Civilinė byla Nr. e2A-2495-643/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24765-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.6.4.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos Fondas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo teisių pažeidimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       J. M. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4708, priimto darbo byloje Nr. APS-131-14320, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas J. M. prašymas dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atviros Lietuvos Fondas“ 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ALF/2020-02 pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei išvestiniai reikalavimai dėl su neteisėtu atleidimu susijusių sumų išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys), kuriuo prašo: 1) pripažinti atsakovo 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. ALF/2020-02 ir juo įformintą darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu ir konstatuoti, kad darbo santykiai yra nutraukti darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reglamentuotas išmokas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, jog ji 1998 m. balandžio 10 d. darbo sutarties Nr. 72-98 pagrindu dirbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ finansų direktore, vėliau 2008 metais atsakovo dalininkui nusprendus ieškovė liko dirbti 4 val. per dieną, vieną dieną per savaitę. 2020 m. vasario mėn. ji sužinojo, kad jos sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), serga itin sunkia ir agresyvia (duomenys neskelbtini) forma. Santaros klinikose 2020 m. sausio mėn. jam buvo atliktos dvi (duomenys neskelbtini) operacijos, dėl šios priežasties ieškovei 2020 m. vasario 13 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsiamas iki šiol. 

3.       Atsakovas Vilniaus apygardos teisme yra inicijavęs bylą ieškovei ir jos įsteigtai VšĮ „OSFL Projektai”, kuriuo prašo priteisti solidariai 282 794,25 Eur turtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi šioje byloje areštavo J. M. priklausantį turtą. Pastaroji apskundė šią nutartį, iš 2020 m. gegužės 25 d. gauto VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ atsiliepimo sužinojo, kad 2020 m. kovo 13 d. yra priimtas įsakymas Nr. ALF/2020-02 dėl ieškovės atleidimo iš darbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ DK 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų - tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui (toliau – Įsakymas). Atsakovas nėra siuntęs Įsakymo ieškovei.

4.       Ieškovė nesutinka su atsakovo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. ALF/2020-02 „Dėl atleidimo iš darbo“, kuris buvo priimtas ieškovės nedarbingumo laikotarpiu. Darbo pareigų pažeidimo ji nepadarė, skundžiamas Įsakymas priimtas šiurkščiai pažeidžiant ieškovės, kaip darbuotojos, teises ir teisėtus interesus, nesant faktinio pagrindo, nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo (DK 58 str. 4 d).

5.       Ginčo Įsakyme nurodomas atleidimo pagrindas - tyčinis žalos padarymas darbdaviui, tuo tarpu minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ siekia pagrįsti, kad dviejų subjektų kaltais veiksmais (t. y. J. M. ir jos VšĮ „OSFL Projektai”) buvo padaryta materialinė žala. Atsakovas ieškovės atleidimą iš esmės sieja su nurodyto teisminio ginčo rezultatu. Ieškovės vertinimu, kol nėra baigtas teisminis ginčas minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, atsakovas neturi teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės veiksmų neteisėtumą, žalos padarymą, o tuo pačiu priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir darbdavio žalos ir ją atleisti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, siekė formalaus ieškovės atleidimo iš darbo, užsitikrinant savo gynybinę poziciją Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Prieš neteisėtai nutraukiant darbo santykius su ieškove, atsakovas net nesikreipė į faktinį jo nurodomų lėšų gavėją VšĮ „OSFL Projektai“, nereiškė prašymo dėl lėšų grąžinimo, o neteisėtų veiksmų pagalba siekė perimti ir sėkmingai perėmė nurodytą įmonę per savo kontroliuojamą asmenį I. S..

6.       Ieškovės įsitikinimu, ji nėra padariusi jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo padaryta žala darbdaviui. Atsakovas, objektyviai žinodamas ieškovės nedarbingumo priežastis ir kritinę ieškovės gyvenimo situaciją (sunkią ieškovės emocinę ir psichologinę būseną, sužinojus (duomenys neskelbtini) metų sūnaus ligos diagnozę), tyčia ja pasinaudojo, neteisėtai siekiant atleisti ieškovę, organizuoti ieškovės valdomos VšĮ „OSFL Projektai“ perėmimą ir neteisėtai gauti turtinės naudos iš ieškovės perimant jos VšĮ „OSFL Projektai“, kuri yra pelningai veikiantis subjektas (metinės pajamos sudaro nuo 200 000 Eur iki 500 000 Eur (2014-2018 metų laikotarpiu)).

7.       Nepaisant šios įmonės neatlygintino perėmimo atsakovas aktyviais neteisėtais veiksmais (t. y. neteisėtas vertimas ieškovę pasirašyti 2020 m. kovo 10 d. 84 000 Eur sumos paprastąjį vekselį) be jokio teisinio pagrindo siekė išsireikalauti iš ieškovės dideles pinigines sumas. Ieškovė nėra gavusi visiškai jokios materialinės ar kitokios naudos iš atsakovo formaliai nurodomų tariamų neteisėtų operacijų. Vykdant atsakovo vadovės nurodytą veiksmų planą ieškovei buvo pradėta reguliariai grasinti, kad jeigu ieškovė geruoju nesutiks su atsakovo nurodomu žalos faktu, žalos dydžiu ir prievole ją atlyginti, ieškovei bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ji bus suimta, ieškovė iš viso nematys savo sunkiai sergančio sūnaus ir negalės jo prižiūrėti. Tokio turinio atsakovo atstovų grasinimai itin neigiamai paveikė ieškovės emocinę ir psichologinę būseną bei galimybę objektyviai kritiškai vertinti situaciją, todėl ieškovė, siekdama maksimaliai padėti savo sūnui ir praleisti su juo visą objektyviai įmanomą laiką, net ir esant ieškovės nedarbingumo laikotarpiu bendravo su atsakovo vadove, vykdė jos neteisėtus nurodymus bei vyko į atsakovo vadovės organizuojamus susitikimus, o atsakovui objektyviai žinant ieškovės nedarbingumo faktą, ieškovė nuolatos buvo intensyviai psichologiškai spaudžiama pripažinti atsakovo nurodytą tariamą žalą bei kaltę.

8.       Ieškovei slaugant sunkiai sergantį sūnų, esant nedarbingume ir būnant labai sunkios psichologinės būklės ji sutiko, kad perduos savo turimas vienintelės VšĮ „OSFL Projektai“ narės teises atsakovo vadovės nurodytam asmeniui - įmonės finansų direktorei I. S.. Šio objektyviai ir teisiškai nepagrįsto ieškovės sutikimo esminė priežastis buvo kuo greičiau atsiriboti nuo nepagrįstų atsakovo vadovės ir su ja susijusių asmenų grasinimų bei persekiojimų dėl tariamos žalos atlyginimo bei kuo daugiau laiko praleisti su sunkiai sergančiu vaiku. Atsakovo vadovė ieškovei vienareikšmiškai paaiškino, kad atlikus VšĮ „OSFL Projektai“ nario teisių perleidimo procedūrą abi įmonės (t. y. atsakovas ir VšĮ „OSFL Projektai“) toliau savarankiškai funkcionuos ir spręs tarpusavio sutartinius įsipareigojimus. Po nurodytų grasinimų ieškovei 2020 m. kovo 10 d. buvo atsiųstas atsakovo vadovės S. A. nurodyto asmens - I. S. el. laiškas, kuriame ji siuntė savo prašymą priimti ją į VšĮ „OSFL Projektai“ dalininkus. Tos pačios dienos vakare po atsakovo vadovės S. A. reikalavimo ieškovė nedarbingumo laikotarpiu buvo priversta atvykti į susitikimą kavinėje „Kino studija“ ((duomenys neskelbtini)). Prieš šį susitikimą ieškovei buvo paaiškinta, kad ji atsineštų visus dokumentų originalus būtinus VšĮ „OSFL Projektai“ nario teisių perleidimui ir šio fakto įregistravimui. Į šį susitikimą atsakovo vadovė S. A. atvyko kartu su Š. L.. Šio susitikimo metu ieškovei, kaip VšĮ „OSFL Projektai“ vadovei, buvo grasinama operatyviu baudžiamosios atsakomybės taikymu, ieškovės laisvės apribojimu ir fiziniu atribojimu nuo sergančio sūnaus, o taip pat visapusišku finansiniu susidorojimu. Visų šių grasinimų esmė buvo įvardinama aplinkybė, kad VšĮ „OSFL Projektai“ tariamai neteisėtai gavo ir negrąžino atsakovui daugiau nei 300 000 Eur.

9.       Būtent 2020 m. kovo 10 d. susitikimo metu, be jokio išankstinio ieškovės įspėjimo jai buvo pateiktas dokumentas, įvardintas „Paprastasis vekselis“. Šiame vekselyje buvo nurodoma, kad jo pagrindu atsakovui turi būti sumokėta 84 000 Eur. Panaudojant intensyvų psichologinį smurtą ieškovei buvo nurodyta, kad ji privalo pasirašyti šį dokumentą atsakovo naudai. Ieškovė, būdama itin sunkios psichologinės ir emocinės būsenos dėl jos atžvilgiu panaudotų realių grasinimų, ekonominio spaudimo, pasirašė atsakovo naudai 84 000 Eur dydžio paprastąjį vekselį. Po to, kai ji pasirašė nurodytą vekselį, atsakovo vadovė ištraukė dokumentą ir pati atliko jame įrašus dėl piniginių lėšų sumokėjimo atsakovui datų bei sumų. Panaudojant grasinimus ir psichologinį smurtą ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad 10 000 Eur sumą pagal pasirašytą vekselį ieškovė privalo nedelsiant sumokėti čia pat kavinėje. Ieškovei paaiškinus, kad ji su savimi neturi elektroninės bankininkystės priemonių po ilgų atsakovo atstovų grasinimų buvo sutarta, kad ieškovė bankinį pavedimą atliks grįžusi į namus, ką ji ir padarė tos pačios dienos vakarą 20 val. 41 min., pavedime nurodydama „apmokama pagal paprastąjį vekselį 2020-03-10“. Ieškovė dėl jos atžvilgiu atsakovo naudoto tęstinio psichologinio smurto taip pat neatlygintinai perleido turimas VšĮ „OSFL Projektai“ nario teises atsakovo vadovės nurodytam asmeniui. Pasirašytas vekselis yra užginčytas kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje.

