Civilinė byla Nr. e2-290-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1; 3.2.3.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui E. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ atstovei advokatei Jolitai Urbienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje OU AGIO „Ehitus“ atstovei advokatei Neringai Gylytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ ir pagal atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. G., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa V. I. Group“, OU „AGIO Ehitus“, uždaroji akcinė bendrovė „Saulės kopos“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILNIAUS VANDENYS“ kreipėsi į teismą ir, galutinai suformulavusi reikalavimą (tomas IV, b.l. 82-91), prašė priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ 38 456,15 Eur dydžio nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė paaiškino, jog 2019 m. sausio 17 d. apie 12:30 val. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ eksploatuojamoje Vingio parko vandentiekio stoties dispečerinėje buvo užfiksuotas staigus debito padidėjimas ir sumažėjęs slėgis. Tą pačią dieną apie 12:40 val. dispečerinėje buvo gautas pranešimas dėl galimo vandens nutekėjimo Žemaitės g., Vilniuje.

3.       2019 m. sausio 17 d. apie 13:00 val. vienas iš vandentiekio tinklų skyriaus darbuotojų informavo dispečerinę, jog nustatyta, kad nutekėjimas įvyko UAB „Unipresta“ atstovams vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus, kuomet kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio 2019 m. sausio 17 d. buvo surašytas aktas „Dėl vandentiekio tinklo, įrenginių ar jų apsaugos zonų pažeidimo“, kuriuo buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės bei nutekėjusio vandens kiekis (550 m3) ir kurį pasirašė ieškovės darbuotojas (inžinierius) A. R. S. ir atsakovės atstovas A. V.. Atsakovės atstovas aktą pasirašė be pastabų, sutinkant su jame išdėstyta informacija bei tuo, jog avarija įvyko būtent dėl fizinio poveikio vamzdynui, t. y. mechaninio pažeidimo.

4.       Avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymą kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019-01-17 iki 2019-01-22 ir apėmė ne tik pažeisto vandentiekio tinklo remonto, tačiau ir viso vandentiekio tinklo plovimo skirtingose jo vietose (dėl ko kitoje tinklo vietoje teko ardyti asfaltbetonio dangą, atlikti kasimo darbus bei išpjauti dalį tinklo) darbus. Atlikus avarijos likvidavimo darbus, buvo apskaičiuota įvykusios avarijos likvidavimo išlaidų suma ir surašytas 2019 m. sausio 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 11, kreiptasi dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę. Atsakovė 2019 m. sausio 25 d. rašte „Dėl nuostolių atlyginimo“ nurodė, kad dėl įvykio yra ieškovės kaltė.

5.       Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, 2019 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei pretenziją „Dėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jo patirtus nuostolius. Atsakovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsisako atlyginti nuostolius.

6.       Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, veikdama kaip profesionalus, požeminių inžinerinių tinklų įrengimo srityje besispecializuojantis ūkio subjektas bei aiškiai žinodamas, jog vykdo darbus vietovėje, kurioje yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu, turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, siekiant atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas.

7.       Ieškovė paaiškina, jog visais atvejais visa projektinė dokumentacija yra rengiama paties projektuotojo ir viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kaip požeminių komunikacijų, kurių apsaugos zonoje planuojama vykdyti rangos darbus, savininkas, jokių duomenų nei projektuotojui, nei statytojui ne tik neteikia, bet ir neturi prievolės teikti. Šiuos ieškovės teiginius, be kita ko, patvirtina faktas, jog nei Statybos Techninio Reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, nei Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754, nuostatos nenumato tokios ieškovės pareigos, todėl už visas klaidas projektinėje dokumentacijoje bei jos neatitikimą faktinei situacijai atsakinga būtent projektuotoja.

8.       Ieškovė mano, kad neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumą ir, kaip jos atstovai UAB „VILNIAUS VANDENYS“ inžinieriai nurodė, tokia praktika taikoma ne mažiau, kaip 7 metus. Kaip antai, ieškovė 2012-05-03 raštu Nr. 6-1575 (1.20-04) „Dėl esamų požeminių komunikacijų sutikslinimo" (Priedas Nr. 9) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ privalo atsakyti už topografinių planų derinimą ir esamų požeminių komunikacijų sutikslinimą. Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-16 raštu Nr. lSD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“ pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus.

9.       Atsakovė UAB „Unipresta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė UAB „Unipresta“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. B23 (toliau – Sutartis) pagal kurią ji įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektą objekte „(duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Sutarties 4.1.8. punktu užsakovas – UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Darbo projektą įsipareigojo parengti atsakovė.

10.       Atsakovei darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“ .

11.       Kadangi vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktu darbo projektą privalo rengti projektuotojas, parengęs techninį projektą, atsakovė kreipėsi į tą patį projektuotoją – L. G., kuri parengė atsakovui ir darbo projektą. Parengtą darbo projektą atsakovė taip pat suderino su UAB „Saulės kopos“, tai yra darbo projektui „pritariu statyti“ pritarė statybos techninės priežiūros vadovas.

12.       Atsakovė darbus vykdė vadovaudamasis techniniu bei darbo projektais, kuriuos parengė ne atsakovė, o projektuotoja L. G.. Projektai buvo suderinti su visomis atsakingomis institucijomis, tame tarpe ir ieškove UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (patvirtina techninio projekto brėžinys TP-LVN-01). Atsakovės žiniomis, Techninis projektas buvo parengtas projektuotojos, prieš tai iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ gavus duomenis apie sklype esamus ir ieškovei priklausančius tinklus, būtent ieškovas nurodė, jog jai priklausančių tinklų (kur įvyko avarija) altitudė yra 136,30.

13.       Prieš darbų pradžią atsakovė kreipėsi į ieškovę tam, kad patikslintų teritorijoje po žeme esančius ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančius tinklus (vieta, gylis ir pan.), kurioje turėjo būti tiesiami lietaus nuotekų tinklai. 2019 m. sausio 7 d. atvyko UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas A. S. (patvirtina 2019-02-11 ieškovės el. laiškas), kuris peržiūrėjo atsakovės turimus projektus ir brėžinius, įlipo į šalia esantį lietaus nuotekų šulinį ir jokių pastabų atsakovei neturėjo, tai yra patvirtino, jog ieškovės tinklų faktinė vieta atitiko techniniame projekte numatytą ir leido dirbti pagal atsakovo turimus brėžinius. Atsakovei paprašius, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas pasirašytų ant brėžinių, pastarasis paaiškino, kad techninis projektas suderintas su UAB „VILNIAUS VANDENYS“, jis papildomai pasirašyti ant jokių brėžinių neturi, tai nėra privaloma, atsakovė gali vykdyti darbus.

14.       Atsakovė, 2018 m. sausio 17 d. prieš pradedant darbus toje vietoje, kur įvyko avarija, telefonu susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., kuriam pranešė, jog bus vykdomi darbai susikirtimo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklais vietoje ir paprašė, jog atvyktų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai tam, kad jei kiltų kokie neaiškumai ar nesklandumai, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai būtų vietoje ir nedelsiant imtųsi priemonių, siekiant užkirsti kelią nuostoliams ar jiems sumažinti. Ieškovės darbuotojas atsakė, jog jie neprivalo siųsti jokių asmenų, jei kokie nesklandumai kils, tada ir bus sureaguota, kadangi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai dirba šalia ir bet kokių nesklandumų atveju galės operatyviai atvykti į vietą, kur atsakovė vykdo darbus.

15.       Avarija įvyko 2018-01-17 apie 12.30 val., atsakovė nedelsiant susiekė su atsakingu darbuotoju T. V., tačiau UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai sugebėjo atvykti į avarijos vietą tik po gero pusvalandžio (apie 13.00 val.), tai yra dėl ieškovės neveikimo nuostoliai padidėjo. Atvykę darbuotojai užsuko vandenį, o atsakovė susitarė su ieškovės darbuotoju D. U., jog siekiant sumažinti bet kokius galimus nuostolius, ieškovė pradės Žemaitės gatvėje avarijos vietoje esančio asfalto dangos ardymo ir žemės kasimo darbus, kad ieškovei liktų tik sutvarkyti galimai trūkusį magistralinį vandentiekio vamzdį. Tuo tikslu ieškovė taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, atsakovei buvo nurodyta, jog ji gali imtis avarijos likvidavimo veiksmų, nurodytas tai suteikiančio leidimo avarijai likviduoti Nr. V-48;

16.       Nuardžius avarijos vietoje asfalto dangą ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iškviestas antstolis, kuris atliko išmatavimus ir nustatė, jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Anot atsakovės, avarija įvyko dėl ieškovės kaltės, kadangi nei projekto rengimo, nei derinimo stadijoje, nei 2018-01-07 UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui atvykus į vietą (kur atsakovės samdytas subrangovas vykdė darbus ir vėliau įvyko avarija), UAB „VILNIAUS VANDENYS“ jokių pastabų dėl projekto, brėžinių ir faktinės ieškovui priklausančių po žeme esančių tinklų vietos (gylio) nenurodė, darbus atsakovei leido vykdyti pagal projekte nurodytus brėžinius ir išmatavimus.

17.       Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė neįrodė ir nuostolių dydžio. Be to,  pridėtinės vertės mokestis negali būti įskaitomas į reikalaujamą atlyginti žalą, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pridėtinės vertės mokesčių mokėtojai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu“.

18.       Atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsniu yra apsidraudusi savo, kaip rangovo civilinę atsakomybę (įskaitant ir už žalą, padarytą trečiajam asmeniui, vykdant lauko ir inžinerinių tinklų montavimo darbus) akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa V. I. Group“.

19.       UAB „Saulės kopos“ tiek objekto statybos darbus, tiek rangovų (tame tarpe ir atsakovo), vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinę atsakomybę apdraudė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“.

20.       Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad ji nėra tinkamas atsakovas, nes pagal ieškovės reikalavimus turi atsakyti draudikas.

21.       Trečiasis asmuo L. G. atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad parengė techninio projekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai (7.3) Statybininkų g. 1, Vilniaus m. statybos projektas“ dalies „Lauko lietaus nuotekų dalis“ korektūrą. Parengta techninio projekto korektūra (nauja laida) buvo suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieškove). Rengiant konsultacinio pobūdžio brėžinius buvo pasiūlyti trys variantai, t. y. laida C, D ir E. Konsultacinio pobūdžio brėžiniai negalėjo būti platinami tretiems asmenims. Tai yra konfidenciali informacija, kuri klaidina nežinant galutinio varianto. Ant konsultacinio pobūdžio brėžinių – planų galėjo likti seni užrašai, nes buvo sprendžiama ne genplaninė dalis, kuri esminiai nesikeitė. Keitėsi projektuojamo lietaus nuotekų vamzdyno gyliai ir nuolydžiai.

22.       Anot projektuotojos L. G., statytojas darbo projekto (būtino vykdyti statybos darbus) rengimą pavedė rangovui (t.y. atsakovei UAB „Unipresta“). Rangos darbų sutarties punkte Nr. 4.1.9. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta „Darbo projektą rengia rangovas“. Atsakovė klaidina teismą ne tik nurodydama, jog darbo projektą privalo rengti techninį projektą rengęs projektuotojas, tačiau ir nurodydama, jog ji parengė darbo projektą, reikalingą vykdyti statybos darbus. Atsakovės atstovas A. V. į ją kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektą. Telefonu su atsakovės atstovu sutarė, jog parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų būti pagrindas rengti darbo projektą ir jei atsakovei mano brėžiniai technologiškai bus priimtini (t. y. atsakovė galės tokiu būdu vykdyti statybos darbus), sudarys projektavimo darbų sutartį darbo projektui rengti.

23.       Trečiasis asmuo L. G. pabrėžė, kad atsakovė nesikreipė dėl projektavimo darbų sutarties sudarymo darbo projektui rengti. Pagal bylos šalių nurodytas aplinkybes darytina prielaida, kad atsakovė vykdė darbus pagal jos konsultacinio pobūdžio brėžinius, kurie negali būti laikytini darbo projektu, nes net nebuvo tinkamai apiforminti (atsakovei nebuvo pateikti originaliu ar elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai, aiškinamojo rašto, techninių specifikacijų ir kt.). 

24.       Trečiasis asmuo L. G. atkreipė dėmesį, jog darbo projekto konsultacinio pobūdžio eskiziniuose brėžiniuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Prieš darbų pradžią susikirtimų gylius patikslinti ir iškviesti jų atstovus“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šios prievolės neįvykdė, jos nuomone, paveikė žalos atsiradimą. Projektuotoja tvirtina, jog ieškovės atstovė teisingai patvirtino, jog darbo projektas nebuvo pateiktas derinti UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

25.       Trečiasis asmuo ADB „Compensa V. I. Group“ atsiliepime nurodė, kad tarp ADB „Compensa V. I. Group“ ir draudėjo UAB „Unipresta“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 1304/9100005). Trečiojo asmens nuomone, kasimo darbai buvo vykdomi pagal projektinę dokumentaciją, kuri buvo suderinta ir su ieškove, nepažeidžiant žemės kasimo darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Remiantis ieškovės pateikta informacija, projektinėje dokumentacijoje buvo pažymėta, kad pažeisto vandentiekio vamzdžio viršaus altitudė turėjo būti 136,30 m, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio latako altitudė buvo 135,15 m, tačiau faktinė pažeisto vamzdyno buvimo vieta neatitiko projektinėje dokumentacijoje numatytos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė prieš pradedant darbus į objektą buvo iškvietusi ir ieškovės atstovus, kurie privalėjo patikslinti objekto teritorijoje esančių ieškovui priklausančių vamzdynų faktinę buvimo vietą. Įvertinus, tai, kad vamzdynas buvo pažeistas dėl to, kad jo faktinė buvimo vieta neatitiko brėžiniuose pažymėtos, darytina išvada, kad 2019-01-17 įvykį paveikė ne atsakovės, o ieškovės neteisėti veiksmai (nepakankamas rūpestingumas). 

26.       Trečiojo asmens „OU AGIO Ehitus“ atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad jog 2019 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę ir nurodė, jog laukia patvirtinimo, kad dabartiniai 400 mm. vandentiekio vamzdžiai prieš kamerą EL-151 yra tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto profilyje. Trečiasis asmuo taip pat pabrėžė, jog traukiant vamzdžius kirtimosi su šiuo vamzdynu vietose pagal projektą yra labai mažas atstumas iki planuojamo kanalizacijos vamzdžio. Esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius, egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieš kamerą EL-151. Tačiau atsakovė nesivadovavo rekomendacijomis ir neatliko šurfavimo darbų, kuriuos atlikus būtų galima realiai pamatyti visų požeminių komunikacijų padėtį ir patikrinti, ar duomenys projektinėje dokumentacijoje yra tikslūs.

27.       Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad tiesiamo vamzdžio padėtis buvo pakeista, kadangi Žemaitės g. yra išsidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais (gatvė nėra išsidėsčiusi plokštumoje) ir buvo nustatyta, jog darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi būti ženklesnis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį. Virš naujojo vamzdžio brėžinyje pavaizduotas ieškovei priklausantis vamzdis v.v. 136.30. Kaip paaiškėjo vėliau, projekte buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiškai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau. 

28.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad atsakovės įrengtas paviršinių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos“ pasitelkė naują rangovą ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus (tomas III, b.l.14-34). Įvykis trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo išmoką (tomas IV, b.l.2-4)

29.       Atsakovė UAB „Unipresta“ pateikė patikslintą priešieškinį (tomas V, b.l. 2-9), prašydama priteisti iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakovės UAB „Unipresta“ naudai 44 014,55 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė įrodinėja, kad jei ieškovė (jos atsakingi darbuotojai) tiek projekto derinimo stadijoje, tiek iki darbų pradžios, darbų vykdymo metu būtų tinkamai vykdę savo pareigas, tai yra pateikę teisingus ir tikslius duomenis apie UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančio magistralinio vandentiekio tinklo buvimo vietą, avarija nebūtų įvykusi.

30.       Be to, anot atsakovės ir ieškovės pagal priešieškinį, jei ieškovės atsakingi darbuotojai būtų dalyvavę atsakovei vykdant darbus per UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklų susikirtimo vietą, būtų nedelsiant ėmęsi priemonių ieškovės žalai sumažinti (užsukus magistralinio vandentiekio sklendę), nebūtų tiek daug ištekėję vandens, nebūtų išplauta tiek grunto, nebūtų reikėję papildomai vežti tiek smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo, šiukšlių išvežimo ir pan. Jei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (jos atsakingi darbuotojai) nebūtų savavališkai nupjovę UAB „Unipresta“ naujai tiesiamo vamzdžio ir UAB „VILNIAUS VANDENIS“ būtų leidę pratraukti vamzdį, UAB „Unipresta“ vykdytus darbus būtų baigusi ir perdavusi UAB „Saulės kopos“. Taigi ši veika, anot atsakovės, įrodo nuostolių jai padarymo faktines aplinkybes.

31.       Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie savo patirtos žalos padidėjimo po avarijos. 2018 m. sausio 17 d. prieš pradedant darbus toje vietoje, kur įvyko avarija, atsakovė telefonu susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., kuriam pranešė, jog bus vykdomi darbai susikirtimo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklais vietoje ir paprašė, jog atvyktų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai tam, kad jei kiltų kokie neaiškumai ar nesklandumai, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai būtų vietoje ir nedelsiant imtųsi priemonių, siekiant užkirsti kelią nuostoliams ar jiems sumažinti. Ieškovės darbuotojas atsakė, jog jie neprivalo siųsti jokių asmenų, jei kokie nesklandumai kils, tada ir bus sureaguota, kadangi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai dirba šalia ir bet kokių nesklandumų atveju galės operatyviai atvykti į vietą, kur atsakovė vykdo darbus. Avarija įvyko 2018 m. sausio 17 d. apie 12.30 val., atsakovę nedelsiant susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., tačiau UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai sugebėjo atvykti į avarijos vietą tik po gero pusvalandžio (apie 13.00 val.). UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai savavališkai nupjovė UAB „Unipresta“ avarijos vietoje nutiestą DN 400 lietaus nuotekų vamzdyną EL-151 kameroje, todėl atsakovė turėjo ištraukti nutiestą ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nupjautą vamzdį, pakeisti kamerą (šulinį) toje vietoje, kur jau buvo nutiestas vamzdis, kadangi toje pačioje vietoje nutiesti naują vamzdį technologiškai neįmanoma. Atsakovė taip pat vykdė avarijos likvidavimo darbus, aptvėrė avarijos vietą, įsigijo ir statė specialiuosius ženklus, atkasė avarijos vietą, atvežė smėlį į avarijos vietą, naudojo specialią techniką avarijai likviduoti, papildomai turėjo praplauti naujai nutiestus vamzdžius nuo bentonito.

32.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Paaiškino, kad atsakovei vykdant statybos darbus, buvo pažeistas po žeme esantis ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN 400 mm vamzdis, dėl ko įvyko vandentiekio avarija, kurios metu išplautas gruntas po įrengtos gatvės asfalto danga. Atliekant žalos sureguliavimo procedūras žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo nustatyta, kad atsakovės įrengtas paviršinių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos" pasitelkė naują rangovą ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus. įvykis trečiojo asmens ADB ,Gjensidige" buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo išmoką.

33.       Ieškovė pažymi, jog antspaudo ant projektinės dokumentacijos uždėjimas šiuo atveju reiškia tik tai, jog pritarta projektiniams sprendiniams, tačiau ne tai, jog visos projekte nurodytos koordinatės visais atvejais sutaps su faktinėmis ir leidžiantis atsakovei vykdyti darbai visiškai aklai, nesiimant, jokių būtinų atsargumo priemonių, kurių jam patarė imtis ne tik ieškovė, bet ir faktiškai darbus vykdantis subjektas – trečiasis asmuo UO „AGIO Ehitus“. Pagal atsakovės iškvietimą 2019-01-07 į tinklų buvimo vietą buvo atvykęs ieškovės atstovas A. R. S., kuris atsakovės atstovams aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad apžiūros metu nustatytas vamzdyno gylis yra preliminarus ir siekiant nustatyti visiškai tikslų gylį, būtina atlikti šurfavimo darbus, ką patvirtina 2019-01-31 tarnybinis pranešimas dėl požeminių komunikacijų nurodymo darbų Žemaitės g., Vilnius, teiktame atsakovės gamybos tarnybos direktoriui T. K. ir gamybos tarnybos vandentiekio tinklų skyriaus vadovui T. V.. Analogišką poziciją atsakovės atstovui A. V. ne kartą buvo nurodęs avarijų likvidavimo skyriaus vadovas D. U..

34.       Anot ieškovės, atsakovės pateiktos sąskaitos–faktūros ir kiti rašytiniai įrodymai pagrindžia mažesnes jos išlaidas, nei nurodoma pateiktoje lokalinėje sąmatoje, tai leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog lokalinės sąmatos atspindi ne atsakovės faktiškai patirtas išlaidas, ką patvirtina rašytinių įrodymų apie vamzdynui įrengti reikiamų medžiagų įsigijimą nebuvimas. Vadinasi, atsakovė sąmoningai didina savo tariamus nuostolius.

35.       Atsiliepime į patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ nurodė, kad jis pragręžė ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio DN400 vamzdį adresu (duomenys neskelbtini). Į jo darbų sudėtį neįėjo visų būtinų leidimų suderinimai, susiję su projektu, visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas. Mano jog avarija įvyko dėl to, kad buvo netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir/ar aplinkybė, jog atsakovė neatliko požeminių komunikacijų šurfavimo darbų. Anot ieškovės, ji jokių duomenų nei projektuotojai, nei atsakovei neteikė ir projekto faktiškai nederino (UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nėra tarp derinančių asmenų, tačiau atsakovė neneigia, jog techninis projektas buvo atsakingai ir tinkamai peržiūrėtas jos darbuotojos, ką patvirtina antspaudas su prierašu).

36.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė. Naujų esminių aplinkybių nenurodė, dar kartą pabrėžė, kad magistralinio vandentiekio tinklo pragręžimas paveikė atskirų subjektų ekonominius interesus, todėl ieškovė turėjo pravesti laikiną vandentiekio atšaką į vaikų darželį ir į baseiną, valdomą Kūno kultūros ir sporto departamento. Ieškovės atstovas patvirtino, kad dėl įvykusios avarijos asmenys jiems neteikė materialinių pretenzijų. Atsikirsdamas į A. V. argumentus, jog būtų užtekę perkasti pirmą eismo juostą ir darbus vykdyti apgalvotai, taip taupant lėšas, nurodė, kad pirma eismo juosta važiuoja troleibusai, kurių imtuvai yra riboto ilgio. Stabdyti viešojo transporto judėjimą, lėšų sutaupymo tikslu, neatitiktų viešojo intereso. Atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pabrėžė, kad magistralinio vandentiekio tinklo savininkas turėjo ne tik teisę naudoti ir eksploatuoti tinklą, bet ir pareigą pateikti teisingus duomenis apie savininkui priklausančių tinklų buvimo vietą. Be to, anot atsakovės atstovo A. V., atsakovės pagalba likviduojant avarijos padarinius iš karto po įvykio buvo reikšminga, todėl ieškovės nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti. Atsakovė liudytojų parodymais neigė ir aplinkybę, jog buvo prakirstas magistralinis vandentiekis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

37.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad inžineriniai tinklai –Vandentiekio tinklų vamzdynas, kurio ilgis yra 2312.50 m., adresu: Vilnius, Žemaitės g., nuosavybės teisė priklauso  UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

38.       2019 m. sausio 17 d. vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).        

39.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ pragręžė ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio DN400 vamzdį. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra (CPK 178 straipsnis).

40.       Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ rangos darbus vykdė pagal su UAB „Unipresta“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 5-3011 (toliau – Rangos sutartis) (tomas II, b.l. 96-100). Šio sutarties pagrindu trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ įsipareigojo Žemaitės gatvėje atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 De 400 mm. SDR17 35 metrų tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...25% nuolydžiu darbus ir perduoti darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą pagal Rangos sutartį. Rangos sutartimi (sutarties 1.1 p.). Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ ir atsakovė susitarė, jog į trečiojo asmens darbų sudėtį neįeina visų būtinų leidimų suderinimai, susiję su projektu, visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas (1.3 punktas). Taigi darbų atlikimui visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo gavimas ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas atlikimas, nebuvo trečiojo asmens užduotis.

41.       Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ rangos darbus vykdė pagal UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą Rangos darbų sutartį Nr. B23 (toliau – Sutartis). Šios Sutarties pagrindu atsakovė UAB „Unipresta“ įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektą objekte „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“.

42.       Byloje taip pat nustatyta, kad Vadovaujantis Sutarties 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Darbo projektą įsipareigojo parengti atsakovė (Sutarties 4.1.9. punktas).

43.       Atsakovei darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“.

44.       Atsakovė šių dokumentų pagrindu pradėjo organizuoti darbus ir, „OU AGIO Ehitus“ betranšėjiniu būdu vykdant lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, 2018 m. sausio 17 d. buvo pažeistas po Žemaitės gatve esantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausantis magistralinio vandentiekio tinklas.

45.       Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, pateikė atsakovei 2019 m. vasario 18 d. pretenziją „Dėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jo patirtus nuostolius. Be kita ko, šiame rašte buvo pasisakyta ir dėl atsakovės 2019 m. sausio 25 d. rašte „Dėl nuostolių atlyginimo“ išdėstytų argumentų, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės kaltę dėl įvykio.

46.       Reaguodamas į šią ieškovės pretenziją, atsakovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. atsiliepimą, kuriuo nurodė nesutinkanti su pateikta 2018 m. vasario 18 d. pretenzija. Ieškovė nesutikdamas su minėtame atsiliepime išdėstytais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, pateikė atsakovei 2019 m. kovo 25 d. raštą „Dėl pateikto atsiliepimo“ Nr. SD-1094, kuriame pasisakė dėl išdėstytų argumentų ir teiginių bei nustatė 3 kalendorinių dienų terminą nuostoliams padengti.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

47.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos patyrė šalindama avarijos padarinius, deliktinės teisinės atsakomybė pagrindu.

48.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

49.       Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

50.       Byloje nustatyta, kad ieškovė šalindama avarijos padarinius veikė per AB „Eurovia Lietuva“ pagal šalių 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 03-315 (23.07) „Kelio, šaligatvio, vejos dangų atstatymo darbai po avarijų vandentiekio ir/ar nuotekų tinkluose ir avarinę situaciją keliančių šulinių, įgriuvų remonto ir atstatymo darbai“. Ieškovė įrodinėja, kad avarijos šalinimo darbų sąmata yra 38 456,15 Eur, ir tai yra ieškovės nuostoliai.

51.       Atsakovė ginasi nuo ieškinio aplinkybe, kad pati ieškovė suderino projektą, nepateikė nuosavybės teise priklausančio ir pažeisto vandentiekio nuosavybės dokumentų, informacijos apie jų priklausymą konkrečiai kategorijai. Be to, anot atsakovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teikia klaidingą informaciją apie tai, kad buvo pažeistas magistralinis vamzdynas, arba jis buvo nekokybiškas, neveikė privalomai turėjusi veikti žiedinė schema (uždarius vieną sklendę ir atidarius kitą sklendę, užtikrinamas nenutrūkstamas tiekimas), arba UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apskritai neturi duomenų apie jiems priklausančių tinklų buvimo vietą ir būklę, todėl įvyko avarija.

52.       Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ neturi duomenų apie jiems priklausančių tinklų buvimo vietą ir būklę. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovai, nurodę, kad jie nenaudoja specialios įrangos, padedančios nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio buvimo altitudes. Kaip paaiškino ieškovės darbuotojas D. U., toks prietaisas negali būti efektyvus ketaus vamzdžiams. Aplinkybė dėl turėjusios veikti žiedinės schemos, kuri, anot atsakovės, būtų sumažinusi nuostolių dydį, nėra įrodyta. Teismas taip pat pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius paneigti ieškovės argumentą, kad Žemaitės g. neturėjo būti magistralinio vandentiekio vamzdžio. Tokie įrodymai nebuvo pateikti.

53.       Byloje nustatyta, kad projekte, kuris buvo pateiktas „OU AGIO Ehitus“ kasimo darbams atlikti, buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiškai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau. Taigi tinklų susikirtimo vietoje buvo labai nedidelis atstumas.

54.       Taip pat byloje nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieškove, tomas II, b.l.41).

55.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą statybos darbai gali būti vykdomi pagal projektą, kuris parengtas vienu etapu (t.y. techninis darbo projektas) arba dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas). Nagrinėjamoje byloje užsakovas buvo pasirinkęs statybos darbus vykdyti pagal dviem etapais parengtą projektą. 

56.       Ieškovė neneigia aplinkybės, kad ant techninio darbų projekto yra jos darbuotojos  D. M. parašas. Anot ieškovės, D. M. pagrįstai ir teisėtai susikirtimų netikslino, o tik uždėjo spaudą, nurodantį statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, kokia yra UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovo parašo reikšmė ant projekto.

57.       Taigi ieškovė įrodinėja, kad ji neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumo ir, kaip ieškovės atstovai UAB „VILNIAUS VANDENYS“ inžinieriai nurodė, tokia praktika taikoma ne mažiau, kaip 7 metus.

58.       Teismo vertinimu, ieškovės taikoma praktika, pasirašyti ant projekto, netikrinant duomenų, nevertinant paties projekto sprendinių įgyvendinimo galimumo ir teisėtumo, neatitinka teisinio reguliavimo.

59.       Pagal Civiliniame kodekse įtvirtintos griežtosios deliktinės atsakomybės nuostatas, statinių savininko (valdytojo) atsakomybė yra griežtoji. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

60.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodymas statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nebuvo adekvatus ginčo darbų atlikimo atveju ir neatitiko savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikšmingo savo turto apsaugos. Leidimas vykdyti betranšėjiniu būdu lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, jog neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, kai tinklų susikirtimo vieta yra 0,33 m. atstumu, neatitinka CK 1.5 straipsnio, CK 6.266 straipsnio nuostatų, net teigiant, kad nėra pareigos tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumą.

