, naudodamas tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip viršydamas jam, kaip (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkui, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012-04-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą ir iš (duomenys neskelbtini) AVPK valdomų asignavimų apmokamą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą (2,90 EUR/10,00 Lt kiekvieną mėnesį), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas vieninga tyčia, analogiškais veiksmais, siekdamas asmeninės turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2013-08-05 iki 2014-06-02 suklastodamas tikrus dokumentus – tarnybinius pranešimus bei jais disponuodamas, išvengė tarnybinės ir materialinės atsakomybės, apgaule panaikino 208,86 EUR (721,16 Lt) sumos savo turtinę prievolę taip padarydamas Lietuvos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 208,86 EUR (721,16 Lt) turtinę žalą, tai yra :

– laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 kartus paskambinęs į Airiją (3 skambučiai dukrai G. B.) už 7,65 EUR (26,40 Lt) sumą, 6 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 8,69 EUR (30,00 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 16,33 EUR (56,40 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2013-08-05 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. birželio mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 14,03 EUR (48,45 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2013-08-05 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2013-08-05, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2013-08-05 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. J., o jis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 14,03 EUR (48,45 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 14,03 EUR (48,45 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;

– laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-07-31 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 16,22 EUR (56,00 Lt) sumą, 5 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 7,81 EUR (26,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 24,02 EUR (82,95 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2013-08-26 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 24,62 EUR (85,00 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2013-08-26 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2013-08-26, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2013-08-26 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini)AVPK viršininko pavaduotojui R. J., o šis nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 24,62 EUR (85,00 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 24,62 EUR (85,00 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;

– laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 15,29 EUR (52,80 Lt) sumą, 4 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 7,23 EUR (24,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 22,52 EUR (77,75 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2013-09-24 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 20,26 EUR (69,94 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2013-09-24 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2013-09-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2013-09-24 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini)AVPK viršininko pavaduotojui R. J., ir šis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos  išlaidos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 20,26 EUR (69,94 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 20,26 EUR (69,94 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;

– laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-09-30 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 20,39 EUR (70,40 Lt) sumą, 5 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 7,81 EUR (26,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 28,19 EUR (97,35 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2013-10-21 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 22,97 EUR (79,31 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini)3-iojo skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po ko minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2013-10-21 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2013-10-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2013-10-21 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. J., o jis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 22,97 EUR (79,31 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 22,97 EUR (79,31 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;     

– laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 12,28 EUR (42,40 Lt) sumą, 6 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 1 kartą – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 9,01 EUR (31,10 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą 21,29 EUR (73,50 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2013-11-21 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 18,94 EUR (65,38 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-io skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečiojo skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2013-11-21 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2013-11-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2013-11-21 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. Š., o jis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką, savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 18,94 EUR (65,38 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 18,94 EUR (65,38 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;

– laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 14,60 EUR (50,40 Lt) sumą, 4 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 5,79 EUR (20,00 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 20,39 EUR (70,40 Lt) suma, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 minėtu tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu 8 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 10,89 EUR (37,59 Lt) sumą, 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 4 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 6,36 EUR (21,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 17,24 EUR (59,54Lt) suma ir laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 minėtu tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu 8 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 20,62 EUR (71,20 Lt) sumą, 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 4 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 6,36 EUR (21,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą 26,98 EUR (93,15 Lt) suma, iš viso nurodytais laikotarpiais viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 64,61 EUR (223,09 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2014-02-17 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) ir 2014-06-02 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2014 m. sausio mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 15,70 EUR (54,21 Lt) suma, o 2014 m. balandžio  mėnesį viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 42,38 EUR (146,33 Lt) suma, intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-io skyriaus tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečiojo skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po ko minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2014-02-17 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) ir 2014-06-02 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, 2014-02-17 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) 2014-02-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2014-02-17 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. Š., o jis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką, savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“, o 2014-06-02 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2014-06-02 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. S., o jis nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką, savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Kitos paslaugos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 58,08 EUR (200,54 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo turtinę prievolę sumokėti 58,08 EUR (200,54 Lt) sumą iš asmeninių lėšų;

– laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 kartus paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 16,22 EUR (56,00 Lt) sumą, 4 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir  gavęs pramoginio turinio paslaugas už 5,79 EUR (20,00 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą 22,01 EUR (76,00 Lt) suma ir laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-03-31 minėtu tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu 11 kartų paskambinęs į Airiją dukrai G. B. už 21,09 EUR (72,81 Lt) sumą, 5 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2 kartus – trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavęs pramoginio turinio paslaugas už 11,86 EUR (40,95 Lt) sumą bei taip viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 32,95 EUR (113,76 Lt) suma, iš viso nurodytais laikotarpiais viršijęs jam suteiktą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą 54,96 EUR (189,76 Lt) suma, siekdamas asmeninės turtinės naudos tyčia suklastojo tikrą dokumentą  –  2014-04-22 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2014 m. vasario, kovo mėnesiais viršijo jam suteiktą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą 49,97 EUR (172,54 Lt) suma intensyviai naudodamas  (duomenys neskelbtini) 3-iojo skyriaus tarnybinį  mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbui su užduočių iniciatoriais, ryšiui palaikyti su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais ir šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu; po to minėtą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2014-04-22 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) panaudojo, jį 2014-04-22, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kartu su minėto tarnybinio pranešimo pagrindu surašytu 2014-04-22 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (išslaptinta) pateikdamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. Š., o jis, nežinodamas apie K. B. daromą nusikalstamą veiką, savo rezoliucija davė sutikimą kompensuoti minėtą viršytą tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Kitos paslaugos“; taip K. B. neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas 49,97 (172,54 Lt) sumai padengti ir taip apgaule panaikino savo prievolę sumokėti 49,97 EUR (172,54 Lt) sumą iš asmeninių lėšų.

2) Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-06-08, pažeisdamas 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „(duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių“ 23 punkto nuostatas, numatančias, kad „(duomenys neskelbtini) aps. VPK darbuotojai skirtomis (duomenys neskelbtini) aps. VPK  transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti“, turėdamas pareigą vadovautis 1999-11-25 Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme Nr. VIII-1443 įtvirtintu principu „Būtina žinoti“, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas vieninga tyčia, analogiškais veiksmais, siekdamas asmeninės naudos, neturėdamas teisės asmeniniais tikslais, nesusijusiais su jo tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu, naudojosi tarnybiniais automobiliais „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys išslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), skirtais specialiosiosm užduotims vykdyti, jų priklausomybė policijai įslaptinta ir jų duomenys sudarė valstybės paslaptį, o būtent :

– 2013-11-30, ne tarnybos tikslais, kartu su drauge G. D. vyko tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, iš (duomenys neskelbtini) miesto į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), o 2013-12-01 parvežė šiuo automobiliu draugę G. D. į (duomenys neskelbtini) miestą;

– 2014-02-01 neteisėtai nurodė (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus darbuotojui G. B., kurio priklausomybė policijai sudarė valstybės paslaptį, nuvežti savo dukrą G. B. iš (duomenys neskelbtini) miesto į Rygos oro uostą, Latvijos Respublikoje, dėl to G. B., vykdydamas neteisėtą K. B. nurodymą, tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, nuvežė G. B. į Rygos oro uostą, Latvijos Respublikoje;

– 2014-02-03 apie 10.35 val. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atvyko į (duomenys neskelbtini)AVPK vidinį kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini);

– naktį iš 2014-03-04 į 2014-03-05 laikė tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, ties savo gyvenamąja vieta, adresu: (duomenys neskelbtini),  ir ten buvo išdaužtas automobilio galinis lango stiklas;

– 2014-03-11, apie 17.00 val., laikė tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, ties jam nuosavybės teise priklausančiu namu, adresu: (duomenys neskelbtini);

– 2014-03-08, 2014-03-21, 2014-04-04, 2014-05-02, 2014-05-16, 2014-06-07 ne tarnybos tikslais,  tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, vyko iš (duomenys neskelbtini)miesto pas draugę V. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), bei 2014-03-09, 2014-03-22, 2014-04-05, 2014-05-03, 2014-05-17, 2014-06-08 grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą;

– 2014-04-04, apie 12.00 val., darbo metu tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, futbolo klubo (duomenys neskelbtini) reikalais vyko iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini)miestą, iš ten kartu su drauge V. L. vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, ir ten jis nuo 16.55 val. restorane „(duomenys neskelbtini)', esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvavo futbolo federacijos susirinkime;

– 2014-05-09 neteisėtai nurodė (duomenys neskelbtini)AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus darbuotojui, kurio duomenys sudarė valstybės paslaptį (neišslaptinta), vykti futbolo klubo (duomenys neskelbtini) reikalais iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą pas (duomenys neskelbtini) futbolo federacijos direktorių M. J., dėl to (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus darbuotojas, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, vykdydamas neteisėtą K. B. nurodymą, tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, nuvyko į (duomenys neskelbtini)miestą, ten susitiko su M. J. bei perdavė K. B. duotus futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus;

– 2014-05-17, apie 12.50 val., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtu specialioms užduotims vykdyti, jo duomenys sudarė valstybės paslaptį, iš (duomenys neskelbtini) miesto, nuo (duomenys neskelbtini) namo, nuvežė futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ futbolininkus į (duomenys neskelbtini) mieste vyksiančias futbolo varžybas;

Taip K. B., nesilaikydamas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, sudarė kitiems asmenims, neturintiems leidimo susipažinti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, sąlygas, esant kurioms pastarieji galėjo sužinoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, iššifruoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys išslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), kurių duomenys sudarė valstybės paslaptį, priklausomybę policijai ir pareigūnus, kurie vykdė specialiąsias užduotis, bei taip sutrikdyti (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus darbą, dėl to, paaiškėjus jo neteisėtiems veiksmams, minėti automobiliai nedelsiant turėjo būti keičiami kitais automobiliais.

3) Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012-12-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 7.4.2 punkto nuostatas, numatančias, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas „kontroliuoja <...> kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir pagrįstumą, vykdo jų apskaitą, atsiskaito už šį darbą (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko pavaduotojui, kuruojančiam SUB veiklą, tvirtina šių lėšų nurašymą ir vykdo einamąją finansų kontrolę“, būdamas futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, 2014-05-30 laikotarpiu nuo 15 val. 15 min iki 15 val. 33 min, (duomenys neskelbtini) AVPK tarnybinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini),  savo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas – 101,37 EUR (350,00 Lt), jas sumokėdamas V. P. už futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus.

Taip K. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, savo asmeninėms reikmėms naudodamas turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, klastodamas tikrus dokumentus ir jais disponuodamas, apgaule panaikindamas savo turtinę prievolę bei taip pažeisdamas 1992-06-24 K. B. duotą ir pasirašytą Policijos pareigūno priesaiką, 1999-11-25 Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2 straipsnio 13 punkto nuostatas, numatančias, kad „įslaptintos informacijos apsauga – apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas siekiant išvengti įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo“, 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, kad „<...> įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga susipažinti su įslaptinta informacija. Asmeniui gali būti patikėta tokios apimties įslaptinta informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti“, 1997-07-02 Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 punktų nuostatas, numatančias, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto <..>“, „nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti“, „nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai“, „nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai“, 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto nuostatas, numatančias, kad „tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo“, 4.6, 4.14, 4.21 punktų nuostatas, numatančias, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi „saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo“, „vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto“, „neskelbti informacijos, kuri policijos pareigūnui patikima tarnybos metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti“, 2010-05-06 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-361patvirtintų Tipinės policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkto nuostatas, numatančias, kad „policijos įstaigos darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti“, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-12-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7.3.5 punkto nuostatas, numatančias, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas „užtikrina <...> (duomenys neskelbtini) įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymąsi“, 7.4.1, 7.4.3 punktų nuostatas, numatančias, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas „kontroliuoja <...> kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavedimų, nurodymų, Lietuvos generalinio komisaro ir (duomenys neskelbtini) aps. viršininko įsakymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių biuro ir kriminalinės žvalgybos reikalavimų“, „kontroliuoja <...> (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo intensyvumą, efektyvumą bei darbo drausmę“, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Lietuvos policijai bei 208,86 EUR (721,16 Lt) turtinę žalą Lietuvos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas K. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją) (dėl dokumentų klastojimo ir  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2010 m. rugpjūčio 24 d.) išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), taip pat teismas K. B. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją) (dėl dokumentų klastojimo ir  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2010 m. rugpjūčio 24 d.), teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje surinkta medžiaga nepaneigia kaltinamojo parodymų, kad jis 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) mieste vykdė pasiruošimą žvalgybinės paieškos veiksmams, kurie nenurodomi darbo paskirstymo žurnale. Apie tokius žvalgybiniams veiksmams atlikti paruošiamuosius veiksmus, kurie neregistruojami darbo paskirstymo žurnale, nurodė ir liudytoju apklaustas Lietuvos kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) III valdybos viršininkas D. M.. Taigi esant sunaikintai operatyvinės veiklos užduočiai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamasis tarnybiniame pranešime (1 t., 23 b. l.) nurodydamas, jog 2010-08-23 vykdė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KTB APGT skyriaus užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo 2010-08-24 tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą. Teismo nuomone, byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog kaltinamasis nevykdė tarnybiniame pranešime nurodytos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), užduoties ar pasirengimo užduoties vykdymui. Be to, nustatyta, kad su šiuo K. B. tarnybiniu pranešimu buvo supažindinti ir (duomenys neskelbtini) VPK vadovai, turintys teisę disponuoti slapta informacija, po to, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė (duomenys neskelbtini) apskr. VPK viršininko pavaduotojas R. J., jis suderino su vadovais, kad K. B. nebūtų baudžiamas administracine tvarka (3 t., 98–99 b. l.) Kaltinamojo teiginiai, jog jis vykdė tarnybines pareigas, nepaneigti byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis tarnybiniame pranešime nenurodė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kaip nutarime nurodė (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro specialistas V. Č., tai yra jog K. B. viršydamas leistiną greitį veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Šis (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro specialisto priimtas 2010-09-10 nutarimas nepanaikintas, o tai reiškia jokiais procesiniais dokumentais nepaneigti kaltinamojo parodymai apie jo vykdytą pasiruošimą operatyviniams veiksmams atlikti. Vertinant nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – kvalifikuojančio požymio buvimą – žalos padarymą valstybei klausimą, atsižvelgtina į tai, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams po tarnybinio pranešimo surašymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padaryto dokumento suklastojimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau nebuvo jokios informacijos apie galbūt padarytą žalą, tuo labiau didelę, valstybei ir Lietuvos policijai, kaip nurodyta kaltinime. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis po tarnybinio rašto surašymo neatliko jokių veiksmų, kuriuos galima vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos. Teismas nenustatė, kad K. B. būtų kaip nors daręs įtaką policijos pareigūnams priimti atitinkamą sprendimą, tai yra būtų prašęs, reikalavęs ar nurodęs (duomenys neskelbtini) APVK vadovų kelių policijos biuro pareigūnams jo atžvilgiu nepradėti administracinės teisenos. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad K. B. kaltė suklastojus tarnybinį pranešimą ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi neįrodyta, todėl K. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją) (dėl dokumentų klastojimo ir  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2010 m. rugpjūčio 24 d.) išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl nusikaltimų, numatytų, BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinime nurodytais veiksmais K. B. padarė didelę žalą valstybės interesams ir Lietuvos policijai. Teismas padarė išvadą, kad K. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., ir jį pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują nuosprendį.

