Administracinė byla Nr. eI3-482-426/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03557-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,
dalyvaujant atsakovo atstovui Leandrui Pociui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 10-TE-1293 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) J. S.“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde nurodo, jog Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja su minėtų Įsakymu nesutinka. Paaiškina, kad 2020 m. liepos 8 d. gavo Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėjos J. T. pranešimą apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Kadangi pareiškėjai nebuvo aišku, dėl ko konkrečiai ji turėtų teikti paaiškinimą, tą pačią dieną, grąžindama pranešimą patarėjai, ranka įrašė „prašau sukonkretinti, apie kokias užduotis yra kalbama šiame pranešime. Priešingu atveju negalėsiu pateikti paaiškinimų, nes nežinau, dėl ko konkrečiai turėčiau juos teikti“. Pareiškėjos teigimu, galimybė teikti paaiškinimus jai buvo suteikta tik po 2 mėnesių, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d., o iki to laiko ji negavo informacijos apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėjos J. T. 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomame pranešime nustatytas penkių kalendorinių dienų terminas pateikti paaiškinimus, nors pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 9 punktą jai turėjo būti suteiktas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti. Pareiškėjos teigimu, jai 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikus paaiškinimus, jau po 6 dienų tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas ir išvada perduota Vilniaus AVPK viršininkui tvirtinti, nors ji aiškiai buvo išreiškusi pageidavimą teikti papildomus paaiškinimus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tarnybinė nuobauda už nusižengimus, dėl kurių ji pageidavo pateikti papildomus paaiškinimus, nebuvo paskirta, tačiau mano, kad, jeigu būtų buvę laikomasi Aprašo 8 ir 9 punkto nuostatų reikalavimų, ji būtų turėjusi galimybę teikti paaiškinimus visą tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpį. Šiuo atveju paaiškinimų teikimas buvo keblus, kadangi iš pranešimo nebuvo galima tiksliai suprasti kai kurių aplinkybių. Be to, teikti tikslius paaiškinimus sutrukdė ir didelis darbo krūvis, todėl jie buvo skuboti bei neišsamūs.
Nurodo, kad nemažai aplinkybių, susijusių su pranešimo 1 ir 2 punktuose nurodytais dokumentais, prisiminė vėliau, o savo tarnybiniame elektroniniame pašte rado laiškų, paaiškinančių ir pateisinančių jos nusižengimą, tačiau juos pateikti jau neturėjo galimybės. Radusi minėtus laiškus bei paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių neturėjo techninės galimybės rašyti darbuotojams rezoliucijų, 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėją J. T., tačiau atsakymo iš jos negavo. Pažymi, kad negavo atsakymo ir į kitą savo elektroninį laišką, kuriuo informavo apie kylančias problemas dėl rezoliucijų rašymo.
Mano, kad tarnybinis nusižengimas, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda, nesukėlė jokių pasekmių, kadangi pavaldūs darbuotojai užduotis per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) gavo ir jas atliko. Tai buvo padaryta per funkciją „Susipažinti“, o ne „Rezoliucija“.
Pareiškėjos įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas nebūtų pradėtas, jei 2020 metų pradžioje ji nebūtų atsisakiusi atlikti Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo pavedimo, kuris, jos vertinimu, buvo neteisėtas. Mano, jog būtent dėl to pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir paskirta tarnybinė nuobauda, o ne dėl to, kad netinkamu būdu pavesdavo atlikti užduotis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl minėtų veiksmų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjai suteikusi pranešėjos statusą. Dėl nurodytų aplinkybių tarp pareiškėjos ir Vilniaus AVPK vadovybės susiklosčiusi įtempta situacija ir jai daromas neigiamas poveikis.
Pažymi, kad Vilniaus AVPK 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 10-IS-30 „Dėl (duomenys neskelbtini) J. S. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) pateikta neigiama informacija yra nepagrįsta, daugeliu atveju cituojamos frazės neatitinka tikrosios susirašinėjimo prasmės. Mano, kad Įsakymas turėtų būti panaikintas dėl neobjektyvaus tyrimo bei padaryto nusižengimo mažareikšmiškumo.
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad pareiškėja, DVS nesukurdama aiškių bei konkrečių užduočių pavaldiems darbuotojams, nepriskirdama vykdytojo, pažeidė Dokumentų valdymo taisyklių 17 ir 19 punktų reikalavimus bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkte jai, kaip vadovei, priskirtas funkcijas. Pareiškėjos naudotas DVS funkcionalumas „susipažinti“ arba dokumentų perdavimas „žiniai“ neįgalina darbuotojų vykdyti užduotis, kadangi tai skirta tik perduoti informaciją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad užduočių užrašymas ant lapelių ar siuntimas elektroniniu paštu prieštarauja Dokumentų valdymo taisyklių 17 ir 19 punktų reikalavimams.
Teigia, kad pareiškėja, būdama atsakinga už Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) veiklą, ne visada užtikrina, jog su padalinio veikla susiję dokumentai būtų registruojami DVS ir po to per DVS funkcionalumą įrašant rezoliuciją perduodami vykdyti pavaldiems darbuotojams. Tokiu būdu nesilaikoma Dokumentų valdymo taisyklių 31 punkto reikalavimų. Taigi, pareiškėja netinkamai organizuoja pavaldžių darbuotojų veiklą, kadangi neaišku, ar pastarieji privalo vykdyti užduotį, ar tiesiog susipažinti su gaunamu dokumentu. Be to, kyla rizika, kad netinkamai supratęs paskyrimą („susipažinti“, „žiniai“, o ne „vykdyti užduotį“) darbuotojas jos laiku neįvykdys, o po to ją turės vykdyti skubotai, laisvu nuo darbo laiku. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja DVS 2020 metais gautus vykdyti dokumentus, įrašydama rezoliuciją su užduotimi bei nustatydama terminą, pavedė vykdyti, tačiau nenurodė vykdytojo, priskirdama atsakingą darbuotoją. Nurodo, kad dokumentus J. S. perdavė susipažinti (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems specialistams V. B. arba I. Ž..
Pažymi, kad pareiškėjai 2020 m. liepos 8 d. įteiktas pranešimas apie galimai padarytą nusižengimą, nurodant, kad ji, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) veiklą, neužtikrino, jog su padalinio veikla susiję dokumentai būtų registruojami DVS ir perduodami vykdyti pavaldiems darbuotojams. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 16 d. įteiktas papildomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pakartoti tie patys galimi inkriminuojami pažeidimai, nurodant konkrečius dokumentų numerius. Atkreipia dėmesį, kad inkriminuojami pažeidimai visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį nekito. Paaiškina, kad Išvada į DVS įkelta 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 16.00 val., todėl pareiškėja iki tol galėjo teikti paaiškinimus, tačiau apsiribojo tik 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimu dėl tarnybinio nusižengimo.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad ji nežinojo, kuo yra kaltinama iki pat 2020 m. rugsėjo 16 d., neatitinka tikrovės, kadangi nuo pat 2020 m. liepos 8 d. pranešimo įteikimo, turėdama tik du pavaldinius, kaip vadovė, turėdama prieigą prie DVS, gavusi pirmąjį pranešimą turėjo visas technines galimybes peržiūrėti visus savo pavedimus DVS pagalba ir įsivertinti jų tinkamumą. Be to, pareiškėja turi elektroninį paštą, o išsiųstų laiškų kataloge matomi visi laiškai, kuriuose išdėstyti pavedimai. Todėl mano, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. pareiškėja galėjo įsivertinti savo veiklą vykdant užduočių skyrimo funkciją ir jos vykdymo reglamentavimą. Pažymi, kad jai 2020 m. rugsėjo 16 d. įteiktas papildomas pranešimas, kuriame nurodytos konkrečios DVS ir elektroniniu paštu netinkamai skirtos užduotys. Pareiškėja paaiškinimą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. po 5 darbo dienų, neskaitant įteikimo dienos, o iki 2020 m. rugsėjo 29 d. papildomų paaiškinimų ar motyvų iš jos negauta.
Nors pareiškėja teigia, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas pažeidžiant Aprašo 8 punkte nustatytą terminą, tačiau, atsakovo tvirtinimu, tai neatitinka tikrovės, kadangi ji nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. liepos 3 d. atostogavo, o 2020 liepos 4–6 dienos buvo išeiginės, todėl nurodytas terminas nebuvo pažeistas ir pranešimas įteiktas per įmanomai trumpiausią terminą. Atsakovas akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo terminas yra griežtai reglamentuotas ir neturi būti ilgesnis nei nustatytas teisės aktuose, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja leisti jai teikti paaiškinimus po Išvados patvirtinimo.
Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė I. Ž. nurodė apie jos ir tiesioginės vadovės J. S. konfliktiškus santykius, nes dirbtinai trumpina darbų atlikimo terminus, paveda dirbti kitų kolegų darbus, tyčiojasi ir pan. Netinkamos DVS priemonės buvo naudojamos užduočių skyrimui pavaldiniams neadekvačiais terminais, dėl to pareiškėja etikos komisijos posėdyje pripažinta pažeidusi Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-706 (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.3 punktą. Atkreipia dėmesį, kad dėl šių priežasčių ir netinkamo užduočių skyrimo I. Ž. 2020 m. rugsėjo mėn. išėjo iš darbo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja kolektyve kėlė dideles problemas, vykdė mobingą, o I. Ž. išėjo iš darbo dėl J. S. keliamos įtampos.
Liudytoja I. Ž. paaiškino, kad pareiškėja ne visada skirdavo užduotis per DVS, kartais gaudavo pavedimą atlikti užduotis skubotai, netgi savaitgaliais. J. S. dažnai iš jos tyčiojosi, abejojo jos kompetencija.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 10-TE-1293 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)J. S.“, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja nuobaudos paskyrimo metu dirbo (duomenys neskelbtini).
Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui 2020 m. birželio 19 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-62, joje buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) vedėjos J. S. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus duomenų, kad J. S. galimai netinkamai atlieka jai priskirtas funkcijas, nesilaiko darbinę veiklą ir profesinę etiką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y., Teisės poskyryje gaunami dokumentai ne visada registruojami DVS ir nebūna perduodami pagal kompetenciją įrašyti rezoliuciją. Taip pat užduotys Teisės poskyrio darbuotojams skirstomos elektroniniu paštu arba per DVS funkciją „susipažinti“, o su pavaldžiais bei kitais Vilniaus AVPK darbuotojais pareiškėja galimai bendrauja nemandagiai ir nepagarbiai.
Bylos duomenimis, 2020 m. liepos 8 d. pareiškėjai įteiktas Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-59, kuriuo pranešta, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo: būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) veiklą pareiškėja neužtikrino, kad su padalinio veikla susiję padalinyje tiesiogiai gaunami dokumentai būtų registruojami DVS ir įrašant rezoliuciją perduodami vykdyti pavaldiems darbuotojams, darbus, nesuformuodama aiškiai suprantamų užduočių, ji darbuotojams skyrė žodžiu, elektroniniu paštu arba DVS per funkciją „Susipažinti“, o ne DVS įrašydama rezoliuciją su aiškia užduotimi ir vykdymo terminais. Pranešime išaiškinta, kad pareiškėja gali pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo. Kaip matyti, pareiškėja tą pačią dieną pasirašytinai patvirtino, jog su pranešimu susipažino, tačiau raštu paprašė sukonkretinti, apie kokias užduotis pranešime kalbama. Nurodė, kad priešingu atveju ji negalės pateikti paaiškinimų.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos, norėdama sužinoti, ar ji gaus patikslinimus dėl konkrečių tarnybinio nusižengimo veiksmų, tačiau 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu D. S. atsakė, jog pranešimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo jai įteiktas, todėl turi galimybę pateikti paaiškinimą. Pažymėta, kad paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, pareiškėjai gali būti įteiktas papildomas pranešimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu atsakė, jog neturi galimybės pateikti paaiškinimų, kadangi nežino, dėl ko konkrečiai juos turi teikti.
Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į AVPK Imuniteto valdybos patarėją J. T., prašydama paaiškinti, dėl kokių konkrečių užduočių yra pradėtas jos tarnybinis patikrinimas, pažymėdama, kad beveik 2 mėnesius negauna jokios informacijos apie tai.
Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2020 m. rugsėjo 16 d. parengė papildomą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-91, kuriame nurodyta, jog pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo, nes būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) veiklą: 1) DVS 2020 metais gautus vykdyti dokumentus Nr.: 10-G-48206, 10-G-41611, 10-G-39067, 10-G-35080, 10-G-34314, 10-G-31726, 10-G-31491, 10-G-19025, 10-G-16803, 10-G-11219, 10-G-4096, 10-G-12876, 10-G-6345, 10-G-1033, 10-G-29, 10-PR2-1790, 5-G-4081, 10-G-27478, 10-G-28344, 10-G-30395, 10-G-41282, 10-G-41997, 10-G-46593, 5-PR2-1221, 10-G-48337, 10-G-48680, 10-PR2-19816 pareiškėja pavaldiems darbuotojams perdavė susipažinti, tačiau nepavedė vykdyti, priskirdama atsakingą vykdytoją, nenustatė vykdymo termino, nesuformulavo tikslios užduoties; 2) DVS vykdyti 2020 metais gautus dokumentus Nr.: 10-G-8205, 10-G-20632, 10-G-33107 pareiškėja perdavė pavaldiems darbuotojams žiniai, tačiau nepavedė vykdyti, priskirdama atsakingą vykdytoją, nenustatė vykdymo termino, nesuformulavo tikslios užduoties; 3) Elektroniniu paštu, o ne DVS, pareiškėja pavedė užduotis (darbus): – parengti teismams prašymus išduoti vykdomuosius raštus bylose: 2-12127-1115/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismas (dėl 1 735,01 Eur žalos), 2-36520-807/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas (dėl 8 751,25 Eur žalos), 1-1483-272/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismas (dėl 408 Eur turtinės žalos Vilniaus AVPK); – parengti raštus antstolių rūmams; – atsakymui į raštą 5-G-4081 (nesuformuluota tiksli užduotis); – parengti raštus dėl susidariusios ir likusios nepadengtos permokos už tarnybą užsienyje R. K. ir R. K.; – parengti ieškinį dėl žalos, padarytos sužalojus pareigūną (Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS3-130); – S. N. byloje gauti teismo vykdomąjį raštą; 4) Pavaldžiai darbuotojai ant stalo palikdama dokumentus, užrašydama lapelyje pareiškėja nurodė parengti lydraštį antstolių rūmams dėl D. K. skolos; 5) Užduotyje Nr. 10-G-57129 susirgus vykdytojui ir dėl to nesant galimybės užduotį vykdyti, pareiškėja DVS nepakeitė vykdytojo, pavesdama jam užbaigti užduotį; 6) Pareiškėja neužtikrino, kad DVS būtų registruota medžiaga dėl atsiliepimo pateikimo J. G. byloje ir nesuformavo vykdyti užduoties. Papildomame pranešime nurodyta, kad pateikti duomenys rodo, jog su padalinio veikla susiję ir padalinyje tiesiogiai gaunami dokumentai, kurie reikalauja vykdymo, ne visada registruojami DVS ir įrašant rezoliuciją perduodami vykdyti pavaldiems darbuotojams, darbus, nesuformuodama aiškiai suprantamų užduočių, darbuotojams pareiškėja skyrė žodžiu, elektroniniu paštu arba DVS per funkciją „Susipažinti“, o ne DVS įrašydama rezoliuciją su aiškia užduotimi ir vykdymo terminais. Be to, su pavaldžiais bei kitais Vilniaus AVPK darbuotojais tiek tiesiogiai, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis pareiškėja bendrauja nepagarbiai, netaktiškai, įžeidžiančiai. Pažymėta, kad ji gali pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo per 5 dienas nuo pranešimo gavimo.
Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos patarėjai J. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, atsakydama į 3-iąjį papildomo pranešimo punktą, prašė nurodyti elektroninių laiškų datas ir kam laiškai buvo siųsti, kadangi jai neaišku, dėl kurių elektroninių laiškų turi teikti paaiškinimą, pavyzdžiui, „parengti raštus antstolių rūmams“. Pažymėjo, kad pageidauja pateikti paaiškinimus dėl elektroninių laiškų, tačiau nesupranta, dėl kurių pasiaiškinti. Be to, paaiškino, kad užduotis ir pavedimus viršininko pavaduotojas jai pačiai taip pat siunčia elektroniniu paštu, todėl ji niekada nemaniusi, kad šis būdas netinkamas. Atsakydama į 4-ąjį punktą, pareiškėja pažymėjo, kad jai nėra aišku, apie kokį „lapelį“ kalbama, be to, nėra tikra, kad būtent ji tą „lapelį“ rašė. Taip pat nurodė, kad kai žinos, apie kokį „lapelį“ kalbama, pateiks paaiškinimą. Dėl 5-ojo punkto pareiškėja pažymėjo, kad jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2020 m. birželio 19 d., o užduotis Nr. 10-G-57129 gauta 2020 m. liepos 15 d., t. y. jau po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo. Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, kad tam, jog galėtų pateikti paaiškinimą dėl teiginių apie jos nepagarbų ir nemandagų bendravimą su darbuotojais, ji turėtų žinoti, dėl ko konkrečiai turi pasiaiškinti. Pažymėjo, kad nesupranta, konkrečiai su kuo ir kada buvo nemandagi. Atkreipė dėmesį, kad šių „kaltinimų“ 2020 m. liepos 8 d. pranešime nebuvo.
Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą J. T., prašydama suteikti informaciją, ar galės pateikti papildomus paaiškinimus.
Vilniaus AVPK 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-88 „Dėl (duomenys neskelbtini) J. S. veiksmų“ konstatuota, kad J. S.: 1) Dokumentus Nr.: 10-G-48206 (rezoliucija 2020-06-18), 10-G-41611 (rezoliucija 2020-05-25), 10-G-39067 (rezoliucija 2020-05-12), 10-G-35080 (rezoliucija 2020-04-27), 10-G-31726 (rezoliucija 2020-04-15), 10-G-30395 (rezoliucija 2020-04-07), 10-G-41997 (rezoliucija 2020-05-24). 10-G-46593 (rezoliucija 2020-06-081 10-G-48337 (rezoliucija 2020-06-18)-10-G-48680 (rezoliucija 2020-06-18), 10-PR2-19816 (rezoliucija 2020-06-18), įrašydama rezoliuciją su užduotimi bei nustatydama terminą, pavedė vykdyti, tačiau nenurodė vykdytojo, priskirdama atsakingą darbuotoją. Minėtus dokumentus vedėja J. S. perdavė susipažinti atitinkamai (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems specialistams V. B. arba I. Ž.; 2) Dokumentus Nr.: 10-G-34314 (rezoliucija 2020-04-23), 10-G-31491 (rezoliucija 2020-04-10), neįrašydama rezoliucijoje užduoties bet nustatydama terminą, pavedė vykdyti, tačiau nenurodė vykdytojo, priskirdama atsakingą darbuotoją. Minėtus dokumentus vedėja J. S. perdavė susipažinti (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui V. B.; 3) DVS nesukūrusi užduoties 2020-06-11 perdavė dokumentą Nr. 5-PR2-1221 vyriausiajai specialistei I. Ž. „susipažinti“, pastabose nurodydama „prašau parengti raštą su siūlymu geranoriškai padengti skolą ir informuoti, kad priešingu atveju kreipsimės į teismą“; 4) Užduotyje Nr. 10-G-57129, kuri suformuota 2020-07-20, o įvykdymo terminas nustatytas 2020-07-31, susirgus vykdytojui (I. Ž. sirgo nuo 2020-07-27 iki 2020-09-24) ir dėl to, nesant galimybės užduotį vykdyti, DVS nepakeitė vykdytojo, pavesdama jam užbaigti užduotį; 5) Elektroniniu paštu, o ne DVS pavedė užduotis (darbus) vyriausiajai specialistei I. Ž.: – parengti ieškinį dėl žalos, padarytos sužalojus pareigūną, pagal 2019-11-27 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-130 (2020-04-10); vedėja J. S. 2020-02-12 susipažino su įsakymu Nr. 10-TE-166, kurio 5.1 punkte (duomenys neskelbtini) pavesta vykdyti lėšų išieškojimo procedūrą iš žalą padariusio asmens; – parengti raštus dėl susidariusios ir likusios nepadengtos permokos už tarnybą užsienyje R. K. ir R. K. (2020-04-02) – S. N. byloje gauti teismo vykdomąjį raštą (2020-06-03 el. laiškas, atkreiptinas dėmesys, kad DVS tik 2020-06-09 registruotas sprendimas (Nr. 10-G-47181) S. N. byloje, užduotis 2020-06-10 priskirta J. S. įrašant rezoliuciją ir nustatant vykdymo terminą iki 2020-06-19, o pastaroji tą pačią dieną įrašė rezoliuciją, tačiau nepriskyrė vykdytojo ir neperdavė pavaldiems darbuotojams). Konstatuota, kad įvardytais atvejais (duomenys neskelbtini) vedėja J. S. pažeidė Dokumentų valdymo taisyklių 17 ir 19 punktų reikalavimus bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkte jai, kaip vadovei, priskirtas funkcijas. Taip pat Išvadoje nurodoma, jog J. S. darbinėje veikloje nesilaiko Etikos kodekso 6.3 punkto, kuris įpareigoja policijos darbuotoją laikytis bendravimo kultūros, vykdant tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagiam ir taktiškam, elgtis pagarbiai. Tai patvirtina Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojui M. P. rašyti elektroniniai laiškai, taip pat jo teiginiai, jog nusiskundimai dėl J. S. bendravimo gaunami ne tik iš pavaldžių jos darbuotojų, bet ir iš kitų Vilniaus AVPK padalinių darbuotojų, o mėginant apie tai kalbėtis su J. S., pastaroji elgiasi konfliktiškai. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės I. Ž. pateikta medžiaga taip pat patvirtina, jog J. S. bendravimas su ja dažnai peržengia dalykiškumo ir bendravimo kultūros ribas. Išvadoje konstatuota, kad J. S., nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 5 punkto, Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimų, pažeisdama Dokumentų valdymo taisyklių 17 punkto, 19 punkto ir 31 punkto nuostatas, nerūpestingumu bei aplaidumu padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. Tyrimo metu atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje pasiūlyta J. S. už minėtus pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą, taip pat Išvadą pateikti Vilniaus AVPK Etikos komisijai organizuoti J. S. elgesio apsvarstymą komisijos posėdyje.
Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-1293 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) J. S.“ pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja su Įsakymu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti. Pareiškėjos teigimu, Įsakymas priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadangi jai nebuvo tinkamai suteikta galimybė teikti paaiškinimus.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) (toliau – ir VTĮ). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).
Šiuo atveju pareiškėjai paskirta pastaba už Išvadoje konstatuotus pažeidimus, t. y. kad ji, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) veiklą, ne visada užtikrina, jog su padalinio veikla susiję dokumentai būtų registruojami DVS ir po to per DVS funkcionalumą įrašant rezoliuciją perduodami vykdyti pavaldiems darbuotojams. Taip pat už tai, jog J. S. nemandagiai, pažeisdama etikos principus, bendrauja su jai pavaldžiais ir kitais įstaigos darbuotojais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. gavo pranešimą apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau ant to paties pranešimo, patvirtindama, jog su juo susipažino, paprašė sukonkretinti, apie kokias užduotis jame kalbama, kadangi kitaip negalės pateikti paaiškinimų. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d elektroniniu paštu kreipėsi dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos, norėdama sužinoti, ar gaus patikslinimus dėl konkrečių tarnybinio nusižengimo veiksmų, tačiau 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu jai atsakyta, jog pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo jai įteiktas, todėl turi galimybę pateikti paaiškinimą. Pareiškėja dar 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi su prašymais konkretizuoti jos neva padarytus tarnybinius nusižengimus, tačiau tik 2020 m. rugsėjo 16 d. jai pateiktas susipažinti papildomas pranešimas, kuriame detalizuotas jos tarnybinis nusižengimas. Pažymėtina, kad pareiškėja net ir 2020 m. rugsėjo 23 d. teikdama paaiškinimus nurodė, kad ji pageidauja pateikti paaiškinimus dėl elektroninių laišku, tačiau nesupranta, dėl kurių konkrečiai turėtų juos teikti. Taip pat jai nebuvo aišku, apie kokį „lapelį“ kalbama, todėl prašė jį įvardyti. Pareiškėja nurodė, kad tam, jog galėtų pateikti paaiškinimą dėl teiginių apie jos nepagarbų bendravimą su darbuotojais, ji turėtų žinoti, dėl ko konkrečiai turi pasiaiškinti. Pažymėjo, kad jai nėra aišku, su kuo ir kada buvo nemandagi.
Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punktą, gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).
Šiuo atveju pareiškėja, teikdama paaiškinimą, nurodė, jog jai nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus ji atliko netinkamai arba neatliko visai. Bylos duomenys patvirtinta, kad ji ne kartą prašė konkretizuoti veiksmus (neveikimą), kuriais ji pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki Išvados priėmimo jai būtų tinkamai atsakyta ir pateikti prašomi duomenys (elektroniniai laiškai su jos pavedimu ir pan.). Kaip matyti, net ir 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomame pranešime pareiškėjai abstrakčiai nurodoma, jog ji pavaldžiai darbuotojai ant stalo paliko dokumentus su nurodymu, taip pat abstrakčiai nurodoma, jog pareiškėja su jai pavaldžiais ir kitais Vilniaus AVPK darbuotojais bendrauja nepagarbiai, tačiau nedetalizuota, su kuriais darbuotojais, kada pareiškėja bendravo netaktiškai. Pranešimuose nepateiktas pažeidimų, kurių padarymu pareiškėja įtariama, kvalifikavimas, nurodyti ne visi konkretūs veiksmai (neveikimas), taip pat nėra nuorodų į konkrečius pareigybės aprašymo punktus ar kitas teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu valstybės tarnautojas įtariamas. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos atsakymų ir dažnų užklausų atsakovui apie jos padarytą tarnybinį nusižengimą matyti, kad nesuprato jai suformuluotų kaltinimų esmės, todėl nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pateiktų kaltinimų ir, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo eigos, šių galimybių pareiškėja nerealizavo tokia apimtimi, kokia pageidavo. Priešingai, net ir paprašiusi dar kartą konkretizuoti jos netinkamą pareigų atlikimą, jokio atsakymo nesulaukė iki pat Išvados priėmimo dienos. Darytina išvada, kad pareiškėjai nebuvo atskleista visa informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas jos atžvilgiu, todėl ji neturėjo objektyvios galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, išdėstyti savo nuomonę dėl nurodyto galbūt neetiško susirašinėjimo elektroniniais laiškais ar bendravimo su darbuotojais, taip pat dėl užduočių paskyrimo.
Matyti, kad tik Išvadoje išsamiai detalizuoti Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo M. P. bei vyr. specialistės I. Ž. teiginiai apie J. S. bendravimą, tačiau pareiškėjai šios aplinkybės nebuvo atskleistos, prašant pateikti paaiškinimus. Todėl laikytina, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir papildomo pranešimo trūkumai iš esmės sutrukdė pareiškėjai tinkamai pasinaudoti teise teikti paaiškinimus.
Pažymėtina, kad nors atsakovas tiek Išvadoje, tiek atsiliepime nurodo, jog pareiškėja buvo supažindinta su 2020 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-62, todėl buvo žinoma apie darbinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams neatitinkančius jos veiksmus, be to, turi prieigą prie DVS, todėl galėjo peržiūrėti visus savo pavedimus ir pati įsivertinti jų tinkamumą, taip pat ir elektroniniame pašte esančius pavedimus, tačiau šie teiginiai teismo vertinami itin kritiškai. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o šiuo atveju, atsakovo teiginiai, kad pareiškėja galėjo (ar turėjo) savarankiškai įsivertinti savo padarytus pažeidimus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad tik pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti administracinėje byloje skundžiamą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Kadangi pareiškėja negalėjo tinkamai pateikti paaiškinimų, todėl toks pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pripažįstamas iš esmės suvaržančiu pareiškėjos galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu ji yra įtariama (LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1846-629/2020 ir kt.). Tai ne formalus, bet esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pagrindas panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai, remiantis Išvada, skirta pastaba už jos neva padarytą tarnybinį nusižengimą.
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Išvadoje nebuvo vertinami pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikti paaiškinimai. Matyti, kad dėl užduoties Nr. 10-G-57129 paaiškino, jog nepavedė jos vykdyti kitam darbuotojui, kadangi ši užduotis dar iki nustatyto termino pabaigos buvo baigta. Tačiau Išvadoje šie teiginiai visiškai nevertinti, t. y. konstatuota, kad pareiškėja, susirgus vykdytojai I. Ž. ir dėl to nesant galimybės užduotį vykdyti, DVS nepakeitė vykdytojo, pavesdama jam užbaigti užduotį, tačiau nebuvo vertinta, ar užduotis vis dėlto buvo užbaigta, ar ne. Be to, sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog ši užduotis suformuota tik 2020 m. liepos 20 d., o tarnybinis patikrinimas dėl jos tarnybinio nusižengimo pradėtas jau informuojant 2020 m. liepos 8 d. pranešimu, t. y. dar iki užduoties suformavimo.
Kaip matyti, skundžiamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į VTĮ 33 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat į Išvadą. Tačiau byloje nesant įrodymų, kad pareiškėjai būtų tinkamai išaiškintas įtarimų dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos laiku, išsamiai ir tinkamai pateikti savo paaiškinimus, teismo vertinimu, šie aptarti procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Todėl Įsakymas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos J. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 10-TE-1293 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) J. S.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė