Civilinė byla Nr. eB2-4205-560/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Abastas” nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ pareiškimą dėl UAB „Abastas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. J..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas BUAB „Abastas” nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Abastas” bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Abastas“, administratoriumi paskirdamas UAB „Bankroto vizija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-825-450/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Buvęs įmonės direktorius L. J. po bankroto bylos iškėlimo ir toliau piktnaudžiauja teise, nebendradarbiauja su administratoriumi; apie tyčinio bankroto požymius pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kuomet pareiškėjas sužinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1567-614/2020, iškeltą pagal ieškovų E. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (toliau - MĮTA) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
3. Pareiškėjas turi pagrindo manyti įmonės bankrotą esant tyčiniu, kuomet įmonei turint kreditorių iš esmės visas vertingas įmonės turtas (t. y., nekilnojamasis turtas) buvo perleistas MĮTA, kurios vadovas yra tas pats asmuo – L. J., kontroliuojantis abi įmones. MĮTA akcininkė yra K. G., kuri yra L. J. sesuo. Pradelsta įmonės mokestinė nepriemoka, dėl kurios nevyksta mokestinis ginčas, susidarė įmonei atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais pateikus mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjus (gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio bei žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus). Pridėtinės vertės mokesčio mokestinė įmonės nepriemoka yra susidariusi dar nuo 2015 m. balandžio 27 d. Taigi, jau nuo 2015 m. balandžio 27 d. įmonė turėjo kreditorių, kuriam prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs. Turėdama kreditorinių įsiskolinimų įmonė taip pat turėjo ir nekilnojamojo turto, kurį 2017 m. gruodžio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, perleido MĮTA (butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 32-1, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 32-2, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 36-1, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 36-2, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; žemės sklypą, esantį adresu Tilto g. 36, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav., bei žemės sklypą, esantį adresu Tilto g. 32, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.).
4. Įmonės finansinė būklė po sutarties sudarymo stabiliai ėmė prastėti ir vėliau sistemingai nuolat tik blogėjo, o taip pat ėmė atsirasti ir daugiau kreditorių. Sutartį įmonė su MĮTA sudarė ne tik turėdama įsiskolinimą VMI, tačiau taip pat vykstant teisminiams ginčams su E. M. bei E. M., su kuriais po teismo sprendimų priėmimo įmonė taip ir neatsiskaitė. Sutartimi perleidžiant visą įmonės vertingą turtą realiai buvo siekiama išvengti vis didėjančių prievolių kreditoriams. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose deklaruojamą turtą sudarė vien tik beviltiški debitoriniai įsiskolinimai, išieškojimas iš kurių fiziškai nėra įmanomas (bankrutavę ir iš Juridinių asmenų registro išregistruoti asmenys, veiklos nevykdančios įmonės bei dirbtinai sukurti debitoriai, kurie, kaip paaiškėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu, iš tikrųjų yra įmonės kreditoriai, patys turintys reikalavimo teisę į įmonę). Įmonė, siekdama parodyti tariamą mokumą, į bankroto bylos medžiagą pateikė tikrovės neatitinkančius (faktiškai suklastotus) finansinius duomenis (įskaitant duomenis apie turimą tariamą turtą, taip pat į kreditorių sąrašą bei finansinę atskaitomybę tikslingai neįtraukdama dalies kreditorių, o kitų kreditorių reikalavimų sumas nurodydama neteisingai), dirbtinai pagerinančius įmonės finansinę būklę.
5. Turto perleidimas pagal sutartį iš esmės nulėmė ir įmonės nemokumą, kadangi šiuo sandoriu buvo perleistas pagrindinis įmonės vertingas turtas. Įmonė po sutarties sudarymo tapo nemokia, neturinčia iš esmės jokio materialaus likvidaus turto ir pajamų, iš kurių kreditoriai turėtų galimybę išieškoti įsiskolinimus. Sutartis buvo tiesiog piktavališkas sandoris dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kuriuo siekta perleisti (kitaip tariant – paslėpti) turtą susijusiam asmeniui su konkrečiu tikslu – išvengti prievolės kreditoriams. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, ar išties sutarties sudarymo dieną įmonė, vykdžiusi veiklą statybos, vidaus ir išorės apdailos darbų srityje galėjo turėti realų (ne dirbtinai sukurtą) įsiskolinimą turto pirkėjui MĮTA itin ženkliai sumai (atitinkamai – ar toks įskaitymas galėjo būti atliktas apskritai), kuomet MĮTA vykdoma veikla yra išskirtinai susijusi su teisinių paslaugų teikimu vidutinėms ir mažoms įmonėms. MĮTA įmonės bankroto byloje taip pat yra pareiškusi net 422 915,84 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris iš esmės nėra pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais. Būdamas abiejų įmonių vadovu bei betarpiškai kontroliuodamas abiejų šių įmonių kasdienę veiklą L. J. iš esmės pats sau numatė baudines sankcijas - baudas, delspinigius, taip pat skaičiavo nuostolius ir pan., tokiu būdu vienai iš savo vadovaujamų bendrovių (MĮTA) sukurdamas tariamą reikalavimo teisę iš abejotinų netesybų ir kitų sunkiai pagrindžiamų sumų.