Dėl K. B. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją)

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išteisinimo motyvais. Prokuroro nuomone, teismas vienu atveju pasisakydamas, kad K. B. turi būti išteisinamas neįrodžius pastarojo kaltės suklastojus tarnybinį pranešimą ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi (nenustačius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme) bei būtent šiuo pagrindu priimdamas savo galutinį sprendimą, iš esmės pripažino, kad K. B. veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų tiek BK 300 str. 1 d., tiek BK 228 str. 2 d., požymiai. Kitu atveju, pasisakydamas, jog K. B. galimai padarytoje veikoje galimai nėra vieno iš piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo, jau vienos iš veikų požymių nebeįžvelgia. Taigi prokuroras daro išvadą, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą ir nurodydamas šiam sprendimui priimti reikšmingus skirtingus pagrindus, prieštaravo pats sau.

Todėl, įvertinus teismo padarytas išvadas dėl aukščiau nurodytų veikų, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuotos K. B., matyti, kad iš esmės teismas savo išvadas grindė ne ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visuma, o būtent pagrinde rėmėsi tik išteisintojo K. B. parodymais, jo pateikta versija apie įvykio aplinkybes, į nuosprendį įtraukdamas išteisintajam palankius duomenis, todėl teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Remiantis teismine praktika rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, neapima padarinių atsiradimo, o objektyvieji sudėties požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš minėto BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, užtikrina normalią ir teisingą dokumentų apyvartą. Apie šios veikos žalą ir pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kad inkriminuoti šią veiką, reikalinga nustatyti, jog dokumentuose įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys (faktai) pažeidė ar gali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.

2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra oficialus dokumentas, kuriame buvo užfiksuota reikšminga informacija apie (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro darbuotojų vykdytą operatyvinę užduotį, jos vykdymo aplinkybes, panaudotus resursus ir pan. Taigi šiame dokumente buvo užfiksuota atitinkamą juridinę reikšmę turinti informacija, kuri, kaip nustatyta, turėjo reikšmės teisinio santykio atsiradimui.

Darant išvadą, ar minėtas dokumentas buvo suklastotas, visų pirma reikalinga atkreipti dėmesį į šio dokumento turinį ir jame užfiksuotus faktus, jų atitikimą tikrovei. Kaip matyti iš K. B. pareikšto kaltinimo, jis buvo kaltinamas tuo, jog savo surašytame ir pasirašytame 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro 3-čio skyriaus dalyvavo operatyvinės užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyme, kad šios užduoties vykdymo metu buvo naudojamas netarnybinis transportas – automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad visi šioje užduotyje dalyvavę asmenys nurodyti (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro 3-čio skyriaus darbo paskirstymo žurnale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad būtent šios užduoties vykdymo metu (duomenys neskelbtini) mieste, 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto, greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršytas leistinas vairavimo greitis. Atkreiptinas dėmesys į byloje surinktus faktinius duomenis, visiškai paneigiančius K. B. parodymus apie jo tariamą dalyvavimą užduoties vykdyme, jo vykimą nuosavu automobiliu ir kt., bei tuo patvirtinančius, kad būtent minimame 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime K. B. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ir nors, kaip teigia išteisintasis K. B., jis šiuo atveju vykdė ne užduotį, o pasiruošimą žvalgybinės paieškos veiksmams, kad tokie veiksmai neregistruojami darbo paskirstymo žurnale, tačiau būtent minėtame tarnybiniame pranešime pastarasis vis gi aiškiai nurodė duomenis, jog jis dalyvavo būtent užduoties vykdyme ir tai, kad būtent visi su užduoties vykdymo susiję duomenys (apie dalyvaujančius asmenis, naudotus automobilius) buvo užfiksuoti darbo paskirstymo žurnale, tai yra duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir kurie turėjo įtakos vėlesnio sprendimo priėmimui K. B. atžvilgiu. Šią informaciją patvirtina byloje esantis laikinai einančio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigas N. P. 2014 m. spalio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 26 b.l.), kuriame nurodoma, kad įrašų 2010 m. darbo paskirstymo žurnale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir duomenų, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B. asmeniniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavęs vykdant užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Be to, ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko R. K. 2015 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 28 b.l.) nurodyta, kad susipažinus su įslaptintais dokumentais, kuriame nurodytos (duomenys neskelbtini) aps. VPK buvusio Specialiųjų užduočių biuro III skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. dirbusios pajėgos, naudoti automobiliai, darbo laikas, pobūdis, vieta ir kiti duomenys, tai yra Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalu, indekso Nr. (duomenys neskelbtini), užduotimi, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei kitais, saugomais (duomenys neskelbtini) aps. VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdyboje, buvo nustatyta, jog Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale nurodyta, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK SUB III skyriaus pajėgos dirbo nuo 10.00 iki 17.00 val., buvo naudojami tik automobiliai, kurie pažymėti skaičiais, jų priklausomybė padaliniui įslaptinta, kad buvęs (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B. kartu su kitais pareigūnais nedirbo, automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nebuvo, (duomenys neskelbtini) apskr. VPK SUB III skyriaus pajėgos vykdė sekimą tik (duomenys neskelbtini) mieste nuo 10.15 iki 15.30 val. ir šią dieną daugiau jokių užduočių padalinys nevykdė. Be to, ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvinio veiklos biuro Pirmojo skyriaus 2010 metų rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (1 t., 30-31 b.l.) nepažymėta, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. K. B. dirbo viršvalandžius.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad K. B. surašytame tarnybiniame pranešime įrašytos informacijos neatitikimą tikrovei taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti liudytojai D. J., A. J..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. J. (1 t., 33-34 b.l.) nurodė, kad per visą savo darbo laiką padalinyje, tai yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK operatyvinės veiklos 3-iame poskyryje, vėliau jau skyriuje, neatsimena nė vieno atvejo, kad K. B. savo asmeniniu automobiliu būtų dalyvavęs vykdant skyriuje gautas užduotis. Naudoti atliekant tarnybines funkcijas asmeninius automobilius draudžiama. Atsimena tik vieną atvejį, kai neužteko tarnybinių automobilių ir objektas buvo sekamas vieno iš darbuotojų automobiliu, tačiau tai nebuvo K. B. automobilis ir tai vyko ne 2010 metais, o daug anksčiau iki to. Po šio atvejo daugiau asmeniniai automobiliai naudoti nebuvo. Šių ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų liudytojas iš esmės nepaneigė ir 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu. Tuo tarpu kitas liudytojas A. J., apie jį, kaip kartu vykusį asmenį, išteisintasis K. B. net nebuvo užsiminęs ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (3 t., 179-184 b.l.), ir kuris buvo iškviestas liudyti gynybos iniciatyva, visiškai paneigė K. B. teisme nurodytą aplinkybę, jog pastarasis 2010 m. rugpjūčio 23 d. vyko į (duomenys neskelbtini) vykdyti užduotį ar tariamą pasiruošimą užduočiai 2010 metais ir vyko būtent kartu su užduoties organizatoriumi A. J.. Prokuroras atkreipia dėmesį tai, kad nuosprendyje teismas neįtraukė visų reikšmingų duomenų, kuriuos minėtas liudytojas pateikė apklausos metu. Teismas nurodė tik išteisintajam labiau palankią aplinkybę apie tai, kad A. J. neprisimena, ar kam nors iš skyriaus yra tekę su K. B. vykti į užduoties vykdymą. Tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad jam su K. B. neteko vykti į užduoties vykdymą 2010 metais ir tai, jog su K. B. niekur nėra vykęs. Be to, liudytojas nurodė, kad jis pirmą kartą girdi, jog būtų su K. B. vykęs ir šis būtų viršijęs greitį. Šios liudytojo nurodytos reikšmingos aplinkybės visiškai paneigia K. B. pateiktas gynybines versijas, tiek apie pastarojo dalyvavimą užduotyje ar jos parengime, tiek šiuo tariamu pagrindu surašytame tarnybiniame pranešime įformintų faktų buvimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats K. B. skirtingai pateikia paties įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, minimame 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad viršytas leistinas greitis buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto, prokuroro nuomone, iš to galima suprasti, kad įvykis buvo išvažiuojant iš miesto, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose K. B. parodė, kad įvažiuojant į miestą, o 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvė. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pats K. B., padarytas pažeidimas, leistino greičio viršijimas, nesusijęs su užduoties vykdymu, tai yra nebuvo pagrindo šį pažeidimą daryti esant tarnybiniam būtinumui.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad aukščiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, jog K. B. 2010 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime įrašyti duomenys bei turinys yra aiškiai melagingi ir neatitinka tikrovės. Jais paneigiama K. B. pateikta versija, tiek dėl šio tarnybinio pranešimo surašymo pagrindo, tiek dėl paties įvykio aplinkybių. Paminėtina ir tai, kad K. B. tuo metu jau ilgą laiką buvo pradirbęs policijos pareigūnu, nuo 2003 metų dirbo (duomenys neskelbtini) miesto VPK Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) tarnybos viršininku, o nuo 2008 m. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininku. Taigi K. B., būdamas nurodyto specialaus policijos padalinio vadovu, gerai žinodamas teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip policijos pareigūno ir padalinio vadovo veiklą, o taip pat pagal turimus išsilavinimą ir praktines žinias suvokdamas kokios pasekmės gresia už jo padarytą administracinės teisės pažeidimą, žinojo, kad atitinkamo dokumento – tarnybinio pranešimo – surašymas turės lemiamos įtakos atitinkamo sprendimo priėmimui administracinio pažeidimo byloje. Prokuroro nuomone, pagrįstai galima teigti, kad K. B. atliktų veiksmų motyvas buvo siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, o tokio dokumento surašymas buvo jo pasirinktas būdas ir priemonė tokios atsakomybės išvengti. Kaip ir buvo nustatyta, surašyto tarnybinio pranešimo su jame nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija apie operatyvinės užduoties vykdymą, kurį K. B. pateikė vadovybei, pagrindu, pagal galiojusią tvarką ir esant policijos komisariato vadovybės, realiai nežinojusios tikrosios situacijos, pritarimui, tokie išteisintojo veiksmai buvo pripažinti kaip veikimas būtinojo reikalingumo atveju, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta nebuvo. Kitaip tariant, K. B. suklastoto ir vėliau panaudoto oficialaus dokumento pagrindu K. B. išvengė administracinės atsakomybės ir liko nenubaustas. Todėl konstatuotina, kad tokiu būdu kilo teisiškai reikšmingi padariniai.

