Civilinė byla Nr. e2A-406-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00100-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Svajonių statyba“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 28 004 Eur skolą, 2 166,67 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30 170,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pasiūliusi 157 062,78 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mažiausią kainą laimėjo atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą „Juodkrantės lopšelio darželio, adresu Ievos Kalno g. 9, Neringa, paprastojo remonto darbai“. Remonto darbus sudarė: vidaus patalpų remontas, inžinerinių tinklų pakeitimas, priverstinės mechaninės ventiliacijos įrengimas, sklypo sutvarkymo darbai. Ieškovė visiškai įvykdė 2019 m. gruodžio 10 d. Juodkrantės lopšelio-darželio, Ievos Kalno g. 9, Neringa, paprastojo remonto darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. V31-200 (toliau – sutartis), tačiau atsakovė nesumokėjo sutartyje nustatytos visos fiksuotos sutarties kainos, atsisakė priimti ieškovės 2021 m. kovo 18 d. el. paštu atsakovei pateiktą 2021 m. kovo 13 d. 28 004 Eur sąskaitą faktūrą, serija SVA21, Nr. 011, atliktų darbų aktą Nr. 32 ir pažymą apie darbų vertę. Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, viešojo pirkimo metu nustatyta sutarties kaina yra 190 046,10 Eur (157 062,78 Eur su PVM).
3. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašytas remonto darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame pažymėta, jog darbai atlikti laikantis galiojančių statybos reglamentų, normų ir taisyklių bei statybos rangos sutarties reikalavimų. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti 2021 m. vasario mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 32 ir neteisingai aiškina sutarties 10 punktą, manydama, kad ši nuostata jai leidžia ieškovei sumokėti ne visą sutarties 9 punkte nustatytą kainą. Toks aiškinimas yra nesąžiningas ir prieštarauja sutarties aiškinimo taisyklėms.
4. Nurodė, kad sutarties 10 punktas nesudaro pagrindo mažinti sutarties kainą remiantis 2020 metais ieškovės pateiktais darbų aktais, nes jame kalbama ne apie aktus, o apie faktiškai atliktų darbų kiekius. Aplinkybė, kad paskutinis atliktų darbų aktas su sąskaita faktūra atsakovei pateiktas 2021 m. kovo 13 d., nereiškia, jog akte nurodyti darbai nebuvo atlikti faktiškai sutarties vykdymo metu. Remiantis sutarties 19–21, 26–30 punktais atliktų darbų aktai sutarties vykdymo metu reikšmingi tik tarpiniams mokėjimams gauti, todėl 2020 metų atliktų darbų aktuose užfiksuotos darbų apimtys, atsižvelgiant į atsakovės atstovės nurodymus dėl mokėjimo galimybių. Aktuose nurodytos kainos yra nustatytos rangovo valia, tai nėra abipusis šalių susitarimas dėl tam tikros darbų grupės kainos, kadangi sutartyje nustatytas fiksuotos kainos, o ne įkainių metodas, kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais įstatymo numatytais atvejais.
5. Nurodė, kad fiksuota kaina galėjo būti pakeista tik dėl PVM pokyčių (sutarties 12–16 punktai), taip pat įforminus sutarties pakeitimą dėl papildomų arba nevykdomų darbų (sutarties 18 punktas). Sutarties 17 punkte buvo nustatyta, kad statybos darbų kaina pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojama nebus, taigi bendro kainų lygio pokyčiai (tiek didėjimas, tiek mažėjimas) neturi įtakos fiksuotai sutarties kainai. Akcentavo, kad pirkimas buvo planuotas 198 347,10 Eur vertės (be PVM), ieškovė laimėjo konkursą pasiūliusi 157 062,89 Eur (be PVM) kainą, t. y. darbai buvo atlikti 40 000 Eur pigiau, nei tikėjosi pati atsakovė skelbdama konkursą.