10.       Ieškovė teigia, kad visos nurodomos ginčo operacijos buvo atliekamos esant teisiniams pagrindams, o taip pat vykdant susiklosčiusią atsakovo ir VšĮ „OSFL Projektai” veiklą ir bendrus projektus, be to, ne tik jos vienos. Atsakovo nurodomu tariamų ieškovės darbo pareigų pažeidimų metu bei šiuo metu tebėra įgyvendinama bendra trijų organizacijų (VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas”, VšĮ „OSFL Projektai“ ir VšĮ „Geri Norai“) programa, kurią remia EEE ir Norvegijos finansinis mechanizmas, programos tikslas - pilietinių organizacijų veiklos skatinimas, jos apimtis 9 000 000 Eur, iš kurių minimali suma 1 170 000 Eur yra skirta administravimui visom trims organizacijoms ir papildomai yra išmokamos sumos už padarytus papildomus darbus. Išimtinai VšĮ „OSFL Projektai“ (dar valdytos J. M.) atlikto organizacinio ir vykdomojo pasirengimo dėka atsakovas ir VšĮ „Geri Norai“ laimėjo nurodytą projektą ir jame dalyvauja. Laimėjimas būtent šiame konkurse užtikrino atsakovo veiklos tęstinumą iki 2023 metų. Šio projekto finansavimui skirtos lėšos buvo paskirstomos per atsakovo banko sąskaitą. Taip pat pažymi, kad remiantis 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2017-01 (sutarties 4.3 punktas) dabartinė VšĮ „OSFL Projektai” dalininkė I. S. buvo specialiai paskirta kaip VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktore, kuri yra atsakinga už atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas subjektyviai neigia esminę reikšmę turinčią informaciją, kad I. S., kaip VšĮ „OSFL Projektai” finansų direktorė buvo įgaliota atsakovo, kaip VšĮ „OSFL Projektai” direktorės 2017 m. sausio 3 d. Įgaliojimu Nr. 2017-BA-001 tvarkyti ir būti atsakinga už visas atsakovo buhalterinės apskaitos pareigas, o taip pat įpareigota rengti bankinius pavedimus, atsakinga už banko prisijungimo generatoriaus naudojimą ir saugojimą, pirminių apskaitos dokumentų vertinimą, inventorizacijų atlikimą ir įforminimą. Ieškovei nuo 2020 m. sausio 5 d. būnant nedarbingume, atsakovo vardu buvo ir toliau atliekamos bankinės operacijos, naudojantis tuo pačiu banko kodų generatoriumi, kuris minėtu įgaliojimu jau nuo 2017 m. sausio 3 d. buvo perduotas VšĮ „OSFL Projektai” finansų direktorei I. S. bei visada buvo ir objektyviai iki šiol yra saugomas ir laikomas seife I. S. darbo vietoje (duomenys neskelbtini).

11.       Taip pat teigia, kad savarankišką prieigą prie atsakovo banko sąskaitų turėjo ir atsakovo vadovė S. A.. Be atsakovo akcentuojamu laikotarpiu atliktų ginčo operacijų, atsakovo vardu buvo atlikta ir daug kitų bankinių operacijų siekiančių daugiau nei 2 000 000 Eur bendrą sumą.

12.       Ieškovės teigimu, ji niekada ir jokia forma nepripažino atsakovui, kad savo veiksmais padarė jam žalą ir kad sutinka ją atlyginti. Atsakovas itin subjektyviai traktuoja ieškovės ranka rašytą 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimą, kaip savo reikalavimų pagrįstumą ir jos savo kaltės pripažinimą, kuris nėra net adresuotas atsakovui ir negali būti vertinamas kaip jo poziciją pagrindžiantis įrodymas. Be to, šis rašytinis pripažinimas išgautas atsakovo vadovei ieškovės atžvilgiu darant minėtą didelį psichologinį spaudimą bei grasinant. O susitikimo kavinėje metu padarytas garso įrašas, kaip gautas neteisėtai ir pažeidžiant ieškovės asmeninio gyvenimo slaptumą, jog teigimu, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu jo atžvilgiu naudojamu įrodymu.

13.       Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų naudojant tęstinį psichologinį spaudimą ieškovės nedarbingumo laikotarpiu, dėl neteisėto drausminės nuobaudos taikymo ir atleidimo iš darbo priimant skundžiamą įsakymą ieškovės nedarbingumo metu bei kritiniu jos gyvenimo periodu (itin sunkios ligos diagnozavimas ieškovės nepilnamečiam sūnui), ieškovė patyrė itin didelius dvasinius sukrėtimus bei fizines kančias, kas lėmė ženklų ieškovės sveikatos pablogėjimą. Atsižvelgiant į patirtų išgyvenimų mąstą, esminę žalą ieškovės emocinei bei fizinei būsenai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patirtos neturtinės žalos dydį ieškovė vertina 9 000 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovo.

14.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Nurodė, jog atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčo Įsakymą ir galėjo vertinti ieškovės veiksmus, kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną pagal DK 65 str. 6 d. reikalavimus į ieškovės nedarbingumo laikotarpio pabaigą. Apie atleidimą iš darbo ieškovė buvo informuota ir apie atleidimo priežastis puikiai žinojo, atsakovas laikėsi DK nustatytos atleidimo tvarkos (paprašė pasiaiškinimo) ir termino priimti sprendimą dėl neteisėto atleidimo nepraleido.

16.       Ieškovė, veikdama kaip atsakovo vyriausioji finansininkė, neteisėtai atliko piniginius pavedimus iš atsakovo banko sąskaitų į savo valdomos VšĮ „OSFL Projektai“ banko sąskaitą. Tokiu būdu VšĮ „OSFL Projektai“, kurių vienintele dalininke buvo ieškovė, neteisėtai gavo atsakovo pinigines lėšas. Tokiu būdu atsakovui buvo padaryta 354 543,14 Eur žala. Tokiam veiksmų neteisėtumui konstatuoti, atsakovo teigimu, nebūtina ir neprivalu laukti teisminio proceso, kurio metu atsakovas siekia išsiieškoti šią sumą, pabaigos. Ieškovei, kaip vyriausiajai finansininkei, buvo suteikta prieiga/prisijungimas prie atsakovo banko sąskaitų, ji turėjo galimybę savarankiškai (tai yra atsakovo valdymo organams ar dalininkams nepatvirtinus banko operacijos) vykdyti banko operacijas, jai buvo suteiktas numeris iš banko, kuris identifikuodavo J. M., kai buvo daromi banko pavedimai, niekas kitas, tik ji pati, tai darė ir padarė minėtus pavedimus.

17.       Ieškovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą pinigų pasisavinimą), atsakovo teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė grąžino dalį neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų atsakovui: 2020 m. kovo 10 d. ieškovė pervedė tiesiogiai atsakovui 10 000 Eur, 2020 m. kovo 18 d. ieškovė pervedė atsakovui 30 000 Eur per VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, t. y. ieškovė pirmiausia pinigus pervedė į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą ir tada iškart į atsakovo sąskaitą. Be to, kavinėje buvusio susitikimo metu ieškovė pripažino savo kaltę. Garso įrašas negali būti laikomas neteisėtai padarytu ar neleistinu įrodymu. Apie atsakovo neva darytą psichologinį spaudimą, grasinimus ieškovės atžvilgiu nėra pateikta jokių įrodymų, tai subjektyvus ir nesąžiningas ieškovės vertinimas ir savo gynybinės pozicijos aiškinimas. Be to, ieškovė tuoj po situacijos paaiškėjimo ir atsakovo mėginimo ją aiškintis detaliau pradėjo perleidinėti savo turimą nuosavybę, kas aiškiai rodo ieškovės mėginimą išvengti atsakomybės, o taip pat rodo aiškų pasekmių suvokimą.

18.       Šiuo metu, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ ieškinį, kurioje actio Pauliana būdu siekiama užginčyti turto perleidimo sandorius. Atsakovo teigimu, jam yra žinoma situacija dėl ieškovės sūnaus ligos, kaip matyti iš susirašinėjimų su atsakovo vadove, pastaroji supratingai reagavo į ieškovės padėtį ir išreiškė didelį emocinį palaikymą. Tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovės sūnaus būklė neturi ir negali turėti nieko bendro su atsakovo įsakymu atleisti ieškovę iš darbo, tuo labiau, kad pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, meluoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti atsakovui VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“, j. a. k. 210063570, iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1998 m. balandžio 14 d. dirbo atsakovo įstaigoje vyriausiosios finansininkės pareigose. Be to, ji ėjo VšĮ ,,OSFL Projektai“ vadovės pareigas, buvo jos vienintele dalininke. VšĮ ,,OSFL Projektai“ 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovei, kaip vyriausiajai finansininkei, buvo suteikta prieiga/prisijungimas prie atsakovo banko sąskaitų, ieškovė turėjo galimybę savarankiškai. t. y. be atsakovo valdymo organo ar dalininko atskirų patvirtinimų, vykdyti banko operacijas. J. M. buvo suteiktas numeris iš banko, kuris ją identifikuodavo darant banko pavedimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad prisijungti ir atlikti operacijas galėjo kiti asmenys. Atsakomybė už generatoriaus naudojimą tenka ieškovei, kaip atsakovo įstaigos vyriausiajai finansininkei ir kaip buhalterines paslaugas atsakovui teikiančio juridinio asmens vadovei.

21.       Teismas taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. atsakovui paaiškėjo aplinkybės dėl ženklių piniginių sumų pervedimo iš jo sąskaitos ieškovės valdomai VšĮ ,,OSFL Projektai“. 2020 m. kovo pradžioje atsakovo administracija išsiaiškino, kad J. M. iš VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m.-2019 m. pervedė VšĮ ,,OSFL Projektai“ 329 165 Eur sumą, kurią, tikėtina, naudojo savo asmeniniams ar kitiems interesams tenkinti, nes jokio to pagrindimo byloje nėra. Bankas patvirtino, kad pavedimai padaryti su ieškovės prisijungimo duomenimis, t. y. jos pačios, o ne kitų asmenų. Ieškovė daug metų valdė tiek atsakovo, tiek VšĮ „OSFL Projektai“ banko sąskaitas, iš kurių ir į kurias darė pavedimus savo nuožiūra be jokių paaiškinimų ir ataskaitų. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas rodo, kad atsakovui išsiaiškinus minėtas aplinkybes ir pradėjus gilintis į situaciją bei bendraujant šiuo klausimu su ieškove, pastaroji neneigė tokių faktų. 2020 m. kovo 6 d. J. M. atsakovo direktorei S. A. parašė elektroninį laišką, kuriuo pripažino padarytą žalą, prašė suteikti daugiau laiko ir šansą grąžinti skolą iš būsimų projektų bei ketinamo parduoti turimo turto bei galimų iš skolininkų gautų grąžintinų sumų. Ieškovė pasiūlė atsakovo įstaigos vadovei susitikti kavinėje ir aptarti situaciją, todėl teismas nematė pagrindo pritarti ieškovės teiginiams apie tai, kad ji buvo priversta pripažinti skolą, pateikti raštišką to pagrindimą psichologiškai ją veikiant ar grasinant. Ieškovė tik grįžusi namo, po kelių valandų padarė pavedimą – grąžino 10 000 Eur sumą. 2020 m. kovo 10 d. J. M. parašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino, kad be jokio pagrindo pervedė 313 165 Eur sumą VšĮ „OSFL Projektai”. Tai matyti ir iš byloje esančio atsakovo pateikto garso įrašo ir specialisto surašytos išvados-fonoskopinio įrašo tyrimo. Ieškovė neneigė pinigų sau pervedimo, pripažino, žadėjo juos grąžinti.