BK 228 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal to paties BK straipsnio 2 dalį asmuo (šios veikos subjektas) traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos – visgi pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tai yra į tai, kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu K. B., užimdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas, buvo valstybės tarnautojas, kuris patenka į BK 230 str. išvardytų subjektų sąrašą. Išteisintojo užimamos pareigos buvo svarbios, nes jis privalėjo garantuoti, kad minėtas specialus policijos įstaigos padalinys tinkamai vykdytų jam priskirtas funkcijas, kontroliuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) ir jam pavaldžių pareigūnų veiklą. Pažymėtina ir tai, kad K. B., kaip policijos įstaigos padalinio vadovui, yra keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam policijos darbuotojui, nes jis, kaip viršininkas, turi rodyti pavyzdį kitiems pavaldiems darbuotojams, pagal jo elgesį yra vertinamas ir kitų darbuotojų elgesys. Be to, policija, kaip institucija, yra labai svarbi visoje valstybės institucijų sistemoje, nes ji turi užtikrinti visuomenės saugumą, užkirsti kelią nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų padarymui. Tuo tarpu K. B., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, o būtent savo, kaip padalinio viršininko statusu ir savo vadovybės įgytu pasitikėjimu, siekdamas asmeninės naudos ir pagal užimamas pareigas tam įgyvendinti, turėdamas realiais galimybes, padarė ir kitą nusikalstamą veiką – suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. To pasėkoje K. B. išvengė administracinės atsakomybės ir liko nenubaustas, tai yra išvengė atitinkamų neigiamų padarinių. Taigi K. B. pasinaudojo tarnyba, jam suteiktus įgaliojimus savo asmeninei naudai gauti. Kaip jau buvo minėta, policijos įstaigoje dirbusio K. B., kaip policijos pareigūno, vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų padarymui, o ne pačiam daryti neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės rodo, kad K. B. veiksmai, jam užimant svarbias pareigas, nėra suderinami su valstybės tarnybos, valstybės institucijos – Lietuvos policijos – veiklos principais, nes taip buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Lietuvos policijai, būtent pažeidžiant kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, 1992 m. birželio 24 d. K. B. duotą ir pasirašytą Policijos pareigūno priesaiką, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio 2, 3 punktų nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.14 punktų nuostatas, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardas, sumenkintas Lietuvos policijos autoritetas, pažeisti valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Prokuroro nuomone, tai, kad, kaip nurodė teismas, šios aplinkybės buvo atskleistos tik po 3 m. ir tik pradėjus tyrimą dėl kitų K. B. galimai padarytų veikų, padarytos žalos dydžio nemenkina ir padarytos veikos reikšmės vertinimui neturi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o K. B. atsakyti baudžiamąja tvarka už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X- 1233 redakciją), padarymą.

Dėl K. B. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl K. B. išteisinimo pagal BK 300 str., 182 str. 1 d.

Prokuroro nuomone, vertinant K. B. kaltinime nurodytą veiką – tikrų dokumentų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. birželio 2 d. K. B. surašytų tarnybinių pranešimų suklastojimą ir jų panaudojimą – pažymėtina, kad tarnybiniai pranešimai yra oficialūs dokumentai, kuriuose buvo užfiksuota reikšminga informacija apie tarnybinio mobiliojo ryšio telefono panaudojimą, viršytus naudojimo limitus. Taigi šiuose dokumentuose buvo užfiksuota atitinkamą juridinę reikšmę turinti informacija, kuri, kaip nustatyta, turėjo reikšmės atitinkamų teisių ir teisinio santykio atsiradimui, tai yra jų pagrindu K. B. įgijo teisę panaudoti kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas, jomis apmokant naudojantis tarnybiniu telefonu viršytą nustatytą limitą.

Pats išteisintasis K. B. iš esmės pripažino, kad skambindavo asmeniniais reikalais, jam suteiktas limitas dėl telefoninių pokalbių su dukra G. B. buvo viršijamas, žinojo ir tai, jog skambučiams į užsienį yra taikomi didesni tarifai, tiesiog suveikė žmogiškasis faktorius, tačiau tarnybiniuose pranešimuose jis vis tik nurodydavo, kad telefonas buvo naudojamas tik (duomenys neskelbtini) 3-čio skyriaus veiklai. Tokį savo elgesį K. B. pateisina tuo, kad nežinojęs, kiek viršija limitą, o ir buvo sudėtinga gauti duomenis (išklotines) apie vykdytus pokalbius. Prokuroras pažymi, kad teismas, vertindamas šiuos duomenis, padarė klaidingą išvadą, jog K. B. veikė neapdairiai ir nesiekė tyčia apgauti savo vadovybę. Vien jau paties K. B. parodymai ir jo surašytų tarnybinių pranešimų turinys, prokuroro nuomone, patvirtina tai, kad jis, žinodamas jam nustatytus pokalbių limitus ir kam bei kaip naudoja tarnybinį telefoną, tai yra ne tik tarnybiniams reikalams, ir, be to, kaip policijos padalinio vadovas, turėjęs kontroliuoti kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir pagrįstumą, vykdyti jų apskaitą, taip pat žinodamas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“ nuostatas, visiškai nepasidomėjęs, kiek jis realiai tarnybiniu telefonu pasinaudojo ne tarnybos reikalams, vis tik kiekvieną kartą, siekdamas pateisinti viršytą limitą, surašydavo tarnybinius pranešimus ir juose visada įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jam suteiktą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą jis atitinkama suma viršijo tik ir būtent intensyviai naudodamas (duomenys neskelbtini) 3-čio skyriaus tarnybinį mobilaus ryšio telefoną darbui su užduočių iniciatoriais, ryšio palaikymui su trečio skyriaus pareigūnais bei tarnybiniais reikalais, taip tyčia nuslėpdamas kitą informaciją, kurios pagrindu jam galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės, tokios kaip tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir viršyto limito išieškojimas iš jo asmeninių lėšų (nuskaitymas iš atlyginimo). Tai patvirtina, kad taip elgtis K. B. turėjo motyvą.

Prokuroras taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. buvo sudėtinga gauti tikslią informaciją (išklotines) ir jas pačiam tinkamai įvertinti. Liudytojai R. J., A. B., R. S., R. Š., atitinkamu laiku dirbę (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vadovaujančiose pareigose, parodė, kad gauti tokią informaciją sudėtinga nebuvo. Be to, specialistų išvados (2 t., 144-169, 172-192 b.l., 3 t., 1-7, 49-55 b.l.), skirtingai, nei nurodo teismas, buvo atliekamos siekiant ne tik atriboti telefoninius pokalbius ar jų kainas, o atliekant nesudėtingus skaičiavimo veiksmus, nustatyti ir oficialiame dokumente užfiksuoti tikslias atitinkamu laikotarpiu viršytas naudojimosi tarnybiniu telefonu sumas, sumas, kurios susidarė skambinant į užsienį ar naudojantis su tarnyba nesusijusiomis paslaugomis, palyginti su buhalterijoje turimais duomenimis ir nustatyti K. B. veiksmais padarytą žalą. Tai padėjo ksliai nustatyti K. B. veiksmais padarytą žalą. Tačiau šios išvados nepatvirtina, jog atitinkamų skambučių atribojimas, paslaugų gavimas, žinant savo naudotus telefonų numerius, kurie, beje, buvo tarptautiniai, buvo labai sudėtingas. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pačių išklotinių (2 t., 70-137 b.l.), jos yra nesudėtingos, jose aiškiai matyti vykdyti pokalbiai, gautos paslaugos, jų apmokestinimas, todėl, prokuroro nuomone, K. B., turėdamas auštąjį universitetinį išsilavinimą, turėjo realią galimybę šiuos duomenis tinkamai įvertinti, atriboti ir apie tai policijos įstaigos buhalterijai pateikti informaciją. Taigi išteisintojo teiginiai ir pasiteisinimai apie tai, kad jam buvo sudėtinga gauti ir įvertinti išklotines, jose esančią informaciją, vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės.

Dėl kitų kaltinime nurodytų skambučių – pramoginio turinio paslaugų gavimo – K. B. pateikė versiją, jog galimai tai susiję su būtinybe naudotis elektroniniu paštu darbo tikslais. Tokia K. B. pateikiama informacija, prokuroro nuomone, vertintina taip pat kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės ar ją kiek įmanoma sumažinti. Kaip jau buvo minėta, K. B. naudoto tarnybinio telefono abonento išklotinės buvo įvertintos specialistų ir nustatyta, kad didžioji dalis skambučių, kuriais ir buvo viršijamas nustatytas limitas, buvo atlikti tiek skambinant dukrai G. B. į Airiją, tiek skambinant, o ne vykdant duomenų perdavimą internetu, atitinkamais trumpaisiais numeriais ir gaunat pramoginio turinio paslaugas.

Pažymėtina, kad toks K. B. elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laiką, jie buvo atliekami analogišku būdu, naudojantis savo pareiginiu statusu ir įgytu vadovybės pasitikėjimu, be to, šie neteisėti veiksmai išaiškėjo tik atlikus tikslinį patikrinimą (2 t., 2-20 b.l.) ir vėliau ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl šie duomenys rodo veikos – dokumentų klastojimo ir disponavimo tokiais dokumentais – pavojingumą. Konstatuotina, jog K. B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymiai, todėl jis už šios veikos padarymą turi atsakyti baudžiamąja tvarka.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nesutinka ir su teismo išvadomis, jog K. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., požymių.

BK 182 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Paties sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip sukčiavimo padarymo būdas, naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą, priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir panašiai arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Kaip jau buvo nurodyta, K. B., klastodamas tikrus dokumentus – tarnybinius pranešimus – pateisinančius naudojamo tarnybinio telefono viršytą limitą, ir juos panaudodamas, tai yra pateikdamas savo vadovybei, turėjo aiškų tikslą ir motyvą – išvengti jam neigiamų padarinių, tai yra tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir viršyto limito išieškojimas iš jo asmeninių lėšų. Taigi, prokuroro nuomone, tokiu būdu K. B., veikdamas sąmoningai, tyčia siekė išvengti tarnybinės ir materialinės atsakomybės bei taip apgaule panaikinti savo turtinę prievolę pačiam, iš savo asmeninių lėšų susimokėti už pasinaudotas mobiliojo ryšio paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių ir specialistų įvertintų tiriamojo laikotarpio mobiliojo ryšio ataskaitų (3 t., 20-44, 49-55 b.l.), vieninteliam K. B. buvo sudaryta galimybė už naudojimąsi mobiliuoju ryšiu bei viršytą limitą atsiskaityti pačiam įnešant pinigines lėšas į policijos įstaigos kasą, tuo tarpu kai kitiems pareigūnams viršytas limitas buvo tiesiogiai išskaitomas iš atlyginimo. K. B., turėdamas tokią galimybę ir ja pasinaudodamas, žinodamas, kad jo surašytų tarnybinių pranešimu pagrindu jo naudojamo tarnybinio telefono viršytas paslaugų limitas yra kompensuojamas iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“, tai yra iš kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų, taip pat pagal savo užimamas pareigas piktnaudžiaudamas įgytu vadovybės pasitikėjimu, tokiu būdu, o būtent tarnybiniuose pranešimuose įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis (juos suklastodamas) ir taip esmingai suklaidindamas vadovybę ir pačią policijos įstaigą bei esant vadovų, nežinojusių apie realią situaciją ir K. B. ketinimus, sutikimui, pats viršytą limitą neteisėtai apmokėdamas iš kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų, panaikino savo turtinę prievolę viršytą limitą sumokėti iš savo lėšų. Tokiais K. B. veiksmais buvo padaryta turtinė žala Lietuvos policijos departamentui prie VRM, turtinės prievolės jis išvengė, taigi ši jo neteisėta veika laikytina baigta. Pažymėtina ir tai, kad visi šie K. B. padaryti veiksmai išaiškėjo tik pradėjus ir atlikus ikiteisminį tyrimą, pats jis tokiais veiksmais padarytą žalą atlygino tik nagrinėjant bylą teisme. Esant K. B. panaudotai apgaulei, buvo sąmoningai sudaryta tokia situacija, kad nukentėjusysis, šiuo atveju Lietuvos policijos departamentas prie VRM, be teisėsaugos institucijos įsikišimo negalėjo ir nebūtų galėjęs civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Prokuroro nuomone, įvertinus visą aukščiau nurodytą situaciją ir surinktus duomenis, konstatuotina, jog K. B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., požymiai, todėl jis ir už šios veikos padarymą turi atsakyti baudžiamąja tvarka.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad su teismo išvada, jog nesant pagrindo konstatuoti, jog kaltinime nurodytais veiksmais K. B. padarė didelę žalą valstybės interesams ir Lietuvos policijai, todėl K. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., nesutinka. Prokuroras taip pat nesutinka ir su teismo motyvais, kurių pagrindu ši išvada buvo padaryta.

Pažymėtina, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad teismas, vertindamas išteisintojo K. B. neteisėtus veiksmus BK 228 str. 2 d. prasme, juos vertino ne kaip visumą tęstinių, tuo pačiu laikotarpiu darytų, įvairiapusiškų, sistemingų, tarpusavyje susijusių ir sukėlusių bendras neigiamas pasekmes, veiksmų, o kaip kiekvieną atskirai. Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka, nes būtent vertinant visus K. B. neteisėtus veiksmus bendrai ir yra atkleidžiamas visas šios veikos (piktnaudžiavimo) padarymo mechanizmas, taip pat ir aplinkybės, veikos sunkumas bei pavojingumas.