6. Reikalavimą priteisti palūkanas grindė sutarties 26 ir 51 punktais, teigdama, kad atsakovė privalo sumokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo uždelstos 28 004 Eur sumos nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2 166,67 Eur, taip pat 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą 30 170,67 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog viešojo pirkimo procedūrų metu, viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu nebuvo nustatyta tiksli darbų apimtis, nėra. Tačiau byloje įrodyta, kad pirkimo dokumentuose – pridėtame sutarties projekte buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatytas pirkimo sutarties perkamų kiekių ir apimties pakeitimas, buvo nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Tiek pirkimo dokumentus ruošusi užsakovė, tiek pirkime dalyvavę tiekėjai žinojo, kad darbų apimtis ir pobūdis gali pasikeisti ir kad pirkimo sutartis jos galiojimo metu gali būti pakeista, gali pasikeisti ir jos kaina. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų (nevykdomų) darbų sumomis sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo. Pirkimo sutarties ir jos kainos keitimo sąlygos iš pirkimo dokumentų buvo perkeltos į sudarytą pirkimo sutartį – šalys susitarė, kad papildomi darbai – tai bet kurio atskiro statybos darbo, įtraukto į sutartį, apimties (kiekio) pakitimai ir (arba) sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais statybos darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) statybos darbai. Neatliekami darbai – statybos darbai, kurie sutartyje buvo numatyti, tačiau sutarties įgyvendinimo metu paaiškėjo, kad tokio pobūdžio statybos darbų vykdymas netikslingas. Ieškovė žinojo, kad atsakovė, įvertindama perkamų statybos darbų pobūdį, nenumatytų aplinkybių atsiradimo vykdant darbus riziką ir esant būtinybei, turi teisę pagal šią sutartį įsigyti papildomų darbų arba neatlikti kai kurių sutartyje numatytų statybos darbų. Šalys susitarė, kad bus mokama dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį, už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytas fiksuotos darbų grupių (etapų) kainas.
9. Pažymėjo, kad Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95, 14 punkte (toliau – Kainodaros metodika) nurodyta, kad, nustačius fiksuotos kainos kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, nurodytai už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytą perkamų prekių ir (ar) paslaugų kiekį ir (ar) apimtį. Kadangi pirkimo vykdytojas negalėjo pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslaus reikalingų prekių, paslaugų kiekio ir (ar) apimties, todėl tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, neturėjo realių galimybių numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidų, todėl tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyje faktiškai buvo nustatytos fiksuotos kainos peržiūros taisyklės. Šalys susitarė, kad sutartyje nustatyta tvarka įsigyjant papildomų darbų pagal šią sutartį, sutarties kaina, kurią užsakovė turi sumokėti rangovei, yra kaina, apskaičiuota įvertinus pagal sutartį atliktų darbų apimtis ir papildomus darbus. Papildomi darbai gali būti pradėti užsakovei patvirtinus darbų pakeitimo aktą ir šalims pasirašius papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine sutarties dalimi, o dėl mokėjimo už papildomus atliktus darbus turi būti pateiktos pažymos su darbų pavadinimais, vienetais, kiekiais, vieneto kainomis, bendra suma ir kiti papildomų darbų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai. Šalys susitarė, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara ir kad sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti.
10. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant visas nurodytas sutarties sąlygas, nustatančias jos keitimo galimybes, darytina išvada, kad pirkimo dokumentuose ir sutartimi faktiškai buvo numatytas fiksuotos kainos su peržiūra apskaičiavimo būdas, o penki papildomi susitarimai prie viešojo pirkimo sutarties pakeitė pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu – pasikeitė darbų apimtis ir sutarties kaina. Vertino, kad byloje įrodyta, jog ieškovė atliko darbus pagal viešojo pirkimo sutartį su papildomais susitarimais. Sudarydamos papildomus susitarimus šalys peržiūrėjo sutarties vertę pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, todėl atitinkamai buvo patikslinta (padidėjo) pradinės sutarties vertė.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą apie tai, kad atsakovė liko skolinga už darbus, atliktus pagal pagrindinę sutartį, nes pagrindinė sutartis vėliau buvo pakeista papildomais susitarimais, kurie, kaip nurodė šalys, yra neatskiriamos sutarties dalys.
12. Teismas vertino, kad byloje įrodyta, jog su ieškove iki galo atsiskaityta už jos atliktus darbus pagal visus pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę ir sąskaita faktūras, sutartis įvykdyta 2020 m. gruodžio 23 d. šalims pasirašius objekto perdavimo–priėmimo aktą, taigi sutartis įvykdyta 2020 m. gruodžio 23 d., todėl sutiko su atsakovės teiginiais, kad ji už darbus, atliktus pagal sudarytą sutartį, atsiskaitė sumokėdama 295 650,52 Eur, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad 2021 m. vasarį atliko objekte statybos darbus pagal sutartį, kad atsakovė nepagrįstai atsisako darbus priimti, todėl reikalavimas už juos sumokėti 28 004 Eur sumą ir palūkanas yra nepagrįstas.
