Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-477/2011

Teisėjas Jonas Ivanauskas                                              Teisminio proceso Nr. 1-10-1-80419-2007-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio,

sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

gynėjui adv. Vaidotui Sviderskiui,

nuteistajam L. S.,

nukentėjusiajam K. S.,

nukentėjusiojo atstovei adv. Jolitai Vilutytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. ir jo gynėjo adv. V. Sviderskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

L. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2007-04-12, apie 21.25 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas J. Kubiliaus gatve link Lakūnų gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimus, tai yra, ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, sukdamas į kairę, t. y. į minėto pastato teritoriją, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSXR-1000R“ (transporto priemonė neregistruota), vairuojamam K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko K. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį ir priimti L. S. atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas nuosprendyje nustatė, kad abu eismo dalyviai buvo kalti dėl eismo įvykio ir tai pakankamai aiškiai aptarė (iš esmės konstatavo abipusę kaltę dėl eismo įvykio), tačiau vertindamas kaltės klausimą teismas atsižvelgė į pasekmes ir išeidamas iš to, kad K. S. buvo sužalotas, dėl įvykusio autoįvykio kaltu pripažino L. S., o kadangi pastarasis nebuvo sužeistas - K. S. bet kokios atsakomybės išvengė. Apeliantų nuomone, tokia teismo praktika ydinga, kadangi teismas taip ir nenustatė pagrindinės sąlygos, dėl ko kilo eismo įvykis.

Vertinant eismo įvykį svarbu akcentuoti tai, kad kelio ašinė linija buvo nusitrynusi, t.y. nebuvo matoma, todėl sutinkamai su KET 105 punktu, važiuojamąsias dalis skyrė menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Taigi, L. S. galėjo objektyviai nesuvokti to, ar jis yra savo važiuojamosios juostos dalyje, ar jau išjudėjo į priešpriešinę eismo juostą. Nors L. S. ir patvirtino, kad jis pradėjo kairiojo posūkio manevrą, tačiau vos tik šį manevrą pradėjus, jis pajuto smūgį. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad kelių eismo taisyklės nustato, jog prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas, transporto priemonės vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau kelio vidurio, o tik tuomet pradėti manevrą. Iš eismo įvykio schemos matosi, kad automobilis Škoda buvo tik kelis centimetrus išvažiavęs į priešpriešinę juostą, t.y. subjektyviai sunkiai identifikuojamą savo ar priešpriešinę eismo juostą, juo labiau, kad tik taip pavažiavęs jis galėjo atlikti kairiojo posūkio manevrą.

K. S. parodė, kad jis važiavo kelio viduriu, pajuto automobilio smūgį ir net nepradėjo stabdyti. KET 125 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kadangi K. S. patvirtino, kad jis kairiojo posūkio ar apsisukimo manevro atlikti neketino, todėl, apeliantų nuomone, akivaizdu, kad jis pažeidė KET 125 punktą. Nesant šio punkto pažeidimo, akivaizdu, kad likęs laisvas kelio plotis būtų buvęs pakankamas ne tik automobiliui, bet net keliems motociklams vienam šalia kito pravažiuoti. Apeliantų nuomone, tai ir buvo viena esminių sąlygų eismo įvykiui kilti, kadangi K. S. laikantis KET 125 punkto reikalavimų eismo įvykis nebūtų kilęs.

K. S., G. K., M. M. paliudijo, kad motociklas Suzuki važiavo tvarkingai, abiem nuleistais ratais, tačiau G. K. ir M. M. nuslėpė tą faktą, kad su K. S. jie yra pažįstami, visi buvo klasiokai (bendramoksliai), o tai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymais. K. S. teiginį, kad jis važiavo leistinu greičiu, iš esmės paneigia abi ekspertizės, o ypač Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Kadangi K. S. suinteresuotas ne tik šios bylos baigtimi, bet ir siekia išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės dėl eismo įvykio, todėl šių asmenų parodymai teismo vertinti kritiškai.

Apeliantų nuomone, ypač vertingi yra R. Ž. parodymai, kuris parodė, kad motociklas Suzuki J. Kubiliaus gatve pravažiavo kelis kartus, o taip pat važinėjo dideliu greičiu ir pakeltu priekiniu ratu, t.y. kelyje elgėsi chuliganiškai. Apeliantų įsitikinimu, tai buvo antroji sąlyga autoįvykiui kilti, kadangi K. S. važiuojant pagal KET reikalavimus, pastarasis motociklą būtų galėjęs tiek sustabdyti (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada), tiek ir kliūtį apvažiuoti, o jei pastarasis dar būtų vadovavęsis ir KET 125 punkto reikalavimais, tai automobilio ir motociklo judėjimo trajektorijos būtų nesusikirtę.

Teismas konstatavo aplinkybę, kad automobilio „Škoda Fabia” vairuotojas L. S. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, jei prieš pradėdamas posūkio manevrą, būtų sustojęs savo važiuojamosios dalies pusėje ir davęs kelią priešinga kryptimi važiuojančiam K. S. vairuojamam motociklui, taip pat remiasi eksperimento protokolu, kuris patvirtina, jog buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygomis prieš pat pasukdamas į kairę, kaltinamasis L. S. objektyviai galėjo matyti motociklą, kai pastarasis nuo susidūrimo vietos buvo 55 m atstumu ir netgi motociklui važiuojant išjungtais žibintais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad eksperimentas buvo atliekamas nors panašiomis, tačiau fizikine prasme idealiomis sąlygomis, kai vairuotojas atidžiai stebi kelią ir specialiai laukia pasirodančio motociklo. Realiomis sąlygomis, dėmesio nekoncentruojant tik į vieną tašką, o stebint visumą, 55 m atstumas galėjo būti ir nepakankamas pastebėti motociklą, ypač jei pastarasis važiavo vienu pakeltu ratu ar be šviesų. Motociklo, judančio kelio viduriu pastebėjimas iš mažesnio atstumo L. S. jau neleido absoliučiai nieko pakeisti, kadangi jam jau būtų reikėję grįžti į menamą savo važiuojamosios dalies kraštą. Šioje dalyje, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio, juolab, kad prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.

Nors pirmosios instancijos teismas, vertino tiek L. S., tiek K. S. veiksmus eismo įvykio metu, tačiau apeliantai pasigenda esminės eismo įvykio kilimo sąlygos nustatymo - ar vienas subjektyviai nustatomas veikimas (manevravimo taisyklių pažeidimas, kai vairuotojas menamai vertina kelio vidurio liniją ir objektyviai negali pastebėti chuliganiškai judančio motociklo) lėmė eismo įvykį, ar jį lėmė visa KET pažeidimų virtinė - važiavimas pakeltu priekiniu ratu, viršijant leistiną greitį ir neleidžiamoje važiuoti kelio dalyje. Šiuo atveju esminė eismo įvykio kilimo sąlyga, apeliantų nuomone, buvo būtent K. S. visa eilė KET taisyklių pažeidimų, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad bent vieno šio pažeidimo nebuvimas būtų lėmęs, kad autoįvykis tiesiog būtų nekilęs.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, teismas netinkamai padarė išvadą, jog L. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė iki 2008-09-01 galiojusių Kelių eismo taisyklių 145 ir 153 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o priešingai - nors L. S. ir padarė KET 145 ir 153 p. pažeidimus, tačiau jie nebuvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar tikimybėmis, o visos abejonės ar dviprasmybės aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliantai mano, kad L. S. KET pažeidimai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusių eismo įvykiu ir jo pasėkoje nesunkiai sutrikdyta K. S. sveikata.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovė, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjo skundas atmestinas.

              Apeliantas bei jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam K. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir mano, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog šie apelianto bei jo gynėjo skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma L. S. veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., požymiai. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų G. K., M. M., iš dalies paties nuteistojo bei liudytojos A. S. parodymais, eksperto V. L., specialisto dr. V. M. paaiškinimais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos protokolu, eismo įvykio vietos planu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, eksperimento protokolu.

Nukentėjusysis K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis važiavo motociklu savo eismo juostos viduriu. Jis pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Škoda maždaug 100 metrų atstumu. Jis nematė, kad automobilis rikiavosi į kairę pusę, taip pat jis nematė, kad automobilis rodytų kairį posūkio signalą. Automobilio vairuotojas padarė staigų posūkį ir jis nespėjo sustabdyti motociklo. Automobilis buvo išlindęs apie metrą į jo (nukentėjusiojo) eismo juostą. Buvo staigus smūgis. Jeigu automobilis būtų sukęs savo vietoje į įvažiavimą, autoįvykis nebūtų įvykęs. Iki sankryžos likus 5 metrams įvyko eismo įvykis, o ne ties posūkiu, kur automobilio vairuotojas turėtų sukti, jis kirto staigiai kampą. Sankryžą jis buvo pravažiavęs ir automobilio vairuotojas pasuko jam prieš pat nosį. Nukentėjusysis parodė, jog jis pamatęs automobilį, greičio nesulėtino. Kokiu greičiu važiavo automobilis, jis tiksliai pasakyti negali. Susidūrimo metu nei viena transporto priemonė nestovėjo. Prieš eismo įvykį ant užpakalinio rato jis nevažiavo, jis važiavo ant dviejų ratų. Automobilis atsitrenkė į priekinį jo motociklo ratą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad po eismo įvykio praėjus pusantrų metų, jam skambino apelianto advokatas ir sakė, jog jiems reikia susitaikyti. Nukentėjusysis patvirtino tai, jog K. ir M. mokėsi vienoje mokykloje, tačiau prieš įvykį kontaktų nepalaikė. Po eismo įvykio juos matė tik teismo posėdžių salėje (b.t. 2, b.l. 9-10). Ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-02 vykusios apklausos metu nukentėjusysis taip pat kategoriškai tvirtino, jog matė, kad jam iš dešinės yra įvažiavimas, pro kurį jis jau buvo pradėjęs važiuoti, ir tuo metu, kai jis buvo ties įvažiavimo esančio jam iš dešinės viduriu, jis staiga pamatė, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, kurį jis matė prieš tai ir tai buvo vienintelis automobilis važiuojantis nuo Lukšio g., staiga pasuko į kairę, o atstumas tuo metu tarp jų buvo apie 5 metrai. Šis automobilis pasuko į kairę net nestabdydamas ir nesustodamas, kad įsitikintų, jog tai bus saugu, jis tiesiog važiuodamas staiga pasuko į kairę, po ko įvyko smūgis. Šiuos savo aprodymus nukentėjusysis patvirtino ir 2008-10-20 bei 2009-07-10 vykusių apklausų metu (b.t. 1, b.l. 31, 32-33, 34-36).

Iš tiesiogiai autoįvykį mačiusių liudytojų G. K., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, seka, jog jiems stebint link Lukšio gatvės savo eismo juostos viduriu, apie 2-2,5 m nuo dešiniojo kelio borto važiuojantį apie 50 km/h greičiu motociklą, staiga pamatė, kad nuo Lukšio gatvės važiuojantis automobilis Škoda nesustodamas pradėjo sukti į kairę, t.y. į Kubiliaus g. 16 pastato teritoriją. Buvo įjungtas automobilio Škoda kairio posūkio žibintas, be to automobilis važiavo lėtai, apie 15-20 km/h greičiu. Koks tiksliai buvo atstumas tarp motociklo važiavusio link Lukšio g. ir automobilio Škoda važiavusio nuo Lukšio g. bei dariusio kairį posūkį, liudytojai nurodyti negalėjo, tačiau kategoriškai nurodė pastebėję, kad automobilis Škoda, sukdamas į kairę, užtvėrė kelią motociklui, nes iš karto įvyko susidūrimas, t.y. motociklas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Škoda priekinį kairį kampą. Nuo smūgio automobilis Škoda pajudėjo apie 0,5 m ir sustojo, t.y. vairuotojas nevažiavo atbulas, o tiesiog automobilis nuo smūgio pavažiavo atgal. Prieš įvykį motociklas važiavo tvarkingai, t.y. abu jo ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies. Liudytojas G. K. parodė ir tai, kad motociklui važiuojant degė jo priekinis žibintas (b.t. 1, b.l. 26-27, 28). Teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. K. teisme, be aukščiau nurodytų aplinkybių, nurodė, jog jis nematė, kad automobilis ar motociklas būtų bandę stabdyti. Matyt, kad nebandė nei viena transporto priemonė išvengti smūgio. Taip pat liudytojas nurodė, jog yra pažįstamas su K. S., nes gyvena viename rajone, be to, mokėsi paralelinėje klasėje. Liudytojas M. M. teisme, be aplinkybių nurodytų ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodė tik, tai, kad jis K. S. pažįsta, tačiau jie nėra draugai, jie mokėsi vienoje mokykloje  (b.t. 1, b.l. 187-188). Pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, vien dėl to, kad pastarieji su nukentėjusiuoju yra pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje, kadangi pastarųjų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, beje net ir paties apelianto parodymai.

Vertinant apelianto bei jo žmonos, liudytojos A. S. duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pastarųjų parodymų taip pat seka, jog jų automobilis „Škoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini) ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t.y. automobilis prieš pradėdamas sukti ne sankryžoje kairėn nebuvo sustabdytas neįvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Apeliantas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jis važiavo Kubiliaus g. automobiliu Škoda Fabia, ruošėsi sukti į kairę pusę, ten esančią teritoriją. Prieš sankryžą jis sulėtino greitį, persirikiavo į kairę eismo juostos pusę. Kadangi priešais save nematė nė vienos transporto priemonės, ramiai įjungęs kairio posūkio signalą, judėjo sankryžos link. Privažiavęs prie sankryžos staiga išvydo prieš save stiprią šviesą ir besileidžiantį į jį motociklą, spontaniškai nuspaudė stabdžio pedalą, iš karto buvo smūgis. Apeliantas parodė, jog gal ir buvo jo mašina išlindusi į priešpriešinę eismo juostą, bet jam atrodė, kad jis važiavo savo juostoje, ruošėsi sukti į kairę, bet nespėjo. Smūgis įvyko jam bepasukant, į važiuojančią mašiną. Motociklininkas važiavo vidurį gatvės. Jo automobilis judėjo, o kontakto metu galėjo būti ir sustojęs, nes spontaniškai spaudė stabdį (b.t. 2, b.l. 8). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta apelianto žmona A. S., taip pat nenurodė, jog jos vyras prieš sukdamas į kairę ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16 būtų sustojęs savo eismo juostoje tam, kad įsitikinti, jog saugu yra atlikti posūkio manevrą.

Kaip matyti iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei eismo įvykio vietos plano, kelių eismo įvykio vieta yra Vilniuje, J. Kubiliaus g. ties 16 pastatu, tiesus horizontalus kelio ruožas. Kelio danga sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 9 metrai. Įvažiavimo į pastato Nr. 16 teritoriją, esančio Kubilaius g. kairėje pusėje buvusia prieš eismo įvykį automobilio Škoda Fabia važiavimo kryptimi link Lakūnų g., plotis 6.8 m. Gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje yra 1.5 m pločio žalia veja, o už jos 2.3 m pločio šaligatvis. Gatvės važiuojamoji dalis paženklinta punktyrine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, tačiau ji nutrūksta dar prieš perėją, esančią 1.2 m atstumu prieš įvažiavimą į pastato Nr. 16 teritoriją. Pėsčiųjų perėja paženklinta ženklinimo linijomis 1.13.1 „Zebras” ir kelio ženklais 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja”. Tamsus paros metas, gatvė apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi ant pėsčiųjų perėjos, įstrižai jos, priekiu pasisukęs į kairę link įvažiavimo į pastato Nr. 16 teritoriją, 2.0 m atstumu prieš įvažiavimo į teritoriją liniją. Atstumas nuo gatvės važiuojamosios dalies kairiojo (žiūrint link Lakūnų g.) krašto iki šio automobilio priekinio kairiojo rato yra 3.2 m, o iki jo galinio kairiojo rato - 4.4 m. Šalia šio automobilio, kairiau jo, žaliojoje vejoje, 4.5 m atstumu už įvažiavimo į teritoriją (žiūrint Lukšio g. kryptimi), ant dešinio šono guli motociklas Suzuki GSX R1000, be valst. Nr. ženklo, priekiu pasisukęs Lukšio g. kryptimi. Atstumas nuo gatvės važiuojamosios dalies kairiojo (žiūrint Lakūnų g. kryptimi) krašto iki šio motociklo galinio rato yra 0.2 m, o iki jo priekinio rato - 1.0 m. Prie stovinčio po eismo įvykio automobilio Škoda Fabia priekinio kairiojo kampo ant važiuojamosios dalies yra išsibarsčiusios stiklo ir plastmasių šukės, kurios driekiasi link Lukšio gatvės 14.0 m atstumu nuo automobilio Škoda Fabia galinio kairiojo kampo. 29 m atstumu išilgine gatvės kryptimi link Lukšio g. ir 1.5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto (žiūrint Lukšio g. kryptimi) ant važiuojamosios dalies guli motociklo priekinis žibintas. Kokių nors šių transporto priemonių ratų stabdymo, skersinio slydimo pėdsakų nėra (b.t. 1, b.l. 9-15). Aukščiau išdėstytos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio vietos plane nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų skundo argumentus, jog automobilis Škoda Fabia eismo įvykio metu buvo tik kelis centimetrus išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kelio ašinė linija buvo nusitrynusi, L. S. galėjo objektyviai nesuvokti, ar jis yra savo važiuojamosios juostos dalyje, ar jau išjudėjo į priešpriešinę eismo juostą. 

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti tokie automobilio ir motociklo išoriniai apgadinimai: automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suveikusi priekinė vairuotojo oro pagalvė, nubrozdintas priekinis kairysis statramstis, sulenktas priekinis kairysis sparnas, įlenktos priekinės kairiosios durelės, skilęs priekinio lango stiklas, sulaužytas priekinis bamperis ir priekinės apdailos grotelės, sulenktas variklio gaubtas, sudaužytas priekinis kairysis žibintas ir posūkio rodiklis; motociklo Suzuki GSX R1000, be valst. Nr. ženklo, sulaužytas priekinis ratlankis ir nuleista padanga, sulenkta priekinė šakė, sugadinta priekinių stabdžių sistema, pažeistas priekinis radiatorius, sulaužytas priekinis skydelis, sulaužytas priekinis žibintas, sudaužytas galinis žibintas, įlenktas kuro bakas, sulaužytos vairo rankenėlės, sulaužyta, - priekinis spoileris, apatinis spoileris, kairės ir dešinės pusės spoileriai, įlenktas duslintuvas (b.t. 1, b.l. 16-17, 18-19).

Pažymėtina tai, kad tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiojo tyrimo metu pateiktoje Dr. V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)” specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), vertinant apelianto veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui, padarytos išvados nėra prieštaringos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. S. sukimas ne sankryžoje kairėn, sukliudant (neduodant kelio) priešpriešiais prie jo sukimo į kairę vietos artėjančiam motociklui „Suzuki GSX R1000“ ir sukeliant grėsmę eismo saugumui (jei jis objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklą, kai pastarasis buvo nuo susidūrimo vietos apie 55 m. atstumu) (b.t. 1, b.l. 70-77). Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuota, jog automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimui (sukant kairėn ne sankryžoje sukliudė (nedavė kelio) priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui), techniniu požiūriu vertintini kaip pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b.t. 1, b.l. 55-66). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. L. bei specialistas dr. V. M. patvirtino aukščiau paminėtų išvadų teisingumą (b.t. 2, b.l. 14-15).