Bendrai vertinant visus išteisintojo K. B. padarytus neteisėtus veiksmus, pažymėtina, kad jis, minėtų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, užimdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas, buvo valstybės tarnautojas, kuris patenka į BK 230 str. išvardytų subjektų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išteisintojo užimamos pareigos buvo labai svarbios. K. B., kaip specialaus padalinio vadovas, kaip ir buvo nurodyta, privalėjo garantuoti, kad minėtas policijos įstaigos padalinys tinkamai vykdytų jam priskirtas funkcijas, kontroliuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) ir jam pavaldžių pareigūnų veiklą, taip pat užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymąsi, kontroliuoti kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir pagrįstumą, tinkamai vykdyti jų apskaitą, atsiskaityti už šį darbą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko pavaduotojui, kuruojančiam (duomenys neskelbtini) veiklą, tvirtini šių lėšų nurašymą ir vykdyti einamąją finansų kontrolę. K. B., kaip policijos įstaigos padalinio vadovui, yra keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam policijos darbuotojui, nes jis, kaip viršininkas, turėjo užtikrinti, kad jam pavaldūs darbuotojai laikytųsi įstatymų, nurodymų ir įsakymų vykdydami jiems pavestas funkcijas, rodyti pavyzdį šiems darbuotojams, nes pagal jo elgesį yra vertinamas ir kitų darbuotojų elgesys. Be to, policija, kaip institucija, kurioje atliko tarnybą ir išteisintasis, yra labai svarbi visoje valstybės institucijų sistemoje, nes ji turi užtikrinti visuomenės saugumą, užkirsti kelią nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų padarymui. Tuo tarpu K. B., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, savo, kaip padalinio viršininko statusu, suteiktomis galimybėmis ir savo vadovybės įgytu pasitikėjimu, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos bei pagal užimamas pareigas tam įgyvendinti turėdamas realiais galimybes, padarė, kaip nustatyta pirmuoju piktnaudžiavimo atveju, ir kitas nusikalstamas veikas – klastojo tikrus dokumentus, sukčiavimą. Nors nukentėjęs juridinis asmuo  Lietuvos policijos departamentas prie VRM dėl pirmojo kaltinime nurodyto piktnaudžiavimo atvejo pretenzijų dėl padarytos materialinės žalos nebereiškia, tačiau ši aplinkybė K. B. piktnaudžiavimo pavojingumo nemažina. Ši žala K. B. buvo atlyginta tik bylą nagrinėjant teisme.

Apie antrąjį piktnaudžiavimo atvejį pažymėtina, kad K. B. pareikštame kaltinime nurodyta, jog jis neteisėtai, būdamas viešu asmeniu, o tuo pačiu pats būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimą, savo asmeninėms reikmėms naudojo jam nepriskirtus specialų statusą, turinčius tarnybinius automobilius, skirtus specialioms užduotims vykdyti ir kurie sudarė valstybės paslaptį. Kaip buvo nustatyta, liudytojo D. M. teisme duotais parodymais, K. B., nors ir būdamas minėto biuro viršininku, neturėjo jokios teisės naudotis minėtais automobiliais, nei asmeniniais reikalais, nei vežioti pažįstamus, net važiuoti į policijos įstaigas ir pan. Šie automobiliai buvo ir turėjo būti laikomi tik konspiracinėse patalpose, taigi K. B. naudojimasis šiais įslaptintais automobiliais galėjo atskleisti ir šių patalpų buvimo vietą, o tuo pačiu ir kitus įslaptintus asmenis. Tačiau K. B., naudodamasis jam suteiktomis pareigomis, šiais automobiliais naudojosi visiškai ignoruodamas ir nepaisydamas nurodytų draudimų, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, juos naudojo siekdamas sau asmeninės naudos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie K. B. pareigas ar tarnybą policijoje žinojo tiek jo giminaičiai, pavyzdžiui dukra G. B., tiek liudytoja G. D., taip pat iš dalies apie jo priklausomybę policijai suvokė ir kiti liudytojais apklausti asmenys, kurie buvo vežiojami kaltinime nurodytais įslaptintais automobiliais. Dėl minėtų reikalavimų nepaisymo apie tai, kad vienas iš įslaptintų automobilių, skirtų specialioms užduotims vykdyti, būtent „(duomenys neskelbtini)“, priklauso policijai iš K. B. kalbos suprato ir liudytojai V. D., M. A.. Pažymėtina ir tai, kad net išnuomodamas konspiracines patalpas K. B. nurodė viešus savo duomenis (2 t., 2-20 b.l.), dėl to buvo inicijuotas sutarčių dėl patalpų nuomos nutraukimas. Prokuroro nuomone, tokiu būdu K. B., naudodamasis jam suteiktomis pareigomis ir įgaliojimais, tyčia jomis piktnaudžiaudamas, neteisėtai naudodamasis įslaptintais automobiliais, kurie sudarė valstybės paslaptį, pats, kaip (duomenys neskelbtini) viršininkas, suvokdamas atitinkamas grėsmes dėl valstybės paslapties atskleidimo, tačiau nesilaikydamas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų ir juos ignoruodamas, suteikdamas prioritetą savo asmeninių poreikių tenkinimui, sudarė realias sąlygas, kurioms esant kiti asmenys, taip pat ir galimai nusikalstamas veikas darantys asmenys, kurių atžvilgiu vykdomi operatyviniai veiksmai, galėjo sužinoti valstybės paslaptį, sudarančią informaciją, iššifruoti minėtų automobilių, kurių duomenys sudarė valstybės paslaptį, priklausomybę policijai ir pareigūnus, kurie vykdė specialiąsias užduotis, bei taip sutrikdyti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) 3-ojo skyriaus darbą. Kaip nustatyta 2014 m. gruodžio 10 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 81 b.l.) to pasėkoje, paaiškėjus K. B. neteisėtiems veiksmams ir informacijai apie tai pasirodžius žiniasklaidoje, minėti automobiliai nedelsiant turėjo būti keičiami kitais. Prokuroras nesutinka su teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai K. B. atžvilgiu buvo pertekliniai ar nenuoseklūs. Būtent atliktų kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys ir atskleidė visas K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., aplinkybes ir jos mastą.

Trečiasis kaltinime nurodytas K. B. piktnaudžiavimo atvejis, kuris taip pat susijęs su kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų panaudojimu ne tarnybos reikmėms, tenkinant savo, kaip futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidento ir šio klubo interesus. Prokuroro nuomone, jį vertinant atskirai galbūt ir nėra labai reikšmingas. Tačiau vertinant visumą K. B. atliktų neteisėtų veiksmų bei bendroje pareikšto kaltinimo apimtyje ir šis nustatytas faktas patvirtina, kad K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininku, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, sistemingai ir ilgą laiką, policijai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, tai yra automobilius, pinigus, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui (kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas), aiškiai ignoruodamas jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, naudojo kaip savo asmeninius ir būtent savo asmeninių reikmių tenkinimui, asmeninei naudai gauti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad visuomenėje dėl nustatytų K. B. atliktų neteisėtų veiksmų kilo tam tikras rezonansas, nes žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie šio baudžiamojo proceso eigą. Tokios negatyvios informacijos pateikimas per žiniasklaidos priemones akivaizdžiai kenkia, tiek Lietuvos policijai, kaip valstybės institucijai, tiek visai policijos sistemai ir jos prestižui. Todėl, prokuroro nuomone, laikytina, kad išteisintojo K. B. veiksmai sukėlė BK 228 str. numatytus padarinius.

Kaip jau buvo minėta, K. B., kaip policijos pareigūno, policijos padalinio vadovo, vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų padarymui, o ne pačiam daryti neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus. Šios aplinkybės rodo, kad K. B. atlikti neteisėti veiksmai, užimant jam svarbias pareigas, nėra suderinami su valstybės tarnybos, valstybės institucijos – Lietuvos policijos – veiklos principais, kadangi taip buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Lietuvos policijai. O būtent darant ir kitas nusikalstamas veikas, pažeidžiant kaltinime nurodytus 1992 m. birželio 24 d. K. B. duotą ir pasirašytą Policijos pareigūno priesaiką, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2 str. 13 p., 3 str. 6 d. nuostatas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 str. 2, 3, 4.6, 4.14, 4.21, 5, 6 p. nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinės policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 p. nuostatas, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7.3.5, 7.4.1, 7.4.3 p. nuostatas ir jas aiškiai ignoruojant, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardas, sumenkintas Lietuvos policijos autoritetas, pažeisti valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Prokuroro nuomone, konstatuotina, kad K. B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji šioje kaltinimo dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., požymiai, todėl ir už šios veikos padarymą K. B. turi atsakyti baudžiamąja tvarka.

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją), BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, K. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją) 100 MGL dydžio bauda,

pagal BK 300 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda,

pagal BK 182 str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda,

pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio bauda,

pagal BK 228 str. 2 d. 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 5 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 250 MGL dydžio (9 415 Eur) baudą.

              Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo K. B. gynėjas nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka.

              Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendis teisėtas bei pagrįstas, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

              Dėl  K. B. inkriminuotų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., vertinimo

              Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant tikro dokumento – 2010-08-24 tarnybinio pranešimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) suklastojimą ir vėlesnį jo panaudojimą visų pirma pažymėtina, kad šis tarnybinis pranešimas yra oficialus dokumentas, kuriame buvo užfiksuota reikšminga informacija apie (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro darbuotojų vykdytą operatyvinę užduotį, jos vykdymo aplinkybes, panaudotus resursus ir pan. Taigi šiame dokumente buvo užfiksuota atitinkamą juridinę reikšmę turinti informacija. K. B. gynėjas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentai, nes tarnybiniame pranešime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta informacija nėra kažkuo išskirtinė ar galinti turėti įtakos darbų eigai. Jo tekste nėra jokių duomenų galinčių vienaip ar kitaip įtakoti, ar pakenkti užduoties atlikimo eigą, kokybę, tuo labiau atskleisti  3-čio skyriaus naudotus ar planuojamus panaudoti resursus tolimesniam užduoties vykdymui. Pranešime nurodytiems duomenims, kad skyrius dirbo nurodytą dieną bei nurodytiems užduoties registracijos numeriui ir darbų paskirstymo žurnalo nomenklatūriniam numeriui suteikti slaptos informacijos statusą netikslinga ir neprivaloma. Todėl pranešimą ir jame pateiktą informaciją galima vertinti kaip eilinį niekuo neišsiskiriantį darbinį dokumentą. Pažymėtina, kad kaltinime buvo nurodoma, ne tarnybinio pranešimo turinyje esanti neteisinga informacija, o tai, jog K. B. suklastojo šį dokumentą, todėl prokuroro skundo argumentai nėra susiję su dokumento klastojimu.

Prokuroro skunde dėstoma, kad K. B. 2010-08-24 tarnybiniame pranešime įrašė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad jis 2010-08-23 kartu su kitais (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) 3-čio skyriaus dalyvavo operatyvinės užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyme, kad šios užduoties metu buvo naudojamas netarnybinis transportas, taip pat ir tai, jog visi šioje užduotyje dalyvavę asmenys nurodyti (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) 3-čio skyriaus darbo paskirstymo žurnale, reg Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtent šios užduoties vykdymo metu (duomenys neskelbtini) mieste, 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto, greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršytas leistinas vairavimo greitis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010-08-23 tarnybiniame pranešime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl KET pažeidimo K. B. pranešė pagal kurią užduotį jis dirbo. Kadangi ši užduotis jau buvo vykdoma, todėl K. B. pranešime ir nurodė, kad pagal užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), jis dirbo ne vienas, o su kitais 3-čio skyriaus pareigūnais, kurie nurodyti (duomenys neskelbtini) AVPK SUB 3-čio skyriaus darbų paskirstymo žurnale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu nurodydamas ir KET pažeidimo laiką, kuris buvo padarytas užduoties  vykdymo metu, naudojant netarnybinį transportą.

K. B. gynėjas nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad, kaip teigia išteisintasis K. B., jis šiuo atveju vykdė ne užduotį, o pasiruošimą žvalgybinės paieškos veiksmams, kad tokie veiksmai neregistruojami darbo paskirstymo žurnale, tačiau būtent minėtame tarnybiniame pranešime pastarasis visgi aiškiai nurodė duomenis, jog jis dalyvavo būtent užduoties vykdyme ir, kad būtent visi su užduoties vykdymu susiję duomenys (apie dalyvaujančius asmenis, naudotus automobilius) buvo užfiksuoti darbo paskirstymo žurnale, tai yra duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Jo nuomone, konkrečiai nežinantiems ir nesusipažinusiems su sekimo padalinio užduočių atlikimo specifika ir darbo subtilybėmis, sekimo padalinio darbas dažniausiai suprantamas kaip tiesioginis, neatsiejamas darbas (sekimas) pagal konkretų objektą. Tačiau, prieš pradedant daugelio užduočių tiesioginį vykdymą, atliekama eilė su užduotimi neatsiejamų darbų ir veiksmų, kurie reikalingi ir turi didelę įtaką ir reikšmę užduoties atlikimo galimybei ir eigai. Tokie veiksmai, kaip vietovės įvertinimas, reikiamų pajėgų darbui parinkimas, jų išdėstymo suplanavimas, specialios technikos panaudojimo galimybių įvertinimas ir kiti veiksmai, kurie laikantis slaptumo rėžimo reikalavimų nėra detalizuojami ir viešinami. Todėl, laikantis slaptumo rėžimo reikalavimų, darbai ar veiksmai, kurie bent kiek galėjo atskleisti skyriaus darbo specifiką ar galimybes, nebuvo konkrečiai vardinami tarnybiniame pranešime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padaryto KET pažeidimo, o buvo įvardinti kaip darbas pagal konkrečią užduotį. Sukonkretinta informacija apie planuojamus ir atliktus darbus buvo žodžiu išdėstyta (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. J., pateikiant jam tarnybinį pranešimą. Ar šie veiksmai būtų įvardinti kaip pasiruošiamaisiais, ar tai žvalgybiniais, jie visada priskiriami konkrečiai užduočiai ir atliekami pagal esamą konkrečią užduotį. Taigi, bet kokie operatyviniai (šiuo metu kriminalinės žvalgybos) veiksmai, atliekami pagal konkrečią užduotį, vertinami darbu pagal tą užduotį.

              Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad buvo nustatyta, jog Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale nurodyta, jog 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) 3 –čio skyriaus pajėgos dirbo nuo 10.00 iki 17.00 val., buvo naudojami tik automobiliai, kurie pažymėti skaičiais, jų priklausomybė padaliniui įslaptinta. Tačiau, kaip jau minėta, nesusipažinę su sekimo padalinių darbą reglamentuojančiomis instrukcijomis, tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo tik faktus, darydami sau palankias išvadas, kuriomis ir rėmė kaltinimus. Nurodytas dirbtas skyriaus laikas ( 10 val. – 17 val.) tik patvirtina, kad 3-čias skyrius darbą buvo baigęs jau 17 val., o K. B. netarnybiniu transportu darbo reikalais vyko tos pačios dienos vakare. Esant ribotam skyriaus darbuotojų skaičiui ir iš anksto jų neinformavus, kad dar galimas papildomas darbas tą pačią dieną, įvertinus, kad jau atidirbtos 8 val., pakartotinis skyriaus darbuotojų surinkimas darbui gana sudėtingas. Be to, ir skyriaus transportu, kuris naudojamas specialioms  užduočių atlikimui, vežti užduočių užsakovus bei kitų skyrių pareigūnus yra draudžiama. Taigi visi šie argumentai tik patvirtina, kodėl užduoties vykdyme dalyvavo K. B., naudojęs netarnybinį transportą. Konstatuodami faktą, kad 3-čio skyriaus darbų paskirstymo žurnale neįrašyta netarnybinį transportą darbui naudojusio K. B. pavardė, ir reikalaudami ją įrašyti į paskirstymo žurnalą, tyrimą atlikę pareigūnai siektų, jog būtų pažeista sekimo padalinių darbą reglamentuojanti instrukcija, kurioje nurodyta, kad darbo paskirstymo žurnale įrašomi užduočių atlikime dalyvavusių specialių automobilių bei darbuotojų, kurių priklausomybė policijai įslaptinta, užšifruoti duomenys. Ir tuo pačiu, instrukcija nenurodo, kad būtų draudžiama taip pavadintiems paruošiamiesiems ar žvalgytiniems darbams, naudoti netarnybinį transportą, o asmenys ir netarnybinis transportas būtų įrašomi į darbų paskirstymo žurnalą.

Prokuroras grįsdamas K. B. kaltę nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) biuro Pirmojo skyriaus 2010 metų rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, kad 2010-08-23 K. B. dirbo viršvalandžius. Tačiau konstatuodami, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, jog 2010-08-23 K. B. dirbo viršvalandžius, tyrimą atlikę pareigūnai nutylėjo jiems žinomą faktą apie tai, kad tuo metu (2010 m.), taip pat ir eilę vėlesnių metų (duomenys neskelbtini) AVP komisariatui sprendžiant finansines problemas, vadovybės nurodymu perdirbtos valandos nebuvo apmokamos ir žymimos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o perdirbtas laikas kompensuojamas suteikiant laisvadienius. Viršvalandžiai buvo apmokami tik tiems pareigūnams, kurie dirbdavo pagal išankstinį komisariato viršininko patvirtintą darbo grafiką.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. J. nurodė, kad per visą savo darbo laiką padalinyje neatsimena nei vieno atvejo, kad K. B. savo asmeniniu automobiliu būtų dalyvavęs vykdant skyriuje gautas užduotis. K. B. gynėjas atsikirtimuose atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu D. J. klausė tik apie užduoties atlikimą, ką pastarasis galimai suprato, kaip apie tiesioginį objekto sekimą. Jis ir nurodė, kad jam nėra žinoma, kad K. B. netarnybiniu transportu būtų dalyvavęs užduoties vykdyme. D. J. nebuvo paklausta apie skyriaus atliekamus darbus, kurie teismo buvo įvardinti kaip pasiruošiamieji ar žvalgybiniai, nors jie taip pat yra traktuojami kaip užduoties vykdymas ar darbas pagal konkrečią užduotį (vietovės apžiūra, pajėgų poreikio nustatymas ir išdėstymas, specialiosios technikos panaudojimo galimybės). Laikantis slaptumo rėžimo reikalavimų šie darbai nėra detalizuojami ar viešinami. Teisme D. J. paaiškino, kad ir pats asmeniškai ne kartą atliko šiuos veiksmus, naudodamas netarnybinį transportą ir duomenys apie naudotą netarnybinį transportą ir asmenis, į darbų paskirstymo žurnalą įrašomi nebuvo. Apie praktiką, kada užduotims atlikti, naudojamas netarnybinis transportas ir dažnai būtina atlikti operatyvinius veiksmus įvardintus kaip paruošiamaisiais ar žvalgybiniais, teismo posėdyje patvirtino ir LKPB (duomenys neskelbtini) 3-ios valdybos viršininkas D. M.. Kad šie veiksmai taip pat laikytini darbu pagal konkrečią užduotį, o tokie duomenys į darbų paskirstymo žurnalą neįrašomi.

              Pasak prokuroro liudytojas A. J., apie kurį, kaip kartu vykusį asmenį, išteisintasis K. B. net nebuvo užsiminęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, ir kuris buvo iškviestas duoti parodymus gynybos iniciatyva, visiškai paneigė K. B. teisme nurodytas aplinkybes, jog pastarasis 2010-08-23 vyko į (duomenys neskelbtini) vykdyti užduotį ar tariamą pasiruošimą užduočiai 2010 metais. Atsikertant į šį prokuroro argumentą pasakytina, kad ikiteisminio tyrimo metu K. B. davė parodymus apie įvykį, kuris įvyko daugiau kaip prieš 4 metus (2010 m.). Galimybė susipažinti su tuomet teiktu tarnybiniu pranešimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame išdėstytu tekstu, suteikta tik susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, prieš atiduodant ją į teismą. Pranešime užduoties iniciatoriumi, pagal kurią dirbo 3-čio skyriaus pareigūnai ir K. B. netarnybiniu transportu, buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) AVPK APGT skyriaus pareigūnas A. J.. A. J. duodant parodymus teismo posėdyje, gynybai prašant bei pastarajam neprisiminus nurodyto fakto, kad jis su K. B. galėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą ir jam patvirtinus, kad važiavo ne jis, neatmestina galimybė, kad užduoties vykdymo metu kartu su K. B. galėjo važiuoti bet kuris APGTS pareigūnas, tuo metu dirbęs nurodytame skyriuje. Tačiau, dėl ganėtinai ilgo laiko tarpo, prabėgusio nuo minimos užduoties vykdymo, prisiminti konkrečius faktus yra ganėtinai sudėtinga. Iš to matyti, kad A. J. kvietimas duoti parodymus teismo posėdyje gynybos iniciatyva, nebuvo iš anksto koks planuotas veiksmas, o tik dėtos pastangos nustatyti tiesą.

Prokuroras skunde nurodo, kad 2010-08-24 tarnybiniame pranešime K. B. nurodė, jog viršytas leistinas greitis buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties išvažiavimu iš miesto ( iš ko galima suprasti, kad įvykis buvo išvažiuojant iš miesto), o savo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotose parodymuose – kad įvažiuojant į miestą. Tačiau pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu K. B. duoti parodymai buvo apie įvykį kuris įvyko daugiau kaip prieš 4 metus (2010m.), nesusipažinus su anksčiau, 2010-08-23 metu rašytu pranešimu. Savo parodymuose K. B. patvirtino, kad buvo užfiksuotas leistino važiavimo greičio pažeidimas (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) miesto riba. Įvykiui nesant nei rezonansiniam, ar tai kažkuo įsimintinam, kitos aplinkybės buvo nurodytos, kiek tai buvo galima tuo metu atsiminti. Todėl nurodytas neatitikimas negali būti laikytinas kaip klaidinimas ir įrodantis K. B. kaltę.

              Prokuroras grisdamas galimą nusikaltimo motyvą nurodė, kad K. B., suvokdamas kokios pasekmės gresia už jo padarytą administracinės teisės pažeidimą, žinojo, kad atitinkamo dokumento – tarnybinio surašymas turės lemiamos įtakos atitinkamo sprendimo priėmimui administracinio pažeidimo byloje, todėl prokuroras daro išvadą, kad K. B. atliktų veiksmų motyvas buvo siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, o tokio dokumento surašymas buvo jo pasirinktas būdas ir priemonė tokios atsakomybės išvengti. Išteisintojo gynėjas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir nurodo, kad K. B. gerai suvokė kokio pavojingumo lygio administracinį teisės pažeidimą padarė ir kokia atsakomybė už tai grėsė (tuo metu viršytam leistinam važiavo greičiui – piniginė bauda –  115 Eur). Įvertinus padaryto administracinio teisių pažeidimo rūšį ir pavojingumą, matome, kad K. B. neturėjo jokio motyvo atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus. Pagal gaunamas tuometines darbines pajamas K. B. turėjo visas galimybes sumokėti nurodyto dydžio piniginę baudą už KET pažeidimą, o padarytas pažeidimas nebūtų turėjęs įtakos nei jo užimamoms pareigoms, nei jo vadovavimui padaliniu bei atliekamų darbų eigai ar kokybei. Be to, byloje nustatytos priešingos galimam motyvui aplinkybės, o būtent apie padarytą administracinį pažeidimą pastarasis pranešė įstaigos vadovui, kuriam ir paliko savo tarnybinį pranešimą, o būtent R. J. šį tarnybinį pranešimą perdavė kelių policijos biurui. Pažymėtina ir tai, kad K. B. nebuvo kviestas teikti paaiškinimo ir be jo tiesioginio ar netiesioginio veikimo administracinėje byloje buvo priimtas sprendimas, kuriam K. B. nedarė įtakos. Apie padarytą administracinį teisės pažeidimą (leistino važiavimo greičio viršijimą) K. B. jau sekančią dieną informavo savo tiesioginį viršininką R. J., apie ką R. J. patvirtino duodamas parodymus teisme. Savo pranešime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kiek leido slaptumo rėžimo reikalavimas, išdėstė aplinkybes prie kurių buvo padarytas KET pažeidimas. Tai daryti K. B. neįgaliojo jokie policijos veiklą ar jo darbą reglamentuojantys norminiai aktai. Būtent tai ir parodė, kad K. B. suprato jam, kaip padalinio vadovui keliamus aukštesnius reikalavimus, ir nedelsdamas apie pažeidimą informavo vadovybę. (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojas R. J., kuruojantis kriminalinės policijos veiklą, pagal savo darbines funkcijas visada buvo informuotas apie visas vykdomas operatyvines užduotis. Tik jo leidimu (pagrindus užduoties vykdymo būtinumą ir jam užduotį patvirtinus) buvo vykdoma ši ir visos kitos 3-čio skyriaus užduotys. Apie tai duodamas parodymus patvirtino ir R. J.. Jam buvo žinoma, kad pagal užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3-čias skyrius jau dirbo ir pateikus pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo dar ir žodžiu smulkiai išdėstytos aplinkybės prie kurių buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei numatoma tolimesnė užduoties vykdymo eiga. Teiginys, kad vadovybė nežinojo realios situacijos, neatitinka tikrovės.

              Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo gynėjas nurodo ir apie K. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų, BK 182 str. 1 d. 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., vertinimo.

              Atsikertant į prokuroro argumentus, pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje detaliai aptarė K. B. veiksmus bei motyvuose nurodė, kad K. B. pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis tarnybiniu telefonu skambindavo savo dukrai į užsienio valstybę, tačiau nesiėmė priemonių gauti skambučių išklotines, tai yra nepasidomėjo ir nepatikrino, kiek kainavo skambučiai tarnybiniu telefonu asmeniniais tikslais, tačiau tiek pats išteisintasis, tiek pirmosios instancijos teismas vertina, kad tokie K. B. veiksmai negali būti nusikalstami, nes nusikaltimas yra pavojinga veika, o šiuo atveju tokie išteistojo veiksmai negali būti laikomi pavojingais, nes norimus rezultatus –K. B. sumokėtų už asmeninius pokalbius – buvo galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, tai yra atsakingai vykdant lėšų panaudojimo kontrolę.

Gynėjo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad K. B. skambinimas tarnybiniu telefonu asmeniniais tikslais ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad juos būtų galima traktuoti kaip pavojingus ir nusikalstamus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis žinodamas, už kokią sumą prakalbėjo su dukra, sąmoningai tyčia apgaudamas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojus būtų siekęs asmeninės naudos.

Sutinkama su teismo išvada, kad K. B. neatlikti veiksmai siekiant sumokėti už asmeninus pokalbius bei jų neatribojimas teikiant ataskaitas tvirtinti negali būti traktuojami kaip nusikalstami, klastojant ir apgaule siekiant panaikinti savo prievolę sumokėti už asmeninius pokalbius iš asmeninių lėšų, todėl prokuroro skundas negali būti tenkinimas, nes nėra nustatyta ir didelė žala valstybei.

Teismas pagrįstai įvertino ir kito inkriminuoto nusikaltimo, dėl panaudotų tarnybinių automobilių, sudėtį.

Sutinkama ir su teismo paminėta teismine praktika, jog, remiantis konstitucine jurisprudencija, ne viena kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012).

Prokuroras skunde nurodo, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, jog įslaptinus automobilius reikėjo keisti kitais. Tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog automobiliai nebuvo išslaptinti ir tik po K. B. sulaikymo siekiant galimo ateityje jų išslaptinimo buvo nuspręsta juos pakeisti. Byloje nėra duomenų, jog buvo atskleista valstybės paslaptis, kas, manytina, ir sudarytų esminį BK 228 str. požymį – galimą didelę žalą valstybei.

Pagal teismų praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K- 7-335/2013).

K. B. gynėjas atsikirtimuose nurodo, kad pagrįsta ir argumentuota teismo išvada, jog nėra nustatyta, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokią išvadą teismas padarė, nes 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamų įvykių buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) kaltinamojo veiksmai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.