22.       Teismo vertinimu, garso įrašo turinys patvirtina apie gana draugišką bendravimą, nerodo jokios psichologinės prievartos buvimo ar grasinimų. Taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė. Jokio asmeninio gyvenimo detalės jame neatspindėtos, pateikto įrašo turinys liečia nagrinėjamo ginčo momentus, atsakovas neprivalėjo informuoti ieškovės apie priemonės panaudojimą.

23.       Teismas vertino, kad šiuo atveju darbdavys buvo pareikalavęs rašytinio pasiaiškinimo. Byloje yra darbuotojos pateiktas pasiaiškinimas po šalių susirašinėjimo el. paštu ir susitikimo kavinėje. Darbuotoja turėjo žinoti ir suprasti, dėl kokių aplinkybių šį pasiaiškinimą rašo, todėl teismas neįžvelgė esminių procedūrinių pažeidimų. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad darbuotojui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai negali panaikinti paskirtos drausminės nuobaudos.

24.       Teismas konstatavo, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo pervesdama pinigus iš atsakovo, kuriame dirbo vyriausiąja finansininke, sąskaitos į savo kuruojamo juridinio asmens, kurio dalininke ir vadove ji buvo – VšĮ „OSFL Projektai“, sąskaitą, veikė neteisėtai. Tai darė akivaizdžia tyčia, sistemingai, dideliu mastu. Ieškovei, kaip finansų direktorei, yra taikomi ypatingai dideli profesionalumo, atsakomybės ir sąžiningumo standartai, kurie, akivaizdu, buvo šiurkščiai pažeisti. Žalos padarymo aplinkybės byloje įrodytos, faktiškai pasisavintų lėšų suma didelė. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšis tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovo įstaigai padarytos žalos, jeigu ne ieškovės neteisėti/nepagrįsti pavedimai VšĮ „OSFL projektai“, atsakovas turtinės žalos nebūtų patyręs. Neteisėtai pasisavindama kitam asmeniui priklausantį turtą, ieškovė veikė kaltais veiksmais, tiesiogine tyčia, negalėjo nesuprasti savo veiksmų esmės, nenumatyti akivaizdžiai neigiamo rezultato. Priežastys tokių veiksmų atlikimui, sumos dydis ir jos panaudojimo aspektai nagrinėjant ginčą dėl atleidimo nėra svarbūs ir reikšmingi. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir rašytinių duomenų visumos pakankamai akivaizdu, kad darbdavys galėjo vertinti virš minėtus darbuotojos veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir skirti jai griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl net gi manant, kad darbdavys nepakankamai teisingai realizavo DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, toks pažeidimas vertinamas kaip formalus. Ieškovės nurodyta kita aplinkybė, jog jai nebuvo išsiųstas ginčo Įsakymas, nėra sietinas su procedūriniais pažeidimais tokį Įsakymą priimant.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Ieškovė J. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1584-727/2021 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės J. M. ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ ieškovės J. M. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos ieškovės J. M. kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus; išspręsti byloje pateiktą ieškovės 2021 m. vasario 3 d. procesinį prašymą ir pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai apie galimai padarytas veikas, turinčias nusikalstamų veikų, reglamentuotų LR Baudžiamojo kodekso 166, 167, 168, 294 straipsniuose požymius, kartu pateikiant atsakovo šioje byloje pateiktą 2020 m. spalio 2 d. specialisto V. M. išvadą bei informaciją apie atsakovo disponuojamus ir teismui šioj byloje teiktus pokalbių slaptus įrašus.

26.       Nurodo, kad atsakovo veiksmai priimant 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. ALF/2020-02 turi būti vertinamas kaip pažeidžiantys darbuotojo apsaugos principus. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, nebuvo siunčiamas darbuotojui.

27.       Sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumo būtina nustatyti, kokiais kaltais darbuotojo veiksmais buvo padarytas konkretus pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimas ir ar šis pažeidimas atitinka bent vieną šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymį, įtvirtintą DK 53 straipsnio 3 dalyje. Atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje yra grindžiama motyvu, kad ieškovė, kaltais veiksmais padarė jam piniginę žalą atlikdama konkrečias piniginių lėšų pervedimo operacijas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., atsakovo teigimu nesant teisinio pagrindo piniginėms operacijoms. Atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą atsakovams VšĮ „OSFL Projektai” ir J. M., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 282 794,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau 2021 m. kovo 12 d. atsisakė reikalavimų atsakovui VšĮ „OSFL Projektai“. Tokiu būdu, nurodytame teisminiame procese VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ siekia pagrįsti, kad J. M. kaltais veiksmais buvo padaryta VšĮ „Atviros Lietuvos Fondui“ materialinė žala ir už šios žalos padarymą J. M. taikytina asmeninė civilinė atsakomybė. Būtent nurodytoje civilinėje byloje bus nagrinėjamas klausimas dėl VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ įrodinėjamos civilinės atsakomybės sudėties, kaltų subjektų nustatymo klausimas, bei atsakomybės ribų bei turinio klausimai. Šio teisminio ginčo teisinę prejudicinę reikšmę šiam darbo ginčui akivaizdžiai pripažino ir atsakovas, tačiau teismas šių ieškovės argumentų nevertino.

28.       Šiame darbo ginče atsakovas neteisėtai iš anksto subjektyviai preziumuoja ieškovės išimtinę civilinę atsakomybę dėl dar tik kitoje byloje įrodinėjamos žalos klausimo. Ieškovė teikė teismui šioje byloje prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021, tačiau teismas itin formaliai netenkino šio ieškovės prašymo. Civilinės bylos Nr. e2-903-910/2021 metu bus nustatytos ir konstatuotos kitos esminės aplinkybės, taigi atsiras objektyviai būtinas proceso atnaujinimo pagrindas.

29.       Skundžiamu sprendimu formaliai vertinama, kad ieškovė kaltais veiksmais padarė žalą atsakovui, nes vienasmeniškai ieškovė iš VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitų 2017-2019 m. pervedė VšĮ ,,OSFL Projektai“ 329 165 Eur sumą, kurią, tikėtina, naudojo savo asmeniniams ar kitiems interesams tenkinti, nes jokio to pagrindimo byloje nėra. Šią išvadą teismas grindžia formaliu teiginiu, kad bankas patvirtino, kad pavedimai padaryti su ieškovės prisijungimo duomenimis, t. y. jos pačios, o ne kitų asmenų. Atsakovas niekada nesikreipė į faktinį jo nurodomų lėšų gavėją VšĮ „OSFL Projektai“, nereiškė prašymo dėl lėšų grąžinimo, nes neteisėtų veiksmų pagalba siekė perimti ir sėkmingai perėmė nurodytą įmonę per kontroliuojamą asmenį I. S., todėl atsakovas niekada neturėjo tikslo reikalauti lėšų grąžinimo iš jas objektyviai galinčio grąžinti VšĮ „OSFL Projektai“.

30.       Nurodo, kad J. M. priverstinai sutiko, kad perduos savo turimas vienintelės VšĮ „OSFL Projektai“ narės teises atsakovo vadovės konkrečiai nurodytam asmeniui - įmonės finansų direktorei I. S.. Šio J. M. sutikimo esminė priežastis buvo kuo greičiau atsiriboti nuo nepagrįstų atsakovo vadovės ir su ja susijusių asmenų grasinimų bei persekiojimų dėl tariamos žalos atlyginimo. Po nurodytų grasinimų J. M. 2020 m. kovo 10 d. skubiai buvo atsiųstas I. S. el. laiškas, kuriame ji siuntė savo prašymą priimti ją į VšĮ „OSFL Projektai“ dalininkus. Tos pačios dienos vakare po ieškovo vadovės S. A. reikalavimo ieškovė nedarbingumo laikotarpiu buvo priversta atvykti į susitikimą kavinėje „Kino studija“. Visų šių grasinimų esmė buvo įvardinama aplinkybė, kad VšĮ „OSFL Projektai“ (o ne J. M.) tariamai neteisėtai gavo ir negrąžino ieškovei daugiau nei 300 000 Eur. Šio susitikimo metu ieškovė buvo priversta pasirašyti paprastąjį vekselį.

31.       Pažymi, kad 2020 m. kovo 10 d., 20:41 val. atliktame 10 000 Eur mokėjimo nurodyme įvardinta šio mokėjimo paskirtis: „Apmokama pagal paprastąjį vekselį 2020-03-10“, t. y. šiame mokėjimo nurodyme nėra visiškai jokių atsakovo klaidingai nurodomų duomenų, kad tai yra „dalinis žalos atlyginimas“ arba „dalinis neteisėtai pasisavintų atsakovo lėšų grąžinimas“, tokių duomenų nebuvo ir paprastajame vekselyje. Byla, kurioje vertinamas vekselio teisėtumas ir pagrįstumas, šiai bylai taip pat turi prejudicinę reikšmę.

32.       Teismas nepagrįstai klaidingai įvertino ir ieškovės 2020 m. kovo 10 d. pasiaiškinimą, kadangi nevertino ieškovės argumentų, kad šis pasiaiškinimas išgautas prievarta. Susitikimo kavinėje metu J. M. panaudojant psichologinį smurtą buvo liepta ranka rašyti pasiaiškinimą pagal atsakovo vadovės toje pačioje kavinėje diktuojamą turinį. Šis pasiaiškinimas nebuvo surašytas per protingą terminą, kaip to reikalauja DK 58 straipsnio 4 dalis, teismas šios išvados nemotyvavo.

33.       Apeliantės teigimu, nebuvo paneigtas neteisėtas darbdavio veikimas darbuotojo atžvilgiu ir psichologinis spaudimas. Veiksmus, siekiant neteisėtai perimti VšĮ „OSFL Projektai“ įmonės nario teises pagrindžia atsakovo vadovės S. A. 2020 m. kovo 20 d., 11 val. 18 min. el. laiškas J. M. ir VšĮ „Atviros Lietuvos Fondo“ tarybos nariams. Šiame laiške atsakovo vadovė S. A. itin detaliai aprašė iš anksto suplanuotus ir suderintus veiksmus.

