Civilinė byla Nr. e2A-43-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03816-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-802/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L. ambulatorija“ patikslintą ieškinį atsakovei R. L., trečiajam asmeniui A. L. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „L. ambulatorija“ prašė teismo priteisti iš atsakovės R. L. 7 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo A. L. 1996 m. spalio 28 d. įsteigė individualią įmonę A. L. ambulatorija (toliau – ir Ambulatorija). Ieškovės pagrindinės veiklos sritys – medicininės paslaugos, hemodializės procedūros, gydytojų urologo ir nefrologo konsultacijos, prekyba bei gamyba. Ambulatorija įsteigta daugiau nei prieš 4 metus iki santuokos su atsakove sudarymo. 2018 m. rugpjūčio 20 d. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „L. ambulatorija“. Tvarkydamas ieškovės dokumentus A. L. pastebėjo, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. jis nebėra ieškovės vienintelis akcininkas bei įmonės direktorius, juo tapo atsakovė įmonės vadove buvo iki 2020 m. balandžio 17 d.
3. 2020 m. gegužės 13 d. 100 procentų ieškovės akcijų, priklausančių A. L., buvo parduotos UAB „Idealus plius“. Išanalizavus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ieškovei atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. nėra grąžinusi 7 800 Eur sumos, kurią yra gavusi iš bendrovės. Atsakovei 2020 m. spalio 29 d. elektroniniu ir registruotu paštu buvo išsiųsta pretenzija. Pasikeitus ieškovės akcininkui, pastarasis nori susigrąžinti pinigines lėšas, priklausančias bendrovei, kurias be teisėto pagrindo gavo atsakovė.
4. Trečiasis asmuo A. L. ieškinį palaikė.
5. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys jokių paskolinių santykių neturėjo, ieškinys akivaizdžiai pareikštas ne dėl tariamos skolos priteisimo, o išimtinai tik kaip spaudimo priemonė atsakovei dėl jos inicijuotos santuokos nutraukimo bylos. Ieškovės individuali įmonė į ribotos atsakomybės juridinį asmenį buvo reorganizuota 2018 m. rugsėjo 13 d. Tai reiškia, kad dalis ieškovės reikalavimų kildinami išimtinai su iki įmonės pertvarkymo egzistavusiais pavedimais tarp sutuoktinių. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo šių pavedimų traktuoti paskoliniais teisiniais santykiais. Ambulatorija atsakovei pervesdavo lėšas tikslu nupirkti reikiamas prekes ambulatorijai. Išgryninti pinigai buvo perduodami atostogų metu dirbantiems darbuotojams, vairuotojams, buvo perkamos pagalbinės priemonės visiems A. L. ambulatorijos filialams. Sumos, pervestos iš A. L. ambulatorijos sąskaitos, niekados nebuvo vedamos asmeniniams atsakovės tikslams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį (patikslintą reikalavimą) tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „L. ambulatorija“ iš atsakovės R. L. 5 100 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3128,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 052,75 Eur atstovavimo išlaidas, valstybei iš atsakovės – 7,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad A. L. ambulatorija įsteigta 1996 m. spalio 28 d. Įmonės turtas nuo savininkų turto nebuvo atskirtas. Atsakovės R. L. ir A. L. santuoka sudaryta 2000 m. lapkričio 24 d. 2018 m. rugsėjo 13 d. individuali įmonė pertvarkyta į UAB „L. ambulatorija“. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 18d. ieškovės vadove, savo pačios, kaip vienintelės akcininkės sprendimu buvo paskirta atsakovė R. L., kuri akcijas po to gražino A. L.. A. L., turintis 100 proc. akcijų, 2020 m. gegužės 13 d. visas akcijas pardavė UAB ,,Idealus plius“.
8. Ieškovė pretenzijoje atsakovei nurodė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. yra gavusi ir negražinusi įmonei 22 800 Eur sumos: nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. lėšas vedė iš SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. lėšas vedė iš Citadėlės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslinusi ieškinį, ieškovė nurodė, kad atsakovės skola yra 7 800 Eur, kurią ir prašo priteisti.
Dėl skolos, susidariusios iki 2018 m. rugsėjo 13 d.
