Civilinė byla Nr. e2S-1050-556/2017

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00176-2017-8

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I  S

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB firmos „Viti“ atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB firmos „Viti“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui MB „Statmena“ dėl 21 887,65 Eur nuostolių atlyginimo.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 21 887,65 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Ieškovas AB firmos „Viti“ padavė atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais.

5.1. Teismo motyvai skundžiamoje nutartyje yra abstraktūs, teismas nevertino ieškovo pateiktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad atsakovas nuo įregistravimo 2013 m. tik vieną kartą VĮ Regitrų centrui teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, leidžia abejoti atsakovo patikimumu ir sąžiningumu kreditorių atžvilgiu. Atsakovui ieškinio suma (21 887,65 Eur) gali būti didelė, atsižvelgiant į atsakovo veiklos pobūdį ir kitus viešai prieinamus duomenis. Atsakovas vykdo fasado įrengimo ir atnaujinimo darbus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo duomenimis, atsakovas transporto priemonių neturi. Atsakovas veikia tik 3 m., todėl didelių finansinių resursų, tikėtina, kad nėra sukaupęs.

5.2. Vien ieškinio suma, kuri yra didelė, sukuria teismui pagrįstą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinio suma yra didelė, ieškinį patenkinus, išieškojimas iš esmės būtų galimas tik iš atsakovo piniginių lėšų. Realu, kad atsakovas sprendimo vykdymo metu gali neturėti tokios didelės pinigų sumos, o jos atsiradimas atsakovo banko sąskaitoje gali užtrukti ilgą laiką. Teismas nesivadovavo teismų praktikoje formuojama prezumpcija, kad didelė ieškinio suma teismui suteikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas nepasisakė, ar jis apskritai šioje byloje ieškinio sumą laiko didele, ar ne.

5.3. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai tik ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti įrodymus, kad jo turtinė padėtis yra gera.

6. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmetamas.

8. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Šiuo atveju ieškovas neįrodė realios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

10. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia didele reikalavimo suma, t. y. 21 887,65 Eur. Tačiau didelė reikalavimo suma, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, turėtų būti vertintina kompleksiškai ir sistemiškai kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis. Šią išvadą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-670-798/2017). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1716-823/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017).

11. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus, sužinojus apie iškeltą bylą, paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, taip siekiant išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas pateiktais prieštaravimais dėl ieškinio ir 2017 m. vasario 15 d. preliminaraus teismo sprendimo nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti nuostolius, o ieškovo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai atsakovo atliktų darbų ir susidariusių nuostolių yra nagrinėjamo ginčo pirmosios instancijos teisme objektas.

12. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2015 m. atsakovas neteikia VĮ Registrų centras neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra teisinga, nes atsakovas 2017 m. pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas nurodytus finansinius metus baigė su 35 642 Eur pelnu, o atsakovo turtą sudarė 43 348 Eur (pagal 2015 m. balansą ir įmonės pelno(nuostolių) ataskaitą). 2015 finansinius metus atsakovas baigė pelningai, nuostolių nepatyrė ir turėjo tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto. Iš ieškovo kartu su ieškiniu ar atskiruoju skundu pateiktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį negalima daryti išvados, kad atsakovas neturėtų lėšų sumokėti teismo galimai priteistos skolos ieškovui.

13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

   Teisėja                                                                                                                      Rūta Burdulienė