13. Teismas nurodė, kad kiti ieškovės argumentai dėl netinkamai priimtų darbų, jų kiekių mažinimo atmestini, nes neįrodyti leistinais įrodymais
.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Svajonių statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės aiškinimas, kad sutarties 10 punkto nuostata leidžia atsakovei sumokėti ne visą sutarties 9 punkte nustatytą kainą, prieštarauja fiksuotos kainos kainodaros metodo esmei – nepriklausomai nuo faktinių tiekėjo išlaidų darbams, jai garantuojamas sutartyje nustatytos fiksuotos kainos sumokėjimas, t. y. rangovas prisiima riziką, nes faktinės išlaidos darbams gali viršyti nustatytą fiksuotą kainą, todėl rangovas stengiasi įvykdyti sutartį kuo ekonomiškiau, tuo tarpu užsakovas bet kokiu atveju nesumokės daugiau, tačiau privalės sumokėti nustatytą fiksuotą sutarties kainą netgi tuo atveju, jeigu rangovas darbus sugebės atlikti pigiau, t. y. sutaupydamas (tačiau atlikdamas darbus kokybiškai) – toks yra tiekėjo lūkestis.
14.2. Atsakovės aiškinamas sutarties 10 punktas nesudaro pagrindo atsakovei mažinti sutarties kainą remiantis 2020 metais ieškovės atsakovei pateiktais darbų aktais, kadangi jame kalbama ne apie aktus, o apie faktiškai atliktų darbų kiekius. Aplinkybė, kad ieškovė paskutinį atliktų darbų aktą su sąskaita faktūra atsakovei pateikė 2021 m. kovo 13 d., nereiškia, jog akte nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti sutarties vykdymo metu. Atliktų darbų aktai sutarties vykdymo metu reikšmingi tik tarpiniams apmokėjimams gauti. Be to, aktuose nurodytos kainos yra nustatytos rangovo valia, tai nėra abipusis šalių susitarimas dėl tam tikros darbų grupės įkainojimo, kadangi sutartyje nustatyta fiksuotos kainos, o ne įkainių ar kitas metodas.
14.3. Kainodaros metodikos 33.3 punkte nustatyta, kad „statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutarties 10 punkto nuostata, kad sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, reiškia ne tai, kad darbų perdavimo–priėmimo aktai nustatys sutarties kainą, o tai, kad sutarties 9 punkte nustatyta fiksuota sutarties kaina gali būti keičiama sutartyje nustatytu atveju atliekant mažiau (daugiau) darbų, kaip tai numatyta sutarties 18 punkte: „įforminus pakeitimą, sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų (nevykdomų) darbų sumomis sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo. Papildomų (nevykdomų) darbų kainos apskaičiuojamos vadovaujantis sąmatų skaičiavimo programos Sistela duomenų bazėje nurodytomis darbų kainomis, patvirtintomis 2019 m. spalio mėn.“ Tarp sutarties 10 ir 18 punktų yra sisteminis ryšys, kurį atsakovė, aiškindama sutartį, ignoruoja.
14.4. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė atliko pagrindine sutartimi nustatytus rangos darbus 100 proc., todėl atsakovė privalėjo sumokėti už juos ieškovei 190 046,10 – 11 780,80 = 178 265,30 Eur, tačiau sumokėjo tik 150 261,28 Eur.
14.5. Tiek atsakovė, tiek teismas argumentavo tuo, kad atsakovė iš viso sumokėjo 295 650,52 Eur, nors sutartyje nustatyta fiksuota kaina tebuvo 190 046,10 Eur. Tokia tariama „permoka“ susidarė ne dėl sutartimi nustatytų darbų apmokėjimo, o dėl papildomų darbų, kuriuos ieškovė atliko pagal 5 papildomus susitarimus, pagal kuriuos ieškovė papildomus darbus atliko, o atsakovė taip pat ir už juos iki galo neatsiskaitė. Antra vertus, šioje byloje ieškovės ieškinys pareikštas ne dėl skolos už šiuos papildomus darbus, o už darbus pagal pagrindinę sutartį, priteisimo.
14.6. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „šalys susitarė, jog sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara ir kad sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti“, yra nepagrįstas, kadangi fiksuotos kainos esmė – ji sumokama nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiai darbų atlikta, svarbu, kad atliktas visas darbas procentine išraiška. Atsakovė nepagrįstai atsikirtinėjo į ieškinį „faktiniais darbais“, nes toks aiškinimas pagal Kainodaros metodiką atitiktų fiksuoto įkainio kainodarą: „Fiksuoto įkainio kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas moka tiekėjui už faktiškai atliktus darbus“ (Kainodaros metodikos 35 p). Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje kainos peržiūra reglamentuota sutarties 12–17 punktuose, kurie šioje byloje nagrinėjamu atveju, skirtingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo taikomi.
15. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Šalys 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašė Objekto perdavimo–priėmimo aktą, kuriame numatyta: „<...>rangovas, baigęs objekto „Juodkrantės lopšelio darželio paprastojo remonto darbai“ darbus pagal 2019 m. gruodžio 10 d. su Neringos savivaldybės administracija pasirašytą pirkimo sutartį Nr. V31-200, <...> perduoda užsakovui <...> užbaigtus paprastojo remonto darbus pilnai pagal paprastojo remonto techninį projektą. <...> Darbai atlikti laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų, normų ir taisyklių, bei statybos rangos sutarties reikalavimų.“. Akivaizdu, kad pasirašant tokio turinio aktą, tiek pati ieškovė, tiek atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad darbai objekte yra pilnai užbaigti – sutartis įvykdyta. Po šio baigiamojo galutinio akto pasirašymo ieškovė objekte nebevykdė jokių statybos darbų. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji faktiškai būtų vykdžiusi darbus po 2020 m. gruodžio 23 d. baigiamojo akto pasirašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė be jokio teisinio pagrindo, jau įvykdžius sutartį, praėjus net trims mėnesiams 2021 m. kovo 18 d. el. paštu atsakovei atsiuntė 2021 m. kovo 13 d. 28 004 Eur sąskaitą faktūrą serija SVA21 Nr. 011 pagal atliktų darbų aktą Nr. 32. Visos ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, kartu su jas pagrindžiančiais atliktų darbų aktais bei pažymomis apie atliktų darbų vertę vykdant sutartį, buvo pateiktos teismui su atsakovės atsiliepimu. Sugretinus sąskaitas faktūras su atsakovės banko sąskaitos išrašu, matyti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus pagal ieškovės teikiamas sąskaitas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovei iš viso yra sumokėta 295 650,52 Eur už sutarties įvykdymą, taigi atsakovė yra pilnai apmokėjusi visas ieškovės pagal sutarties sąlygas pateiktas (ir atsakovės priimtas) sąskaitas faktūras už darbus. Ieškovės reikalavimas sumokėti 28 004 Eur skolą, kildinamas iš 2021 m. kovo 13 d. sąskaitos faktūros SVA21 Nr. 011 pagal atliktų darbų aktą Nr. 32, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sutartis jokių mokėjimų po baigiamojo atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo nenumato, o atsakovė mokėti už darbus neva vykdytus 2021 m. vasario mėnesį, nors realiai jokie darbai tuo metu nevyko, negali ir neturi teisės.
15.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė privalo sumokėti fiksuotos kainos (190 046,10 Eur įskaitant PVM) pagal pagrindinę sutartį nesumokėtą likutį (28 004 Eur), nes sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina, kuri negali būti keičiama, tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti, kadangi šalių pasirašytos sutarties sąlygos numatė kitokią sutarties kainos nustatymo tvarką. Be to, šalių faktinis elgesys taip pat įrodo, kad sutarties kainą šalys ne kartą keitė – didino ir mažino. Sutarties 10 punktas įtvirtino, kad sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Tokia sutarties nuostata, be kita ko, reiškia, kad tiekėjams už objekte nevykdomus darbus nebus mokama. Tokį sutarties aiškinimą patvirtina ir sutarties 18 punktas, kuriame numatyta, kad sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų (nevykdomų) darbų sumomis, sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo, bei sutarties 65 punktas, apibrėžiantis papildomų ir nevykdomų darbų sąvoką.
15.3. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl ir sutarties nuostatos, numatančios sutarties kainos nustatymo taisykles, t. y. kad kaina ieškovei bus sumokama pagal faktiškai atliktus darbų kiekius (atitinkamai tai reiškia, kad sutarties kaina koreguojama papildomų (nevykdomų) darbų sumomis), yra galiojančios ir ginčo šalims privalomos. Ieškovė sutarties sąlygų ne tik kad nekvestionavo pirkimo procedūrų metu, bet jų neginčijo ir šioje byloje. Ieškovės pareikštas reikalavimas sumokėti jai sutarties kainą už nevykdytus darbus, ir taip visiškai kitokiu būdu vykdyti šalių pasirašytą viešojo pirkimo sutartį, nei yra numatyta pačioje sutartyje (jos sąlygose), negali būti tenkinamas, nes tai pažeistų pamatinius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
15.4. Nors ieškovė byloje įrodinėja, kad sutarties kaina, esant fiksuotos kainos kainodarai, negali būti keičiama, su tuo sutikti negalima. Priešingai, metodikos 48 punktas numato, kad sutarties kaina (net ir fiksuota) gali būti keičiama taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas.
15.5. Kaina buvo keičiama šalims raštu sudarant net 5 papildomus susitarimus ir padidinant sutarties kainą, dėl ko ieškovei buvo sumokėta ne sutartyje numatyta fiksuota kaina – 190 046,10 Eur, o 295 650,52 Eur. Šalių faktinis elgesys rodo, kad šalys sutarties kainą ne kartą keitė ne tik ją didindamos, bet ir sumažindamos.
15.6. Kadangi darbai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti 28 004 Eur, buvo nevykdomi, o ieškovė faktiškai sutiko su sutarties kainos sumažinimu nevykdomų darbų verte, laikytina, kad ieškovė, reikalaudama priteisti 28 004 Eur už nevykdytus darbus, remiasi tik formaliu sutarties aiškinimu, kad sutartyje buvo numatyta fiksuota kaina, ir ignoruoja šalių sudarytos sutarties 9 ir 18 ir 65 punktų sąlygas, reglamentuojančias sutarties kainos mažinimą nevykdomų darbų sumomis, bei šalių faktinį elgesį vykdant sutartį. Nors šalys ir nesudarė bei neįformino raštu sutarties pakeitimo dėl darbų kainos sumažinimo, tačiau toks pakeitimas yra galimas ir leistinas tiek pagal sutarties sąlygas (18 punktas), tiek pagal VPĮ. Taip pat akivaizdu, kad ginčo šalys de facto (faktiškai) pakeitė pradinę sutartį, sumažindamos jos kainą, taip pat ją pakeitė ir papildomai atliktinais darbais, todėl ieškovės reikalavimas dėl 28 004 Eur priteisimo teismo sprendimu buvo pagrįstai atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika ir lėšomis, savo medžiagomis pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti objekto, esančio Ievos Kalno g. 9, Neringoje, paprastojo remonto darbus ir perduoti juos atsakovei pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą.
18. Po sutarties sudarymo šalys pasirašė penkis susitarimus prie sutarties dėl papildomų darbų: 2020 m. sausio 16 d. – susitarimą Nr. 1 dėl 603 m bortelių išardymo ir sudėjimo už 4 145,90 Eur ; 2020 m. vasario 24 d. – susitarimą Nr. 2 dėl lauko lietaus nuotekų įrengimo už 11 513,46 Eur (vietoje numatytų įrengti lietaus surinkimo infiltracinių šulinių nutarė lietaus nuotekų tinklus nuo šlaitinio stogo nutiesti į esamą lietaus šulinį ir pakeisti patalpų vamzdyną), dėl šildymo sistemos projekto parengimo už 1 000 Eur, dėl elektros tinklų projekto parengimo už 1 300 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. – susitarimą Nr. 3 dėl vidaus lietaus nuotekų tinklų įrengimo už 17 273,95 Eur; 2020 m. birželio 30 d. – susitarimą Nr. 4 dėl 92 588,05 Eur papildomų darbų atlikimo, iš jų dėl 16 695,99 Eur vertės vidaus patalpų ardymo darbų, dėl 3 770,34 Eur vertės grupės patalpų remonto darbų, dėl 1 596,27 Eur vertės bibliotekos patalpų remonto darbų, dėl 2 042,06 Eur vertės administracijos sanitarinių patalpų remonto darbų, dėl 36 620,06 Eur vertės pastato elektros darbų ir dėl 31 863,33 Eur vertės pastato patalpų po elektros kabelių montavimo apdailos darbų; 2020 m. gruodžio 16 d. – susitarimą Nr. 5 dėl 28 327,77 Eur vertės papildomų statybos darbų atlikimo – nuspręsta pakeisti maišytuvus dušuose, skalbykloje įrengti praustuvą, suremontuoti tvoros stulpą, pakeisti šildymo vamzdyno dalį, įrengti atskirą elektros įvadų skydelį bibliotekai, įrengti papildomus trinkelių aikštelės 5 cm žvyro ir 5 cm skaldos sluoksnius, geotinklo ir geotekstilės dangas, įrengti grindų keraminių plytelių ir parketo dangą, suremontuoti ir perdažyti patalpą, pakeisti ventiliacines groteles, įrengti WC pertvaras, stogo natūralios ventiliacijos kaminėlius pakeisti ventiliacinės sistemos deflektoriais. Papildomuose susitarimuose nurodyta, kad susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir yra neatskiriamos sutarties dalys.
19. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. šalys pasirašė 31 atliktų darbų aktą, kuriais patvirtino, jog pagal sutartį ir papildomus susitarimus ieškovė atliko darbus iš viso už 295 650,52 Eur sumą. Šią sumą atsakovė apmokėjo ieškovei mokėjimo pavedimais, atliktais laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. birželio 14 d.
20. 2021 m. kovo 8 d. ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 32 apie atliktus darbus pagal sutartį Nr. V-31-200 ir prašė jį pasirašyti.
21. 2021 m. kovo 12 d. ieškovė išrašė ir 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei 28 004 Eur sąskaitą faktūrą pagal atliktų darbų aktą Nr. 32.
22. 2021 m. balandžio 2 d. atsakymu atsakovė pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi sutarties 10 punktu, ji visą sutarties vykdymo laikotarpį su rangove atsiskaitinėjo pagal faktiškai atliktų darbų kiekį pagal pateiktus atliktų darbų aktus, paprastojo remonto darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2020 m. gruodžio 23 d. ir už visus darbus administracija atsiskaitė, vėliau jokių statybos darbų objekte rangovė neatliko, todėl pateiktus dokumentus grąžino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantės manymu, atsakovė netinkamai aiškina sutarties 10 punkto nuostatą, kaip leidžiančią atsakovei sumokėti ne visą sutarties 9 punkte nurodytą kainą. Pasak ieškovės, toks sutarties aiškinimas yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu ir prieštarauja sutarties aiškinimo taisyklėms.
24. Atsakovės teigimu, šalių pasirašytos sutarties sąlygos numatė sutarties kainos sumažinimo (padidinimo) galimybę, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei kainos dalies, už kurią ieškovė darbų faktiškai neatliko.
25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties turinį, priėjo išvadą, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje faktiškai buvo numatytas fiksuotos kainos su peržiūra apskaičiavimo būdas, todėl pasikeitus darbų apimčiai pasikeitė ir sutarties kaina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesukti su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada.
26. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų turinio matyti, kad šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas, reglamentuojančias sutarties kainos sumokėjimo tvarką, dėl to darytina išvada, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tokio pobūdžio sutarties sąlygų turinio.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–5 dalyse.
28. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, tai pat pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl sutarties kainos mokėjimo tvarkos byloje nėra, todėl šias sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės–lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo
metodu.
30. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė, jog sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (sutarties 8 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad viešojo pirkimo metu nustatyta sutarties kaina sudaro 190 046,10 Eur (sutarties 9 punktas), nurodant, kad sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti (sutarties 10 punktas).
31. Šalys susitarė, kad sutarties kaina gali būti perskaičiuota pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio taikymą reglamentuojantiems teisės aktams, tačiau statybos darbų kaina pagal bendrą kainų lygio keitimą perskaičiuojama nebus (sutarties 12–17 punktai).
32. Sutartyje šalys taip pat numatė, kad įforminus pakeitimą sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų (nevykdomų) darbų sumomis sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo (sutarties 18 punktas). Mokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos, jos sumokamos dalimis, atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį, sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 20 punktas). Tarpiniam mokėjimui gauti ieškovė kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos privalėjo pateikti užsakovei atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą faktūrą; atsakovė gautus dokumentus per 10 darbo dienų privalėjo patvirtinti pasirašydama atliktų darbų aktą, išskyrus atvejus, jeigu koks nors rangovo atliktas darbas neatitinka sutarties ir (arba) rangovė pagal sutartį neatliko arba neatlieka kokio nors darbo arba įsipareigojimo. Šalys susitarė, kad jeigu atsakovė nustatytu terminu mokėjimo dokumentų nepatvirtina ir nepateikia nepatvirtinimo priežasčių, turi būti laikoma, kad ieškovės prašoma sumokėti suma yra teisinga (sutarties 21 punktas). Sutarties 23.4 bei 26 punktais ieškovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už faktiškai atliktų darbų kiekius.
33. Iš aptartų sutarties sąlygų (sutarties 10, 18 punktai) matyti, kad šalys numatė sutarties 9 punkte įtvirtintos kainos (190 046,10 Eur) modifikavimo galimybę. Skirtingai nei nurodė apeliantė, šalys susitarė dėl to, kad, esant didesniam (mažesniam) atliktinų darbų kiekių nei nurodyta pirkimo dokumentuose, sutarties kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti (sutarties 10, 23.4, 26 punktai). Dėl to atmestinas apeliantės teiginys, kad nepriklausomai nuo faktinių atliktų darbų (jų kiekių) pokyčių atsakovė turėjo pareigą sumokėti apeliantei visą sutarties 9 punkte nurodytą sutarties kainą. Tokiai išvadai neprieštarauja ir Kainodaros metodikoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiasi apeliantė, grįsdama ieškinio reikalavimus.
34. Apeliantės manymu, Kainodaros metodikoje įtvirtintai taisyklei, kuri nurodo, kad pagal fiksuotos kainodaros sutarties kainos apskaičiavimo būdą visa sutarties kaina turi būti sumokama nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiai darbų atlikta, taikyti yra svarbu tik tai, ar faktiškai buvo atliktas visas darbas procentine išraiška. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
35. Kainodaros metodikos 10.1, 10.2 punktuose įtvirtintas sutarties kainos apskaičiavimo būdas, sutartyje nustatant fiksuotą kainą. Pagal Kainodaros metodikos 11 punktą, fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Pagal Kainodaros metodikos 32.1–32.2 punktus, fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių, arba nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimos darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui.
36. Kainodaros metodikos 48 punkte nurodyta, kad sutarties kaina gali būti keičiama taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas. Remiantis Kainodaros metodikos 55 punktu, kiekio (apimties) keitimas galimas: kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama; kitais, sutartyje nenumatytais atvejais – vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 5 dalyje, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 5 dalyje, Gynybos ir saugumo pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte – 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Kainodaros metodikos 56 punktą, pirkimo vykdytojas, apskaičiuodamas atsisakomų arba įsigyjamų papildomų prekių, paslaugų, darbų kainas pagal kiekio (apimties) keitimo sąlygas, jei kitaip nenumatyta sutartyje, taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: pritaikant tiekėjo pasiūlyme nurodytus įkainius (56.1 punktas); jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš sutartyje įkainotos atskiros pirkimo objekto sudedamosios dalies ar numatyto įkainio (56.2 punktas); pritaikant sutartyje numatytus panašių darbų ir (ar) paslaugų įkainius. Panašius darbus ir (ar) paslaugas turi pagrįsti ir nustatyti pirkimo vykdytojas (56.3 punktas); įvertinant darbų pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrenginių, mechanizmų eksploatacijos sąnaudas, statybvietės) bei netiesiogines (pridėtines, pelno) išlaidas pagal šios Metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas (56.4 punktas).
37. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Kainodaros metodikoje įtvirtina perkančiosios organizacijos teisė pirkimo sutartyje nustatyti fiksuotos kainos keitimo galimybę, kai pasikeičia (sumažėja ar padidėja) pagal sutartį atliktinų darbų kiekiai (apimtys).
38. Nagrinėjamu atveju, fiksuotos kainos keitimo galimybė buvo įtvirtinta sutarties 10, 18 punktuose, nurodant, kad statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų kiekių, reikalingų pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Tokia sutarties sąlyga buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, atitinkanti Kainodaros metodikoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad sutartyje nustačius fiksuotos kainos kainodarą, sutartyje nurodyta kaina negalėjo pakisti priklausomai nuo apeliantės faktiškai atliktų darbų kiekių.
39. Sutarties kainos keitimo (priklausomai nuo faktiškai atliktų darbų kiekių) galimybę numatančią sąlygą apeliantė žinojo (jai turėjo būti žinoma) tiek iš kartu su pirkimo dokumentais pateikto sutarties projekto, tiek ir iš sutarties, kurią pasirašė ieškovė, teksto. Nei iki sutarties sudarymo, nei jos vykdymo laikotarpiu apeliantė nesikreipė į atsakovę dėl tokių sutarties sąlygų pagrįstumo, taigi su tokiomis sąlygomis sutiko ir įsipareigojo jų laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pripažintina, kad apeliantė nepagrindė apeliacinio skundo teiginio, jog vadovaujantis sutartimi ir Kainodaros metodika, atsakovė negalėjo sumažinti sutarties kainos apeliantės neatliktų (atsisakytų) darbų apimtimi. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad sutartyje buvo numatyta sutarties kainos modifikavimo galimybė priklausomai nuo ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties.
41. Nustačius, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarties 10, 18 punktu, turėjo teisę sumažinti sutarties kainą apeliantės neatliktų (atsisakytų) darbų apimtimi, vertintina, ar byloje įrodytos faktinės aplinkybės, jog apeliantė atliko darbus tokia apimtimi, kokia buvo susitarta sutartimi.
42. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktas).
43. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
44. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdant sutartį atsirado tiek sutartyje nenumatytų papildomų darbų, tiek ir paaiškėjo, kad tam tikrus sutartyje nurodytus darbus atlikti nėra reikalinga. Šias aplinkybes patvirtina laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. šalių sudaryti susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo bei apeliantės parengta nevykdomų darbų lokalinė sąmata. Vadovaujantis sutarties 10, 18 punktais, vykdant sutartį ir atlikus tam tikrus papildomus darbus ar tam tikrų sutartyje nurodytų darbų atsisakius, atitinkamai atliktų (neatliktų) darbų verte buvo patikslinta ir sutarties vertė.
45. Nors apeliantė kaip ieškinio faktiniu pagrindu rėmėsi aplinkybėmis, kad ji faktiškai atliko atliktų darbų akte Nr. 32 nurodytus darbus už 28 004 Eur sumą, tačiau šioms faktinėms aplinkybės pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (be jos pačios parengtų dokumentų (atliktų darbų akto, pažymos apie atliktų darbų vertę, sąskaitos faktūros)), taigi tokių teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad tokioms faktinėms aplinkybėms įrodyti apeliantė nesiekė pasinaudoti ir kitais procesiniais įrodymų rinkimo būdais (pvz. prašant išreikalauti iš atsakovės ar kitų asmenų atitinkamus įrodymus, kviesti liudytojus, skirti teismo ekspertizę).
46. Išvadą apie tai, kad apeliantė neįrodė, jog ji faktiškai atliko atliktų darbų akte Nr. 32 nurodytus darbus už 28 004 Eur sumą patvirtina ir žemiau nurodyti motyvai.
47. Byloje nėra ginčo, kad sutartis buvo visiškai įvykdyta atliktų darbų akto Nr. 31 pasirašymo metu (2020 m. gruodžio 23 d.), tačiau atliktų darbų aktas Nr. 32 apeliantės surašytas 2021 m. kovo 8 d., o sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. kovo 12 d., taigi praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po paskutinių pagal sutartį atliktų darbų dienos.
48. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad aplinkybė, jog ji paskutinį atliktų darbų aktą su sąskaita faktūra atsakovei pateikė 2021 m. kovo 13 d., nereiškia, jog akte nurodyti darbai nebuvo atlikti faktiškai sutarties vykdymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados nepagrindžia byloje esantys įrodymai.
49. Apeliantės 2021 m. kovo 8 d. parengtoje pažymoje apie atliktų darbų vertę nurodyta, kad 28 004 Eur vertės darbus apeliantė atliko 2021 m. vasario mėnesį (pažymoje nurodyta, kad darbai atlikti „už 2021 m. 02 mėnesį“), taigi jau po visiško sutarties įvykdymo datos (2020 m. gruodžio 23 d.). Duomenų, kad 2021 m. vasario mėn. ieškovė atliko darbus, vykdydama sutartį byloje nėra. Tokias aplinkybes, kaip minėta, paneigė ir pati apeliantė, nurodydama, kad tokius darbus atliko sutarties galiojimo laikotarpiu.
50. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 25.7 punktu apeliantė įsipareigojo pažymą apie atliktus darbus pateikti atsakovei ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 darbo dienos. Apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kodėl tokį terminą praleido daugiau nei 3 mėnesius nuo paskutinės darbų atlikimo dienos. Nėra duomenų ir apie tai, kad tokio pobūdžio terminų nesilaikymas buvo įprasta sutarties vykdymo praktika ir tokius apeliantės veiksmus atsakovė būtų iki tol toleravusi ir jiems pritarusi.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, kad ji faktiškai atliko atliktų darbų akte Nr. 32 nurodytus darbus už 28 004 Eur sumą ir kad šiame akte nurodyti darbai nepateko į anksčiau surašytuose atliktų darbų aktuose (Nr. 1 – 31) įrašytų atliktų darbų apimtis.
52. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė, jog vykdydama sutartį atliko darbų už 28 004 Eur sumą ir atsakovė turi pareigą šią sumą apeliantei sumokėti. Apeliantei neįrodžius egzistuojančios atsakovės prievolės sumokėti ieškovei 28 004 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
53. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus.
20. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
22. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 punktas).
23. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydžius pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 473,90 Eur (1 903 x 1,3). Kadangi atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (804,65 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas ir atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteisiamos 804,65 Eur bylinėjimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“, juridinio asmens kodas 304495021, atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188754378, 804,65 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Žilvinas Terebeiza