9. Teismas nustatė, kad IĮ A. L. ambulatorijos turtas nebuvo atskirtas nuo savininko turto. Trečiojo asmens dar iki santuokos su atsakove įsteigtoje individualioje įmonėje verslu vertėsi abu sutuoktiniai, iš to gautos pajamos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jas sutuoktiniai galėjo naudoti savo nuožiūra ir asmeninėms ar šeimos reikmėms. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad individuali įmonė turėjo kokių nors sutartinių santykių su atsakove, pats trečiasis asmuo A. L. patvirtino, jog duodamas pinigines lėšas jis nesitarė, kad atsakovė jas gražins, kad nebuvo kalbos ir apie atlygintinumą, todėl ieškovės reikalavimą dėl į individualios įmonės veiklos laikotarpį patenkančios 2 700 Eur skolos priteisimo teismas atmetė.
Dėl skolos, susidariusios po 2018 m. rugsėjo 13 d.
10. Teismas nurodė, kad skolos, kurią siekia prisiteisti ieškovė, dydis per laikotarpį nuo įmonės pertvarkymo iki 2020 m. balandžio 4 d. yra 5 100 Eur: 2020 m. vasario 26 d. pervesta 2 000 Eur, paskirtis ,,Avansas kurui apmokėti”, 2020 m. kovo 30 d. pervesta 2 500 Eur, paskirtis ,,Apmokėti kuro išlaidas” bei 2020 m. balandžio 6 d. pervesta 900 Eur. Du iš trijų bankinių pavedimų atsakovei yra tiksliniai, skirti apmokėti kuro išlaidas, ir tik trečias pavedimas neturi jokios pervestų lėšų paskirties. Teismas pažymėjo, kad šios piniginės lėšos atsakovei pervestos einant jai įmonės direktorės pareigas. Įmonės buhalterė paaiškino, kad ji buhalterinėje apskaitoje nerado nei vienos atsakovės pateiktos avansinės apyskaitos, kai tuo tarpu gavusi bendrovės pinigus atsakovė turėjo pateikti įmonės buhalterijai pinigų panaudojimo faktą patvirtinančius įrodymus (išlaidų kvitus) ir užpildytą avansinę apyskaitą.
11. Trečiasis asmuo A. L. paaiškino, kad pinigus jis vesdavo atsakovės asmeninėms reikmėms: tai jos dukra mokėsi, tai dar gal kažkam atsakovei reikėjo. Kol jiedu normaliai gyveno, pinigų grąžinti neprašė. Kai paaiškėjo, kad atsakovė jį išvarė, tuomet nusprendė reikalauti iš jos gautų sumų grąžinimo. Iš pradžių jis nereikalavo gražinti, dėl gražinimo nesitarė, tačiau vėliau suprato, kad ji pinigų negražina neteisėtai. Teismo vertinimu, tiek ieškovės vadovo A. L., tiek atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog šalių paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo, juolab, kad jų nepatvirtina ir atlikti mokėjimų pavedimai.
12. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji teikdavusi sąskaitas ir to visuomet pakakdavę, nes jai esant vadovei jau neabejotinai buvo žinoma apie įmonės teisinę formą, todėl turėjo būti žinoma ir apie buhalterinės apskaitos vedimo skirtumus individualioje įmonėje ir bendrovėje. Pavedimai atlikti atsakovei esant įmonės vadovei ir atskaitingam asmeniui, todėl nežinojimu atsakovė pasiteisinti negali, kaip ir faktu, jog galimai pinigus ji naudojo ne pagal įstatymą, mokėdama atostogaujantiems darbuotojams už tai, kad jie faktiškai dirbo, nors ši aplinkybė byloje nustatyta nebuvo, kadangi tam reikšmingi įrodymai, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, pateikti nebuvo. Atsakovė nenurodė, jog būtų pildžiusi ir įmonės buhalterei pateikusi jai ieškovės pervestų piniginių lėšų panaudojimo apyskaitą, todėl teismas sprendė, kad atsakovė lestinais įrodymais nepagrindė iš ieškovės gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesais. Atsižvelgdamas įtartas aplinkybes, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šiuos pinigus atsakovė įgijo be pagrindo ir turi pareigą juos grąžinti. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 5 100 Eur priteisimo teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis dėl 5100 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes nebuvo pakeistas ieškinio pagrindas, kaip tą numato CPK 141 straipsnis. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė paskoliniais teisiniais santykiais, tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog šalių paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo, tačiau ieškovei iš atsakovės priteisė 5 100 Eur kaip be teisinio pagrindo gautus pinigus, t. y. skolą priteisė visai kitu pagrindu. Atsakovė gynėsi nuo ieškinio pagal ieškovo suformuluotą faktinį ir teisinį pagrindą – nuo paskolos, todėl teismui pripažinus, kad paskolinių teisinių santykių tarp šalių neegzistavo, ieškovės pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi kaip nepagrįstas.
13.2. Nagrinėjamu atveju ginčui spręsti ieškovė savo reikalavimą palaikė žodine (tęstinio pobūdžio) paskolos sutartimi, o atsakovė savo poziciją grindė ieškovės suformuluoto reikalavimo (tiek faktinio, tiek teisinio) ribose. Iš tokių ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nepatikslinus, negalima tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo reikalavimo ir nustatyti, kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų kildinamas ieškovo reikalavimas, kai procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodoma vienaip, o gavus atsiliepimą pozicija keičiasi net kelis kartus, t. y. ar ieškovas ieškinį grindžia pagal paskolą ar kitu pagrindu, kuriam taikomos visiškai kitos normos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Teismas šių prieštaravimų nepašalino, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė.
13.3. Teismas nepagrįstai atsakovės į bylą pateiktų kuro kvitų nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu iš ieškovės gautų piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesais, kitaip tariant nepagrįstai priteisė skolą, nes atsakovė į bylą pateikė leistinus išlikusius/gautus rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai atspindi kuro įsigijimo (apmokėjimo) faktus, kurie betarpiškai siejasi su bakiniuose pavedimuose nurodyta informacija – „apmokėti kuro išlaidas“.
13.4. Teismas ieškovo įmonės netikslios buhalterinės apskaitos vedimo faktą (-us) nepagrįstai panaudojo prieš atsakovę, nors visi buhalteriniai dokumentai (čekiai, sąskaitos ir kt.) yra ir buvo būtent ieškovo žinioje, atsakovė jais nedisponuoja. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pastebi, kad apie dalį kuro kvitų ieškovas pasisakė (prisiminė) tik po to, kai atsakovei pavyko iš įvairių degalinių gauti ir į bylą pateikti kuro kvitus, nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose apskritai yra nurodęs, kad atsakovė nėra pateikusi ieškovui jokių PVM sąskaitų faktūrų, ar kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pastebi, kad vien tik formalus avansinės apyskaitos neužpildymas (kai egzistuoja kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos ieškovas nuo teismo bandė nuslėpti) negali būti teisiniu motyvu konstatuoti, jog pinigai išleisti be pagrindo.
13.5. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti analizuojama, iš kokių lėšų ir kaip važiuodavo įmonei priklausantys automobiliai kiekvieną įmonės veiklos darbo/veiklos dieną, už kokias lėšas buvo pilamas kuras kiekvieną dieną vežant pacientus į numatytas procedūras? Atsakius į šį klausimą pasidarys akivaizdu, kad aptariami pinigai, kurie atsispindi bankiniuose pavedimuose, būtent ir buvo skirti kuro įsigijimui (kuro įsigijimo kvitai tai patvirtina), t. y. kasdieninei įmonės veiklai užtikrinti. Teisme apklausta liudytoja M. K. (buvusi ieškovo UAB „L. ambulatorija“ buhalterė) nurodė, kad vairuotojams buvo duodami gryni pinigai. Liudytoja apie jokias avansines apyskaitas įmonės kasdieninėje veikloje taip pat nepaminėjo, vadinasi įprasta įmonės praktika buvo tokia, kad pakakdavo įmonei pristatyti kuro įsigijimą patvirtinantį čekį/kvitą. Taigi, teismas netinkamai įvertino įrodymus.
13.6. Ieškovo tokio pobūdžio reikalavimai išimtinai atsirado tik atsakovei inicijavus santuokos nutraukimo bylą su trečiuoju asmeniu A. L. dėl jo kaltės, kur, be kita ko, sprendžiamas ir ieškovo UAB „L. ambulatorija“ akcijų perleidimo sandorio ginčijimo klausimas. Visos šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškinys sukurtas dirbtinai ir realiai pareikštas išimtinai kitų tikslų pasiekimui, o ne tariamos (akivaizdžiai neegzistuojančios) skolos priteisimo tikslu. Vienintelis šios ir kitų užvestų bylų tikslas – palaužti atsakovę ir A. L. pasiekti užsibrėžtų tikslų santuokos nutraukimo byloje.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „L. ambulatorija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Teismo sprendime tiksliai yra nurodyta, kad ieškovė, iš pradžių teigusi, jog tai paskola, vėliau kartu nurodė, jog tai atsakovės nepagrįstai gautos ir įmonei negražintos lėšos, prašė priteisti skolą. Iš to darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir priteisė ieškovei be pagrindo įgytas lėšas iš atsakovės. Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, jog akivaizdu, kad pasikeitus ieškovo akcininkui pastarasis nori susigrąžinti pinigines lėšas priklausančias bendrovei, kurias be jokio pagrindo yra gavusi atsakovė. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes.