6. Už sutartimi parduotą vertingą nekilnojamąjį turtą įmonė negavo jokių piniginių lėšų. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsiskaitymas įvyko tokiu būdu - buvo atliktas 336 145,85 Eur dydžio įskaitymas pagal tariamą įmonės įsiskolinimą MĮTA, o likusi parduodamo turto kaina (412 945,00 Eur) turėjo būti pervesta į įmonės sąskaitą, t. y., 304 574,83 Eur suma pervesta kreditui pagal 2016 m. kredito sutartį padengti; 108 370,17 Eur suma turėjo būti pervesta įmonei su sąlyga, kad įmonei pervedama suma gali sumažėti dėl didesnės apimties įsipareigojimų padengimo kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Turto įsigijimui buvo panaudotos UAB „Kredito garantas“ paskolintos piniginės lėšos. Realiai buvo refinansuota turima paskola ir gautas naujas kreditas didesnei sumai, todėl įmonė jokios finansinės naudos iš šio sandorio negavo. Po sutarties, kuria įmonė perleido vienintelį savo vertingą realų turtą susijusiam juridiniam asmeniui MĮTA, įmonė jokio kito realaus turto iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei taip ir neįgijo, o įmonės kreditoriniai įsiskolinimai drastiškai didėjo. Įmonė, vadovaujama tuometinio direktoriaus L. J., siekdama restruktūrizavimo proceso, o vėliau – išvengti bankroto proceso teikė tikrovės apie realią finansinę būklę neatitinkančius duomenis, dirbtinai siekiant pagerinti įmonės finansinius rodiklius. Sąmoningas apgaulingas apskaitos vedimas į įmonės kreditorių sąrašus neįtraukiant dalies kreditorių ir atvirkščiai – įmonės kreditorius dirbtinai įtraukiant į debitorių sąrašus gali būti savarankišku pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
7. Suinteresuotas asmuo L. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti BUAB „Abastas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Abastas“ yra įmonė, atliekanti visus bendrastatybos, vidaus bei išorės apdailos darbus. Darbų atlikimui iš bankų ar kitų finansų įstaigų buvo imami kreditai, kurie buvo dengiami iš pastatytų nekilnojamojo turto objektų pardavimo. Butai/patalpos, esantys adresu Tilto g. 32-1, 32-2, 36-1, 36-2 Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus raj. savivaldybėje buvo pastatyti, panaudojant AB „Šiaulių bankas“ kreditą, jie su žemės sklypais buvo hipoteka įkeisti kreditoriui. Paskolos grąžinimo AB „Šiaulių bankas“ terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. tuo pačiu laiku, kaip ir įvykdytas turto pirkimo-pardavimo sandoris. Laiku neatsiskaičius su banku, turtas būtų pardavinėjimas iš varžytynių, kas būtų sukėlę didelius netekimus. Hipotekos kreditorius AB „Šiaulių bankas“ davė sutikimą turto perleidimui ir įsipareigojo atsisakyti hipotekos tik su sąlyga, kad bus padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Pardavus nekilnojamąjį turtą įmonė ne tik atsiskaitė su stambiu kreditoriumi, turinčiu absoliučią pirmumo teisę, tačiau ir gavo sumą, viršijančią 100 000 Eur.
