Civilinė byla Nr. e2YT-2110-1125/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15994-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio, nustatymo, suinteresuoti asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. (gim. (duomenys neskelbtini); mir. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos G. C. motina ir tai, kad K. K. ir K. C. yra vienas ir tas pats asmuo.

2.       Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos K. K. mirties. Pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, tačiau paaiškėjo, kad notarė negali iki galo sutvarkyti paveldėjimo bylos, kadangi neaiškus tiesioginis motinos ir dukros ryšys, nes motinos pavardė gimimo liudijime yra kitokia nei mirties liudijime. Teigia, kad motina gimė B., ten ištekėjo ir išsiskyrė. „K.“ yra motinos mergautinė pavardė, skiriantis motina pasiliko sutuoktinio pavardę „C.“, informacijos apie pavardės keitimą nei B., nei Lietuvoje nėra. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad priimti motinos palikimą.

3.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad departamentas neturi dokumentų patvirtinančių pareiškėjos ir K. K. giminystės ryšį ir patvirtinančių K. K. pavardės keitimą. Tai, kad G. C. yra K. K. dukra yra nurodyta tik MIGRIS sistemoje; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-45/2009; Nr. 3K-3-390/2010; Nr. 3K-3-273/2011).

7.       Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

8.       Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C. motina.

9.       Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi, norint paveldėti mirusios K. K. turtą, pareiškėja metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad pareiškėja yra K. K. dukra. Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad mirusioji yra pareiškėjos motina.

10.       Teismui pateikti asmens tapatybės dokumentai, gimimo ir mirties liudijimai patvirtina, kad K. K. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sritis, mirė (duomenys neskelbtini), motina – R. K., tėvas – I. K.. G. C. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sritis, motina – K. C., tėvas – V. C.. 

11.       B. Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 521 nurodoma, kad skyriaus archyvo dokumentuose yra saugomas K. K. ir V. C. santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 41, surašytas (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įraše buvo įrašyti šie duomenys: K. pavardė iki santuokos K., sudarydami santuoką sutuoktiniai pasirinko pavardę C.. Santuoka nutraukta remiantis santuokos nutraukimo akto įrašu Nr. 16, surašytu (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo akto įraše nebuvo daromi jokie pakeitimai, pataisymai, papildymai.

12.       B. Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 523 nurodoma, kad skyriaus archyvo dokumentuose yra saugomas gimimo akto įrašas Nr. 56, surašytas (duomenys neskelbtini) dėl G. C., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo, tėvais įrašyti K. C. ir V. C.. Tėvų šeimyninę padėtį patvirtinantys dokumentai – santuokos liudijimas I-ПЯ Nr. 140092. Gimimo akto įraše nebuvo daromi jokie pakeitimai, pataisymai, papildymai.

13.       B. Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 522 nurodoma, kad skyriaus archyvo dokumentuose yra saugomas K. C. ir V. C. santuokos nutraukimo akto įrašas Nr. 16, surašytas (duomenys neskelbtini). Nutraukdami santuoką sutuoktiniai pasirinko pavardę C. Santuokos nutraukimo akto įraše nebuvo daromi jokie pakeitimai, pataisymai, papildymai.

14.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1983 m. sausio 4 d. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komitetu orderiu Nr. 3284 K. K. ir jos šeimos nariams – dukrai G. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., suteikta teisė užimti gyvenamąją patalpą vietos tarybos, valstybės, kooperatyvo, viešosios organizacijos name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto techninės apskaitos byloje savininke nurodyta K. K.. 1998 m. vasario 13 d. namų knygoje savininke nurodyta K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atvykusi gyventi iš B. (duomenys neskelbtini).

15.       Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. balandžio 7 d. dekretas Nr. 257 ir V. savivaldybės administracijos 2005 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 269 patvirtina, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo Lietuvos Respublikos piliete. 2005 m. gegužės 3 d. išduotoje asmens tapatybės kortelėje ir 2005 m. gegužės 4 d. išduotame pase nurodyta K. pavardė.

16.       2023 m. rugpjūčio 4 d. Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovė pareiškėjai el. paštu nurodė, kad peržiūrėjo pavardžių pakeitimo bylas nuo 1970 iki 1995 metų, bet pareiškėjos motinos duomenų apie pavardės keitimą nerado. Mato, kad motina savo gyvenamąją vietą V. (tuo metu vadinosi S.) deklaravo 1983 m. Galimai tik atvykusi į Lietuvą motina galėjo gyventi kitame rajone ir ten pakeisti pavardę. Leidimas gyventi motinai išduotas 1994 m. jau K. pavarde.

17.       2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą tikslu gauti informaciją apie motinos K. K. (C.) ir jos gyvenimą Lietuvoje ir pavardės keitimą. Archyvas 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo, kad archyve saugomos įvairių tikybų metrikų knygos (gimimų, jungtuvių ir mirčių registracija) nuo seniausių laikų iki 1940 metų bei civilinės registracijos knygos nuo 1940 iki 2007 metų. Šie dokumentai naudojami išduodant archyvo pažymas apie gimimą, santuoką ir mirtį. 1981-1994 m. civilinės metrikacijos įstaigų pavardžių keitimo bylos archyve nesaugomos.

18.       V. 1-asis notarų biuras 2023 m. liepos 28 d. išdavė liudijimą, kad po K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), yra pradėta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo kreipėsi mirusios dukra G. C., a. k. (duomenys neskelbtini).

19.       Kaip nurodo pareiškėja, jai kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, buvo išaiškinta, jog trūksta pareiškėjos ir K. K. giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, kadangi motinos pavardė gimimo liudijime yra kitokia nei mirties liudijime. Tiek Lietuvos Respublikos, tiek B. Respublikos įstaigų atsakymai patvirtina, kad nėra išlikę duomenų apie K. K. pavardės pakeitimą. Pareiškėja, neturėdama dokumentų, patvirtinančių aiškią giminystę, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja yra K. K. (C.) dukra. Pareiškėja siekia įrodyti, kad K. K. (C.) yra jos motina tam tikslui, kad ketina pagal įstatymą paveldėti turtą, likusį po K. K. mirties, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, jai išduotas liudijimas.

20.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

21.       Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

22.       Pareiškimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. C. yra K. C. (merg. K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. C. dukra. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) metais santuoką nutraukė, nutraukdami santuoką sutuoktiniai pasirinko pavardę C. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja su motina K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje, gavo butą I. 2005 m. balandžio 19 d. K. K. tapo Lietuvos Respublikos piliete, išduotuose asmens tapatybės kortelėje ir pase nurodyta K. pavardė.

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs rašytinius bylos dokumentus, teismas vertina, kad labiau yra tikėtina, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C. motina. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Kadangi dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos motinos K. C. pavardės keitimą ir atitinkamai pareiškėjos ir K. K. giminystę, nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, todėl pareiškėjos prašymas dėl juridinio fakto giminystės ryšiui nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad K. K. (C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) motina.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai G. C. nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Skaistė Cinkutė