Baudžiamoji byla Nr. 1-357-900/2013
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00734-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Vaivai Vilkei,
dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,
kaltinamajam E. A.,
nukentėjusiajam G. L.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m. (BK 92 str.);
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m.; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.;
3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėn.; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn.;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi pakeista į 3 paras arešto;
5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį 25 parų arešto bausme;
6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;
7) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
yra kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
E. A. 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2100 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., aiškiai negerbdamas žmogaus ir visuomenės, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, o būtent: 1 k. kumščiu sudavė G. L. į veido sritį, pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės ne daugiau kaip 4 k. kumščiu sudavė į pilvo sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu (16, 103 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje E. A. pripažino padaręs nusikaltimą visiškai ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2100 val. jam paskambino pažįstama mergina ir pasakė, kad susitarė susitikti su buvusiu draugu. Kadangi ji bijojo savo buvusio draugo, paprašė jo vykti į susitikimą su ja. Jis sutiko. Merginos automobiliu nuvažiavo į Kuršėnuose esančią (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo prie vieno joje esančių namų. Po kelių minučių prie automobilio priėjo merginos draugas. Išlipusi iš automobilio, mergina ėmė garsiai aiškintis santykius su draugu. E. A. stovėjo šalia. Tuo metu iš kiemo išėjo vyras ir liepė važiuoti šalin, priekaištavo dėl keliamo triukšmo ir poilsio trikdymo. E. A. atsakė, kad išvažiuos už kelių minučių. Vyras nenusiramino ir kažką jam pasakė. E. A. susinervino ir, įėjęs į kiemą, sudavė tam vyrui 1 k. kumščiu į veidą. Nukentėjusysis smogė atgal. Tuomet jis sudavė anam ne mažiau kaip 4 k. į pilvo sritį. Nuo smūgių nukentėjusysis parkrito ant žemės. Gulinčio nebemušė. Išeidamas iš kiemo, matė, jog nukentėjusysis keliasi nuo žemės. Įvykio metu buvo išgėręs. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir nei kaltinamasis, nei prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą veiką, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas.
Iš nukentėjusiojo G. L. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2100 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Atėjusi į kambarį mažametė dukra pasiskundė negalinti užmigti, nes prie namo vartų kažkas triukšmauja. Išėjo į kiemą. Iš paskos į kiemą išėjo ir sutuoktinė A. L.. Gatvėje prie kiemo vartų išvydo stovintį pilkos spalvos automobilį „Mitsubushi Galant“ ir šalia du vaikinus bei merginą, kurie garsiai ginčijosi. Jaunuolių paprašė netriukšmauti bei netrikdyti vaikų miego. Vienas iš vaikinų įžūliai atsakė, jog išvažiuos tada, kai baigs kalbėtis. Tai išgirdęs, dar kartą paprašė netriukšmauti. Tuomet tas pats vaikinas pasakė, kad sudegins G. L. ir jo namą. Po šių žodžių pradėjo artintis prie nukentėjusiojo. G. L. išsigando ir, įėjęs į kiemą, liepė sutuoktinei kviesti policiją. Netrukus išgirdo žingsnius; atsisukęs pamatė už nugaros stovintį vaikiną, su kuriuo apsižodžiavo. Vaikinas užsimojo, ketindamas smogti kumščiu į veidą, bet jis smūgį atrėmė. Tada anas vaikinas norėjo dar kartą suduoti, tačiau nukentėjusysis šio smūgio irgi išvengė. Nesitikėjo, jog smogs trečią kartą, todėl trumpam prarado budrumą. Pajuto smūgį į dešinę veido pusę ir parkrito ant žemės. Nuo smūgio apsvaigo, bet sąmonės neprarado. Ar vaikinas sudavė į pilvo sritį, neprisimena. Kai atsistojo, užpuoliko kieme nebebuvo. Sutuoktinė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Į konfliktą antrasis vaikinas ir mergina nesikišo. Jį sumušusio vaikino anksčiau nebuvo matęs. Įvykis labai išgąsdino mažamečius vaikus, sutuoktinę, kuri kelias dienas bijojo, kad užpuolikas neįgyvendintų savo grasinimo ir nepadegtų namo (10, 94-95 b. l.).
Iš liudytojos A. L. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2100 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Dukra pasiskundė negalinti užmigti, nes gatvėje triukšmauja vyras ir moteris. Sutuoktinis G. L. išėjo į kiemą. Jam iš paskos į kiemą išėjo ir ji (A. L.). Pamatė gatvėje prie kiemo vartų stovintį pilkos spalvos automobilį ir kelis jaunuolius. Sutuoktinis paprašė jaunuolių važiuoti kur nors kitur, nes dėl jų keliamo triukšmo vaikai negali užmigti. Po šių žodžių vienas iš vaikinų pasakė, kad išvažiuos, kai baigs kalbėtis. Sutuoktinis dar kartą pasakė, kad jie labai triukšmauja ir trukdo ilsėtis vaikams, kurie kitą dieną turi eiti į mokyklą. Pasiūlė jiems važiuoti į netoliese esantį pušyną. Tuomet tas pats vaikinas pasakė, kad jiems netrukdytų ir pagrasino, kad sudegins sutuoktinį ir namą. G. L. po šių žodžių įėjo į kiemą. Jam iš paskos į kiemą įėjo tas pats vaikinas, su kuriuo G. L. apsižodžiavo, ir sudavė sutuoktiniui kumščiais į galvos ir juosmens sritis. G. L. kelis kartus smūgių pavyko išvengti. Negali tiksliai pasakyti, kiek iš viso smūgių buvo suduota. Mano, kad į juosmens sritį sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius, kiti smūgiai buvo į galvos ir veido sritis. Vienas iš smūgių į veidą buvo labai stiprus, nes sutuoktinis nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus, ji pribėgo prie sutuoktinio ir nebeleido užpuolikui prieiti artyn. Pasakė, jog iškvies policiją. Vaikinas atsakė, kad policija jam nieko nepadarys ir, išėjęs iš kiemo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius ((duomenys neskelbtini) ir iškvietė policijos pareigūnus. Kiti jaunuoliai į konfliktą nesikišo. Girdėjo, kaip gatvėje prie automobilio stovėjusi mergina šaukė sutuoktinį užpuolusiam vaikinui, kad nesimuštų (96-97 b. l.).
Iš liudytojos R. G. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2030 val. ji kalbėjosi su draugėmis prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bekalbant priėjo dar 2 merginos ir 3 vaikinai. Vienas iš jų buvo E. A.. Netrukus paskambino buvęs draugas M. J. ir paprašė susitikti. Sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini) namo. Kalbėdama telefonu, susikivirčijo su M. J.. Tai išgirdęs, E. A. pasisiūlė važiuoti kartu ir pasėdėti automobilyje, kad M. J. nieko jai nepadarytų. Ji sutiko su pasiūlymu ir su E. A. nuvažiavo į susitikimo vietą. Vyko jos pilkos spalvos automobiliu „Mitsubishi Galant“, valstybinio numerio neprisimena. Atėjus M. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu M. J. ją stumtelėjo. Tai pamatęs, E. A. išlipo iš automobilio ir sudavė M. J. per veidą. M. J. atsitraukė. Tuo metu iš kiemo išėjo namo savininkas ir mandagiai paprašė netriukšmauti sakydamas, kad jo vaikai negali užmigti. Ji atsiprašė ir pasakė, kad tuoj išvažiuos. Liepė E. A. sėsti į automobilį, tačiau jis pradėjo kivirčytis su nukentėjusiuoju. Dar kartą paprašė E. A. nusiraminti, tačiau jis nepaklausė: įėjęs į kiemą, priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė jam į juosmens sritį. Kas vyko toliau, nematė, nes tuo metu kalbėjosi su M. J.. Girdėjo iš kiemo sklindantį triukšmą. Po to iš kiemo į gatvę išbėgo moteris, pribėgo prie automobilio ir vėl nubėgo atgal į kiemą, šaukdama, jog iškvies policiją. Netrukus prie automobilio atėjo E. A.. Į klausimą, ką veikė kieme, atsakė, kad „užmetė“ į nosį ir išsikruvino ranką. Nuvežė E. A. prie autobusų stoties ir ten jį išlaipino (11, 98-99 b. l.).