8. Turtas buvo parduotas su įmone susijusiam juridiniam asmeniui, tačiau toks žingsnis nėra laikytinas ekonomiškai nenaudingu įmonei. Oficialiu vertinimu turtas įvertintas 587 000 Eur sumai, tačiau parduotas jis žymiai brangiau – už 750 000 Eur, kas patvirtina, kad sandoris įmonei (ir jos kreditoriams) buvo itin naudingas. Po pardavimo MĮTA gavo nekilnojamąjį turtą, tačiau ir perėmė iš įmonės kreditorinį įsipareigojimą, iki padavimo visas įmonės turimas nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas hipoteka, o pardavus turtą buvo atsiskaityta su dviem stambiausiais kreditoriais bei atlaisvinta lėšų, iš kurių atsirado galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Po turto pardavimo sutarties sudarymo buvo pasirašyta bent 19 reikalavimo teisės perleidimo sutarčių, pagal kurias MĮTA perėmė įmonės įsipareigojimus mažiausiai 68 000 Eur sumai. Dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo deramasi ir su kitais kreditoriais, tačiau dėl įvairių priežasčių ne su visais kreditoriais derybos buvo sėkmingos. Tai rodo realų įmonės direktoriaus siekį atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Su dviem stambiausiais kreditoriais buvo atsiskaityta iš parduoto turto, o Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas 2015 m. balandžio 27 d. tesudarė 5 933,33 Eur. Įmonė niekaip negalėjo a priori žinoti, kad jos sudaromas verslo sandoris gali kokiu nors būdu pažeisti ieškovų, t. y. būsimų kreditorių interesus.
9. Jei nebūtų imtasi veiksmų parduoti hipoteka įkeistą turtą, būtų skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai hipotekos kreditoriui, turtas būtų parduodamas iš varžytynių, kas akivaizdžiai sumažintų jo pardavimo kainą. Turto pardavimo sandoris suteikė įmonei naudą: atsiskaityta su didžiausiais kreditoriais; gauta tam tikra suma pinigais, kurios pakako patenkinti tuometinių kreditorių reikalavimus; išvengta nuostolių dėl palūkanų, delspinigių skaičiavimo ir turto kainos sumažėjimo, parduodant jį iš varžytynių. Jei turto pardavimo sandoris būtų buvęs tyčinis piktavališkas įmonės (jos vadovo) veiksmas, siekiant sukelti įmonės bankrotą, tuomet, tikėtina, įmonei bankrotas būtų paskelbtas ne po 2,5 metų, o daug anksčiau. Įmonės vadovas savo veiksmais siekė sumažinti (ir sumažino) įmonės įsiskolinimų naštą, o taip pat ėmėsi veiksmų, kad tie įsiskolinimai nedidėtų palūkanų ir delspinigių pavidalu, bei kad turto kaina nekristų, jį parduodant iš varžytynių. Pareiškėjas bando įrodinėti, neva įmonė nėra įtraukusi į apskaitą visų kreditorių ir įtraukusi nesamus debitorius. Bankroto bylos iškėlimo metu iš tiesų vyko teisminiai ginčai tarp įmonės ir UAB „TGS Group“, UAB „ViaCon Statyba“, UAB „Gelmita“, UAB „Pleištas“, MB „REBO statyba“, tačiau nemokumo administratorius visose šiose bylose sudarė taikos sutartis, kuriomis be jokių kompensacijų atsisakė visų įmonės keltų reikalavimų.
10. Nemokumo administratorius bankrutuojančios įmonės vardu atsisakė reikalavimų į skolininkus ne tik negavęs labiausiai suinteresuotų asmenų – kreditorių – pritarimo, tačiau jų net neinformavęs. Didžiausio ieškinio, kurio reikalavimų buvo atsisakyta, suma buvo 62 018,74 Eur, kas sudaro daugiau, nei 1/3 visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Šios nurodytos aplinkybės aiškiai demonstruoja nemokumo administratoriaus jam suteiktų įgalinimų viršijimą bei piktnaudžiavimą jais. Nemokumo administratorius siekia ne patenkinti kreditorių interesus, o realiai atstovauti bent keletui potencialių debitorių. Turto pardavimo sandoris buvo pagrįstas verslo logika ir ekonomiškai naudingas įmonei.
11. Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad L. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų atsiskaityta su įmonės kreditoriais. Tai demonstruoja ne tyčinius veiksmus, siekiant privesti įmonę prie bankroto, o priešingai – siekį realiai atsiskaityti su įmonės kreditoriais. E. M. ir E. M. kreditoriniai reikalavimai atsirado jau po turto pardavimo sandorio.
Bankrotas pripažintinas tyčiniu.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Abastas” iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. 2020 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimis.
13. UAB „Abastas“ įregistruota 2013 m. spalio 1 d. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (toliau - MĮTA) įregistruota 2014 m. vasario 27 d., įmonės vadovas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. yra L. J., įmonės akcininkė nuo 2014 m. vasario 27 d. yra K. G.. Pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. balandžio 27 d., pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 metų kovo mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimu neįvykdytų mokestinių prievolių užtikrinimui nustatyta priverstinė hipoteka.
14. 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Abastas“, atstovaujamas direktoriaus L. J., perleido MĮTA, atstovaujamai to paties L. J., butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 32-1, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 32-2, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 36-1, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; butą/patalpą - butą, esantį adresu Tilto g. 36-2, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; žemės sklypą, esantį adresu Tilto g. 36, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav., bei žemės sklypą, esantį adresu Tilto g. 32, Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus r. sav. už 749 090,85 Eur kainą. Šalys sutarė įskaityti UAB „Abastas“ 336 145,85 Eur įsiskolinimą, 304 574,83 Eur pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo kreditoriaus (AB Šiaulių banko) sąskaitą, o likusią sumą - 108 370,17 Eur, į pardavėjo banko sąskaitą. Šalys sutarė, jog jeigu AB Šiaulių bankui turės būti mokama didesnė pinigų suma, tai atitinkamai bus sumažinama pardavėjui pervedama turto kainos dalis. 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras pervedė UAB „Abastas“ 52 821,62 Eur, o 2018 m. sausio 2 d. - 52 945 Eur pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl ginčui taikytinos teisės
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Lingvistinis bei loginis šios normos vertinimas patvirtina, kad įgyvendinant atitinkamas teises juridinio asmens bankroto procese nuo 2020 m. sausio 1 d., nepaisant to, jog bankroto procesas buvo pradėtas dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje. Teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytą išimčių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl UAB „Abastas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d., todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas remianti JANĮ nuostatomis.
Dėl tyčinio bankroto požymių
16. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
17. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.
18. Vienas iš požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, tai yra jei kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis). Ginčui aktualioje teismų praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
19. Nagrinėjamu atveju vienintelis UAB „Abastas“ turėtas nekilnojamasis turtas buvo perleistas to paties asmens vadovaujamai įmonei 2017 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pats faktas, kad įmonė perleido turėtą nekilnojamąjį turtą kitai įmonei, kuriai vadovauja tas pats asmuo nereiškia, jog įmonės valdymas buvo blogas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog turtas perleistas didesne nei rinkos kaina, siekiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“. Tačiau iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB „Abastas“ išskyrė iš kitų kreditorių MĮTA, kuriam nusprendė grąžinti visą įsiskolinimą, nors tuo metu turėjo ir kitų kreditorių (Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kurios atsiskaitymo eiliškumas buvo pirmesnis, nei MĮTA). Nors UAB „Abastas“ gavo 105 766,62 Eur už parduotą turtą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kur šie pinigai buvo panaudoti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „Abastas“ nepadengė savo įsiskolinimo valstybės biudžetui ir taip pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei sąmoningai pablogino įmonės finansinę būklę, kadangi vėliau nepriemoka valstybės biudžetui tik didėjo, buvo nustatyta priverstinė hipoteka įmonės transporto priemonėms. Šiuo pirkimo-pardavimo sandoriu UAB „Abastas“ ne tik perleido savo turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo didesnė, nei hipotekos kreditoriaus kreditorinis reikalavimas, tačiau pažeidė įmonės kreditorių interesus, pasirinkdamas padengti susijusios (jo paties vadovaujamos) įmonės kreditorinį reikalavimą, o ne gautus pinigus už turto pardavimą (atskaičius hipotekos kreditoriaus kreditorinį reikalavimą) paskirstyti proporcingai visiems esamiems kreditoriams atsižvelgiant į atsiskaitymų eiliškumą.
20. L. J. atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymą teigia, jog jei turto pardavimo sandoris būtų buvęs tyčinis piktavališkas įmonės (jos vadovo) veiksmas, siekiant sukelti įmonės bankrotą, tuomet, tikėtina, įmonei bankrotas būtų paskelbtas ne po 2,5 metų, o daug anksčiau. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1911-638/2018 UAB „Abastas“ buvo atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, nustačius, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, jau 2018 m. birželio 14 d. (praėjus pusmečiui nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo) teismas iš esmės nustatė, jog UAB „Abastas“ atitinka įmonės statusą, kuriai keltina bankroto byla, tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Kreditoriaus prašymu bankroto byla UAB „Abastas“ buvo iškelta 2018 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Toje nutartyje teismas nustatė, jog „iš teismui atsakovės pateikto 2018 m. spalio 1 d. balanso, kuris nėra pasirašytas įmonės vadovo, duomenų matyti, kad UAB „Abastas“ priklausančio turto vertė yra 431 482 Eur. Iš to skaičiaus ilgalaikis turtas, kuris yra tik materialus, sudaro 97 Eur, trumpalaikis turtas – 431 385 Eur. Pastarąjį turtą sudaro: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 34 960 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 396 063 Eur (iš jų pirkėjų įsiskolinimas 393 346 Eur); pinigai ir pinigų ekvivalentai – 362 Eur. Tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudarė 321 581 Eur (skolos tiekėjams – 282 429 Eur; pelno mokesčio įsipareigojimai – 7 872 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 7 872 Eur, kitos mokėtinos sumos – 28 751 Eur). Taigi, šio balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).” Teismas darė išvadą, jog pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams turėtų būti didinami mažiausiai 261 557,50 Eur suma (4 848,15 Eur + 256 739,35 Eur) ir sudaryti ne mažiau kaip 290 706,97 Eur sumą, kuri viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.” Taigi jau 2018 m. įmonės finansinė padėtis buvo prasta ir įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės vadovas L. J., nors ir turėjo pareigą, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei kėlimo, tokiais veiksmais nulemdamas, jog įmonės finansinė padėtis dar labiau prastėjo. Tokiu būdu teismas konstatavo, jog įmonės finansinė padėtis yra prasta, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, o pakartotinai bandė inicijuoti restruktūrizavimo bylą, ir šios aplinkybės rodo, jog įmonės vadovas L. J. žinojo, jog UAB „Abastas“ finansinė padėtis yra prasta, jog įmonės finansiniai reikalavimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, taip toliau blogindamas įmonės finansinę padėtį ir didindamas įsiskolinimus kreditoriams. 2019 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bankroto byla UAB „Abastas“ buvo nutraukta ieškovui VMI atsisakius nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Abastas“.
21. Kitas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti yra tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Šiuo atveju jau minėtoje 2018 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2238-259/2018, kuria UAB „Abastas“ buvo iškelta bankroto byla, teismas nustatė, jog pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams turėtų būti didinami mažiausiai 261 557,50 Eur suma (4 848,15 Eur + 256 739,35 Eur) ir sudaryti ne mažiau kaip 290 706,97 Eur sumą (29 149,47 Eur + 261 557,50 Eur), kuri viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (431 482 Eur/2=215 741 Eur), nors pastarosios vertės realumo, kaip minėta, atsakovė ir neįrodė. Taigi, jau 2018 m. spalio 29 d. teismo buvo nustatyta, jog įmonės vadovas teikia netikslius duomenis apie įmonę. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria UAB „Abastas“ iškelta bankroto byla, teismas nurodė, jog atsakovo vadovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra ne 185 808 Eur, kaip jis nurodė pareiškime, bet bent jau 588 552,42 Eur, kas patvirtina, jog L. J. ir toliau teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę. Teismams konstatavus, jog UAB „Abastas” finansinė situacija atitinka įmonės, kuriai turi būti keltina bankroto byla, ir kad įmonės vadovas teikia netikslius duomenis apie įmonės finansinę padėtį, įmonės vadovas L. J., vietoj to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos kėlimo, dar labiau pakoreguodavo įmonės finansinius duomenis (neįtraukdamas kreditorių, sumažindamas jų reikalavimus, prirašydamas debitorinių įsipareigojimų ir pan.), taip bandydamas pasiekti, jog įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, įmonės vadovas, žinodamas, jog įmonės finansinė padėtis yra prasta ir jai turi būti keliama bankroto byla, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau blogindamas įmonės finansinę situaciją, didindamas kreditorinius reikalavimas. Teismo vertinimu, toks įmonės vadovo elgesys, kai nebuvo laikomasi eiliškumo atsiskaitant su kreditoriais, nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžimą ir sudaro pagrindą spręsti, jog yra pagrindas UAB „Abastas“ bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Pareiškėjas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ pateikė prašymą priteisti jo patirtas 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl pripažinus UAB „Abastas“ bankrotą tyčiniu, nemokumo administratoriaus patirtos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens L. J..
Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti UAB „Abastas” bankrotą tyčiniu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. J. nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ naudai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius