Civilinė byla Nr. e2A-226-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02036-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.2; 1.3.2.7.1; 1.3.2.7.7; 1.3.2.7.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Panevėžio suaugusių ir jaunimo mokymo centro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-400/2024 pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo atsakovei L. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti, kad ieškovė teisėtai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. taiko L. M. (toliau – ir atsakovė) 0,31 etato darbo krūvį; atmesti atsakovės reikalavimus priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. bei dėl įpareigojimo ieškovę tikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) administratoriui informaciją apie atsakovei priskaičiuotas išmokas: 611,31 Eur už 2022 m. rugsėjo mėn., 611,31 Eur už spalio mėn., 611,31 Eur už lapkričio mėn., 611,31 Eur gruodžio mėn., 187,25 Eur už 2023 m. sausio mėn.; atmesti atsakovės reikalavimus dėl įpareigojimo ieškovę, keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to paties dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius; išspręsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. DGKS-2438 darbo byloje Nr. APS-118-5697/2023 įvykdymo atgręžimo klausimą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog DGK netinkamai išsprendė darbo ginčą dėl teisės, 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu tenkindama du atsakovės reikalavimus (neskaitant išvestinių): dėl atsakovės darbo krūvio laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ir dėl įpareigojimo ieškovę teikti informaciją.

3.       Pažymėjo, kad DGK nepagrįstai sprendė, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. turėjo būti suteiktas 0,39 etato darbo krūvis, kadangi dėl tokio darbo krūvio buvo susitarta darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8. Toks DGK aiškinimas prieštarauja tiek minėtam atsakovės, kaip mokytojos, darbo krūvio sudarymo reglamentavimui, tiek ir šalių susitarimui, įtvirtintam darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8. Nuoseklus šalių elgesys kelis metus po 2018 m. rugsėjo 1 d., kai buvo sudarytas darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 8, o taip pat ir pačios atsakovės pozicija, išdėstyta pradiniame prašyme DGK, rodo, kad šalys nelaikė darbo sutarties Nr. 56 priede Nr. 8 numatyto susitarimo dar galiojančiu, pati atsakovė negrindė savo reikalavimo šiuo darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8. Todėl DGK suteikė šiam darbo sutarties Nr. 56 priedui Nr. 8 teisinę reikšmę, kuri neatitinka šalių valios ir tikrųjų ketinimų, aiškino šio susitarimo prasmę atsietai nuo šalių elgesio ir praktikos, nevertino šio susitarimo tikslo ir sudarymo aplinkybių.

4.       Tvirtino, kad netgi jeigu būtų daroma išvada, kad darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8 nustatytas susitarimas dėl atsakovei nustatyto 0,39 etato darbo krūvio galiojo neterminuotai, tai vis tiek nepateisintų 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo šioje dalyje, kadangi toks susitarimas turėtų būti laikomas pasibaigusiu ir pakeistu. 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3.1-P-22 atsakovei būtent ginčo laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra nustatytas 0,23 etato darbo krūvis lietuvių kalbos ir literatūros bei 0,08 – anglų kalbos mokytojos pareigose, bendras darbo krūvis sudaro 0,31 etato. Nors atsakovė atsisakė pasirašyti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3.1-P-22 pagrindu parengtą darbo sutarties Nr. 56 priedą Nr. 16, tačiau pagal šiuo įsakymu nustatytas darbo sutarties sąlygas faktiškai dirba nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė nei 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3.1-P-22, nei juo pakeistų darbo sutarties sąlygų per 3 mėnesius nuo jų jai nustatymo DGK neskundė. Darbo ginčą nagrinėjusi DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu šio 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 3.1-P-22 taip pat nepanaikino. Taigi, ieškovės įsakymas, kuriuo atsakovei ginčo laikotarpiu nustatytas darbo krūvis, nėra panaikintas ir galioja.

5.       Pažymėjo, kad DGK netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 3 dalies nuostatą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, kokie tarp šalių susitarimai dėl atsakovės darbo krūvio buvo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., remiantis DK nuostata, atsakovei nesikreipus į DGK per tris mėnesius nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie jai nustatytą 0,31 darbo krūvį, laikoma, kad atsakovė su jai nustatytu darbo krūviu sutiko. Todėl yra pagrindas laikyti, kad tarp šalių yra pasiektas susitarimas dėl darbuotojui taikomų darbo sutarties sąlygų.