Prokuroro argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde neatitinka suformuotos teismų praktikos šio pobūdžio nusikaltimuose, todėl minėtas apeliacinis skundas atmestinas.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo K. B. gynėjas prašo Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. 

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu K. B. pagrįstai išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. B. išteisinimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindas naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, taip pat ir dėl baudžiamųjų įstatymų taikymo, yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka proceso dalyvių lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, taip pat turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl K. B. kaltės bei inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pastebėtina, kad įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininkų kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Dėl K. B. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

Teisėjų kolegija nesutina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas vienu atveju pasisakydamas, kad K. B. turi būti išteisinamas neįrodžius jo kaltės suklastojus tarnybinį pranešimą ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi bei būtent šiuo pagrindu priimdamas galutinį sprendimą, iš esmės pripažino, kad K. B. veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų tiek BK 300 str. 1 d., tiek BK 228 str. 2 d., požymiai. Kitu atveju, pasisakydamas, jog K. B. galimai padarytoje veikoje galimai nėra vieno iš piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo, jau vienos iš veikų požymių nebeįžvelgia. Tokiu būdu teismas, priimdamas galutinį sprendimą ir nurodydamas šiam sprendimui priimti reikšmingus skirtingus pagrindus, prieštaravo pats sau. Taip pat nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi tik išteisintojo K. B. parodymais, į nuosprendį įtraukdamas išteisintajam palankius duomenis, todėl, prokuroro nuomone, teismo išvados neatitinka visų byloje nustatytų  faktinių aplinkybių.   

Šioje byloje K. B. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2010-08-23 padarytą KET pažeidimą, tyčia suklastojo tarnybinį pranešimą ir juo disponuodamas pateikė susipažinti (duomenys neskelbtini) AVPK vadovams, po to (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo ir administracinės grupės specialistas priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, taip K. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija.

K. B. dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-08-24 tarnybinio pranešimo neklastojo, jame nurodė teisingus duomenis, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.     

Byloje nustatyta, kad 2010-08-23 dieną automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė K. B.. 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis P. B. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. 20.34 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. B., važiavo 89 km per valandą greičiu, kai leistinas maksimalus greitis yra 50 km per valandą, paklaida yra maždaug 2 km per valandą, tai yra leistiną maksimalų greitį viršijo 37 km per valandą. (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro viršininkas K. B. 2010-08-24 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos biuro 3-ias skyrius vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK KTB APGT skyriaus užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Užduoties iniciatorius (duomenys neskelbtini) AVPK KTB APGT skyriaus tyrėjas A. J.. Esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybinės paieškos vykdyme dalyvavo ir kiti (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinės veiklos būrio pareigūnai, buvo panaudotas netarnybinis transportas. (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo ir administracinės veiklos grupės specialistas V. Č. 2010-09-10 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju. Laikinai einančio (duomenys neskelbtini) AVPK specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigas N. P. 2014-10-02 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010 m. darbo paskirstymo žurnale, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B. asmeniniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavęs vykdant užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas R. K. 2015-01-21 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale nurodyta, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK SUB III skyriaus pajėgos dirbo nuo 10.00 iki 17.00 val., buvo naudojami tik automobiliai, kurie pažymėti skaičiais, jų priklausomybė padaliniui įslaptinta. Buvęs (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B. kartu su kitais pareigūnais nedirbo, automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nebuvo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, jog tądien (duomenys neskelbtini) AVPK SUB III skyriaus pareigūnai dirbo 7 valandas. (duomenys neskelbtini) AVPK KPSUV II skyriaus specialistė G. P. paaiškino, jog sekimo suvestinės, kurioje fiksuotas darbas minėtą dieną, yra tik elektroninė versija. Joje, pasak G. P., nurodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK SUB III skyriaus pajėgos vykdė sekimą tik (duomenys neskelbtini) mieste nuo 10.15 iki 15.30 val., šią dieną daugiau jokių užduočių padalinys nevykdė. (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvinio veiklos biuro Pirmojo skyriaus 2010 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėta, kad 2010-08-23 K. B. dirbo viršvalandžius. Liudytojas R. J. teisme parodė, iki 2013-10-24 dirbo (duomenys neskelbtini) apskr. VPK viršininko pavaduotoju, 2010 m. K. B. padaryto KET pažeidimo, dėl kurio šis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, aplinkybių neatsimena, tačiau su K. B. tarnybiniu pranešimu susipažino patvirtindamas savo parašu. Tas įvykis nekėlė jokių įtarimų, jog kažkas yra neteisėta. Liudytojas V. Č. teisme parodė, kad dirbo kelių policijos biure, priiminėjo sprendimus administracinių pažeidimų bylose, tačiau K. B. atžvilgiu priimto sprendimo neatsimena. Iš nutarimo prisimena, jog buvo pateiktas tarnybinis pranešimas su R. J. viza, iš to suprato, kad K. B. KET pažeidimo metu vykdė užduotį, todėl negalėjo jo nubausti.  

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepaneigia, kad K. B. 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) mieste vykdė pasiruošimą žvalgybinės paieškos veiksmams, kurie nenurodomi darbo paskirstymo žurnale, taip pat vertindamas nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kvalifikuojančio požymio buvimą – žalos padarymo valstybei klausimą, atsižvelgė į tai, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams po tarnybinio pranešimo surašymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padaryto dokumento suklastojimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau nebuvo jokios informacijos apie galbūt padarytą žalą, juo labiau didelę, valstybei ir Lietuvos policijai, todėl K. B. išteisino nes neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-08-23 suformuota užduotis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-29 buvo sunaikinta pagal įslaptintą bylų naikinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus saugojimo terminui. Liudytojas Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialių užduočių III valdybos viršininkas D. M. parodė, kad iš darbo praktikos jam žinoma, jog sekimo veiksmuose dalyvauja daug žmonių, taip pat parodė, kad žvalgybiniams veiksmams atlikti būtina atlikti paruošiamuosius veiksmus, o tokių veiksmų vykdymą nebūtina žymėti „Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo“ žurnale. Teismas laikė, kad esant sunaikintai operatyvinės veiklos užduočiai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankamo pagrindo teigti, kad K. B., tarnybiniame pranešime nurodydamas, jog 2010-08-23 vykdė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KTB APGT skyriaus užduotį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo 2010-08-24 tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą. Teismas taip pat įvertino byloje nustatytą aplinkybę, jog su šiuo pranešimu buvo supažindinti (duomenys neskelbtini) VPK vadovai, kurie turi teisę disponuoti slapta informacija. Be to, teismas įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro specialisto 2010-09-10 nutarimas, kuriame konstatuota, kad K. B., viršydamas leistiną greitį veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nepanaikintas. Byloje nenustatyta, kad K. B. būtų daręs įtaką (duomenys neskelbtini) AVPK kelių policijos biuro pareigūnams priimti jam palankų sprendimą ar nepradėti administracinės teisenos.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surinkti faktiniai duomenys paneigia K. B. dalyvavimą užduoties vykdyme. Prokuroras remiasi paties K. B. 2010-08-24 tarnybiniame pranešime, taip pat 2014-10-02 laikinai einančio (duomenys neskelbtini) AVPK Specialių užduočių biuro viršininko pareigas N. P. bei 2015-01-21 (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus viršininko R. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, o taip pat liudytojų D. J. ir A. J. parodymais. Tačiau šie prokuroro nurodyti duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, jog K. B. suklastojo 2010-08-24 tarnybinį pranešimą, taip pat, kad byloje neįrodyta, jog K. B. nevykdė užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) ar pasirengimo užduoties vykdymui. Tiek N. P., tiek R. K. tarnybiniuose pranešimuose kalbama apie užduoties vykdymą, tačiau kaip tvirtino K. B., jis vykdė pasirengimą užduoties vykdymui ir ši aplinkybė bylos įrodymais nepaneigta. Liudytojas D. J. apklausiamas teisme patvirtino, kad pasiruošimas užduočiai į atitinkamą žurnalą ne visada yra įrašomas. Liudytojas taip pat parodė, kad ruošiantis užduoties vykdymui jam yra tekę važiuoti ir su užduoties iniciatoriaus nuosava transporto priemone. Pastebėtina ir tai, kad K. B. 2010-08-24 tarnybiniame pranešime nebuvo įvardinti konkretūs asmenys, dalyvavę užduoties vykdyme. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė, jog liudytojas A. J. teisme parodė, kad su K. B. nėra vykęs vykdyti užduotį, taip pat nepaneigia K. B. 2010-08-24 tarnybiniame pranešime įrašytos informacijos atitikimo tikrovei. Tai, kad K. B. minėtame tarnybiniame pranešime ir savo parodymuose skirtingai nurodo viršyto greičio aplinkybes (tarnybiniame pranešime - (duomenys neskelbtini) g., ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini); parodymuose – ties įvažiavimu į miestą), taip pat nepaneigia teismo išvados, jog K. B. vykdė tarnybines pareigas. Teismas, vertindamas K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kvalifikuojančio požymio buvimą, pagrįstai nenustatė, jog valstybei ir Lietuvos policijai galimai buvo padaryta žala, o juo labiau didelė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyta K. B. kaltė suklastojus 2010-08-24 tarnybinį pranešimą ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi.

Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl nurodytos kaltinimo dalies ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai prieštaringų teismo išvadų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes. Pirmiausia konstatuojama, kad teismas pagrįstai nustatė, jog yra nepaneigti išteisintojo K. B. aiškinimai, kad KET pažeidimą jis padarė tikrai vykdydamas tarnybinę užduotį ar bent ruošdamasis vykdyti tą užduotį. Dėl to buvo padaryta išvada, kad neįrodytas nei dokumento (tarnybinio pranešimo) suklastojimas, nei piktnaudžiavimas tarnyba. Tuo tarpu tai, kad tariamu piktnaudžiavimu nebuvo padaryta didelė žala, t. y. nenustatytas vienas iš būtinų BPK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, teismas nuosprendyje paminėjo tik kaip papildomą K. B. išteisinimo motyvą, galima netgi sutikti, kad jis šiuo atveju perteklinis. Todėl tarp teismo išvadų šiuo atveju jokio prieštaravimo nėra. Teisėjų kolegija vis dėlto pažymi, kad nors dėl nurodytų kaltinimų K. B. išteisintas pagrįstai, abejonių kelia tik nuosprendyje nurodytas išteisinimo pagrindas. Vis dėlto jis nurodytas nevienareikšmiškai. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad K. B. pagal šį kaltinimą išteisinamas, nes „neįrodyta jo kaltė šių nusikaltimų padaryme“. Tuo tarpu nuosprendžio motyvuose nurodoma, kad „neįrodyta K. B. kaltė suklastojus tarnybinį pranešimą ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisinimo pagrindas turi būti nurodytas aiškiai, suprantamai ir nevienareikšmiškai, taip, kaip nurodyta BPK 303 str. 5 d. 1 arba 2 punktuose. Šiuo atveju galima teigti, kad teismas K. B. išteisino BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tačiau iš tikrųjų šiuo atveju, kolegijos nuomone, kaltinamasis turėjo būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai yra pagrindu, kuris numatytas BPK 303 str. 5 d. 1 p. Tačiau kolegija dar kartą konstatuoja, kad K. B. išteisintas pagrįstai, tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, naikinti šią nuosprendžio dalį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Tuo tarpu keisti nuosprendį pakeičiant išteisinimo pagrindą taip pat pagrindo nėra, nes dėl to nepaduotas apeliacinis skundas.                      

Dėl K. B. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Dėl šios kaltinimo dalies K. B. išteisinęs, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą ir nenustatė K. B. veiksmuose visų būtinų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių ir K. B. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

Kaltinimai K. B. pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. buvo pareikšti įvertinus tai, kad K. B., būdamas valstybės tarnautoju, pažeidė norminius teisės aktus siekdamas asmeninės naudos, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-04-30 tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu skambindamas asmeniniais tikslais viršijo tarnybinio mobiliojo ryšio paslaugų limitą iš kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų, nuo 2013-08-05 iki 2014-06-02 suklastodamas tikrus dokumentus – tarnybinius pranešimus bei jais disponuodamas, išvengė tarnybinės ir materialinės atsakomybės, apgaule panaikino 208,86 EUR (721,16 Lt) sumos savo turtinę prievolę, tarnybinius automobilius, skirtus specialioms užduotims vykdyti, kurių duomenys sudarė valstybės paslaptį:  (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys išslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neišslaptinti), naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti bei sumokėdamas už futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus iš kriminalinei žvalgybai skirtų  lėšų 101,37 Eur, tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Lietuvos policijai bei 208,86 EUR (721,16 Lt) turtinę žalą Lietuvos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išdėstė ir įvertino byloje apklaustų  liudytųjų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.  