Siekiant nustatyti, ar apeliantas objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklą, kai pastarasis buvo nuo susidūrimo vietos apie 55 m atstumu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas. Šio procesinio veiksmo metu nustatyta, jog L. S., prieš pradėdamas sukti į kairę, turėjo objektyvią galimybę pamatyti motociklą (tiek esant motociklo šviesoms įjungtoms, tiek ir išjungtoms) didesniame atstume nei specialisto išvadoje nurodytas 55 m atstumas, o būtent: motociklas, esant įjungtoms jo šviesoms, matomas 164,8 m atstumu; 50 km/h greičiu judantis motociklas, esant išjungtoms jo šviesoms, matomas 74,4 m atstumu; 70 km/h greičiu judantis motociklas, esant išjungtoms jo šviesoms, matomas 78,5 m atstumu (b.t. 1, b.l. 78-82). Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apeliantų skundo argumentai, jog eksperimentas buvo atliekamas nors panašiomis, tačiau fizikine prasme idealiomis sąlygomis, kai vairuotojas atidžiai stebi kelią ir specialiai laukia pasirodančio motociklo, realiomis sąlygomis, dėmesio nekoncentruojant tik į vieną tašką, o stebint visumą, 55 m atstumas galėjo būti ir nepakankamas pastebėti motociklą, ypač jei pastarasis važiavo vienu pakeltu ratu ar be šviesų, nepaneigia šio procesinio veiksmo patikimumo. Eksperimentas buvo atliktas laikantis BPK 197 str. reikalavimų, jo atlikimo metu be kitų asmenų dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas su gynėju, dėl procesinio veiksmo atlikimo eksperimente dalyvavę asmenys nepateikė jokių pastabų, pareiškimų.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam K. S. nustatyta muštinė žaizda manelėje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2007-04-12) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl blauzdikaulio lūžio (b.t. 1, b.l. 38).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t. 1, b.l. 125).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais paneigta yra apelianto versija, jog nukentėjusysis K. S. eismo įvykio metu važiavo vienu pakeltu ratu. Šią apelianto versiją paneigia ne tik nukentėjusiojo K. S. parodymai, bet ir liudytojų G. K., M. M., kurie nurodė, jog prieš įvykį motociklas važiavo tvarkingai, t.y. abu jo ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies. M. M. taip pat parodė, jog motociklui važiuojant degė jo priekinis žibintas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. L. paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad priekinis ratas sustumtas po motociklu ir prispaustas prie rėmo, motociklas susidūrimo metu nebuvo pakeltu priekiniu ratu. Paties susidūrimo metu, ko gero motociklas buvo abiem ratais ant žemės. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog sprendžiant iš motociklo priekinio rato ir šakių apgadinimų, tikėtina, kad pirminio smūginio sąlyčio su automobiliu „Škoda Fabia“ metu motociklas važiavo nepakeltu priekiniu ratu.

Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, nėra pagrindo vadovautis liudytojo R. Ž. parodymais. Kaip seka iš minėto liudytojo viso proceso metu duotų parodymų, jis paties automobilio ir motociklo susidūrimo nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs ir rakino įmonės duris.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimų pažeidimai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, ko pasėkoje pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d.

Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad nukentėjusiojo K. S. įvykio vietoje leistino maksimalaus 50 km/h greičio viršijimas, važiavimas apie 73 km/h greičiu (eismo įvykio metu galiojusių KET 172 p.), taip pat susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kategoriškai konstatuota, jog susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis, šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo ne tik automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. S. veiksmai, bet ir motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojo K. S. važiavimas apie 73 km/h greičiu, viršijančiu leistiną, šiame gatvės ruože, maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko jis prarado techninę galimybę nustatytomis aplinkybėmis, lėtindamas greitį, išvengti eismo įvykio. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuo atveju kritiškai vertino nukentėjusiojo pateiktą Dr. V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)” specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nukentėjusiojo veiksmų eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių  pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu L. S. ar kartu su juo važiavusiai jo žmonai A. S. būtų sutrikdyta sveikata. Esant tokioms aplinkybėms, K. S. teismo nuosprendžiu negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str., padarymo. Jo padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties. Dėl nukentėjusiojo važiavimo savo eismo juostos viduriu, o ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pastebėtina tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kas sąlygojo tokius motociklininko veiksmus, ar toks motociklo važiavimas nebuvo sąlygotas kelio situacijos, todėl nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar šiuo atveju buvo pažeistas minėtas Kelių eismo taisyklių reikalavimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                            n u t a r i a :

nuteistojo L. S. ir jo gynėjo adv. V. Sviderskio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                             Daiva Pranytė – Zalieckienė

                                                                          Pavelas Frolovas

                                                                                      Stasys Lemežis