6.       Taip pat pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimu ieškovė įpareigota, keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to paties dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius, nepagrįstai. Atsakovė DGK pateiktu prašymu tokio reikalavimo nereiškė ir neprašė jo tenkinti, be to, nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi pateikti atsakovei informaciją. Toks įpareigojimas yra nukreiptas ne į atsakovę ir jos teisių gynimą, o vykdytinas visų ieškovės darbuotojų atžvilgiu, tačiau atsakovė neturėjo teisės iniciuoti darbo ginčo dėl teisės, kuriame būtų ginami visų darbdavio darbuotojų interesai. Toks įpareigojimas teikti informaciją yra perteklinis ir nesukuriantis jokių teisinių padarinių, pažeidžiantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro ieškinį atmetė, pripažino, kad atsakovė L. M. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. de fakto buvo dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; pripažino, kad ieškovė pagrįstai sumokėjo atsakovei 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovą ne dėl atsakovės kaltės laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.; ieškovei rekomendavo parengti valandų, skirtų veikloms mokyklos bendruomenei, skirstymo tvarką, paskelbiant viešai visiems ieškovo įstaigoje dirbantiems mokytojams; priteisė iš ieškovės 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovės atleidimo dieną 2021 m. birželio 30 d. atsakovė dirbo 2020-2021 mokslo metams t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., jai sudarytu 0,31 etato darbo krūvių (2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 3.1-P-44, darbo sutarties Nr. 56 priedas 14). Atsakovę grąžinus į darbą 2021 m. rugpjūčio 26 d., darbdavio įsakymas dėl sudaryto darbo krūvio atsakovei baigė galioti 2021 m. rugsėjo 31 d., tačiau galiojo 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3.1-P-28 (Darbo sutartis Nr. 56 priedu Nr.8) neterminuotai atsakovei nustatytas 0,39 etato darbo krūvis. Atsakovė 2022-2023 mokslo metams t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokymo centre dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja. Nustatyta darbo trukmė: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 2 val. 48 min., per mokslo metus – 118 val., pareigybės darbo krūvis – 0,08 etato. Lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 8,08 val., per mokslo metus – 342 val., pareigybės darbo krūvis – 0,23 etato. Pareiginės algos pastovios dalies koeficientas 8,66 (2022 m. rugsėjo 1d. įsakymas Nr. 3.1-P-22, Darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 16).

9.       Teismas nurodė, kad DGK sprendimu dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą pažeistos asmens teisės apginamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu – atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu, kai atkuriami iki neteisėto atleidimo šalis sieję darbo sutarties santykiai, atitinkantys DK 53 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sampratą. Bylą dėl DGK sprendimo nevykdymo padarinių nagrinėjantis teismas turi įvertinti atsakovei sumažinto darbo krūvio nustatymo faktinį ir teisinį pagrindą ir pagal visumą aktualių bylos aplinkybių spręsti, ar tokiu būdu ieškovė nesiekia išvengti DGK sprendimo vykdymo, ar ieškovės veiksmai nėra piktnaudžiavimas DK suteikiamomis teisėmis.

10.       Teismas pažymėjo, kad nevertina darbdavio veikloje atliktų ūkinių, organizacinių sprendimų (pvz. atliktų klasių komplektavimo, koncentro, mokytojų personalijų skiriamų dirbti su atitinkamomis moksleivių klasėmis ir pan.), tačiau vertina tai, ar darbdavys, grąžindamas į darbą atsakovę 2021-2022 mokslo metams, dėl objektyvių priežasčių be atsakovės sutikimo pakeitė darbo sąlygas, t. y. sumažino darbo krūvį iki 0,31 etato.

11.       Teismas iš byloje esančios ieškovo pateiktos lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos (anglų) mokytojų pareigybės darbo krūvio sandaros nustatė, kad 2022-2023 mokslo metams lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai R. G. darbo krūvis, lyginant su 2020-2021 mokslo metais, buvo padidintas nuo 0,87 etato, atitinkami 1316 valandų per metus, iki 1 etato, atitinkamai 1519 valandų per metus. Užsienio kalbų (anglų) kalbos mokytojai A. K. darbo krūvis, lyginant su 2020-2021 mokslo metais, buvo padidintas nuo 0,56 etato, atitinkami 842 valandų per metus, iki 0,70 etato, atitinkamai 1054 valandų per metus.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad mokytojams yra apmokamos valandos, sulygtos dėl veiklos mokyklos bendruomenei. Pateikta lietuvių ir literatūros bei užsienio kalbos (anglų) mokytojų pareigybių darbo krūvio sandara patvirtina, kad visoms lietuvių ir literatūros bei užsienio (anglų) kalbos mokytojoms apmokamos valandos padidintos, kai tuo tarpu atsakovei apmokamos valandos žymiai sumažintos.

13.       Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovė turėjo galimybę atsakovę grąžinti į iki atleidimo iš darbo (2021 m. birželio 30 d.) turėtą padėtį t. y. dirbti 0,39 etatu. Sumažinti darbo krūvį atsakovei iki 0,31 etato darbdavys turėjo teisę tik gavęs atsakovės sutikimą, tačiau iš į bylą pateiktų atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo matyti, kad atsakovė po grąžinimo į darbą nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis t. y. 0,31 etatu.

14.       Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad atsakovė atliko darbo pareigas naujomis darbo sąlygomis pagal darbdavio sudarytą darbo grafiką ir per tris mėnesius darbdavio sprendimo neapskundė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė su tokia darbo laiko norma sutiko.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovei nesuteikus atsakovei darbo 0,08 etatu (0,39 etato – 0,31 suteikto etato dalis), atsakovė de fakto buvo dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės, nes ieškovė prastovos nebuvo paskelbusi. Todėl atsakovei už prastovos laiką turėjo būti mokama DK 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta tvarka. Į DGK bylą ieškovė pateikė pažymą apie darbo užmokestį (DGK b. l. 371, kur nurodyta, kad atsakovei dirbant 0,31 etatu nuo 2022 m. rugsėjo 1d. iki 2023 m. kovo 1 d. priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė viso 1 997,56 Eur, o jei atsakovė būtų dirbusi 0,39 etato, už minėtą laikotarpį jos darbo užmokestis būtų sudaręs viso 2 632,49 Eur: 2022 m. rugsėjo mėn. – 611,31 Eur (neatskaičius mokesčių); 2022 m. spalio mėn. – 611,31 Eur (neatskaičius mokesčių); 2022 m. lapkričio mėn. – 611,31 Eur (neatskaičius mokesčių); 2022 m. gruodžio mėn. – 611,31 Eur (neatskaičius mokesčių); 2023 m. sausio mėn. – 187,25 Eur (neatskaičius mokesčių), 2023 m. vasario – kovo mėn. atsakovė buvo laikinai nedarbinga dėl ligos. Todėl atsakovė turėjo teisę gauti 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Ieškovė teismui pateikė pažymą, kad 2023 m. gegužės 9 d. atsakovei išmokėjo 417,05 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

16.       Teismas taip pat sprendė, kad teismui pripažinus atsakovei teisę į darbo užmokesčio už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., netenkinamas ieškovės reikalavimas įvykdyti atsakovei išmokėto darbo užmokesčio už prastovą atgręžimą, išieškant iš atsakovės išmokėtą sumą.

17.       Dėl ieškovės argumento, jog atsakovė yra praradusį teisę ginti savo teises, teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė aktyviai reiškė nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis 2022-2023 mokslo metais tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais. Teismas rėmėsi atsakovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad dėl darbe patiriamo nuolatinio streso sušlubavo jos sveikata, ji nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 1 d. buvo laikinai nedarbinga dėl ligos. Be to, darbdaviui nepaisant ne tik jos nuomonės, bet ir netinkamai vykdant DGK sprendimą, ji kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, užtruko laiko, kol sulaukė atsakymų, o gavusi atsakymus, kad darbdavio sprendimą dėl sumažinto darbo krūvio ji turi teisę skųsti DGK, kreipėsi į DGK praleidusi trejų mėnesių terminą.

18.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dėl susiklosčiusių aplinkybių į DGK kreipėsi per protingą laiko tarpą, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, darė išvadą, kad šio termino pasibaigimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad terminas atsakovei skųsti darbdavio sprendimą sumažinti jai darbo krūvį iki 0,31 etato gali būti atnaujinamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis.

19.       Teismas pažymėjo, kad nors DK 24 straipsnio 1 dalyje ir kitose DK ar kituose teisės aktuose nustatytos šalių pareigos yra bendrosios ir turėtų būti taikomos tiesiogiai, tačiau šios nuostatos yra iš esmės abstraktaus pobūdžio, dėl ko darbdavys turėtų priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie detalizuoja tokias pareigas, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

20.       Teismas akcentavo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nei jai nei kitiems darbuotojams nėra žinoma veiklų, skirtų mokykloms bendruomenei, bendras valandų skaičius, nei kokiais kriterijais remiantis minėtos valandos yra skirstomos mokytojams. Ieškovo atstovas direktorius M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis mokytojams valandas, skirtas veikloms mokyklos bendruomenei, skirsto savo nuožiūra, nėra saistomas jokio vidaus lokalinio akto.

21.       Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog siekiant išvengti interesų konflikto, ieškovui rekomenduotina parengti valandų, skirtų veikloms mokyklos bendruomenei, skirstymo tvarką, apibrėžiant kriterijus, kuriais remiantis mokytojams būtų skirstomos minėtos valandos. Nurodyta tvarka turėtų būti paskelbta viešai, visiems ieškovo įstaigoje dirbantiems mokytojams.

22.       Nurodytais motyvais teismas ieškinį atmetė ir iš ieškovės valstybei priteisė 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

23.       Ieškovė BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės L. M. ieškovės naudai visas jos patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.       Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas. Pažymi, kad teismas supainiojo įvykių chronologiją, spręsdamas apie atsakovės atleidimo dieną atsakovės turėtą darbo krūvį. Teismas nurodė jį pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 3.1-P-44 ir darbo sutarties Nr. 56 priedą Nr. 14, nors jau pati dokumentų data rodo, kad jie yra priimti vėliau, nei 2021 m. birželio 30 d. įvykęs atleidimas. Tikėtina, kad sumaišęs įvykių išsidėstymą laike teismas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės.

25.       Pažymi, kad šalims pasirašius darbo sutarties Nr. 56 priedą Nr. 14 ir atsakovei visus 2021-2022 mokslo metus dirbus pagal sutartą 0,31 etato darbo krūvį, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir laikydamasis daugiametės praktikos, turėdama atsakovės sutikimą, pakeitė jos darbo krūvį. Kadangi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. abiejų šalių sutarimu atsakovei buvo nustatytas 0,31 etato darbo krūvis, todėl neaišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. baigus galioti šalių susitarimui dėl darbo krūvio, turėjo būti grįžta prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3.1-P-28 (darbo sutartis Nr. 56 priedu Nr. 8) nustatytų atsakovės darbo sutarties sąlygų. Tokia teismo išvada yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta.

26.       Mano, kad nepagrįstai teismas sprendimą grindė išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3.1-P-28 (darbo sutartis Nr. 56 priedu Nr. 8) atsakovei 0,39 etato darbo krūvis buvo nustatytas neterminuotai, nes toks vertinimas prieštarauja tiek atsakovės, kaip mokytojos, darbo krūvio sudarymo reglamentavimui, tiek ir šalių susitarimui, įtvirtintam darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8, šalių elgesiui kelis metus po to, kai buvo sudarytas darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 8, o taip pat ir pačios atsakovės 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje išdėstytai pozicijai. Netgi jeigu būtų daroma išvada, kad darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8 nustatytas susitarimas dėl atsakovei nustatyto 0,39 etato darbo krūvio galiojo neterminuotai, tai vis tiek nepateisintų teismo sprendimo šioje dalyje, kadangi toks susitarimas turėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3.1-P-44 ir darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 14 nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3.1-P-22 atsakovei buvo nustatytas bendras 0,31 etato darbo krūvis. Nors atsakovė atsisakė pasirašyti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr.3.1-P-22 pagrindu parengtame darbo sutarties Nr. 56 priede Nr. 16, tačiau pagal įsakymu nustatytas darbo sąlygas faktiškai dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., nei 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr.3.1-P-22, nei juo pakeistų darbo sutarties sąlygų per tris mėnesius nuo jų jai nustatymo DGK neskundė, vadinasi, pagal DK 45 straipsnio 3 dalį, atsakovė sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Darbdavio įsakymas, kuriuo atsakovei ginčo laikotarpiu nustatytas darbo krūvis, nėra panaikintas ir galioja.

27.       Pažymi, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė atnaujinti jame numatytą trejų mėnesių terminą. Be to, teismo išvados, kad atsakovė praleido šį terminą dėl svarbių priežasčių, yra deklaratyvios ir nepagrįstos bylos medžiaga.