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus viršininku, dabar – sunkių nusikaltimų tyrėju. Vairuotojas G. B. tarnybiniu pranešimu jį informavo, kad buvo išvykęs į Rygą ir iš ten parvežė ar į oro uostą nuvežė K. B. dukrą. Tokią informaciją G. B. pateikė po išvykos, nors galėjo būti ir taip, jog vairuotojas pasakė, jog K. B. reikia automobilio. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad iki 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biure, K. B. 2014 m. vasario ar balandžio mėn. paprašė tarnybiniu automobiliu nuvežti dukrą į Rygos oro uostą, vežė ne darbo metu, buvo šeštadienis. K. B. sakė, kad gavo leidimą iš vadų, kelionės lapą užpildė jis, o K. B. pasirašė kaip užsakovas. Liudytojas N. P. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos viršininku nuo 2015-01-01. 2014 m birželio mėn. dirbo specialių užduočių biuro II skyriaus viršininku, o automobiliai buvo III skyriaus, apie kuriuos jis neturėjo teisės žinoti ir nežinojo. Kai K. B. buvo nušalintas nuo pareigų, būdamas specialios komisijos nariu susipažino su III skyriaus veikla ir nustatė pažeidimus. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK  Logistikos skyriaus vyresniuoju specialistu. Komisariato kieme sutiko specialiųjų užduočių biuro viršininką K. B., šis pasiteiravo, kur galėtų pakeisti išdaužtą automobilio stiklą. Automobilis nepriklausė (duomenys neskelbtini) VPK, nors K. B. sakė, kad tas automobilis tarnybinis. Kiek pamena, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, K. B. sakė, kad niekam apie sugadinimą nepraneš ir susitvarkys savo lėšomis. Liudytojas V. D. teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro antrame skyriuje, K. B. buvo jo viršininkas. Kolega E. M. sakė, jog nakties metu buvo išdaužtas K. B. automobilio stiklas, suprato, jog tas automobilis priklausė jų biurui. Liudytojas D. M. teisme parodė, kad dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialių užduočių III valdybos viršininku. Kaltinamojo skyrius yra jų kuruojamas padalinys, todėl žino, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ duomenys įslaptinti, bet jis buvo susidėvėjęs ir nebuvo naudojamas užduotims vykdyti, o žodiniu pritarimu buvo skirtas K. B., kuris galėjo jį naudoti. Kodėl jis buvo neišslaptintas iki skandalo, nežino, gal dėl laiko stokos, gal nespėjo. Po kilusio skandalo pakeitė tokių automobilių naudojimo tvarką. Nežino, kada tas automobilis buvo išslaptintas. Iš darbo praktikos žino, jog sekime dalyvauja didelė žmonių grupė, o paruošimas sekimui – reikia nuvažiuoti į vietą ir apžiūrėjus sekimo grupei papasakoti, kur važiuos dirbti, kokių priemonių reikia. Nedraudžiama nuosavu automobiliu kartu su užduoties užsakovu nuvykti darbo reikalais į galbūt būsimos užduoties atlikimo vietą, neprivaloma tokį vykimą atžymėti „Operatyvinių pajėgų ir priemonių paskirstymo“ žurnale. Žino, kad K. B. naudojo asmeninį automobilį tarnybiniams tikslams, tačiau jie šio atvejo netyrė. Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad iki 2014-05-11 dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotoju. pasirašydavo dalį dokumentų, susijusių su Specialiųjų užduočių biuro organizavimo darbu, tvirtindavo K. B. atneštas ataskaitas dėl lėšų panaudojimo. Tos sumos buvo nedidelės, todėl pasitikėdamas K. B. tik paklausdavo, ar jos panaudotos teisėtai. Neprisimena, ar tvirtindavo telefoninių pokalbių viršytus limitus. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. buvo (duomenys neskelbtini) AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkė. Nesant (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojo, laikinai eidavo jo pareigas ir turėjo teisę susipažinti su kriminalinei žvalgybai naudojamų lėšų nurašymo teisėtumu, tvirtindavo K. B. atneštus dokumentus. Neprisimena, ar tvirtino K. B. telefonu prakalbėtų pokalbių limitą. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad nuo 2014-05-12 buvo (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotoju. Jis tvirtino K. B. finansines ataskaitas, tarp jų ir telefoninių pokalbių limitus. Iš tyrimo eigos žino,  kad K. B. viršijo telefoninių pokalbių limitą, tačiau sumos neprisimena. Jam tuo metu limito viršijimas nekėlė kokių abejonių dėl išlaidų pokalbiams, nes be telefoninių pokalbių limito tvirtinimo buvo pateikiami ir kiti dokumentai bei kitos išlaidos. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad K. B. yra  buvęs jo bendradarbis. Jis padėjo K. B. tvarkyti futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį stadioną, ten dirbo ir pats K. B.. Už darbą jam mokėdavo K. B..  Vieną kartą pasiskambino K. B. ir susitarė su juo susitikti jo darbo kabinete.  K. B. buvo žadėjęs sumokėti už pagalbą. Tada K. B. iš savo kabinete esančio seifo paėmė pinigus ir padavė. Liudytojas N. S. teisme parodė, kad žaidžia futbolą „(duomenys neskelbtini)“ klube, žino, jog K. B. buvo futbolo klubo vadovas. Vieną kartą K. B. vežė „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu į varžybas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) 2014-10-10  rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įslaptintos informacijos dalinio išslaptinimo“ nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir (ar) pažeidimai: galbūt nepagrįstai naudojamos kriminalinei žvalgybai  skirtos lėšos. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B. naudojo LKPB balanse esančius automobilius, priskirtus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB 3-iajam skyriui specialioms užduotims vykdyti, nors jam asmeniškai toks automobilis  priskirtas nebuvo.

2014-09-10 Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuota, kad 2014-04-04, apie 12.00 val., K. B., išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, ten automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13.55 val. buvo užfiksuotas stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), po to 16.55 val. automobilis buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštėje, ten jis buvo priparkuotas mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš jo išlipęs K. B. nuėjo į barą-restoraną „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). 2014-09-12 Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuota, kad 2014-05-17, apie 12.50 val., K. B. išvyko (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) aikštės ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo automobiliu vyko kiti asmenys. 2014-09-15 Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuota, kad K. B. 2014 m. kovo 8–9 d.; 2014 m. kovo 21–22 d.; 2014 m. balandžio 4–5 d.; 2014 m. gegužės 2–3 d.; 2014 m. gegužės 16–17 d.; 2014 m. birželio 7–8 d. galbūt asmeniniais reikalais, tarnybiniu automobiliu, tarnybos ir laisvu nuo tarnybos metu galbūt vyko į (duomenys neskelbtini) miestą pas savo pažįstamą V. L., gyv. (duomenys neskelbtini). K. B. 2014-04-04 galbūt darbo metu futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ reikalais tarnybiniu automobiliu galbūt vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, ten 17.00 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo futbolo federacijos susirinkime. 2014-05-09 galbūt K. B. nurodžius jo pavaldinys darbo metu galbūt tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) miestą pas „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. J. į jo darbovietę „(duomenys neskelbtini)“ futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ reikalais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 10:22–10:23 val. K. B. skambino į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir paminėjo, kad norėtų rytdienai užsirezervuoti kambarį. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 10:44–10:45 val. K. B. skambino asmeniui, vardu G., ir pasiteiravo, ar kontoroje yra D. J.. K. B. paminėjo, kad rytoj norėtų iš G. paimti mašiną, jei su mašina nebus dirbama. Sutarė, kad mašiną G. atvarys K. B. iki darbo pabaigos. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 11:53–11:55 val. K. B. skambino galbūt G. D., kalbėjo apie tai, kad rytoj apie 9.30 val. G. D. autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos į (duomenys neskelbtini). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 14:17–14:17 val. G. skambino K. B. ir pasiteiravo, kur pastarajam galėtų privaryti mašiną. Sutarė, kad K. B. ateis mašiną pasiimti prie AB „(duomenys neskelbtini)“. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 29 d. 20:43–21:01 val. K. B. skambino G. D. sutarė, jog rytoj iki 12 val. G. D. atvažiuos į (duomenys neskelbtini), ją K. B. pasitiks autobusų stotyje. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 30 d. 9:31–9:32 val. G. D. skambino K. B. ir pranešė, kad po 11.20 val. ji bus (duomenys neskelbtini). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. lapkričio 30 d. 10:05–10:06 val. K. B. skambino viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) parko, administratorei ir paprašė užrezervuoti kambarį. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 6 d. 21:34–21:35 val. K. B. skambino asmeniui (anketiniai duomenys nenustatyti), užsiimančiam trumpalaike kambarių nuoma (duomenys neskelbtini), ir rezervavo kambarį. Sutarė, kad atvažiuos rytoj galbūt 18 val. ir kambaryje bus iki kitos dienos 12 val. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole  Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 6 d. 21:36–21:59 val. K. B. skambino G. D. ir paminėjo, kad rytdienai užsakė kambarį, kuris yra (duomenys neskelbtini) miesto centre. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 7 d. 11:10–11:11 val. K. B. skambino G. ir paprašė, jog pastarasis apie 14 val. atvarytų automobilį. G. atsakė, kad turi garažo raktus, kur galbūt yra laikomas tarnybinis automobilis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2014 m. sausio 31 d. 20:49–20:50 val. G. skambino K. B. ir pranešė, kad išvažinėja iš garažo ir atvažiuoja pas K. B.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole  Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2014m. sausio 31 d. 20:49–20:50 val. G. skambino K. B.. Pokalbio metu K. B. domėjosi, ar niekas nepasikeitė. G. atsakė, kad atvažiuos 10 val. 45 min. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2014 m. vasario 1 d. 10:43–10:44 val. G. skambino K. B. ir paminėjo, kad jau atvažiavo ir laukia. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-188 užfiksuota, kad 2014 m. vasario 1 d. 10:44–10:45 val. K. B. skambino galbūt buvusiai žmonai J. B. ir paminėjo, kad jau yra atvažiavusi mašina. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2014 m. vasario 1 d. 14:31–14:32 val. G. skambino K. B. ir informavo, kad jau pravažiavo (duomenys neskelbtini). 2014-09-23 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2014-05-30, laikotarpiu apytiksliai nuo 15.15 iki apytiksliai 15.33 val., vykdant pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant technines  priemones specialia tvarka (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko K. B. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patalpose, (duomenys neskelbtini), vaizdą bei garsą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas pokalbis, vykęs tarp K. B. ir V. P.. Pokalbio metu K. B. už galbūt futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ stadione, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, V. P. padavė 350 Lt galbūt iš tarnybinėms funkcijoms vykdyti skirtų piniginių lėšų. K. B. šiuos pinigus paima iš tarnybinio seifo ir juos paduodamas V. P. įvardija, kaip ypatingas lėšas, paaiškindamas, kad iš futbolo klubo sąskaitos, kol nepasibaigė VMI vykdomas mokestinis patikrinimas, pinigų imti nenori. 2014-09-29 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota,  kad 2013-12-03 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio vadovės R. P. gautas raštas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota informacija apie minėtame viešbutyje nuo 2013-11-30 iki 2013-12-01 apsistojusius asmenis, matyti, kad minėtu laikotarpiu viešbutyje buvo apsistojęs K. B. galbūt su G. D. ir atvykęs į viešbutį buvo galbūt tarnybiniu transportu, kurio duomenys neskelbiami. 2014-10-16 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo  protokole nurodyta, kad 2014-03-05 naktį buvo išdaužtas K. B. galbūt neteisėtai naudojamo tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis stiklas. Galbūt pažeidžiant tarnybinio transporto naudojimo tvarką įvykio metu automobilis galbūt stovėjo prie K. B. namų, adresu: (duomenys neskelbtini), apie įvykį nebuvo pranešta nustatyta tvarka.

Pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu 2013-01-01 iki 2014-06-25 (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus naudojamų transporto priemonių, skirtų specialiosioms užduotims vykdyti, duomenys žymimi slaptumo žyma „Slaptai“. Duomenys apie Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus darbuotojus, kurių priklausomybė policijai yra įslaptinta, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“. Duomenys, susiję su patalpomis, garažais, kuriuose buvo laikomi automobiliai specialioms užduotims vykdyti, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“. Teisę susipažinti su minėta informacija nurodytu laikotarpiu turėjo (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkai E. L. ir R. B., viršininko pavaduotojai V. U., R. J., R. Š., R. S., Finansų skyriaus viršininkė B. G., Finansų skyriaus vyresnioji specialistė I. K., Specialiųjų užduočių biuro viršininkas K. B., Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus viršininkas D. J., Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus specialistė G. P., Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus pareigūnai, kurių priklausomybė policijai yra įslaptinta. Pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014 m. birželio 27 d. žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad 2014 m. birželio 25 d. įtarus nusikalstamos veiklos padarymu buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro viršininkas K. B., atsirado reali grėsmė, jog bus atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija, todėl buvo imtasi aktyvių veiksmų pašalinti šias prielaidas. Anksčiau laiko buvo nutrauktos nuomos sutartys su savininkais dėl patalpų, kurios buvo naudojamos konspiraciniais tikslais sekimo padalinio veiklai užtikrinti. Nedelsiant buvo ieškomos ir išnuomotos kitos reikalavimus atitinkančios administracinės ir ūkinės paskirties patalpos, kadangi be tokių patalpų būtų paralyžiuota sekimo padalinio veikla, (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iasis skyrius negalėtų atlikti jam priskirtų funkcijų. Tyrimo metu atliekant kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus ir paaiškėjus informacijai apie (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuro 3-iajame skyriuje naudojamus automobilius, jų modelius, valstybinius numerius, jie buvo perduoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 3-iąją valdybą, iš ten buvo gauti kiti automobiliai sekimo padalinio veiklai vykdyti ir funkcijoms atlikti. Nutraukus sutartis finansinių išlaidų dėl netesybų, delspinigių (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nepatyrė.

Kaip jau minėta išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, detaliai išsiaiškinęs faktines įvykių aplinkybes ir įvertinęs tiek išteisintojo, tiek liudytojų parodymus, o taip kitus byloje esančius duomenis, Šiaulių apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad K. B. padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų, sudarančių vientisą ištisą loginę seką, įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis K. B. suklastojo tikrus dokumentus ir jais disponuodamas bei apgaule panaikindamas savo turtinę prievolę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos policija. 

Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Tarp nusikaltimo sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias vidinę bei išorinę nusikaltimo padarymo puses. Šios požymių grupės įvardijamos kaip nusikaltimo sudėties elementai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažinta nusikaltimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 3 d.). Tai reiškia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. BPK normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Tais atvejais, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai.

K. B. neneigė kaltinime nurodytos aplinkybės, jog jis tarnybiniu telefonu skambindavo savo dukrai į užsienio valstybę, taip pat parodė, kad nepatikrino kiek kainavo skambučiai tarnybiniu telefonu asmeniniais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog K. B. žinodamas kiek kainavo asmeniniai skambučiai tarnybiniu telefonu, sąmoningai tyčia apgaudamas (duomenys neskelbtini) AVPK būtų siekęs asmeninės naudos. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nurodė, kad K. B. pokalbiams tarnybiniu telefonu skirto limito naudojimo teisėtumą kiekvieną mėnesį tvirtindavo (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojas R. J., R. S. arba R. Š.. Jie, kaip ir K. B., nesiėmė priemonių atlikti telefoninių pokalbių analizę tam, kad atriboti tarnybinius pokalbius nuo asmeninių. Taigi teismas padarė išvadą, kad K. B. neatlikti veiksmai, siekiant sumokėti už asmeninus pokalbius bei jų neatribojimas teikiant ataskaitas tvirtinti, negali būti vertinami kaip nusikalstami, klastojant ir apgaule siekiant panaikinti savo prievolę sumokėti už asmeninius pokalbius iš asmeninių lėšų. Teismo nuomone K. B. neapdairumas, kuris pasireiškė tuo, kad jis neatskyrė asmeninių pokalbių nuo tarnybinių ir už tai nesusimokėjo, nereiškia, jog jo veiksmai nusikalstami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. tarnybinių pranešimų pagrindu surašytų aktų pateikimas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojui R. J., R. Š. ir R. S., kurie savo rezoliucijomis davė sutikimą kompensuoti viršytą tarnybinio mobilaus ryšio paslaugų limitą iš Lietuvos policijos sąmatos „Ypatingos išlaidos“, nereiškia, kad K. B. veiksmuose yra tiesioginė tyčia siekiant apgauti (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojus ir taip išvengti turtinės prievolės sumokėti už pokalbius.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad K. B. veikė neapdairiai ir nesiekė tyčia apgauti savo vadovybę. Apelianto nuomone taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad K. B. buvo sudėtinga gauti tikslią informaciją, t. y. telefoninių pokalbių išklotines. Prokuroro nuomone, K. B. veikdamas sąmoningai, tyčia siekė išvengti tarnybinės ir materialinės atsakomybės bei apgaule panaikinti savo turtinę prievolę, t. y. susimokėti už mobiliojo ryšio paslaugas.       

Teisėjų kolegija šių prokuroro apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktas tarnybinio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas K. B., PVM sąskaitų faktūrų ir detalios informacijos apie apmokestinamas paslaugas (išklotines) kopijas, duomenis apie (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko K. B. tarnybinio ryšio telefono naudojimosi išlaidas, apmokamas išlaidas iš (duomenys neskelbtini) AVPK lėšų ir viršytų mobiliojo ryšio paslaugų apmokėjimą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kiek priklausė sumokėti už tarptautinius skambučius, skambučius į Airiją, pramoginio turinio paslaugas nuo 2013-06-01 iki 2014-06-25 litais bei kiek kartų ir į kokius tarptautinius numerius, Airijos numerius, numerius galbūt pramoginio turinio informacijai gauti buvo skambinta (t. 2 , b. l. 144–169). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kiek priklausė sumokėti už tarptautinius skambučius, skambučius į Airiją, pramoginio turinio paslaugas nuo 2013-06-01 iki 2014-06-25 litais bei eurais, bei kiek kartų ir į kokius tarptautinius numerius, Airijos numerius, numerius galbūt pramoginio turinio informacijai gauti buvo skambinta (t. 2, b. l. 172–192, t. 3, b. l. 1–7). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumos, susijusios su K. B. išlaidomis tarnybiniam mobiliojo ryšio telefono abonentui, perskaičiuotos eurais (t. 3, b. l. 49–55). Taigi tam, kad atriboti kiek priklausė sumokėti už tarptautinius skambučius, skambučius į Airiją, pramoginio turinio paslaugas buvo atliktas specialisto tyrimas, o tai tik patvirtina reikiamos informacijos gavimo sudėtingumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. tarnybiniuose pranešimuose nenurodyti asmeniniai skambučiai, o taip pat prašymas kompensuoti išlaidas, BK 300 str. prasme nelaikytinas dokumento klastojimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog K. B. veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – didelės žalos padarymo. 208,86 Eur turtinės žalos padarymas, kolegijos nuomone, tikrai negali būti pripažįstamas didele žala. Pagrįsta ir teismo išvada, kad K. B. veiksmuose galimai yra tik drausminio nusižengimo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis ieškinys 208,86 Eur sumai K. B. yra atlygintas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo K. B. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus.

K. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad nesilaikydamas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, sudarė kitiems asmenims, neturintiems leidimo susipažinti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, sąlygas, esant kurioms, pastarieji galėjo sužinoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, iššifruoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, nes šiuos  automobilius kaltinamasis naudojo asmeniniais tikslais: važiavo su G. D., vyko pas V. L., organizavo dukros nuvežimą į oro uostą, vyko į futbolo rungtynes ir tuo pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Lietuvos policijai.

Nesutikdamas su K. B. išteisinimu, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad K. B., naudodamasis jam suteiktomis pareigomis ir įgaliojimais, tyčia jomis piktnaudžiaudamas, neteisėtai naudodamasis įslaptintais automobiliais, kurie sudarė valstybės paslaptį, pats, kaip specialiųjų užduočių viršininkas, suvokdamas atitinkamas grėsmes dėl valstybės paslapties atskleidimo, tačiau nesilaikydamas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų ir juos ignoruodamas, suteikdamas prioritetą savo asmeninių poreikių tenkinimui, sudarė realias sąlygas, kurioms esant kiti asmenys, taip pat ir galimai nusikalstamas veikas darantys asmenys, kurių atžvilgiu vykdomi operatyviniai veiksmai, galėjo sužinoti valstybės paslaptį, sudarančią informaciją, iššifruoti minėtų automobilių, kurių duomenys sudarė valstybės paslaptį, priklausomybę policijai ir pareigūnus, kurie vykdė specialiąsias užduotis, bei taip sutrikdyti (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-ojo skyriaus darbą. To pasėkoje, paaiškėjus K. B. neteisėtiems veiksmams ir informacijai apie tai pasirodžius žiniasklaidoje, minėti automobiliai nedelsiant turėjo būti keičiami kitais. Prokuroras nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai K. B. atžvilgiu buvo pertekliniai ar nenuoseklūs. Būtent atliktų kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys ir atskleidė visas K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., aplinkybes ir jos mastą.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. 

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais bei kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, jog toks asmuo, veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu, pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. B. jam inkriminuojamus veiksmus atliko, būdamas policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininku. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog K. B. tarnybinius automobilius, sudarančius valstybinę paslaptį, naudodamas tenkinant asmeninius poreikius, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau nenustatė būtino šiai nusikalstamai veikai kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymo valstybei ir Lietuvos policijai, teismo nuomone, jo veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su šia teismo išvada. Be to, skundžiamame nuosprendyje aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad išteisintasis K. B. nenumatė ir nesiekė padaryti didelės žalos valstybei. BK 228 str. numatytu atveju neturtinio pobūdžio žala teismų praktikoje paprastai pripažįstama didele, jeigu ji padaroma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimu, darbo sutrikdymu. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai; nukentėjusiųjų skaičių; pareigūno padarytos veikos jų vertinimą; nusikalstamos veikos trukmę; kaltininko einamų pareigų svarbą; rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos; įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui ir kt. Kaip jau buvo minėta, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas padarė išvadą, kad dėl šio įvykio nepadaryta žala, o juo labiau didelė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamų įvykių buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) kaltinamojo veiksmai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.

Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone K. B. pareikštas kaltiniams yra nekonkretus, pagrįstas prielaidomis ir samprotavimais. Pagal kaltinimą K. B. dukra, G. D., V. L., futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai galėjo sužinoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, iššifruoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybę ir pareigūnus, kurie vykdė specialiąsias užduotis, bei taip sutrikdyti (duomenys neskelbtini) AVPK Specialiųjų užduočių biuro 3-ojo skyriaus darbą, ko pasėkoje, paaiškėjus jo neteisėtiems veiksmams, minėti automobiliai nedelsiant turėjo būti keičiami kitais automobiliais. Tai, kad šie asmenys galėjo sužinoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, iššifruoti minėtų automobilių priklausomybę, parodo ne tik kaltinime įtvirtintą prielaidą apie tariamai galimas grėsmes, bet ir pareigūnų veiksmus (2013-11-06 - 2014-05-17 vykdant K. B. sekimą) neužkertant kelią tokioms tariamoms grėsmėms, t. y. tik stebint ir sudarant galimybę tęsti tariamus nusikalstamus veiksmus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismo nutartimi 2013-11-06  buvo sankcionuotas K. B. sekimas siekiant gauti informacijos apie jo galimą dalyvavimą nusikalstamose veikose, numatytose BK 228 str. 1, 2 d., 1891 str. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2013-11-06 – 2014-05-17 vykdant K. B. sekimą nebuvo laikomasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 str. 1 p. nuostatų dėl nusikaltimų prevencijos. Po 2013-11-06 Šiaulių apygardos teismo sankcijos, kuomet buvo leista naudoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, vėlesni kriminalinės žvalgybos veiksmai kriminalinės žvalgybos subjekto – K. B., šiuo atveju ir objekto atžvilgiu buvo ne tik pertekliniai, bet ir prieštaraujantys bei nenuoseklūs pateiktam kaltinimui dėl galimybės pašaliniams asmenims sužinoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje nustatytą aplinkybę, kad K. B. 2014-05-17 Imuniteto skyriaus pareigūnų buvo sekamas asmeniniu automobiliu, ir kuras perkamas iš asmeninių lėšų, ši aplinkybė užfiksuota (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2014-05-19 pažymoje dėl gautos informacijos. Taigi K. B. nurodytos aplinkybės, jog jis į kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo vietą vyko asmeniniu automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo įvertinta kaip neatitinkanti tikrovės.    

K. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) AVPK tarnybinėse patalpose, savo kabinete neteisėtai panaudojo kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas – 101,37 Eur (350 Lt), jas sumokėdamas V. P. už futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. K. B. neneigė aplinkybės, jog iš kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų laikinai iš tarnybiniame kabinete buvusio seifo paėmė 350 Lt, norėdamas atsiskaityti už futbolo klubui atliktus darbus. Paimtą pinigų sumą K. B. grąžino. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog šis atvejis, vertinant jį atskirai, neatrodo reikšmingas, tačiau vertinant visumą K. B. atliktų veiksmų, šis faktas patvirtina, kad K. B., būdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininku, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, sistemingai ir ilgą laiką, policijai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, ignoruodamas jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, naudojo kaip savo asmeninius ir būtent savo asmeninių reikmių tenkinimui, asmeninei naudai gauti.

Teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų taip pat nepripažįsta pagrįstais.

K. B. apklausiamas teisme patvirtino, kad jis iš kriminalinei žvalgybai skirtų pinigų 350 Lt sumokėjo V. P., tačiau šiais pinigais pasinaudojo tik laikinai, juos grąžino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo pateikti oficialūs duomenys apie kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų trūkumą, taigi nėra pagrindo išvadai, kad kaip nurodo apeliantas, K. B., pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, sistemingai ir ilgą laiką, pinigus – kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas naudojo savo asmeninių reikmių tenkinimui, o juo labiau asmeninei naudai gauti. Šios aplinkybės, įvertinus, kad ir šioje K. B. veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., sudėties požymio – didelės žalos padarymo, neleidžia daryti išvados, kad K. B. 2014-05-30 (duomenys neskelbtini) AVPK tarnybinėse patalpose piktnaudžiavo tarnybine padėtimi panaudodamas kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas.

Nors K. B., būdamas policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) viršininku, tenkindamas asmeninius poreikius naudojo policijai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, taigi pažeidimai nagrinėjamu atveju padaryti, tačiau kaip jau buvo minėta, ne kiekvienas pažeidimas turi būti kriminalizuojamas, juo labiau, kad šiuo atveju, už tokius pažeidimus (tarnybinio telefono naudojimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu) numatyta atsakomybė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-04-20 įsakyme „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų tarnybinio judriojo telefono ryšio ir judriojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant prisijungimą prie interneto, paslaugų apmokėjimo limitų patvirtinimo“. Pastebėtina ir tai, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai yra neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-383/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai kurie K. B. nustatyti veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti, tik jų pavojingumas nebuvo toks, dėl kurio būtų pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad tokie K. B. veiksmai galėtų užtraukti ne baudžiamąją, o tik drausminę atsakomybę.   

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje nuosprendžio dalyje nurodęs, jog K. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., ir dėl to jį išteisinęs, vertindamas  byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors dėl šios kaltinimų dalies skundžiamame nuosprendyje išteisinimo pagrindas irgi nurodytas nepakankamai aiškiai, vis dėlto šiuo atveju akivaizdu, kad K. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teisėjų kolegija ir šį K. B. išteisinimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvais naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                          Linas Šiukšta

Teisėjai                                                                                                                                    Aloyzas Kruopys

Rūta Mickevičienė