Iš liudytojo M. J. BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jo buvusi draugė R. G. parašė SMS žinutę siūlydama susitikti (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėti. Jis sutiko, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pas kitą draugę. R. G. į susitikimą atvažiavo pilkos spalvos automobiliu „Mitshubishi Galant“. Kartu su ja buvo E. A.. M. J. priėjus, E. A. išlipo iš automobilio ir sudavė jam ranka į ausį. Tuo metu iš kiemo išėjo vyras ir paprašė netriukšmauti, sakydamas, kad miega jo vaikai. E. A. atidarė kiemo, kuriame stovėjo vyras, vartelius ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, sudavė jam 1 k. į veidą. Ar sudavė daugiau smūgių, liudytojas nematė, nes tuo metu kalbėjosi su R. G.. Ji pasakė, kad E. A. pasisiūlė vykti į susitikimą ir prireikus ją apginti nuo M. J.. Po šių žodžių M. J. išėjo. Kas vyko kieme ir kuo baigėsi konfliktas, nežino (86 b. l.).
G. L. 2012 m. rugsėjo 2 d. protokole-pareiškime (3 b. l.) nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 2100 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Išgirdęs triukšmą, išėjo į lauką. Pamatė prie kiemo vartų stovintį automobilį ir du vaikinus bei merginą, kurie garsiai ginčijosi. Paprašė jų netriukšmauti. Vienas iš vaikinų įbėgo į kiemą ir sudavė jam ranka į veidą. Nuo smūgio parkrito ant žemės. Tuomet vaikinas dar sudavė jam smūgius, grasino padegti namą.
2012 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nubraižytu planu-schemaa (6-8 b. l.) užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (12 b. l.) teigiama, kad G. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas esant nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laiku, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, nes atitinka visus būtinus inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nors kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį padarė privačioje teritorijoje (gyvenamojo namo kieme), bet teismų praktikoje viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jei dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-820/2005). Nukentėjusiojo kieme bet kada galėjo apsilankyti pašaliniai asmenys, ką patvirtina ir kaltinamojo laisvas patekimas į kiemą. Todėl aptariamu atveju gyvenamojo namo kiemas laikomas vieša vieta. Kaltinamojo atlikti veiksmai vertinami kaip įžūlūs, nes fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo dėl menkavertės dingsties, pašalinių akivaizdoje. Visa tai leidžia spręsti, kad jis niekina elementarias moralės ir elgesio normas ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat sutrikdyta ir visuomenės rimtis, nes kaltinamojo veiksmai įvykio vietoje buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo, baimės jausmą, juos šokiravo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu buvo pažeista viešoji tvarka, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis registruotas darbo biržoje (27, 141-142 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl jo elgesio negavo (84 b. l.). Pasak kaltinamojo, jo draugė laukiasi jo vaiko (140 b. l.). 2003 m. buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dėl mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų naudojant lakiąsias medžiagas (79 b. l.). Įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą: 2005 m. diagnozuotas žalingas alkoholio vartojimas (82 b. l.). E. A. teistas 7 k., įskaitant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (39-77 b. l.). Nusikalto neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (pvz., pagal ATPK 174 straipsnį, 178 straipsnio 1-2 dalis, 183 straipsnio 1 dalį), bet veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (28-35 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; be to, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (61 str. 1-2 d.).
Kaip minėta, kaltinamasis laikomas recidyvistu. Jo atlikti veiksmai brutalūs, susiję su fizinio smurto panaudojimu. Paskutinį kartą E. A. buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.), t. y. už panašaus pobūdžio smurtinę veiką. Darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys, atlikus bausmę, nelabai pasikeitė į teigiamą pusę, kadangi jis per tumpą laiką vėl įvykdė smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, todėl jam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijos vidurkis (BK 56 str.). Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jos vykdymą atidėti.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (17, 18 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. A. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.
Teisėja Alma Berniūnaitė