28.       Pažymi ir tai, kad teismo išvados, jog ieškovė turėjo galimybę atsakovę grąžinti į iki atleidimo iš darbo 2021 m. birželio 30 d. buvusią padėtį, padarytos nevertinant ieškovės plačiai atskleistų aplinkybių dėl atsakovės, R. G. ir A. K. darbo krūvio kitimo priežasčių ir aplinkybių. Jos patvirtina, kad atsakovės darbo krūvis buvo mažesnis, lyginant su R. G. ir A. K., dėl objektyvių priežasčių.

29.       Nesutinka su teismo rekomendacija, kadangi mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CPK jam keliamų reikalavimų. Teismas rezoliucinėje dalyje netaikė jokio konkretaus teisės aktuose numatyto pažeistų teisių gynimo būdo ir nenustatė jokio šalims privalomo patvarkymo, kaip išsprendžiamas ginčas. Tokio teismo įpareigojimo negalima laikyti privalomai vykdytinu, kadangi pats teismas numatė tik rekomendaciją, kurios ieškovas gali laikytis arba nesilaikyti. Teismo sprendime numatyta rekomendacija yra perteklinė ir nesukurianti jokių teisinių padarinių.

30.       Taip pat mano, kad teismas sprendimo dalimi dėl rekomendacijos ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino ir, priešingai nei DGK, jokių įpareigojimų skelbti informaciją nebenumatė. Taip išsprendęs bylą šioje dalyje, teismas į tai visiškai nepagrįstai neatsižvelgė skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Atsakovė L. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

33.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

34.       Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro ir atsakovės L. M. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 56, kurios pagrindu atsakovė nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. mokymo centre buvo įdarbinta lietuvių kalbos mokytoja. Iš 2008 m. rugsėjo 8 d. direktorės B. B. įsakymo Nr. 3.1-P-07 matyti, kad L. M. buvo priimta dirbti lietuvių kalbos mokytojos pareigoms nepilnu krūviu. Darbo sutartis buvo pakeista (papildyta), be kita ko, nustatant, kad:

nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atsakovė skiriama dirbti anglų kalbos mokytoja ne visu krūviu (2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 3.1-P-60);

nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovė skiriama dirbti lietuvių kalbos mokytoja ne visu krūviu (2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 3.1-P-36);

nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 14,78 val., per mokslo metus – 621 val., pareigybės darbo krūvis – 0,41 etato (tame tarpe darbo trukmė „Nekvalifikuotų ir žemesnės kvalifikacijos regiono suaugusiųjų įtraukimas į bendrąjį ir profesinį ugdymą“ projekte (toliau – ir projektas): per savaitę – 4,14 val., per mokslo metus – 174 val., pareigybės darbo krūvis – 0,12 etato); lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 3,48 val., per mokslo metus – 146 val., pareigybės darbo krūvis – 0,10 etato (2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 3.1-P-28, darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 8). Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 0,51 etato, tarp jo 0,12 etato projekte;

nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 9,11 val., per mokslo metus – 386 val., pareigybės darbo krūvis – 0,25 etato; projekte: per savaitę – 6,36 val., per mokslo metus – 277 val., pareigybės darbo krūvis – 0,18 etato; lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 7,31 val., per mokslo metus – 316 val., pareigybės darbo krūvis – 0,21 etato (2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 3.1-P-43, darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 10). Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,64 etato, tarp jo 0,18 etato projekte;

nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 3.27 val. ir 3.53 val., per mokslo metus – 145 val. ir 163 val., pareigybės darbo krūvis – 0,10 ir 0,11 etato; lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 6.20 val., per mokslo metus – 266 val., pareigybės darbo krūvis – 0,18 etato (2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymai Nr. 3.1-P-37 ir Nr. 3.1-P-38, darbo sutarties Nr. 56 priedai Nr. 11 ir 12). Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,39 etato, tarp jo 0,28 etato projekte.

2021 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 3.1-P-31 darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2021 m. birželio 30 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį. DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-111-13215/2021 pagal L. M. prašymą BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu L. M. prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti L. M. atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją iki atleidimo iš darbo eitas pareigas, priteisti išmokas už priverstinę pravaikštą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3.1-P-36 atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžinta į darbą, t. y. iki atleidimo iš darbo eitas pareigas. Atsakovės darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) nurodant, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 8.57 val., per mokslo metus – 376 val., pareigybės darbo krūvis – 0,25 etato, taip pat papildomai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 2.20 val., per mokslo metus – 98 val., pareigybės darbo krūvis – 0,06 etato. Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,31 etato (2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 3.1-P-22, darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 14).