61.       Pati ieškovė nurodė, kad kasimo darbai vyks kur yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu. Vadinasi, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Taigi, jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai saugodama savo turtą, kaip tos srities profesionalė būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, jai nuostoliai nebūtų atsiradę. Atsižvelgiant į tai, konstruojamas CK 6.38 straipsnio nuostatų pažeidimas.

62.       Ieškovė nurodo, kad Statybos Techninio Reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra" (toliau – STR 1.06.01:2016) 36.1 ir 36.7 punktai, be kita ko, numato pareigą statinio statybos vadovui organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus, taip pat išnagrinėti statinio projektą bei identifikuoti projekto sprendinių neatitikimą faktinei situacijai, jeigu tokių būtų. Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kai pati ieškovė pripažįsta, jog neturi tikslių duomenų apie jai priklausančio vamzdyno gylį, tai ji kaip turto savininkė negali remtis STR 1.06.01:2016 reikalavimu neįvykdymu.

63.       Sutiktina su ieškove, kad pagal STR 1.06.01:2016 43 punktą „už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip“. Tačiau tam, kad kiltų rangovo teisinė atsakomybė, turi būti nustatyta rangovo neteisėta veika.

64.       Viena iš rangovo esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Ši ir kitos įstatymu nustatytos rangovo pareigos užtikrina, jog statybos procesas būtų organizuojamas ir vykdomas taip, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip apibrėžta Statybos įstatyme.

65.       Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tik tuo atveju, jei vykdant darbus buvo nukrypta nuo suderintų projektinių sprendinių, būtų galima konstatuoti atsakovės neteistus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės veikos teisėtumo vertinimas yra neatsiejamas nuo ieškovės pareigos patikrinti projektinius sprendinius vykdymu. Nagrinėjamoje byloje, remiantis atsakovės sudarytos Sutarties 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Taigi atsakovė nėra atsakinga už parengtą techninį darbų projektą, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).

66.       Šalinant avarijos padarinius, nuardžius avarijos vietoje asfalto dangą ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iškviestas antstolis, kuris atliko išmatavimus ir nustatė (tomas II b.l.113-138), jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Tai yra projekte buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m. (vamzdžio viršus) – 3,29 m. (vamzdžio apačia) gylyje (altitudė nuo 136,30 iki 135,87), o faktiškai buvo 3,20 m. (viršus) gylyje (altitudė nuo 135,97 iki 135,57), tai yra 0,33 m. žemiau. Atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m. gylyje, kai atstumas iki ieškovės tinklų buvo 0,33. Atsakovei nutiesus tinkus taip, kaip numatyta projekte, faktiškai tarp atsakovės tiesiamų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ esamų tinklų tarpo neliko (patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Techninio projekto brėžinys Nr. TP-LVN-06 ir darbo projekto brėžinys Nr. DP-LVN-06, foto nuotraukos, kaip atrodė tinklai atkasus avarijos vietą). Nuotraukoje (tomas II b.l.117) aiškiai matyti, kad jei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) būtų atitikusi projekte nurodytą vietą (gylį), avarijos nebūtų buvę. Vadinasi, deliktinės atsakomybės nuostatų taikymas atsakovei prieštarautų civilinės atsakomybės esmei, nes nėra nustatyta atsakovės neteisėtos veikos.

67.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

68.       Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

69.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas, ir kt.).

70.       Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

71.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 16 straipsnis reglamentuoja projektuotojo teises ir pareigas, be kita ko, ir pareigą pateikti projektą tikrinimui, siekiant įvertinti, ar sprendiniai neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Taigi numatytas projekto pateikimas atitinkamos institucijoms yra su vienintelių tikslu – atlikti patikrą. Kita vertus, teismas sutinka su projektuotojos L. G. nuomone, kad  pasirašydama projekte ieškovė kartu ir suderino sprendinius.

72.       Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra techninio projekto brėžinys TP-LVN-01, jame yra ieškovės įrašas: „Prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M., jos parašas (tomas II, b.l.41);

73.       Tokiu atveju sprendžiama, kad aukščiau minėtas įrašas sudarė pagrindą rangovui (atsakovei) manyti, kad yra atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas. Ieškovės teiginiai, kad ji neturi pareigos atlikti jai priklausančių tinklų patikros, neatitinka iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, taigi tinkamai rūpintis valdomu vamzdynu ir nesudaryti prielaidų padaryti žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis magistralinis vamzdis buvo žemiau nei pavaizduotas brėžinyje. Taigi dėl ieškovei priklausančio daikto valdymo trūkumo įvyko avarija. Jei magistralinis vamzdis būtų toje vietoje, kurioje pavaizduotas brėžinyje, jis nebūtų buvęs pragręžtas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir ieškovei kilusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Esant griežtajai daikto savininko atsakomybei, nėra pagrindo nuostolių priteisimui iš ieškovės. Nerūpestingas ir neatsakingas vamzdyno valdymas, kai tai tiesiogiai paveikia avarijų kilimą, sudarytų pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės. Savininkas visais atvejais gaudamas žalos atlyginimą nebūtų suinteresuotas saugoti savo turto, ypatingai svarbaus visuomenei (CK 6.266 straipsnis). 

74.       Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ projekto derinimo stadijoje netinkamai atliko pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklus ir ar projekte išlaikyti privalomi atstumtai. Tokią UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pareigą įtvirtina STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto patvirtinimas“, kurio 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.7. punktas nustato, jog techninio projekto sudedamosios dalys yra brėžiniai, tame tarpe 5.7.5. punktas – suvestinis inžinerinių tinklų planas. Vadovaujantis aukščiau nurodyto STR 1.04.04:2017 29.5. punktu sklypo planas (kai rengiamas) (parengtas vadovaujantis ne senesniu kaip 5 metų topografiniu planu arba ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimu planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais. Nors ieškovė teigia, jog remiantis aukščiau nurodytomis normomis už projektą ir jo klaidas yra atsakinga projektuotoja, tačiau nepateikia įrodymų, jog techninio projekto derinimo stadijoje, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nebuvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas, arba jis buvo parengtas remiantis senais duomenimis.

75.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 3D-754, kuriuo patvirtintas Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo aprašas, nustato, jog: „2.1. Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugą (toliau – TOPD paslauga) savivaldybės ir inžinerinius tinklus ir inžinerinę infrastruktūrą valdančios institucijos ir įmonės, išskyrus šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytas, pradeda naudoti ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Iki šio termino topografiniai planai ir inžinerinių tinklų planai derinami raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis, laikantis šiuo įsakymu tvirtinamo Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų, kurių įvykdymas užtikrinamas ir nesinaudojant TOPD paslauga“. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės nustato, jog: „2.1. Norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas (ABONENTAS) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš TIEKĖJO technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. 2.2. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja TIEKĖJO įgaliotas atstovas. Derinimui pateikiama ši dokumentacija: 2.2.1. objekto statybos vietos M 1:500 planas (ištrauka iš bendrojo plano), kuriame pažymėti esami ir projektuojami gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai; 2.2.2. objekto suvestinis inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame parodyti esami ir projektuojami pastatai, inžineriniai tinklai ir jų profiliai.

76.       Aukščiau nurodyti teisės norminiai aktai patvirtina, jog projekto rengimo ir derinimo stadijoje UAB „VILNIAUS VANDENYS“ privalėjo parengtus planus derinti raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšių priemonėmis, jei jiems pateiktuose brėžiniuose buvo nurodyta klaidinga/pasenusi informacija, teikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Tuo tarpu techninio projekto brėžiniuose esantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovės įrašas „suderinta“ reiškia, jog projektuotoja pateikė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ derinimui reikalingą informaciją. Kaip galima spręsti iš ieškovės atstovo paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu, ieškovė tinkamai duomenų nepatikrino, todėl dėl avarijos kyla pačios ieškovės atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).

77.       STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 13 punktas nustato, jog sustabdyti darbus turi Statybos įstatymo 38 straipsnyje nustatyti subjektai. STR 1.06.01:2016 14 punktas įpareigoja rangovą prieš pradedant darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). Atstovai privalo įrašyti savo reikalavimus (nurodymus) į statybos darbų žurnalą arba įforminti kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

78.       Ieškovės atstovai patvirtino, jog atsakovė pakvietė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovą į objektą prieš pradedant darbus. Taigi, ant techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 esantis ieškovės įrašas: prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovą, buvo įgyvendintas. Ieškovės atstovas darbų nestabdė, netikrino ir netikslino ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų buvimo vietos, leido atsakovei vykdyti darbus. Vadinasi, atsakovė įvykdė visus ieškovės reikalavimus.

79.       STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 41 punktas nustato, jog kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių buvimo vieta. Ieškovė pripažino, jog atsakovė kvietė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovą į objektą dalyvauti vykdant gręžimo darbus tinklų susikirtimo vietoje. 2019 m. sausio 7 d. atvyko UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas A. S., kuris peržiūrėjo atsakovės turimus projektus ir brėžinius, įlipo į vandentiekio kamerą, patikrino gylį ir jokių pastabų atsakovui neturėjo. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas išvyko ir nedalyvavo prasidėjus darbams (tomas II, b.l. 111, 112). Nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovei buvo rekomenduota prieš pradedant kasimo darbus atlikti šurfavimą (tomas II, b.l. 154), tačiau tai nėra įrašyta jokiame atsakovei skirtame dokumente. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės, kaip įrenginių savininkės, netinkamą veikimą.

80.       Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė STR 1.06.01:2016 40.3, 43 punktus. Teismas atmeta tokį argumentą, nes vadovaujantis šio statybos techninio reglamento 1 priedo „Statybos darbų sritys“ prie žemės darbų priskiriami statybos sklypo reljefo tvarkymo, pamatų kasimo, iškasų, tranšėjų kasimo ir užpylimo, pylimo supylimo ir kiti darbai. Atsakovė vykdė specialiuosius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo darbus, betranšėjinių inžinerinių tinklų tiesimo darbus, todėl 40.3 ir 43 punktai nėra taikomi atsakovės darbams.

81.       Pasisakant dėl nuostolių dydžio, vertintina, kad avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymą kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019-01-17 iki 2019-01-22 ir apėmė ne tik pažeisto vandentiekio tinklo remonto, tačiau ir viso vandentiekio tinklo plovimo skirtingose jo vietose (dėl ko kitoje tinklo vietoje teko ardyti asfaltbetonio dangą, atlikti kasimo darbus bei išpjauti dalį tinklo) darbus. Byloje taip pat buvo ginčas dėl pasirinkto darbų metodo ir darbo apimčių, šalinant avarijos padarinius. Darbus vykdė trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“, ne ieškovė (tomas III, b.l. 172-197).

82.       Ieškovė 2019 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2019-03-06 ieškovės gautą AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų aktą Nr. 02/2019, nurodant, jog (duomenys neskelbtini) atlikta darbų už 22.632,85 Eur sumą be PVM (tomas III, b.l. 172-175) bei 2019-08-13 ieškovo gautą Atliktų darbų aktą Nr. 07.2/2019, nurodant, jog (duomenys neskelbtini), II etapas atlikta darbų už 7.046,97 Eur be PVM (tomas III, b.l. 181-199). Pirminiame ieškinyje pateiktoje AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų sąmatoje nurodyta, jog AB „Eurovia Lietuva“ darbus atiko remdamasi 2017-06-01 Sutartimi Nr. 17-SR58, tačiau vėliau pateiktuose aktuose nurodyta kita 2017-05-30 Sutartis Nr. 03-315 (23.07), kuri pateikta ir su patikslintu ieškiniu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad su AB „Eurovia Lietuva turi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį.

83.       Tačiau į bylą pateikti dokumentai, turintys pagrįsti atliktų darbų realumą, vertinti kritiškai. Akte Nr. 11 (tomas I, b.l. 11-12), kai kurie nurodyti darbai nesusiję su avarijos likvidavimu: akto pozicija Nr. 1, 4 (tinklas ne savitakinis, o slėginis), 5 (buvo ne 3, o 2 movos), 6, 7 ir 8 (nebuvo daryta), 13 pozicija (naudotas 1 betoninis žiedas), 15 ir 18 (faktinis kiekis turi būti 235 kv. m., iš jų 49 kv. m. atliko atsakovas), 23 (faktinis darbų kiekis turi būti 7,5 tonos), o 24 pozicijoje – 0,3 tonos (patvirtina foto nuotrauka, tomas II, b.l. 123-129). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė prisidėjo prie avarijos padarinių šalinimo, o darbų kiekiai įtraukti į AB „Eurovia Lietuva“ sąmatą (pavyzdžiui, akte Nr. 11 nurodytas pozicijas Nr. 13 ir 19 (darbus atliko atsakovė), 20 ir 21 (iš jų 49,00 kv. m. darbų atliko atsakovė. Tai patvirtina ieškovės atstovo 2019-01-28 elektroninis laiškas ir atsakovės 2019-04-02 elektroninis laiškas, fotonuotraukos (tomas II, b.l. 123-129),

84.       Taip pat galima sutikti su atsakovės argumentu, kad jei ieškovės atstovas būtų dalyvavęs darbų vykdymo metu, tai nuostolių dydis būtų buvęs nepalyginamai mažesnis. Iš karto užsukus magistralinio vandentiekio sklendę, nebūtų tiek išplauta grunto, nebūtų reikėję daugiau ardyti asfalto dangos.  Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovė ieškinys atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl priešieškinio

85.       Atsakovė, pateikusi patikslintą priešieškinį (tomas V, b.l. 2-9), įrodinėja, kad patyrė 44 014,55 Eur dydžio žalą (be PVM), kurią sudaro 34 510,00 Eur žala dėl atsakovės nupjauto vamzdžio ir 9.504,55 Eur išlaidos avarijai likviduoti. Atliekant žalos sureguliavimo procedūras žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo nustatyta, kad atsakovės įrengtas paviršinių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos“ pasitelkė naują rangovą ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus (tomas III, b.l.14-34). Įvykis trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo išmoką (tomas IV, b.l. 82-91).

86.       Kaip galima suprasti iš priešieškinio argumentų, atsakovė ieškovės veikos neteisėtumą sieja su projektinės dokumentacijos suderinimu. Anot atsakovės, ieškovė, būdama magistralinio vandentiekio tinklo savininku turėjo ne tik teisę naudoti ir eksploatuoti tinklą, bet ir pareigą pateikti teisingus duomenis apie savininkui priklausančių tinklų buvimo vietą, projekto derinimo stadijoje nustatęs bet kokius neatitikimus, teikti pastabas, projekto nederinti.

87.       Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8. punktą UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Pati atsakovė pripažino, kad jai darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“. Taigi, jei projektas buvo netinkamai suderintas, pats projektas turėjo trūkumų, dėl ko atsakovei kilo, kaip ji nurodė, žala, tai šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą reikšti reikalavimą UAB „Saulės kopos“, bet ne ieškovei.

88.       Atsakovė patikslinto priešieškinio 3 punkte nurodė, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktu darbo projektą privalo rengti projektuotojas, parengęs techninį projektą, atsakovė kreipėsi į tą patį projektuotoją, kuris parengė atsakovei ir darbo projektą. Parengtą darbo projektą atsakovė taip pat suderino su UAB „Saulės kopos“, tai yra darbo projektui „pritariu statyti“ pritarė statybos techninės priežiūros vadovas.

89.       Tačiau Darbo projektą įsipareigojo parengti pati atsakovė (Sutarties 4.1.9. punktas (tomas II, b.l.14)). Minėtas Sutarties punktas nėra nuginčytas.

90.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

91.       Vadinasi, atsakovė įsipareigosi parengti darbo projektą tampa atsakinga už UAB „Saulės kopos“ pateiktų duomenų teisingumą. Kita vertus, atsakovė pažymėjo, kad ji darbus vykdė vadovaudamasis techniniu bei darbo projektais, kuriuos parengė projektuotoja L. G..

92.       Taigi atsakovė priešieškinyje įrodinėjo darbų vykdymą pagal projektinę dokumentaciją, už kurios suderinimą su atsakingomis institucijomis buvo įsipareigojusi UAB „Saulės kopos“. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad techninį bei darbo projektą, parengė projektuotoja L. G.. Atsižvelgdamas į tokį nurodytą priešieškinio faktinį pagrindą, teismas atsisakė į nagrinėjamą bylą priimti teikiamą priešieškinį, nurodydamas, jog ieškinio ir priešieškinio dalykai nėra vienarūšiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis). Tačiau atsakovė laikė, kad ji turi priešpriešinį reikalavimą į ieškovę, todėl pateikusi tą patį dokumentą atskiroje byloje prašė bylas sujungti. Prašymas buvo patenkintas. Vadinasi, teismo pareiga pasiūlyti pakeisti šalį buvo įvykdyta (CPK 45 straipsnis), nes šaliai bylą vedant advokato pagalba, teismas neturi pareigos nurodyti, kaip formuluoti ieškinio faktinį pagrindą, susiejant jį su dalyku. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl įrodinėjamo netinkamo ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ techninio projekto suderinimo, nes Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija (CK 45 straipsnis).

93.       Be kita ko, trečiojo asmens „OU AGIO Ehitus“ nuomone, kuris tiesiogiai vykdė kasimo darbus, todėl žino avarijos priežastis, bei yra tos srities profesionalas, avariją lėmė ir netinkamai parengta projektinė dokumentacija. Teismas sutinka su tokia byloje dalyvaujančio asmens pozicija ir atkreipia dėmesį, kad projektuotoja L. G. patvirtino, jog ji nerengė darbo projekto, būtino vykdyti statybos darbus. Atsakovės atstovas A. V. į ją kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektą. Telefonu su atsakovės atstovu sutarė, jog L. G. parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų būti pagrindas rengti darbo projektą ir jei atsakovei mano brėžiniai technologiškai bus priimtini (t. y. atsakovė galės tokiu būdu vykdyti statybos darbus), bus sudaryta projektavimo darbų sutartis darbo projektui rengti.

94.       Atsakovė nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo. Vadinsi, atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla jai pačiai pagal Sutarties 4.1.9. punktą (tomas II, b.l.14).

95.       Pažymėtina ir tai, kad L. G. paneigė rengusi darbo projektą, atsakovė nurodė, kad vadovavosi darbo projektu organizuodama darbus, kurį parengė projektuotoja. Ieškovė nurodė, kad darbo projektas jai apskritai nebuvo pateiktas derinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti atsakovės paaiškinimus, kad ieškovės atstovė D. M. patvirtino darbo projekto sprendinius. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad savo vidinėje informacinėje sistemoje aptiko ir dar vieną darbo projektą, tačiau jo data ne „2018-07, kaip pirminio atsakovės į bylą pateikto darbo projekto, o 2019-01“. Ieškovė nurodė, kad minėtame darbo projekte, nors jis ir nebuvo pateiktas ieškovei, yra analogiška ieškovės atstovės D. M. 2018-07-16 žyma. Esant šiai aplinkybei, teismas vertina ieškovės naudai argumentą dėl projekto nederinimo, kaip labiau patikimą. Atsakovės argumentas dėl darbo projekto suderinimo yra paneigtas tuo, kad sistemoje yra dar vienas projektas datuotas „2019-01“, kai ieškovės atstovės D. M. žyma yra „2018-07-16“. Vadinasi, darbo projekto pakeitimai nebuvo derinti su ieškove, o būtent atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį. Tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį vien dėl atsakovės nesąžiningo veikimo (CK 1.5 straipsnis).  

96.       CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

97.       Pažymėtina ir tai, kad, anot projektuotojos, rengiant konsultacinio pobūdžio brėžinius buvo pasiūlyti trys variantai, t. y. laida C, D ir E. Kaip nurodė projektuotoja, L. G. ant konsultacinio pobūdžio brėžinių – planų galėjo likti seni užrašai, nes buvo sprendžiama ne genplaninė dalis, kuri esminiai nesikeitė. Keitėsi projektuojamo lietaus nuotekų vamzdyno gyliai ir nuolydžiai. Trečiasis asmuo L. G. atkreipė dėmesį, jog darbo projekto konsultacinio pobūdžio eskiziniuose brėžiniuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Prieš darbų pradžią susikirtimų gylius patikslinti ir iškviesti jų atstovus“. Atsižvelgiant į tai, priešieškinys pagal argumentus dėl UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojų veiksmų atliekant darbo projekto projektinių sprendinių derinimą, atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

98.       Taip pat, kaip galima suprasti iš atsakovės priešieškinyje nurodytos kitos faktinių aplinkybių grupės, ieškovės deliktinė atsakomybė kildinama dėl jos kaip savininko netinkamų pareigų vykdymo, pasireiškusio nenurodant tikrąjį magistralinio vandentiekio vamzdžio buvimo gylį. 

99.       Minėta, byloje nėra ginčo, kad projekte buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiškai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau. Nuardžius avarijos vietoje asfalto dangą ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iškviestas antstolis, kuris atliko išmatavimus ir nustatė, jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m. gylyje, kai atstumas iki ieškovės tinklų buvo 0,33.

100.       Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieškovės deliktinei atsakomybei kilti reikšmingą aplinkybes, pažymėtina, kad trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ patvirtino, jog atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį, nes Žemaitės g. yra išsidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais (gatvė nėra išsidėsčiusi plokštumoje) ir darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi būti didesnis. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad buvo tikslingas visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas, ir apie tai atsakovė buvo informuota.

101.       Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieš kamerą EL-151, teismas sprendžia, kad atsakovė vykdydama darbus lygiai taip pat pasielgė neatsakingai, kaip ir ieškovė.

102.       Profesionalaus elgesio standarto reikalauja CK 6.38 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Protingai mąstant, esant 0,33 m. atstumui iki ieškovės tinklų, atsakovės prisiimta rizika neatitiko CK 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl atsakingo prievolės vykdymo.

103.       Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog atsakovė, kaip darbų rangovas, pakeitęs tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikęs darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.

104.       Byloje nustačius, kad ieškovė neturi specialios įrangos, kurios pagalba galėtų tiksliai nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio altitudes, galioja principas – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Tokiu atveju, ieškovei atsakomybės taikymas prieštarautų civilinės atsakomybės esmei.

105.       Atsakovė nuostolius prašo priteisti pagal Sąmata, „gerbūvio atstatymo ir kiti darbai Žemaitės g.“, 2019 m birželio 25 d. pažymą. Anot atsakovės, jos nuostolius įrodo ir PVM sąskaitos faktūros BS201810149, INS334, BS201812059, BS201812064, INS345, INS358, INV0284953, BIZ003127 bei atliktų darbų aktas, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai KOM8603, KOM8616, KOM8623, KOM8641, avarijos paaiškinimas ant topografinės nuotraukos ir 2019 m. sausio mėn. UAB „Unipresta“ atliktų darbų aktas ir pažyma.

106.       Atsakovė teigia, kad ieškovė prieš priešinį ieškinį turi atsakyti ir tuo pagrindu, kad ieškovės darbuotojai nedalyvavo kasimo darbų proceso metu, nors tokią pareigą turėjo. Teismas nurodo, kad ieškovės darbuotojų dalyvavimas ir prakirstas vamzdis neturi priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis (CK 6.247 straipsnis). Pradėjus kasimo darbus ir kliudžius vamzdį, ieškovės darbuotojų nebuvimas darbų vietoje pats savaime neveikia žalos atsiradimo fakto. Aplinkybė, ar būtų mažesnis žalos dydis, jei būtų buvę ieškovės darbuotojai, atsakovės nėra įrodyta. Byloje nėra apskaičiavimų, kiek mažiau būtų reikėję atvežti grunto, kai ieškovės darbuotojai atvyko per 30 min. po iškvietimo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kiek papildomai reikėjo vežti smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo, šiukšlių išvežimo ir pan. vien dėl tos aplinkybės, kad nebuvo ieškovės darbuotojų. Tokiu atveju, atsakovės argumentai dėl nuostolių priteisimo dėl ieškovės darbuotojų nebuvimo vietoje, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kaip jau minėta, atsakovė galėjo pradžioje kasimo darbų pasirinkti šurfavimą, taip sumažindama darbų vykdymo riziką, kai jai nebuvo duotas rašytinis leidimas pradėti darbus.

107.       Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės argumento, jog avarijos likvidavimo metu be reikalo buvo nupjauta dalis atsakovės pakloto vamzdyno, nurodė, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sumetimais ir neturėjo kitos išeities, kaip kad panaikinti dalį naujai įrengto tinklo, siekiant kaip įmanoma operatyviau likviduoti avariją itin svarbiame vandentiekio tinkle. Teismas sutinka, kad ieškovės pasirinktas avarijos padarinių šalinimo būdas buvo protingas, nes iš atsakovės pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, jog atstumas tarp ieškovės eksploatuojamo ir atsakovės naujai pakloto vamzdynų yra toks mažas, jog tinkamas ir operatyvus avarijos likvidavimo veiksmų atlikimas mažiausiomis sąnaudomis yra objektyviai neįmanomas, nedarant poveikio atsakovės įrengtam vamzdynui. Be to, tokia priemonė atitiko viešąjį interesą, siekiant kaip įmanoma operatyviau atnaujinti vandens tiekimą kelioms dienoms be vandens likusiems gyvenamiesiems namams bei atstatyti sutrikusį transporto priemonių ir viešojo transporto judėjimą Žemaitės gatve. Atsakovės privatus interesas sutaupyti negali paneigti gyventojų ir juridinių asmenų teisės į nepertraukiamą vandens tiekimą, galimybę naudotis viešuoju transportu, ypatingai žiemos metu (CK 1.5 straipsnis).

108.       Kita vertus, kartu su ieškiniu, pareikštu civilinėje byloje Nr. e2-4027-967/2019, buvo pateikta lokalinė sąmata 62 937,60 Eur su PVM sumai. Priešieškiniu pateikta lokalinė sąmata sumažinta iki 53 257,60 Eur, o darbai, susiję su paviršiniu nuotekų tinklo arba jo dalies įrengimu, siekia 34 510,00 Eur. Iš atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos matyti, jog didžiąją dalį kaip patirto nuostolio sudaro darbai su kodu N22-482 „Uždaro perėjimo iki 50m ilgio įrengimo kryptinio gręž. įreng., įtraukiant vamzdį, bentonito išsiurbimas", kurių apimtis siekia 238 metrus, o kaina - 31 560,00 Eurų. Ši aplinkybė parodo, kad yra  reikalaujama atlyginti viso vamzdyno įrengimo išlaidas, nors buvo nupjauta dalis vamzdžio. Be to, dalis rašytiniu įrodymų datuojama gerokai ankstesnėmis datomis nei faktiškai įvyko vandentiekio avarija. Kaip antai, 2018-09-05 PVM sąskaita faktūra Nr. INHV-0000830, 2018-08-10 PVM sąskaita faktūra Nr. INHV-0000726, 2018-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. INHV-0001021, 2018- 10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. BS201810149, 2018-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija INS Nr. 334, 2018-12-28 PVM sąskaita faktūra Nr. BS201812059, 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. BS201812064, 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija INS Nr. 345. Įvertinat šias aplinkybes, atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius, atmetamas kaip neįrodytas (CP 185 straipsnis).

Dėl netinkamo atsakovo

109.       CK 6.254 straipsnis nustato, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

110.        Atsakovė nurodė kad ji nėra tinkamas atsakovas. Žinodama, jog atsakovė vykdys rangos darbus ir žinodama, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 42, 46 straipsniais, juridiniai asmenys, vykdantys rangos darbus privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę, papildomai yra privaloma drausti rangovų civilinę atsakomybę dėl kiekviename naujame objekte vykdomų darbų, ji apsidraudė.

111.        Byloje nustatyta, kad atsakovė yra apsidraudusi savo, kaip rangovo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje Compensa V. I. Group. UAB „Saulės kopos“ tiek objekto statybos darbus, tiek rangovų (tame tarpe ir atsakovo), vykdžiusių objekto statybos darbus civilinę atsakomybę apdraudė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“.

112.        Atsakovė rodinėja, kad remiantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į draudikus, apdraudusius atsakovės civilinę atsakomybę bendrai (ADB Compensa V. I. Group) ir objekte, kuriame įvyko avarija (ADB „Gjensidige“), ir tik tuo atveju, jei draudikai būtų neatlyginę ieškovei žalos visiškai ar iš dalies, ieškovė turėtų reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakovės.

113.        Byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves ir jog pastarosios atsisakė mokėti draudimo išmoką. Dėl šios aplinkybės ieškovės atstovas apskritai nepasisakė, laikydamas, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, nors teismo posėdžio metu ši aplinkybė taip pat buvo pakartota.

114.       Teismo vertinimu, CK 6.254 straipsnis nedraudžia teisme pareikšti ieškinį tiesiogiai rangovui ir nenumato imperatyvo kreiptis į teismą su reikalavimu pirmiau civilinės atsakomybės draudikui, todėl atsakovės argumentas dėl jos kaip netinkamo atsakovo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

115.       Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinys atmesti, todėl ieškovei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

116.       Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ pateikė įrodymus apie teisinės pagalbos išlaidas, kurios yra 2 116,67 Eur. Atlyginimas už šias teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės priteisiama per pusę trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 058.33 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

117.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 12,30 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovės ir ieškovės per pusę, t. y. po 6,15 Eur į valstybės biudžetą (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

118.       UAB „Unipresta“ prašė grąžinti 200,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad patikslintu priešieškiniu atsakovės reikalavimai mažinami 8.000,00 Eur suma, tai yra priešieškinio suma yra 44 014,55 Eur, atsakovės mokėtinas žyminis mokestis yra 885,00 Eur, atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1 005,00 Eur žyminį mokestį (tomas III, b.l. 8-9 ), todėl atsakovei grąžinamas 200,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019-06-06 mokėjimo pavedimu Nr. 45796.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas, 

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį.

Atmesti atsakovės UAB „Unipresta“ priešieškinį.

Priteisti iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 120545849) trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ (registracijos kodas: 10233248) 1 058.33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ (registracijos kodas: 10233248) 1 058.33 Eur bylinėjimosi išlaidų

Grąžinti atsakovei UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) 200,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019-06-06 mokėjimo pavedimu Nr. 45796. Išaiškinti, kad žyminio mokesčio grąžinimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 120545849) 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

 Teisėja                                                                                                    Rūta Petkuvienė