34.       Apeliantės teigimu, sprendimu nebuvo tinkamai nustatytas asmuo, kuris atlikinėjo finansines operacijas, ar apeliantė kaip darbuotoja, ar kaip buhalterines paslaugas atsakovui teikiančio juridinio asmens vadovė. Tokiu būdu teismas pats kelia sprendime abejones ar tai darbuotojo atsakomybė, ar sutartinė buhalterines paslaugas teikusios VšĮ „OSFL Projektai“ atsakomybė. Apeliantės teigimu, 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2017-01 (sutarties 4.3 punktas) dabartinė VšĮ „OSFL Projektai” dalininkė I. S. buvo specialiai paskirta kaip VšĮ „OSFL Projektai” finansų direktore, atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaita. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nelaikė J. M. darbuotoja, kuri yra atsakinga už ieškovės buhalterinę apskaitą, tinkamą jos vedimą ir atsakingą už darbdavio finansinių operacijų atlikimą ir lėšų pervedimus, be to, atsakovui jau nuo 2017 m. sausio 3 d. buvo žinoma, kad jo visą buhalterinę apskaitą pavesta tvarkyti VšĮ „OSFL Projektai” konkrečiai darbuotojai I. S.. Pastaroji, kaip VšĮ „OSFL Projektai ” finansų direktorė 2017 m. sausio 3 d. įgaliojimu Nr. 2017-BA-001 buvo įgaliota tvarkyti ir būti atsakinga už visas buhalterinės apskaitos pareigas, o taip pat įpareigota rengti bankinius pavedimus, atsakinga už banko prisijungimo generatoriaus naudojimą ir saugojimą, pirminių apskaitos dokumentų vertinimą, inventorizacijų atlikimą ir įforminimą. Be to, teismas ieškovės atsakomybę už atsakovo generatoriaus panaudojimą ir saugojimą nepagrįstai sieja su atsakovo byloje pateikta 2018 m. kovo 29 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2759138, kadangi pastaroji sutartis nėra pasirašyta iš kliento pusės bei nėra rašytinio J. M. sutikimo nei dėl sutarties turinio sąlygų nei dėl jos duomenų naudojimo sutartyje nurodytoms banko paslaugoms. 

35.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad faktas, kad atsakovui buvo išduotas banko generatorius, jį susiejant su ieškovės asmens duomenimis šioje situacijoje patvirtina, kad tokia situacija susiklostė būtent dėl atsakovo vadovės netinkamų fiduciarinių pareigų vykdymo bei netinkamo atsakovo atstovavimo. Tai, kad banko generatorius buvo susietas su ieškovės asmens duomenimis nepatvirtina ieškovės atsakomybės už generatoriaus naudojimą, nes tam nėra sutartinio pagrindo. Atsakovas žinojo, kad už buhalterinių paslaugų tvarkymą yra atsakinga būtent I. S.. Sudarant minėtą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį pasirašytinai išreiškė savo valią, kad būtent VšĮ „OSFL Projektai“ I. S. būtų atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir bankinių operacijų vykdymą.

36.       J. M. paaiškino teismui, kad atsakovui išduotas banko kodų generatorius fiziškai visada būdavo I. S. kabinete esančiame seife, atsakovas šių esminių faktų nepaneigė. J. M. nuo 2020 m. sausio 5 d. būnant nedarbingume atsakovo vardu buvo ir toliau atliekamos bankinės operacijos, naudojantis tuo pačiu banko kodų generatoriumi. 

37.       Sprendime teismas nurodė, kad bankas patvirtino, kad pavedimai padaryti su ieškovės prisijungimo duomenimis, t. y. jos pačios, o ne kitų asmenų, tačiau nėra aišku, koks rašytinis įrodymas ir kokias konkrečiai aplinkybes patvirtina. AB SEB banko 2020 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. VK0000177 nepatvirtina, kaip buvo organizuojamas ir vyko atsakovo darbas ir kas konkrečiai atliko pažymoje išvardintus pavedimus. Ši banko pažyma tik gali patvirtinti, kad konkrečios operacijos buvo atliekamos banko išduotu kodų generatoriumi, bet negali patvirtinti, koks asmuo fiziškai atliko konkrečią bankinę operaciją. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme detaliai paaiškino, kad atsakovo nurodomu laikotarpiu, atsakovo vardu buvo atlikta ir daug kitų bankinių operacijų siekiančių daugiau nei 2 000 000 Eur bendrą sumą.

38.       Pažymi, kad teismas privalėjo ex officio nustatyti, kokios konkrečiai buvo ieškovės pareigos, nustatyti, ar ieškovė buvo supažindinta su jos pareigybės aprašu, vidaus tvarkos taisyklėmis, nustatyti faktinį ieškovės darbo laiką (išreikalaujant darbo apskaitos žiniaraštį), o taip pat nustatyti, ar ieškovė buvo pasirašiusi darbuotojo materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovas ieškovės neteisėtus veiksmus ir kaltę grindžia 28 bankinių operacijų atlikimu. J. M. įrodė, kad prieigą prie jos sąskaitų bei finansines operacijas galėjo atlikti ir įgaliota I. S. ir ieškovės vadovė S. A. ir VšĮ „OSFL Projektai“ darbuotoja D. S.. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu vyko darbas ieškovei išėjus į nedarbingumą. Atsakovo vadovės pozicija, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., t. y. daugiau nei tris metus atsakovo vadovė S. A., turėdama ir fiduciarines pareigas ir savarankišką atsakomybę pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą įmonės buhalterinę apskaitą negalėjo pati prisijungti prie jos vadovaujamos įmonės banko sąskaitos ir net nežinojo, kokios lėšų pervedimo operacijos yra atliekamos įmonės sąskaitoje, yra neįmanoma.

39.       Sprendime taip pat nėra nustatyta, kokio konkrečiai dydžio žalą padarė ieškovė atsakovui. Kokio tai turinio žala, kaip ji buvo nustatyta, kaip ji buvo paskaičiuota, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu už ją turi atsakyti ieškovė, nėra aišku. Priešingai, nei nurodoma skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, atsakovas sprendimo priėmimo dienai pati net nevertina, kad ieškovė jai padarė 329 165 Eur žalą. 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ patikslino ieškinį, kuriuo prašo priteisti 248 263,69 Eur tariamą žalą iš J. M.. Atsakovas jokia forma neįrodė ir negalėjo įrodyti, kad ieškovė asmeniškai gavo bet kokias lėšas, kurios buvo pervestos ginčo pavedimais, net ne ieškovei, bet juridiniam asmeniui - VšĮ „OSFL Projektai“. 

40.       Nurodo, kad VšĮ „OSFL Projektai“ finansinėse ataskaitose jau yra viešai deklaravusi, kad jos skolos nuo 2019 metų II ketvirčio iki 2019 m. gruodžio 31 d. padidėjo nuo 54 776 Eur iki 404 217 Eur, t. y. įmonė oficialiai deklaruoja neigiamus tariamos žalos atlyginimo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ prievolės faktą. Atsakovas klaidina teismą, bandydamas bendrais veiksmais su VšĮ „OSFL Projektai“ siekti J. M. atsakomybės, nors prievolę grąžinti atsakovo nurodytas lėšas jau teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravusi VšĮ „OSFL Projektai“, nes būtent ji buvo šių lėšų gavėjas ir naudotojas.

41.       Nurodo, kad neegzistuoja priežastinis ryšys, o taip pat ir ieškovės kaltė. Atsakovas privalėjo CPK nustatyta tvarka pagrįsti ir įrodyti, kad ieškovė J. M. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ji atliko 28 ginčo bankines operacijas, kurių pagrindu atsakovas prarado lėšas ir kurių negali susigrąžinti iš nepagrįstai jas gavusio gavėjo ir pagrįsti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio egzistavimą.

42.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovo nurodytos ginčo operacijos turėjo ir visos buvo atliekamos su atsakovo vadovės žinia ir iniciatyva. Atsakovas šių faktų nepaneigė ir savo poziciją grindė nepasirašyta 2018 m. kovo 29 d. SEB elektroninių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2759138 ir byloje pateikta AB SEB banko 2020 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. VK0000177. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, taigi, pagrindinė atsakomybė šioje srityje tenka ūkio (verslo) subjekto vadovui. Kaip minėta, J. M. nebuvo atsakovo buhaltere ir funkcijas visa apimtimi atliko VšĮ „OSFL Projektai“. Atsakovas remiantis 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2017-01 savo struktūroje turėjo aiškų subjektą - buhalterines paslaugas teikusią įmonę ir įgaliotą jos darbuotoją I. S., kurių atžvilgiu atsakovo vadovė galėtų kelti reikalavimus dėl ginčo operacijų pagrįstumo, tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad atsakovo vadovė nežinojo apie ginčo operacijas. Tuo tarpu ieškovei, remiantis jos darbo sutarties sąlygomis, nebuvo pavestos minėtos funkcijos dėl atsakovo lėšų pervedimo ir ieškovė šių veiksmų neatliko. 

43.       Taip pat nurodo, kad atsakovas praleido terminą priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas skundžiamame sprendime dėl šio ieškovės motyvo iš viso nepasisakė ir jo nevertino. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad apie juos jam tapo žinoma tik 2020 m. kovo mėn. pradžioje. Taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė imperatyvią pareigą pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo prieš įformindamas atleidimą.

44.       Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė imperatyvias CPK nuostatas, įtvirtintas 414 straipsnyje. Teismas neįgyvendino aktyvaus teismo vaidmens, savo iniciatyva neišreikalavo visiškai jokių įrodymų iš darbdavio, bet iš esmės ir sudarė kliūtis ieškovės įrodinėjimo teisės įgyvendinimui, subjektyviai netenkindamas ieškovės 2020 m. gruodžio 11 d. teismui pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo (prašymas buvo teiktas dėl trijų nagrinėjamų civilinių bylų). Teismas taip pat nesprendė ieškovės dar su ieškiniu pateikto prašymo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, priešingai, nustatė ieškinio trūkumus. Dėl šių priežasčių apeliantė kelia prielaidas apie teismo šališkumą.

45.       Apeliantės teigimu, prie nagrinėjamos bylos buvo prijungti neteisėtu būdu daryti garso įrašai bei 2020 m. spalio 2 d. specialisto V. M. išvada Nr.2(2020). Apeliantė prašė vadovautis CPK 300 str. 1 d. ir apie neteisėtu būdu gautus garso įrašus pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo motyvai dėl garso įrašo, kaip leistinos įrodinėjimo priemonės, nėra įtikinantys. Pažymi, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio galimybė atlikti darbuotojo vaizdo ir garso stebėseną išimtinai tik darbo vietoje ar darbdavio patalpose ir tik tuo atveju jei yra gautas darbuotojo rašytinis informavimas pasirašytinai dėl nurodytų stebėsenos veiksmų bei duomenų tvarkymo, tuo tarpu garso įrašas buvo gautas kavinėje. Šiuo atveju nesant sankcionuotų operatyvinės veiklos veiksmų atlikimo J. M. atžvilgiu buvo atliekamas nusikalstamas jos pokalbių garso įrašymas darbdavio tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje (net ne darbo vietoje - kas taip pat yra imperatyviai draudžiama nesant teisėto pagrindo). Sprendime nenurodyta ir nepagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu S. A., kaip darbdavio vadovei, yra leidžiamas slaptas J. M. privačių pokalbių įrašinėjimas, vėlesnis garso įrašo viešinimas, pateikiant jį specialistui V. M., pastarieji veiksmai neatitinka teisėtumo reikalavimo.

46.       Atsakovas VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47.       Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė nuo 1998 m. balandžio 14 d. dirbo atsakovo įstaigoje vyriausiosios finansininkės pareigose. Be to, ji ėjo VšĮ ,,OSFL Projektai“ vadovės pareigas, buvo jos vienintele dalininke. VšĮ ,,OSFL Projektai“ 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovei, kaip vyriausiajai finansininkei, buvo suteikta prieiga/prisijungimas prie atsakovo banko sąskaitų. Ieškovė turėjo galimybę be atsakovo valdymo organo ar dalininko atskirų patvirtinimų vykdyti banko operacijas. Tai įrodo į bylą pateikta SEB banko pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad J. M. turėjo prieigą prie atsakovo interneto banko ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. atliko 28 pavedimus. Pati ieškovė paaiškino, kad tik jai ir tik jos vardu buvo suteikti banko generatoriai, kuriais galima prisijungti prie atsakovo banko sąskaitų. Ieškovė dirbtinai daro prielaidas, kad į bylą pateikta nepasirašyta elektroninių banko paslaugų teikimo sutartis neva panaikina ieškovės atsakomybę. Už sutarčių su banku sudarymą ir buvo atsakinga pati ieškovė. Banko generatorius išduodamas sutartiniu pagrindu, todėl ieškovės formali gynybinė pozicija dėl nepasirašytos sutarties su banku byloje neturi teisinės reikšmės. Bankas patvirtino, kad 28 pavedimus padarė ieškovė ir tai yra pakankamas įrodymas, kad ieškovė eilę metų valdė atsakovo banko sąskaitas, iš kurių ir į kurias darė pavedimus savo nuožiūra.

48.       Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo 28 neteisėtas operacijas atliko kiti asmenys. Atsakomybė už generatoriaus naudojimą tenka ieškovei, kaip atsakovo įstaigos vyriausiajai finansininkei ir kaip buhalterines paslaugas atsakovo teikiančio juridinio asmens vadovei. Net jeigu ir būtų ieškovė nurodžiusi kitiems asmenims daryti neteisėtus pavedimus, tai ji, kaip generatorių naudotoja, privalo prisiimti išimtinę asmeninę atsakomybę už atsakovo pinigų praradimus, kadangi ieškovei buvo patikėta saugoti atsakovo turtą (generatoriai buvo išduoti jai). Vadinasi, žala atsakovui atsirado būtent kaip ieškovės neteisėtos tyčinės veikos – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – padarinys.

49.       Ieškovės teigimu, buhalterinę apskaitą tvarkyti įgaliojimu buvo pavesta VšĮ „OSFL Projektai“ darbuotojai I. S., todėl neva ji turėtų prisiimti atsakomybę dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Atsakovas dėl šių argumentų nurodo, kad nėra reikšminga, kokius ir kam įgaliojimus pati ieškovė buvo išdavusi, kadangi 28 ginčo pavedimus padarė ji pati ir įrodymų, kad tuos konkrečius pavedimus būtų darę kiti asmenys ieškovė nepateikė. Nauji įrodymai nepaneigia fakto, jog 28 pavedimus bendrai 329 165 Eur sumai į „OSFL projektai“ sąskaitą padarė ieškovė. Ieškovė nepagrindė, kokiu tikslu šiuos pavedimus padarė.

50.       Ieškovė nepagrįstai bando savo atsakomybę perkelti atsakovo vadovei, kad ji neva atsakinga už buhalterinę apskaitą, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Būtent ieškovė, kaip vyriausioji finansininkė, pagal 1998 m. sudarytą darbo sutartį įsipareigojo užtikrinti, kad fondo finansinė veikla neprieštarautų įstatymams ir tarptautiniams apskaitos standartams, kad programų, projektų ir paramos išmokų (grantų) išlaidos atitiktų patvirtintiems biudžetams, prisiėmė kitas pareigas dėl fondo finansų priežiūros. Ieškovė, kuri buvo vyriausioji finansininkė, turėjo užtikrinti, kad visos piniginės operacijos, daromos iš atsakovo sąskaitos, būtų pagrįstos apskaitos dokumentais.

51.       Atsakovo teigimu, kai 2020 m. kovo pradžioje buvo išsiaiškinti neteisėti ieškovės veiksmai, ieškovė neginčijo fakto, kad savo įstaigai be pagrindo pervedė atsakovo pinigines lėšas. Atsakovo direktorė kreipėsi į finansų direktorę, ieškovę, kad ši paaiškintų, kodėl trūksta įmonėje pinigų. Tai įrodo 2020 m. kovo 2 d. elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo direktorės, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 3 d. el. žinute įstaigos vadovė siūlo ieškovei atvažiuoti kur nors netoli ieškovės esančios kavinės ir pasikalbėti, taip pat 2020 m. kovo 16 d. atsakovo direktorės S. A. ir J. M. susirašinėjimas Facebook. Iš susirašinėjimo aišku, kad pati ieškovė pasiūlė susitikti kavinėje. 2020 m. kovo 6 d. J. M. atsakovo direktorei S. A. parašė elektroninį laišką, kuriuo pripažino padarytą žalą, prašė suteikti daugiau laiko, 2020 m. kovo 10 d. ieškovė parašė pasiaiškinimą. Ieškovė, rašydama pasiaiškinimą, puikiai suprato, dėl kokių lėšų pervedimo rašo pasiaiškinimą. Garso įrašai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovo vadovė kalbasi apie atsakovui padarytą žalą, ieškovė prisipažįsta ėmusi iš atsakovo pinigines lėšas.

52.       Atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti VšĮ „OSFL Projektai“ banko išrašai, 2020 m. kovo 10 d. vekselis ir dalinis jo apmokėjimas, iš kurių matyti, kad ieškovė atlygino atsakovei 62 000 Eur žalos, t. y., 2020 m. kovo 10 d, atlygino 10 000 Eur pagal vekselį, 2020 m. kovo 18 d. (kaip kalbėta susirašinėjimuose tarp ieškovės ir atsakovo direktorės) per VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą grąžino atsakovui dar 30 000 Eur, taip pat 22 000 Eur pervesta tiesiogiai VIPA, kuriuos atsakovo užskaitė kaip žalos atlyginimą. Pastarieji įrodymai, kartu su garso įrašu, yra pakankami šiurkščiam pažeidimui konstatuoti.

53.       Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad ieškovės atžvilgiu buvo vykdytas psichologinis spaudimas. Taikos sutarties sąlygų derinimas arba reikalavimai pasiaiškinti dėl pavogtų pinigų negali būti traktuojami kaip psichologinis spaudimas. Ieškovė pati susirašinėjo su atsakovo direktore elektroniniais laiškais ir per socialinius tinklus, nurodydama, kad savo noru sieks atlyginti padarytą žalą, kad apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos ir prašė suteikti daugiau laiko. Iš byloje pateikiamų įrodymų negalima spręsti, kad ieškovė galėjo būti priversta pasirašyti kokius nors dokumentus, atvirkščiai, akivaizdu, kad ieškovė veikė laisva valia.

54.       Pasisakydamas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, atsakovas nurodo, kad ieškovė, būdama atsakovo buhaltere, turėjo žinoti teisinį reglamentavimą, pagal kurį ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį patvirtina popierinis arba elektroninis liudijimas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Be to, ieškovė atsakovo lėšas į savo įstaigos sąskaitą pervedinėjo net trejus metus, kas tik patvirtina tyčinius neteisėtus veiksmus. Ieškovė nepaaiškino, kokiais dokumentais remdamasi ji pervedė atsakovo pinigines lėšas ieškovės valdomai viešajai įstaigai, bet ir pripažino, kad tai darė be pagrindo. Nebuvo jokio teisinio pagrindo skolinti pinigų, atsakovas nebuvo davęs sutikimo skolinti pinigus viešajai įstaigai ir ieškovė tai darė savavališkai. Finansų direktorei yra aišku, kad negalima pasisavinti pinigų, kurie nepriklauso ir jų naudoti savo asmeninėms ir kitų asmenų reikmėms. Tokiais veiksmais atsakovui buvo padaryta didelė turtinė žala. Ieškovės materialinės atsakomybės sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama.

55.       Atsakovas nesutinka, kad buvo praleistas atleidimo įforminimo terminas. Atsakovas 2020 m. kovo pirmosiomis dienomis išsiaiškino, kad sąskaitoje trūksta pinigų, kreipėsi į ieškovę su klausimais, o ieškovė 2020 m. kovo 10 d. pateikė pasiaiškinimą ir prisipažinimą, kad pervedinėjo lėšas, ši diena laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena, o įsakymas dėl atleidimo buvo priimtas 2020 m. kovo 13 d. Ieškovė įsakymo nutraukti darbo sutartį priėmimo metu turėjo ir iki šiol turi laikiną nedarbingumą, apie būsimą atleidimą ieškovė žinojo, tačiau su įsakymu bet kokiu atveju būtų supažindinta, kai būtų grįžusi iš laikinojo nedarbingumo. Tokiu būdu ieškovės teiginiai dėl įsakymo įteikimo jai neturi teisinės reikšmės.

56.       Pasisakydama dėl garso įrašų leistinumo nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garso įrašas, padarytas viešojoje vietoje, pavyzdžiui, kavinėje ar parduotuvėje neturėtų būti laikomas privačių asmens teisių pažeidimu arba kai įrašas daromas siekiant apginti tik pažeistas teises, ieškovė šiuo atveju nepagrįstai ginasi privatumo pažeidimu.

57.       Taip pat nesutinka su argumentais dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties nebuvimo reikšmės, kadangi be šios sutarties aišku, kad darbuotojas negali švaistyti ir naudoti darbdavio turto savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti. kad nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos, o tos, kurios galiojo, neteko galios, išskyrus tam tikrus įstatyme numatytus atvejus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

58.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

59.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

60.       Ieškovė pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – 2019 m. birželio 4 d. I. S. el. laiškas su pavedimo iš ieškovės sąskaitos duomenimis; D. S. elektroninius laiškus laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio. Taip pat pateikė įvairias sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus, banko sąskaitų išrašus. Grįsdama prašymą priimti naujus įrodymus apeliantė nurodo, kad jie patvirtina, kad darbuotoja (buhalterė) D. S. iš viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitos atliko bankinius lėšų pervedimus, reguliariai turėjo galimybę prisijungti prie viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitos, taigi ne vien tik apeliantė turėjo prieigą prie kodų generatoriaus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo tiriamos aplinkybės, ar ginčo bankinius pavedimus galėjo atlikti kiti asmenys.

61.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

62.       Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.

63.       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas).

64.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikiamų įrodymų nėra pagrindo priimti, kadangi ieškovė pati dar teikdama ieškinį teismui rėmėsi aplinkybėmis (ieškinio 20 punktas), jog ne ji viena naudojosi jai išduotu kodų generatoriumi ginčo laiku, kiti asmenys turėjo prie jo prieigą ir galėjo atlikti bankinius pavedimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantė turėjo pareigą dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymus ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia faktinį ieškinio pagrindą, vertinti, ar pateiktų įrodymų yra pakankamai (CPK 178 straipsnis), todėl šių įrodymų, kurie egzistavo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo priimti. Taip pat nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi pati apeliantė jau teikdama ieškinį jomis rėmėsi.

65.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 1998 m. balandžio 14 d. dirbo atsakovo įstaigoje buhaltere. Darbo sutarties priedu Nr. 2 nuo 1999 m. liepos 1 d. J. M. pareigos buvo finansų direktorė, šiame darbo sutarties pakeitime įtvirtintos ir apeliantės funkcijos. Darbo sutartis taip pat buvo pakeista keliolika kartų, didinant apeliantės darbo užmokestį. 2011 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties pakeitimu apeliantei nustatytas sutrumpintas darbo laikas – 4 val. per darbo dieną, nustatant 4 659 Lt darbo užmokestį, 2011 m. vasario 1 d. pakeitimu darbo užmokestis nustatytas 100 Lt per mėnesį. 

66.       Apeliantė nuo 2009 m. taip pat ėjo VšĮ ,,OSFL Projektai“, kurios veikla – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas ir pastato (duomenys neskelbtini), administravimas, vadovės pareigas, buvo jos vienintele dalininke, nuo 2020 m. kovo 12 d. perleido dalininko teises I. S..

67.       VšĮ ,,OSFL Projektai“ 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Šios paslaugos buvo tokios: buhalterinių įrašų atlikimo; buhalterinių ataskaitų parengimo, mokesčių apskaičiavimo; finansinių ataskaitų parengimo ir pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, Socialinio draudimo fondo valdybai, Registrų centrui, Statistikos departamentu; darbuotojų atlyginimų ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo; užsakovo pateiktų pirminių apskaitos dokumentų įvertinimo bei perspėjimo apie netikslumus ar teisės aktų pažeidimus (susitarta, kad už tokių netikslumų ir pažeidimų pašalinimą atsako atsakovas); konsultavimo mokesčių apskaičiavimo, kitais ūkinės komercinės veiklos operacijų, buhalterinio įforminimo klausimais; inventorizacijos dokumentų įforminimo (1.2 punktas).

68.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantei nuo 2020 m. vasario 13 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas

69.       Atsakovas 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ALF/2020-02 pagrindu nutraukė darbo santykius su apeliante. Įsakymas priimtas vadovaujantis DK 58 straipsniu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovas įvardija tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės ALF banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į trečiojo asmens VšĮ „OSFL Projektai“ banko sąskaitą buvo atlikti 28 lėšų pervedimai, kuriems nebuvo pagrindo.

70.       DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (minėto straipsnio 6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 701/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

71.       Apeliantė iš esmės savo gynybinę poziciją formuoja ta linkme, kad ji jokių piniginių pervedimų nėra padariusi, už tokius pervedimus nėra atsakinga, nurodo asmenis, kurie galėjo naudotis jos kodų generatoriumi, kuris, apeliantės teigimu, visada būna I. S. kabinete. Teigia, kad pagal 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį visą buhalterinę apskaitą ir būti atsakinga už visas atsakovo buhalterines pareigas buvo paskirta VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktorė I. S..

72.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

73.       Įvertinus 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties turinį matyti, kad VšĮ „OSFL Projektai“ perduotos ne visos atsakovo finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos funkcijos, o tik įvardytos Sutarties 1.2 punkte. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad po 2017 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo už atsakovo buhalterinę apskaitą atsakingu asmeniu paskyrus VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktorę I. S., ieškovė nelaikytina atsakovo darbuotoja, atsakinga už finansinių operacijų atlikimą ir lėšų pervedimus. Po 2017 m. sausio 3 d. sutarties su VšĮ „OSFL Projektai“ sudarymo, ieškovė nebuvo atleista iš atsakovo finansų direktorės pareigų, toliau ėjo iki tol eitas funkcijas ir atliko numatytas pareigas, sulygtas darbo sutartimi.

74.       Byloje yra apeliantės 2018 m. lapkričio 19 d. el. laiškas atsakovo vadovei, kuriame apeliantė pati atskyrė VšĮ „OSFL Projektai“ paslaugas ir jos, kaip atsakovo finansų direktorės (darbuotojos), darbus. Apibūdindama VšĮ „OSFL Projektai“ teikiamas buhalterines paslaugas, atsakovas nurodė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimą į apskaitos registrus, naudojant buhalterinę programą, leidžiančią išskirstyti visas išlaidas pagal projektų finansinius srautus, kartu nurodydama, jog informaciją apie išlaidų priskyrimą projektams teikia atsakovas. Be to, nurodė, kad VšĮ „OSFL Projektų“ funkcija – mokėjimo pavedimų parengimas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus. Šiame laiške apeliantė nurodė, kad VšĮ „OSFL Projektai“ mokėjimo pavedimus rengia pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus.

75.       Apeliantė buvo vienintelė atsakovo darbuotoja, turėjusi kompetenciją rengti šios įstaigos pirminius buhalterinius dokumentus. Kaip atsakovo finansų direktoriaus funkcijas apeliantė, be kita ko, įvardijo pinigų srautų apskaičiavimą, derinimą, kontrolę, taip pat dokumentų atitikties įstatymams ir kitoms teisės normoms kontrolę, reikiamų dokumentų sudarymą. Iš šio įrodymo, kuriame apeliantė pati nurodo ir identifikuoja savo funkcijas, matyti, kad nepaisant 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties su VšĮ „OSFL Projektai“ sudarymo, apeliantė liko atsakovo finansų direktore, kuriai gali kilti atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamo jai nustatytų darbo funkcijų vykdymo. Teismo vertinimu, 2017 m. sausio 3 d. sutarties sąlygos ir kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad VšĮ „OSFL Projektai“ neturėjo teisės savarankiškai spręsti dėl atsakovo lėšų mokėjimo veiklos kontrahentams, nurodymus dėl atsakovo lėšų mokėjimo teikdavo J. M., kaip atsakovo finansų direktorė. Apeliantė pati pateikė paaiškinimus, kad D. S. ir I. S. atlikdavo iš atsakovo banko sąskaitos bankinius lėšų pervedimus, turėjo galimybę prisijungti prie viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitos. Teismo vertinimu, tokie paaiškinimai patvirtina, kad apie bet kokį lėšų pervedimą iš atsakovo sąskaitų apeliantei J. M. būdavo pranešama ir žinoma, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad visas atsakovo buhalterines operacijas savarankiškai atlikdavo atsakovo buhalterinę apskaitą įgaliota tvarkyti ir už ją atsakinga VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktorė I. S..

76.       Įvertinus apeliantės, kaip atsakovo darbuotojos, pareigas, konstatuotina, kad apeliantė teikė nurodymus VšĮ „OSFL Projektai“ darbuotojoms dėl konkrečių mokėjimų iš atsakovo sąskaitos, taigi iš esmės apeliantės, kaip darbuotojos, atsakomybės nešalina tai, kad pervedimus galėjo atlikti ir kiti asmenys. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste teisiškai nereikšminga, koks asmuo faktiškai pervedė pinigus iš atsakovo sąskaitos į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą. Apeliantė, būdama atsakovo finansų direktore, pagal pareigas buvo atsakinga už pagrįstą ir teisėtą atsakovo lėšų naudojimą. Vis tik, byloje esantys įrodymai taip pat paneigia, kad lėšas pervedinėdavo ne apeliantė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2020 m. gegužės 22 d. paklausimu kreipėsi į SEB banką, prašydamas išduoti pažymą, kad J. M. turėjo prieiga prie atsakovo fondo sąskaitų ir atliko pavedimus iš šių minėtų sąskaitų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitas. 2020 m. gegužės 22 d. banko pažymoje patvirtinta, kad prašyme nurodytas asmuo turėjo prieigą prie VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ interneto banko ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. atliko pažymoje nurodytas operacijas.

77.       Apeliantė, siekdama paneigti savo atsakomybę už neteisėtą lėšų pervedimą, remiasi tuo, kad 2018 m. kovo 29 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartis, kuria išduotas kodų generatorius, nėra apeliantės pasirašyta, taip pat kodų generatorius fiziškai buvo kitos darbuotojos kabinete. Teismo vertinimu, šiuo atveju tokios aplinkybės reikšmės neturi, kadangi pinigai realiai buvo pervesti iš atsakovo sąskaitų į VšĮ „OSFL Projektai“ nesant teisiniam pagrindui. Apeliantei būnant finansų direktore, kuri yra atsakinga už teisėtą lėšų pervedimą, turint galimybę naudotis atsakovo suteiktu banko generatoriumi, neturi reikšmės aplinkybė, kad 2018 m. kovo 29 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje nėra apeliantės parašo, ar kur fiziškai buvo saugomas generatorius, nei koks atsakovo ar buhalterinę apskaitą tvarkyti pasamdytos įstaigos darbuotojas faktiškai atliko lėšų pervedimus, kadangi už disponavimą atsakovo lėšomis atsakinga ir atsakovo finansų direktorė.

78.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neidentifikavo ginčo teisinio santykio, nebuvo nustatyta, ar apeliantė veikė kaip darbuotoja, ar kaip buhalterines paslaugas atsakovui teikiančio juridinio asmens vadovė. Įvertinus anksčiau minėtas apeliantės pareigas kaip atsakovo darbuotojos, pagrįsta išvada, kad atsakomybė kildinama būtent kaip darbuotojos, kadangi neteisėti veiksmai ir atsakomybė grindžiami neteisėtai atliktais atsakovo lėšų pervedimais į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, kildinant iš J. M. veiksmų, kurių ji, nebūdama atsakovo finansų direktore ir neturėdama teisės spręsti dėl disponavimo atsakovo banko sąskaitose esančiomis lėšomis, nebūtų galėjusi atlikti.

79.       Apeliantė taip pat teigia, kad teismas privalėjo detaliai nustatyti jos pareigas, išsireikalauti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodo, kad naudotis kodų generatoriumi galėjo ir kiti asmenys, taip pat nurodo, kad pagal 2017 m. sausio 3 d. sudarytos Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties 4.3 punktą už atsakovo buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo buvo VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktorė I. S., kuri dar ir VšĮ „OSFL Projektai“ direktorės 2017 m. sausio 3 d. įgaliojimu Nr. 2017-BA-001 buvo įgaliota tvarkyti ir būti atsakinga už visas atsakovo buhalterinės apskaitos pareigas, taip pat įpareigota rengti bankinius pavedimus, būti atsakinga už banko generatoriaus naudojimą ir saugojimą, pirminių apskaitos dokumentų vertinimą, inventorizacijų atlikimą ir įforminimą.

80.       Teismo vertinimu, apeliantei, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo atsakovo finansų direktorės pareigas, kyla pareiga atsakyti už neteisėtai panaudotas lėšas ir tokiu atveju, jeigu lėšas faktiškai pervedė kiti asmenys, ne jos darbo laiku arba jai nebūnant darbe, nekontroliuojant neteisėto lėšų naudojimo, neužkertant tam kelio. Apeliantės teiginiai, kad jos pareigos nebuvo nustatytos teismo sprendimu, yra nepagrįsti. Darbo sutarties ir jos pakeitimai patvirtina, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. pareigas pakeitus iš buhalterės į finansų direktorės, jai nustatytos atitinkamos darbo funkcijos, tarp jų: užtikrinti, kad Fondo veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir tarptautiniams apskaitos standartams bei normoms; bendradarbiaujant su Programų direktoriais ir vadovaujantis Valdybos direktyvomis, koordinuoti kiekvienos programos biudžeto sudarymą; užtikrinti, kad programų, projektų ir paramos išmokų (toliau – grantai) išlaidos atitiktų patvirtintus biudžetus; kartu su direktoriumi vykdyti ir laikytis Valdybos nutarimų dėl grantų ir administracinių išlaidų apmokėjimo; užtikrinti, kad prašymai apmokėjimui ir samdos sutartys, kuriuos tvirtina programų direktoriai, būtų laiku vykdomi; užtikrinti, kad galutiniai biudžetai, finansinės ataskaitos ir paramos gavėjų atskaitomybė už išlaidas būtų peržiūrimi, ar atitinka grantų sutartyse numatytas sąlygas; rengti kiekvienos fondo programos finansinę ataskaitą; rengti fondo mėnesines ir metines finansines ataskaitas; informuoti direktorių, jeigu Fondo darbuotojai, paramos gavėjai ar samdomi asmenys įvykdė finansinius ar administracinius pažeidimus; užtikrinti, kad Fondas ir jo darbuotojai nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų, laikytųsi samdos ar administracinių sutarčių, sudarytų su fondais, įstaigomis ir institucijomis; nuolatos ir objektyviai vertinti jam pavaldžių programų ir administracijos darbuotojų veiklą. Tokios pareigos, kaip jau minėta, nurodytos ir pačios apeliantės 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniame laiške. Šios pareigos patvirtina, kad apeliantė turėjo pareigą užtikrinti, jog pavedimai būtų atlikti tinkamai naudojant atitinkamų programų, projektų, paramos išmokų (toliau – grantų) lėšas, informuoti atsakovo vadovą, jeigu Fondo darbuotojai, paramos gavėjai ar samdomi asmenys įvykdė finansinius ar administracinius pažeidimus.

81.       Byloje esančiais duomenimis nebejotinai nustatyta, kad apeliantei tokias pareigas pažeidus, be teisėto pagrindo darius lėšų pervedimus, jos veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė negalėjo pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu, ar kokiomis sutartimis vadovaudamasi ji atliko 28 pervedimus į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą (CPK 178 straipsnis), kai tuo tarpu būdama atsakovo finansų direktore ir laikydamasi darbo sutartyje nustatytų funkcijų, turėjo užtikrinti pagrįstą ir teisėtą atsakovo lėšų naudojimą, kontroliuoti atsakovo buhalterinę apskaitą sutartiniu pagrindu tvarkančių asmenų darbą. Teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad apeliantė turi didelę buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo patirtį (daugiau kaip 20 metų ėjo finansų direktorės pareigas, vadovavo pačios įsteigtai VšĮ „OSFL Projektai“, kurios veikla – buhalterinių paslaugų teikimas), taigi jai turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami juridinių asmenų finansinėms operacijoms, o būtent, jog juridinių asmenų atsiskaitymai turi būti pagrįsti dokumentais, kuriuose nurodyti tikslūs duomenys apie tai, už kokias konkrečias paslaugas ar prekes mokama, atitinkamai – už kokias konkrečias paslaugas ar prekes gaunami pinigai, tokių aplinkybių ji, ginčydama atleidimo teisėtumą, nurodyti ir pagrįsti negalėjo. Vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad pavedimai buvo atlikti sutartinių santykių pagrindu, ar įforminti kaip „paskola“, nepateikiant konkrečių įrodymų, atmestini, juolab, kad itin didelės sumos pervedamos į apeliantės įsteigtos ir vadovaujamos VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą.

82.       Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantė pakartotinai, įvairiomis situacijomis prisipažino dėl savo, kaip darbuotojos, neteisėtų veiksmų pervedinėjant lėšas. Visų pirma pasisakytina apie byloje esančius 2020 m. kovo 10 d. garso įrašus, padarytus kavinėje „Kino studija“, kadangi apeliaciniame skunde itin išsamiai pasisakoma dėl tokių garso įrašų neteisėtumo. Apeliantės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas imperatyviai apibrėžė darbdavio galimybę atlikti darbuotojo vaizdo ir garso stebėseną išimtinai tik darbo vietoje ar darbdavio patalpose ir tik tuo atveju jei yra gautas darbuotojo rašytinis informavimas pasirašytinai dėl nurodytų stebėsenos veiksmų bei duomenų tvarkymo. Teismo vertinimu, tokia šios įstatymo nuostatos interpretacija nėra pagrįsta. Priešingai, nei nurodo apeliantė, įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Tvarkant vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu pateikiant Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją“. Ši nuostata reglamentuoja garso duomenų tvarkymą tada, kai garso įrašas būna padarytas darbo ar su darbu susijusioje vietoje, tačiau ši nuostata nereiškia, kad darbuotojo garso įrašas negalėtų būti daromas kitoje vietoje, kaip šiuo atveju kavinėje. Taigi, įstatymas nenumato draudimo ar ribojimo padaryti darbuotojo pokalbio garso įrašą, dėl to vertinant pateiktų garso įrašų teisėtumą vadovautinasi bendrosiomis garso įrašų, kaip įrodymų, vertinimo taisyklėmis.

83.       Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą, turi būti atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.; ii) ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.; iii) garso įrašo darymas ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, gali būti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, nutarties 19–36 punktai). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-302/2010;2010 m. spalio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).

84.       Nagrinėjamu atveju garso įrašą laikyti neleistinu įrodymu nėra pagrindo, kadangi šis įrašas buvo daromas ne privačioje aplinkoje, jame buvo fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o susiję su apeliantės darbu, be to, šie įrašai buvo daryti, darbdaviui siekiant fiksuoti apeliantės darbo pažeidimus. Apeliantė teigia, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas, spaudimas, tačiau susipažinus su pateiktais garso įrašais tokių aplinkybių nustatyti nėra pagrindo, girdėti, kad pokalbio dalyviai aiškinasi situaciją, sprendimo būdus, negana to, ieškovė neneigė pinigų sau pervedimo, pripažino, žadėjo juos grąžinti. Dėl šių priežasčių subjektyvus apeliantės tokio pokalbio vertinimas sau palankia linkme negali reikšti, kad garso įraše fiksuoti teiginiai buvo išgauti neteisėtai. Nekonstatavus, kad garso įrašas būtų išgautas neteisėtai, nėra pagrindo taikyti apeliantės prašomą CPK 300 straipsnį ir apie kokius nors veiksmus pranešti prokurorui.

85.       Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad apeliantė 2020 m. kovo 6 d. el. laiške atsakovo vadovei pripažino, kad ji neteisėtai disponavo atsakovo lėšomis, teigė neturinti sau jokio pateisinimo ir prašė suteikti galimybę grąžinti skolą iš norvegiškų pinigų. 2020 m. kovo 10 d. ranka surašytame paaiškinime apeliantė pripažino, kad, būdama atsakovo vyr. finansininkė ir VšĮ „OSFL Projektai“ dalininkė, per 2017-2019 metus iš atsakovo sąskaitos į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą pervedė 313 165 Eur, norėdama paskolinti VšĮ „OSFL Projektai“ apyvartinių lėšų; grąžinti pinigus buvo suplanavusi iš naujai vykdomų projektų. 2020 m. kovo 10 d. kavinėje „Kino studija“, susitikusi su atsakovo vadove ir VšĮ Vilniaus politikos analizės instituto Tarybos pirmininku Š. L., apeliantė pripažino nepagrįstai pervedusi lėšas iš atsakovo sąskaitos į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, pasirašė atsakovo naudai 2020 m. kovo 10 d. vekselį 84 000 Eur sumai, pagal kurį įsipareigojo: 1) 10 000 Eur sumokėti iki 2020 m. kovo 10 d.; 2) 30 000 Eur – iki 2020 m. kovo 18 d.; 3) 44 000 Eur – iki 2020 m. gegužės 1 d. Apeliantė 2020 m. kovo 10 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 10 000 Eur. Byloje esantys susirašinėjimai Facebook programoje patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 12 iki 16 d. apeliantė susirašinėjo su atsakovo vadove S. A., kuriuose apeliantė nurodo, kad labai blogai jaučiasi dėl šitų reikalų, jai svarbu susitvarkyti su atsiskaitymu 18 dienai, po to skubiai spręs dėl likusių skolų, akivaizdžiai siekiama išspręsti situaciją dėl pervestų lėšų grąžinimo. Priešingai nei teigia apeliantė, nei iš šių susirašinėjimų, nei, kaip minėta, iš pokalbio garso įrašo nėra pagrindo daryti apie jokį psichologinį spaudimą ir grasinimus. Iš atsakovo vadovės 2020 m. kovo 12 d. rašytų žinučių Facebook programoje matyti, kad domimasi apeliantės būsena ir savijauta, nurodoma, kad visi pasiruošę jai padėti, yra linkę peržiūrėti terminus, nurodoma, kad skola yra didelė, bet tai tik pinigai ir juos galima užsidirbti, išreiškiamas neramumas ir rūpestis, nurodoma, kad apeliantė turinti išsimiegoti ir pavalgyti. Tokios žinutės visiškai paneigia bet kokius apeliantės teiginius apie jos atžvilgiu taikytą spaudimą ar gąsdinimus, tai laikytina subjektyviu apeliantės situacijos vertinimu.

86.       Apeliantės teigimu, prieš ją naudotą emocinį smurtą dėl jai susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių, patvirtina atsakovo vadovės 2020 m. kovo 20 d. elektroninio laiško turinys, kuriame teigiama „Gaunam J. skolos pripažinimą (atlikta)“. Teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai išskiria vieną laiško sakinį. Elektroninis laiškas parašytas po to, kai buvo išsiaiškinta, kad atsakovo sąskaitose neliko lėšų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, ir nustatyta, jog 2017-2019 metų laikotarpiu į iš atsakovo į VšĮ „OSFL Projektai“, kurios vienintelė dalininkė ir vadovė buvo apeliantė, ėjusi ir atsakovo finansų direktorės pareigas, sąskaitą pervestos didelės pinigų sumos, nesant tam teisėto pagrindo. Akivaizdu, kad buvo dedamos pastangos taikiai išspręsti situaciją. Buvo siūloma sutarti dėl be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo. Priešingai, nei teigia apeliantė, iš jos buvo prašoma grąžinti be teisinio pagrindo pervestas lėšas. Apeliantė taip pat kelia versiją, kad atsakovo tikslas buvo neteisėtais būdais, spaudžiant apeliantę, perimti iš jos VšĮ „OSFL Projektai“, vykdančios pelningą veiklą, dalininkės ir vadovės teises ir perduoti jas atsakovui lojaliai I. S.. Nurodydama šias aplinkybės, apeliantė visiškai nepagrindžia, kaip tokia jos nurodoma versija yra susijusi su jos be pagrindo pervedamų lėšų faktu, arba kaip tokia aplinkybė patvirtina, kad darbuotoja atleista iš darbo buvo neteisėtai, nepaaiškino, kaip dalininko teisių perleidimas susijęs su reikalavimu iš apeliantės grąžinti be pagrindo pervestas lėšas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, VšĮ „OSFL Projektai“ dalininko teisių ir valdymo perdavimo aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu ginču apeliantės atleidimo iš darbo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl šios situacijos.

87.       Neleistino poveikio apeliantei taip pat nepagrindžia ir 2020 m. balandžio 17-18 dienomis susirašinėjimas tarp apeliantės ir atsakovo vadovės, kadangi susirašinėjime prašoma išspręsti išaiškėjusį neteisėto disponavimo atsakovo lėšomis klausimą, nurodoma, kad priešingu atveju bus kreiptasi dėl baudžiamojo proceso pradėjimo bei pareikalauta visa suma, kas laikytina visiškai teisėtu atsakovo gynybos būdu. Žinutė, kurioje nurodytas ketinimas kreiptis dėl baudžiamojo proceso, parašyta kitą dieną (2020 m. balandžio 18 d.), nesulaukus jokio apeliantės atsakymo į ankstesnę žinutę, siūloma sąžiningai išspręsti situaciją, pasirašant taikos sutartį, susitariant dėl pinigų grąžinimo terminų ir išvengiant teisminių ginčų.

88.       Apeliaciniame skunde dėstomi ir kiti įvairūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu teiginiai, vertinant jos atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pavyzdžiui, nurodoma, kad teismas sprendime konkrečiai nenurodė, kokią sumą apeliantė tiksliai pervedė, tačiau, teismo vertinimu, šis klausimas svarbus sprendžiant klausimą nebent dėl žalos atlyginimo (pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021, kuriuo nusprendė priteisti atsakovui iš apeliantės 222 885,55 Eur žalos atlyginimo), tačiau ne kvalifikuojant tokius apeliantės veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi jau vien pats neteisėtas piniginių lėšų pervedimas, būnant atsakinga už jų judėjimą, pats savaime gali būti pripažintas šiurkščiu pažeidimu. Tai pat, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra svarbu, kokiu tikslu ir kam buvo lėšos panaudotos, šios aplinkybės teisinės reikšmės pažeidimą kvalifikuojant kaip šiurkštų, neturi. Apeliantė taip pat deklaratyviai nurodo, kad neegzistuoja priežastinis ryšys, o taip pat ir ieškovės kaltė. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšis tarp neteisėtų ieškovės veiksmų be pagrindo pervedant lėšas ir atsakovui atsiradusios žalos, kadangi jeigu ne ieškovės neteisėti/nepagrįsti pavedimai VšĮ „OSFL Projektai“, atsakovas turtinės žalos nebūtų patyręs. Ieškovė akivaizdžiai veikė tiesiogine tyčia, žinodama ir suvokdama, kaip finansų direktorė, kad pasisavina darbdaviui priklausantį turtą, tokius veiksmus atliko sistemingai ir ilgą laikotarpį. Teiginiai, kad su apeliante nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, niekaip nepaneigia, kad konkretūs veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip šiurkščiai pažeidžiantys darbuotojos pareigas.

89.       Apeliantė deklaratyviai teigia, kad darbdavys nepareikalavo pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo, pasiaiškinimui parengti nebuvo suteiktas protingas laiko tarpas. Pastarąjį pasiaiškinimą apeliantė pasirašė 2020 m. kovo 10 d. „Kino studijoje“ susitikimo su atsakovo direktore metu. Kaip jau detaliai nustatyta, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pasiaiškinimą surašant prieš apeliantę buvo naudotas psichologinis spaudimas, pasiaiškinime užfiksuotų aplinkybių realumą patvirtina ir kiti jau minėti įrodymai, kuriais apeliantė prisipažįsta be teisėto pagrindo pervedinėjusi pinigines lėšas. Nepagrįsti ir teiginiai, kad apeliantei nebuvo suteiktas protingas terminas pasiaiškinimui parašyti, kaip minėta, apeliantė aiškiai žinojo, dėl kokių aplinkybių aptarimo ir aiškinimosi susitinka su darbdavio vadove, bent jau nuo 2020 m. kovo 6 d. apeliantės elektroninio laiško buvo žinoma, kad darbdaviui paaiškėjo faktas dėl tokių lėšų pervedimo. Akivaizdu, kad darbdavys nepažeidė darbuotojo atleidimo procedūros, kadangi pasiaiškinimas buvo pareikalautas, o apeliantės surašytas. 

90.       Taip pat darbuotoja nurodo, kad buvo praleistas senaties terminas įforminti apeliantės atleidimą. DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento pagal ankstesnio DK nuostatas išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda  vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).  Vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kada darbdaviui nebelieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus darbuotojo atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto (nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019. Teismų praktika. 2019, 52). Darbdavės teigimu, pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2020 m. kovo 10 d., kuomet pasiaiškinime darbuotoja nurodė visas pažeidimui nustatyti reikšmingas aplinkybes, tokiais paaiškinimais nėra pagrindo netikėti, kadangi mažai įtikima, kad darbdavys, žinodamas, kad iš jo sąskaitų nesant teisinio pagrindo pervedamos lėšos, nesiimtų veiksmų tokiam pažeidimui išaiškint ir užkirsti kelią. Tokią poziciją sustiprina ir tai, kad darbdavys nedelsiant, po jo nurodomos datos, priėmė įsakymą, kuriuo apeliantę atleido iš darbo. Tuo tarpu apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad pažeidimas turėjo paaiškėti anksčiau, tačiau tokių savo teiginių nepagrindžia.

91.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliantės atleidimo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad apeliantė iš darbo atleista turint tam pagrindą, nepažeidžiant atleidimo procedūrų.

92.       Apeliantė taip pat dėsto procesinio pobūdžio nesutikimus su skundžiamu sprendimu. Teigia, kad byla nepagrįstai nebuvo sustabdyta dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-903-910/2021, Nr. e2-935-619/2021 ir Nr. e2-3358-656/2020. Nurodo, kad toks prašymo netenkinimas rodo teismo šališkumą. Teismui 2021 m. vasario 8 d. pateiktame prašyme dėl bylos sustabdymo buvo nurodoma, kad byloje Nr. e2-903-910/2021 bus nagrinėjamas klausimas dėl VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ įrodinėjamos civilinės atsakomybės sudėties, kaltų subjektų nustatymo klausimas, bei atsakomybės ribų bei turinio klausimai. Pasisakydamas dėl stabdymo dėl civilinės bylos Nr. e2-935-619/2021 nurodo, kad jame nagrinėjamas pasirašyto vekselio pripažinimas negaliojančiu, kuriuo darbdaviui grąžinamos sumos ir kuris neva patvirtina apeliantės kaltę be pagrindo pervedant pinigines lėšas. Teismas šį prašymą išsprendė 2021 m. vasario 26 d. motyvuota nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu stabdyti šios civilinės bylos pagrindo nebuvo, kadangi aplinkybė dėl vekselio pasirašymo ir jo teisėtumo ir pagrįstumo nėra betarpiškai susijusi su atleidimo iš darbo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi byloje esančių tiesioginių įrodymų visetas pilnai pagrindžia, kad apeliantė pažeidė savo, kaip darbuotojos pareigas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Nr. e2-935-619/2021 ieškovės ieškinys buvo atmestas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu, dėl jo šiuo metu nagrinėjamas apeliacinis skundas. Poreikio stabdyti šią civilinę bylą dėl bylos Nr. e2-903-910/2021 taip pat nėra. Pažymėtina, kad minėtoje byloje galutinai suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė darbdavė prašė žalos atlyginimo tik iš apeliantės J. M., nėra pagrindo spręsti, kad sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021 kaip nors galėtų lemti sprendimą šioje byloje, kuriame pasisakoma dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, tas pats pasisakyta ir dėl stabdymo dėl bylos Nr. e2-3358-656/2020, kurioje nagrinėtas apeliantės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, šie santykiai niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu atleidimo klausimu. 

93.       Nėra pagrindo sutikti, kad teismas buvo šališkas. Teismo procesiniai sprendimai, jeigu jie apeliantės netenkina, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu, tokie argumentai paremti iš esmės vien tik apeliantės nesutikimu su teismo priimtais jai nepalankiais procesiniais sprendimais, o tai nepatvirtina teisėjo šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Be to, civilinėje byloje jau buvo išnagrinėtas apeliantės prašymas dėl teisėjos nušalinimo, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.

94.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

95.       Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, proporcingos, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsakovui VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ iš ieškovės J. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliantė ieškovės J. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“, j. a. k. 210063570, iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                         Giedrė Čėsnienė

                                        Renata Volodko

                                        Margarita Stambrauskaitė