2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3.1-P-22, be kita ko, buvo nustatyta darbo krūvio sandara nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pagal pridedamą mokytojų sąrašą ir parengtas atsakovės darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 16, anot kurių, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 8.08 val., per mokslo metus – 342 val., pareigybės darbo krūvis – 0,23 etato, taip pat papildomai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 2.48 val., per mokslo metus – 118 val., pareigybės darbo krūvis – 0,08 etato. Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nustatytas 0,31 etato.

DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-118-5697/2023 pagal L. M. 2023 m. kovo 8 d. prašymą BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrui, kurį 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2438 iš dalies tenkino ir nusprendė: atstatyti terminą atsakovės prašymui paduoti dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl atsakovės grąžinimo į iki atleidimo į eitas pareigas 0,39 etatu; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl atsakovės kaltės (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ir šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; įpareigoti ieškovę, keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to paties dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius; įpareigoti ieškovę tikslinti VSDFV administratoriui informaciją apie atsakovei priskaičiuotas išmokas: 611,31 Eur už 2022 m. rugsėjo mėn.; 611,31 Eur už spalio mėn.; 611,31 Eur už lapkričio mėn.; 611,31 Eur gruodžio mėn.; 187,25 Eur už 2023 m. sausio mėn.; netenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitus reikalavimus palikti nenagrinėtus.

35.       Ieškovė su DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nesutiko toje dalyje, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas, todėl pateikė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės šioje dalyje išnagrinėjimo teisme. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, pripažino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. de fakto buvo dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės ir ieškovė pagrįstai sumokėjo atsakovei už šį prastovos ne dėl atsakovės kaltės laikotarpį 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės grąžinimo į darbą metu (2021 m. rugpjūčio 26 d.) galiojo darbo sutarties nuostatos, nustatančios atsakovei bendrą 0,39 etato darbo krūvį, ieškovė, grąžindama į darbą atsakovę 2021-2022 mokslo metams, be atsakovės sutikimo pakeitė darbo sąlygas, t. y. sumažino darbo krūvį iki 0,31 etato, nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo galimybę atsakovę grąžinti į iki atleidimo iš darbo (2021 m. birželio 30 d.) turėtą padėtį, t. y. dirbti 0,39 etatu. Pirmosios instancijos teismas ieškovui taip pat rekomendavo parengti ir įstaigoje viešai paskelbti valandų, skirtų veikloms mokyklos bendruomenei, skirstymo tvarką, apibrėžiant kriterijus, kuriais remiantis mokytojams būtų skirstomos minėtos valandos.

36.       Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas dėl ieškovės atsakovei nustatyto 0,39 etato darbo krūvio laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ir darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 8 teisinės reikšmės, netinkamai aiškindamas jos sąlygas, ieškovės galimybės grąžinti atsakovę į iki atleidimo iš darbo turėtą 0,39 etato darbo krūvį, taip pat netinkamai taikė DK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, atnaujindamas atsakovės praleistą terminą skųsti ieškovės sprendimą sumažinti jai darbo krūvį iki 0,31 etato. Ieškovė kvestionuoja ir teismo suformuluotos rekomendacijos ieškovei teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl atsakovei 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nustatyto darbo krūvio

37.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas supainiojo įvykių chronologiją, spręsdamas apie atsakovės atleidimo dieną (2021 m. birželio 30 d.) atsakovės turėtą darbo krūvį. Ieškovė taip pat tvirtina, kad šalims pasirašius darbo sutarties Nr. 56 priedą Nr. 14 ir atsakovei visus 2021-2022 mokslo metus dirbus pagal sutartą 0,31 etato darbo krūvį, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir laikydamasis daugiametės praktikos, turėdama atsakovės sutikimą, pakeitė jos darbo krūvį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. baigus galioti šalių susitarimui dėl darbo krūvio, turėjo būti grįžta prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3.1-P-28 (darbo sutartis Nr. 56 priedu Nr. 8) nustatytų atsakovės darbo sutarties sąlygų, yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta.