14.2. Nors apeliantė bandė įrodyti, kad gautas pinigines lėšas panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau liudytoja apklausta buhalterė V. D. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad atsakovei einant direktorės pareigas, ji įmonėje nebuvo atskaitingas asmuo ir nebuvo pateikusi savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir tokių dokumentų nėra buhalterinėje apskaitoje. Atsakovei einant ieškovės direktorės pareigas ji turėjo pasirūpinti, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka ir niekam nekiltų jokių abejonių dėl direktorės panaudotų piniginių lėšų pagrįstumo.
14.3. Atsakovė prašė teismo išreikalauti buhalterinės apskaitos duomenis iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas tokį prašymą patenkino, todėl ieškovė pateikė visus turimus duomenis. Atsakovė galėjo prašyti teismo paskirti teismo ekspertizę, reikalaujančią specialių buhalterinių žinių, ar iš tikrųjų atsakovė buvo panaudojusi pinigines lėšas ieškovės naudai, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Atsakovės pozicija dėl neva tai ieškovės naudai panaudotų piniginių lėšų viso proceso metu buvo nenuosekli ir nuolat kito. Atsiliepimu į ieškinį buvo nurodoma, kad neva tai buvo mokami atlyginimai vairuotojams, kurie įmonėje nedirbo, vėliau pozicija keitėsi ir buvo nurodyta, kad tai buvo kuro išlaidos, kurių panaudojimas nebuvo apskaitytas ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Tačiau tokie atsakovės teiginiai buvo paneigti ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis bei liudytojos buhalterės V. D. paaiškinimais, kuri patvirtino, kad atsakovė nėra pagrindusi piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms.
15.2. Atsakovės pozicija, kad ieškovė nuslėpė kažkokius tai buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai nepagrįsta ir neparemta įrodymais. Atsakovė galėjo prašyti pirmosios instancijos teismą skirti finansinę – ūkinę ieškovo ekspertizę, tačiau tokio prašymo nepateikė.
15.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvusi buhalterė M. K. neva tai žinojo, jog vairuotojams buvo mokami kažkokie atlyginimai grynais, tačiau pirmosios instancijos teisme uždavus klausimą, ar ji pati asmeniškai yra mačiusi tokius faktus, pastaroji nurodė, kad apie tai žino tik iš atsakovės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 m. spalio 28 d. buvo įsteigta A. L. ambulatorija. Ieškovės pagrindinės veiklos sritys yra medicininės paslaugos, hemodializės procedūros, gydytojų urologo ir nefrologo konsultacijos, prekyba bei gamyba. Atsakovė R. L. ir A. L. susituokė 2000 m. lapkričio 24 d. Individuali įmonė į uždarąją akcinę bendrovę „L. ambulatorija“ pertvarkyta 2018 m. rugsėjo 13 d. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad pertvarkius įmonę, iki 2020 m. sausio 31 d. jos direktoriumi buvo A. L., o nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. – atsakovė R. L.. 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu atsakovė nuo 2020 m. balandžio 17 d. UAB „L. ambulatorija“ direktoriumi paskyrė A. L.. 2020 m. balandžio 18 d. Akcijų dovanojimo sutartimi R. L. visas 100 proc. turėtas UAB „L. ambulatorija“ akcijas padovanojo A. L..
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės veikla rūpinosi abu sutuoktiniai, kadangi tarp sutuoktinių buvo abipusis pasitikėjimas. Nuo pat įmonės įsteigimo atsakovei iš įmonės lėšų buvo pervedamos įvairios sumos tiek asmeninėms, tiek įmonės reikmėms. Iškilus tarp sutuoktinių nesutarimams ir pradėjus skyrybų procesą, ieškovės direktorius A. L. nustatė, jog atsakovei buvo pervesta ir įmonei negrąžinta 7 800 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė be teisinio pagrindo iš ieškovės gavo 5 100 Eur, kuriuos privalo grąžinti. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir dėl šios sumos priteisimo pateikė apeliacinį skundą. Taigi, apeliacijos dalykas – teismo priteistos 5 100 Eur sumos, kuri iš ieškovės UAB „L. ambulatorija“ sąskaitos buvo pervesta atsakovei R. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo
20. Apeliantė nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė ieškinio reikalavimą grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais teisiniais santykiais, o teismas 5 100 Eur sumą ieškovei iš atsakovės priteisė kaip be pagrindo gautą sumą.
21. Besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020, 24 punktą).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.
24. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atlikti mokėjimo pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (patikslinto ieškinio 33 punktas), tačiau toliau patikslinto ieškinio 44 punkte nurodoma, kad atsakovė privalo grąžinti juridiniam asmeniui viską, ką yra nepagrįstai gavusi ir nėra pateikusi ieškovui savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurias patyrė ieškovo naudai, o ieškovas tokių dokumentų taip pat neturi.
26. Taigi, ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad iš ieškovės sąskaitos į atsakovės asmeninę sąskaitą buvo pastoviai pervedamos įvairios sumos pinigų, kad atsakovė įmonei nėra grąžinusi 7 800 Eur sumą, kurią prašė teismo priteisti ir kaip paskolą, ir kaip be teisinio pagrindo gautą sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje buvo suformuluotas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, ieškinys buvo grindžiamas tiek paskoliniais, tiek be teisinio pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo teisiniais santykiais. Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovei nebuvo užkirstas kelias gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų. Be to, atsakovė atsikirsdama į ieškinį įrodinėjo, kad nėra skolinga įmonei, o pervestas pinigines lėšas panaudojo išimtinai įmonės reikmėms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau 5 100 Eur sumą atsakovė iš įmonės gavo be teisinio pagrindo, dėl to šią sumą ir priteisė iš atsakovės. Atsižvelgdama š aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas peržengė ieškinio ribas.
Dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos
27. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino atsakovės pateiktų kvitų už įsigytą kurą, be to, anot atsakovės, ieškovė nepateikė teismui visų jos žinioje esančių įrodymų, susijusių su įmonės buhalterine apskaita. Minėta, atsakovė įrodinėjo, kad tiek iki 2020 metų, tiek 2020 m. pervestos jai iš įmonės piniginės lėšos buvo panaudotos A. L. ambulatorijos tikslams (veiklai) įgyvendinti, t. y. išimtinai tik šios ambulatorijos interesais ir ambulatorijos vystymui.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. iš ieškovės Citadele banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas kurui apmokėti“. 2020 m. kovo 30 d. iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą pervesta 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „apmokėti kuro išlaidas“. 2020 m. balandžio 6 d. iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą pervesta 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „lėšų pervedimas“. Atsakovė 2020 m. kovo 26 d. pervedė ieškovei 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „skolos grąžinimas“. Taigi, laikotarpiu, kai apeliantė buvo įmonės vadovė, iš įmonės sąskaitos į atsakovės asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta 5 100 Eur, kuriuos, apeliantės teigimu, ji panaudojo įmonės reikmėms.
29. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023, 36 punktas).
30. Apeliantės vertinimu, ieškovė sąmoningai teismui neteikė visų buhalterinių dokumentų, dėl to jai yra sudėtinga atsikirsti į ieškinio argumentus ir įrodyti, jog jos skolos įmonei nėra.
31. Tiek iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovės direktorius A. L. su UAB „Onvikta“ 2016 m. gegužės 2 d. buvo pasirašęs Sutartį Nr. 299, pagal kurią UAB „Onvikta“ įsipareigojo ieškovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti minėtoje sutartyje numatytą sumą. Tvarkant ieškovės dokumentus bei pagal VĮ „Registrų centras“ viešuosius duomenis A. L. pastebėjo, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. jis nebėra UAB L. ambulatorija vienintelis akcininkas bei įmonės direktorius, nes ieškovės direktore ir vienintele akcininke nuo 2020 m. vasario 4 d. įregistruota R. L.. Atsakovei grąžinus įmonės akcijas ir vėl ieškovės direktoriumi paskyrus A. L., ieškovė nuo 2020 m. balandžio 21 d. nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „Onvikta“ ir sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „Benefacio LT“. Ilgą laiką gera valia UAB „Onvikta“ ieškovei neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų, todėl UAB „L. ambulatorija“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo iš UAB „Onvikta“ neteisėto valdymo. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kadangi UAB „Onvikta“ pateikė ieškovei UAB „L. ambulatorija“ reikalaujamus 2016 m. – 2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentus ir civilinė byla Nr. e2-5581-970/2020 buvo nutraukta.
32. Taigi, faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės buhalterinę apskaitą nuo 2016 m. iki atsakovės vadovavimo bendrovei pabaigos tvarkė pasitelktas trečiasis asmuo, kuris visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už visą sutarties galiojimo laikotarpį perdavė ieškovės direktoriaus A. L. naujai pasirinktai buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei.
33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2022 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti buhalterinės apskaitos duomenis apie atsakovės gautas ir panaudotas piniginių lėšų sumas, kurias ji yra gavusi iš ieškovės. Ieškovė pateikė teismui ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens V. D. parengtą 2022 m. vasario 4 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad iki 2016 m. gegužės 1 d. bendrovės apskaita buvo vedama tiesiog fiksuojant išlaidas ir pajamas, pridedant pirminius dokumentus. Nuo 2016m. gegužės 1 d. įmonėje buhalterinė apskaita pradėta tvarkyti naudojant dvejybinį įrašą, todėl matomos visos atliktos operacijos atvaizduotos dviejose buhalterinėse sąskaitose, šiuo atveju tai būtų 271, kurioje atvaizduojamos banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos operacijos bei buhalterinėje sąskaitoje 485, kurioje atvaizduojami įsipareigojimai partneriams, akcininkams arba direktoriams. Teismui buvo pateikta šių operacijų, susijusių su atsakovei R. L. atliktų mokėjimų ar jos grąžinimų, registravimų analizė, buhalteriniai registrai susiję su šia analitine bei suvestine apie lėšų judėjimą. Pažymos pabaigoje buhalterė nurodė, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo 2020 m. vasario mėnesio nėra registruotų R. L. avansinių apyskaitų, kurias užpildo asmuo, išmokėjus jam įmonės pinigines lėšas, taip pat nepateikta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurie patvirtintų, kad R. L. panaudojo lėšas įmonės veikloje. Kartu yra pateiktas bendrovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. balandžio 6 d. pervedė atsakovei 5 400 Eur, o per tą patį laikotarpį atsakovė ieškovei grąžino tik 300 Eur (DOK-5309/2022-02-08).
34. Taigi, aptartos faktinės bylos paneigia apeliantės argumentus, jog ieškovė teismui nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su gautų piniginių lėšų panaudojimu, nes, kaip prieš tai buvo nurodyta, atsakovei pervestų piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų ieškovė tiesiog neturi.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos į bylą pateiktų kvitų, kurie patvirtina, kad už perduotus jai pinigus įmonės vardu buvo perkamas kuras ir vairuotojams buvo grynais pinigais mokamas atlyginimas, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika.
36. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui suvestinę – Pavedimų, atliktų tarp 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. balandžio 18 d. iš A. L. ambulatorijos sąskaitos į R. L. sąskaitą, panaudojimas vairuotojų atlyginimui ir kuro išlaidoms, kurioje nurodyta, kad vairuotojui J. J. 2020 m. vasarį sumokėta 400 Eur, 2020 m. kovą – 360 Eur. Vairuotojui Edvardui (pavardė nenurodyta) 2020 m. vasarį sumokėta 429 Eur, 2020 m. kovą – 470 Eur. Vairuotojui A. K. 2020 m. vasarį sumokėta 450 Eur ir skola už 2020 m. sausį – 450 Eur, 2020 m. kovą – 450 Eur. Statistikei Druskininkuose 2020 m. vasarį ir kovą sumokėta po 20 Eur. Iš viso vairuotojams bei statistikei per 2020 m. vasario – kovo mėnesius buvo sumokėta 3 049 Eur (DOK-45769/2020-12-31).
37. Nors apeliantė įrodinėja, kad vairuotojams buvo išmokėti suvestinėje nurodyti pinigai grynais, tačiau byloje nėra jokių kitų šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, t. y. byloje nėra su nurodytais darbuotojais sudarytų darbo sutarčių, neaišku, kokios buvo jų pareigos, koks buvo sutartas atlyginimo dydis, kodėl buvo mokami atlyginimai grynais pinigais, nepasirašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog tokius įrodymus atsakovė prašė teismo išreikalauti iš ieškovės.
38. Atsakovė į bylą pateikė kvitus iš EMSI, VIADA ir ALAUŠA degalinių, iš kurių nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. bendrovės vardu už kurą sumokėta 49,43 Eur; 2020 m. kovo 4 d. – 21,81 Eur; 2020 m. kovo 5 d. – 31,51 Eur; 2020 m. kovo 7 d. – 41,54 Eur; 2020 m. kovo 8 d. – 50,60 Eur; 2020 m. kovo 9 d. – 30,93 Eur; 2020 m. kovo 10 d. – 19,99 Eur; 2020 m. kovo 11 d. – 30,90 Eur; 2020 m. kovo 12 d. – 25,85 Eur; 2020 m. kovo 13 d. – 20,40 Eur; 2020 m. kovo 14 d. – 37,74 Eur; 2020 m. kovo 15 d. – 43,84 Eur; 2020 m. kovo 19 d. – 40,79 Eur; 2020 m. kovo 20 d. – 20,37 Eur; 2020 m. kovo 22 d. – 27,83 Eur ir 63,87 Eur; 2020 m. kovo 26 d. – 22,32 Eur; 2020 m. kovo 27 d. – 39,66 Eur; 2020 m. kovo 29 d. – 25,76 Eur; 2020 m. balandžio 2 d. – 29,47 Eur ir 21,53 Eur; 2020 m. balandžio 4 d. – 21,50 Eur; 2020 m. balandžio 6 d. – 41,28 Eur ir 30,47 Eur; 2020 m. balandžio 9 d. – 46,52 Eur ir 34,41 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 30,56 Eur; 2020 m. balandžio 17 d. – 45,90 Eur; 2020 m. balandžio 18 d. – 26,05 Eur. Visuose kvituose mokėtojas nurodytas A. L. ambulatorija, kodas 151328174. Atsiskaitoma buvo tiek grynais pinigais, tiek bankine kortele (DOK-9280/2022-03-07).
39. Pažymėtina, kad minėtos kuro įsigijimo bendrovės vardu sumos ieškovės UAB „L. ambulatorija“ buhalterinėje apskaitoje neatsispindi (DOK-5309/2022-02-08). Nors pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nieko nepasisakė, tačiau iš aptartų kvitų nėra aišku, kas pylė įmonės vardu kurą ir į kokias transporto priemones įmonės vardu buvo pilamas kuras. Be to, byloje nėra duomenų, kokios transporto priemonės priklausė tuo metu ieškovei, kurios rūšies kuro poreikis buvo, nes iš kvitų matyti, kad kartais buvo įsigyjamas tiek benzinas, tiek dyzelinis kuras, neaišku, kas ir kokiu darbo grafiku turėjo teisę važinėti ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis, jeigu tokios buvo.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina apeliantės skundo argumentų, kad iš įmonės gauta 5 100 Eur suma per laikotarpį nuo 2020 m. vasario – balandžio mėnesius buvo panaudota išimtinai ieškovės UAB „L. ambulatorija“ interesais.
41. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (FAĮ 21 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
42. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė nėra pateikusi ieškovei jokių PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių ar kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė buvo ieškovės atskaitingas asmuo, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu iš įmonės sąskaitos atsakovė, kai buvo įmonės vadovė, į savo asmeninę sąskaitą persivesdavo prieš tai nurodytas pinigų sumas.
43. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais 7 dalis). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (8 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.). Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų.
44. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys, FAĮ 4, 21 straipsniai), apie tai žinojo arba turėjo žinoti, todėl privalėjo pagrįsti gautų iš įmonės lėšų panaudojimą buhalteriniais dokumentais, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 5 100 Eur kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas.
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė rodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė ir trečiasis asmuo ieškovės pusėje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
48. Nustatyta, kad ieškovės UAB „L. ambulatorija“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą siekia 1 700 Eur. Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai. Trečiasis asmuo A. L. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
50. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2022 m. rugsėjo mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 248,87 Eur = 1729,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovei UAB „L. ambulatorija“ iš atsakovės R. L. priteisiamos 1 700 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laurinaičio ambulatorija“ (j. a. k. 151328174) iš atsakovės R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė