VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. G., atsakovo atstovėms Agnei Zinkevičiūtei ir Jovitai Kuzmickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja I. K. skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2012-04-10 atsakymą Nr. (15/3-13)10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“ ir įpareigoti Migracijos departamentą leisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai.
Pareiškėja, remdamasi Pilietybės reikalų komisijos 2011-01-17 raštu Nr. 2D-283 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) ir į Migracijos departamentą, tačiau iš jos atsisakė priimti dokumentus ir išaiškinti priesaikos davimo laiką ir tvarką. Terminą dėl priesaikos Lietuvos Respublikai davimo praleido dėl objektyvių priežasčių, nes atsisakymas nuo Kazachstano pilietybės užtrunka beveik metus. Pareiškėja teigia, kad skundžiamas atsakymas yra nepagrįstas. Atsakovas nesivadovavo Pilietybės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 144-7361) 37 straipsnio 4 dalies nuostata, kad asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Nepagrįstai atsakovas netaikė minėtos redakcijos Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, kad asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. Pareiškėja nėra praleidusi termino prisiekti Lietuvos Respublikai, todėl jos prašymas prisiekti turi būti tenkinamas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikytinos naujosios Pilietybės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos. Dėl užtrukusio Kazachstano pilietybės atsisakymo pareiškėja dėl leidimo prisiekti kreipėsi pasibaigus 1 m. terminui.
Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas neturi duomenų, kad I. K. iki priesaikos Lietuvos Respublikai davimo termino pabaigos būtų kreipusis į Migracijos departamentą ar Migracijos valdybą dėl priesaikos Lietuvos Respublikai. Pareiškėja nenurodė tikslios kreipimosi į Migracijos departamentą ir Migracijos valdybą datos bei konkrečių asmenų, atsisakiusių iš jos priimti dokumentus. Ji tik 2012-03-20 pateikė prašymą ir reikiamus dokumentus. I. K., nepagrįstai kaltindama Migracijos departamento darbuotojus, siekia išvengti pakartotinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo procedūros. Atsakovas 2012-03-08 raštu Nr. (15/3-13) 10K-6548, 2012-04-10 raštu Nr. (15/3-13) 10K-9874 pareiškėjai išaiškino, kad ji praleido terminą prisiekti Lietuvos Respublikai, tačiau ji pateiktą informaciją interpretuoja savaip, neatsižvelgdama į raštų turinį. Migracijos valdybai nepateikė pakartotinio prašymo bei kitų dokumentų reikalingų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo (2011-01-16) metu galiojusio 2002-09-17 Pilietybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. I. K. turėjo prisiekti ne vėliau kaip 2012-01-16. Pareiškėja per vėlai kreipėsi dėl priesaikos davimo, todėl turi pakartotinai pateikti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl pilietybės suteikimo bei paaiškinti termino prisiekti Lietuvos Respublikai praleidimo priežastis, kurios turi būti ypač svarbios. Pažymėjo, kad įstatymai nenumatė galimybės atstatyti praleistą priesaikai duoti terminą, neatsižvelgiant į praleisto termino priežastis.
Atsakovo atstovės A. Zinkevičūtė ir J. Kuzmickienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjai taikytina Pilietybės įstatymo redakcija, galiojusi Prezidento dekreto įsigaliojimo dieną.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas 2011-01-03 dekretu Nr. 1K-574 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktu ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei 24 straipsniu, šiems asmenims suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Šio dekreto 2 straipsniu Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas, tik prisiekę Lietuvos Respublikai, įgyja šie asmenys: I. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, gyv. Vilniuje (b. l. 26).
I. K. 2012-02-13 Migracijos departamentui pateikė pareiškimą, kuriame prašė kuo skubiau atsakyti, kokiu pagrindu atsisakoma priimti iš jos dokumentus ir leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi pareiškėja yra tinkamas subjektas prisiekti Lietuvos Respublikai, Prezidento dekretas nepanaikintas, priesaikai duoti terminas nėra praleistas (b. l. 29-30).
Migracijos departamentas 2012-03-08 raštu Nr. (15/3-13) 10K-6548 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai“ pareiškėją informavo, kad ji turi pakartotinai teikti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl pilietybės suteikimo per Migracijos valdybą bei paaiškinti priežastis, kodėl ji praleido terminą prisiekti Lietuvos Respublikai, kaip tai nustatyta šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 144-7361) 37 straipsnio 4 dalyje (b. l. 31).
Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2012-03-13 pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad ji yra tinkamas subjektas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas nėra panaikintas, priesaikai duoti terminas nėra praleistas, ir prašė kuo skubiau atsakyti, kokiu pagrindu atsisakoma priimti iš jos dokumentus ir leisti prisiekti Lietuvos Respublikai bei pateikti atsakymą, tinkamą teismui apskųsti (b. l. 15-16).
Pareiškėja 2012-03-20 pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti jai prisiekti Lietuvos Respublikai (b. l. 32).
Pareiškėja 2012-03-20 Migracijos valdybai pateikė pareiškimą, kuriame prašė pripažinti, kad ji nėra praleidusi termino prisiekti Lietuvos Respublikai. Kadangi yra tinkamas subjektas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas nėra panaikintas, priesaikai duoti terminas nėra praleistas, pareiškėja prašė kuo skubiau atsakyti, kokiu pagrindu atsisakoma priimti iš jos dokumentus ir leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (b. l. 33-34).
Migracijos departamentas 2012-04-10 raštu Nr. (15/3-13) 10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“ netenkino pareiškėjos prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai. Nurodė, kad pareiškėja turėjo prisiekti iki 2012-01-16. Išaiškino, kad pareiškėja turi pakartotinai paduoti prašymą bei paaiškinti termino prisiekti Lietuvos Respublikai praleidimo priežastis, kaip tai nustatyta šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 144-7361) 37 straipsnio 4 dalyje. Rašte pažymima, kad šio Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja natūralizacijos tvarka, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Pareiškėja, kaip asmuo be pilietybės, turės prisiekti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigalios Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (b. l. 36).
Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl Migracijos departamento 2012-04-10 sprendimo Nr. (15/3-13) 10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“ teisėtumo ir pagrįstumo.
2008-07-15 priimto Pilietybės įstatymo, įsigaliojusio 2009-04-04 (Žin., 2009, Nr. 38-1444,) 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo asmeniui suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai.
Atsakovas, remdamasis būtent šia teisės norma, teigia, kad pareiškėja turėjo prisiekti iki 2012-01-16. Prezidento 2011-01-03 dekretas 1K-574, kuriuo pareiškėjai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, 2011-01-15 buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės Žinios“ (2011, Nr. 6 -207). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 8 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidento dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose dekretuose nenustatyta kita jų įsigaliojimo data. Taigi, Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjai įsigaliojo 2011-01-16.
2010-12-02 buvo priimtas Pilietybės įstatymas Nr. XI-1196 (Žin., 2010, Nr. 144-7361), kuris įsigaliojo 2011-04-01. Šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, pateikti 2008-07-15 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3293) nustatytais pagrindais ir tvarka, baigiami nagrinėti pagal tą įstatymą.
Pareiškėjai pilietybė buvo suteikta galiojant 2008 m. Pilietybės įstatymo 15 straipsnio 2009 m. redakcijai. Kai pareiškėja 2012-03-20 kreipėsi dėl leidimo prisiekti į Migracijos valdybą ir į Migracijos departamentą, jau nuo 2011-04-01 galiojo 2010 m. Pilietybės įstatymo redakcija. 2010 m. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo. Prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikimo ir priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-29 nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių ir Prisiekimo Lietuvos Respublikai taisyklių patvirtinimo (Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašo patvirtinimo)“ (Žin., 2006, Nr. 36-1290; Žin., 2011, Nr. 50-2452, redakcijoje galiojusioje nuo 2011-05-01), patvirtintas Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Taigi, Aprašas nustato atskirą prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikimo tvarką ir tokio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėja savo skundą grindžia būtent tuo, kad ji kreipėsi prašydama prisiekti jau įsigaliojus 2010-12-02 Pilietybės įstatymui.
Atsakovo skundžiamas sprendimas (2012-04-10 raštas Nr. (15/3-13) 10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“) turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis jų tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiomis konkrečiai teisės aktų normomis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz. 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2012-03-13 pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad ji yra tinkamas subjektas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas nėra panaikintas, priesaikai duoti terminas nėra praleistas, ir prašė kuo skubiau atsakyti, kokiu pagrindu atsisakoma priimti iš jos dokumentus ir leisti prisiekti Lietuvos Respublikai bei pateikti atsakymą, tinkamą teismui apskųsti (b. l. 15-16). Pareiškėja 2012-03-20 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (b. l. 32). Pažymėtina, kad atsakovas skundžiamame sprendime net nenurodė pagal kokios dienos pareiškėjos prašymą priėmė sprendimą. Atsakovas šiame sprendime tik konstatavo, kad pareiškėja turėjo prisiekti iki 2012-01-16, remdamasis 2008 m. Pilietybės įstatymo 2009 m. redakcijos 15 straipsnio 1 dalimi. Toliau tame pačiame sprendime atsakovas pareiškėjai nurodė, kad ji turi pakartotinai paduoti prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir nurodyti praleidimo priežastis, kaip yra nustatyta 2010 m. Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje. Atsakovas argumentų, kodėl pareiškėja turi paduoti naują prašymą dėl pilietybės suteikimo, jau esant priimtam dekretui dėl pilietybės suteikimo, nepateikė. Nurodė, jog rėmėsi 2010 m. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikai pilietybę įgyja natūralizacijos tvarka, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Pareiškėja, kaip asmuo be pilietybės, turės prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalios Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Pažymėtina, kad nurodytas teisinis priesaikos pagrindas, per kurį pareiškėja turėtų prisiekti, įtvirtintas 2010 m. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 1 punkte, t. y. asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo.
Atsakovo skundžiamame sprendime liko teisiškai neįvertinta Kazachstano Respublikos ambasados 2012-01-27 pažyma Nr. 7-Ko, kurioje patvirtinama, kad I. R. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kazachstano Respublikoje, pagal Kazachstano Respublikos Prezidento 2011-12-30 įsaką Nr. 214 nustojo Kazachstano Respublikos pilietybės. Šia pažyma pranešama, kad I. R. K. pateikė prašymą dėl Kazachstano Respublikos pilietybės nustojimo Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui 2011-01-27 ir iki 2012-01-27 šios bylos medžiaga buvo nagrinėjama Kazachstano Respublikos kompetentingų įstaigų ir institucijų (b. l. 27, 28). Taigi, pareiškėja dėl Kazachstano Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros negalėjo anksčiau kreiptis dėl priesaikos Lietuvos Respublikai. Dėl minėtoje pažymoje nurodytos aplinkybės atsakovo 2012-04-10 sprendime visai nepasisakyta, nors 2012-03-13 pareiškėjos prašyme ši aplinkybė atsakovui yra nurodyta.
Įvertinus skundžiamo akto painiai ir nenuosekliai išdėstytas aplinkybes, padaryti vienareikšmiškos išvados, kodėl pareiškėjai neleidžiama prisiekti pagal 2010 m. Pilietybės įstatymo nuostatas, negalima. Neatsispindi naujojo Pilietybės įstatymo netaikymo pagrindimas, Aprašo nuostatų taikymas, prisiekimo procedūros paaiškinimas, pats sprendimas nesuformuotas taip, kad būtų aiškus pareiškėjai nustatytų pareigų pobūdis. Vien tik kai kurių normų citavimas ir vienintelis argumentas, kad pareiškėja turėjo prisiekti iki 2012-01-16, negali būti laikomas pagrįstu sprendimu. Teismo posėdyje atsakovo atstovės iš esmės naujų aplinkybių irgi nepateikė.
Darytina išvada, kad ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka jam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Sprendime nėra suformuluoti jokie konkretūs įpareigojimai pareiškėjai, nenustatyti valinio pobūdžio patvarkymai pareiškėjos atžvilgiu, išskyrus vienintelį nurodymą, kad pareiškėja turi pakartotinai pateikti prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nenurodyta, kokiais pagrindais neteko galios dekretas, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, kada pareiškėja apie tai buvo informuota. Nors šio sprendimo pagrindu, įvertinus jo turinį, pareiškėjai neleista prisiekti Lietuvos Respublikai, jame aiškiai ir konkrečiai nekonstatuota, kuo remiantis, ir kas pareiškėjai nesuteikiama, atitinkamai nesuformuluotas joks konkretus sprendimas, todėl toks sprendimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Be to, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Migracijos departamento 2012-04-10 sprendimas Nr. (15/3-13)10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“ naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą leisti pareiškėjai prisiekti ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą leisti prisiekti atmestinas, nes atsakovas įpareigotinas iš naujo priimti sprendimą, kuriuo ir bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjos prašymo, tai yra šiuo sprendimu pareiškėjai turės būti aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, konkrečiai nurodant, ar leidžiama prisiekti, ar – ne, ir pagrindžiant šį sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės normomis.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-04-10 sprendimą Nr. (15/3-13)10K-9874 „Dėl priesaikos Lietuvos Respublikai termino“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą leisti pareiškėjai prisiekti (pagal kurį buvo priimtas skundžiamas sprendimas) ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Skundo dalį įpareigoti Migracijos departamentą leisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Margarita Stambrauskaitė
Nijolė Sušinskienė
Halina Zaikauskaitė