38.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su šios bylos ir darbo bylos medžiaga, bylos šalių paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose ir duotais teismo posėdžiuose, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams. Nors teismo sprendimo motyvuose yra netikslumų tiek aprašant byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek argumentuojant padarytas išvadas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovės grąžinimo į darbą metu (2021 m. rugpjūčio 26 d.) galiojusių darbo sutarties nuostatų, nustatančių atsakovei bendrą 0,39 etato darbo krūvį, pagrįstumo.

39.       Pagal DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalis pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.

40.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš nutarties 34 punkte aprašytų byloje nustatytų aplinkybių, atleidimo dieną (2021 m. birželio 30 d.) atsakovė dirbo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymais Nr. 3.1-P-37 ir Nr. 3.1-P-38 ir darbo sutarties Nr. 56 priedais Nr. 11 ir 12 laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. jai nustatytu bendru 0,39 etato darbo krūviu. 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3.1-P-36 atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžinta į darbą, t. y. iki atleidimo iš darbo eitas pareigas.

41.       Darbo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė jau 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu dėl darbo sąlygų keitimo Nr. 1.9-6-158 buvo įspėta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. jai bus pasiūlyta dirbti nepilnu lietuvių kalbos mokytojos etatu ir gali keistis darbo sąlygos, darbo laiko grafikas, motyvuojant tuo, kad nepilnas etatas gali susidaryti dėl 2021-2022 mokslo metais BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro mokinių ir klasių komplektų skaičiaus bei mokytojų darbo krūvio sandaros. Nors atsakovė pasirašė darbo sutarties Nr. 56 priede Nr. 14 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 3.1-P-44, kuriais nustatytas atsakovės bendras 0,31 etato darbo krūvis laikotarpiu 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iš DGK byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė darbdaviui 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 7 d. rašytais elektroniniais laiškais, 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu, be kita ko, reiškė nepasitenkinimą 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu dėl jo nekonkretumo, neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nesutikimą dirbti 0,31 etatu, prašė darbdavį vykdyti DGK sprendimą ir skirti jai iki atleidimo iš darbo turėtas 8 pamokas (DGK b. l. 32-34, 36-40). Reikšminga yra ir tai, kad ieškovė, atsakovei jau pasirašius darbo sutarties Nr. 56 priedą Nr. 14 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 3.1-P-44, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą dėl darbo sąlygų keitimo Nr. 1.9-6-158 tikslino (2021 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. 1.9-6-168) (DGK b. l. 35). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šalys tuo metu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo susitarė taikiai, todėl aplinkybės, kad ieškovė ignoravo atsakovės prašymus, o atsakovė visus 2021-2022 mokslo metus faktiškai dirbo pagal ieškovės nustatytą darbo grafiką ir per tris mėnesius ieškovės sprendimo neskundė, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios apie atsakovės duotą sutikimą ar šalių pasiektą susitarimą pakeisti atsakovės darbo krūvį, juolab neterminuotam laikui.

42.       Iš darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 16 turinio matyti, kad atsakovė taip pat nesutiko ir su 2022-2023 mokslo metams 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3.1-P-22 jai nustatytu 0,31 etato darbo krūviu bei darbo sutarties pakeitimo (papildymo) nepasirašė. Darbo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. faktiškai dirbo pagal ieškovės nustatytą darbo grafiką, tačiau ieškovei žodžiu ir 2022 m. rugsėjo 4 d., 2022 m. spalio 1 d., 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. sausio 10 d. rašytais elektroniniais laiškais, be kita ko, reiškė nepasitenkinimą dėl iki šiol jai neatstatyto darbo krūvio, prašė ieškovę vykdyti DGK sprendimą ir skirti jai iki atleidimo iš darbo turėtas 8 pamokas (DGK b. l. 94, 96-97, 226, 302-303), tačiau ieškovė 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku tik informavo atsakovę, kad jai paliekamas pernai metais turėtas bendras 0,31 etato darbo krūvis, o 2023 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku laikėsi pozicijos, kad atsakovė yra supažindinta su darbo krūvio pakeitimais (DGK b. l. 97, 227) ir šio klausimo iš esmės nesprendė.

43.       Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovę grąžinus į darbą 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d. baigus galioti šalių susitarimui dėl atsakovės 0,39 etato darbo krūvio 2020-2021 mokslo metams, atsakovei nesutinkant nei su vienu vėlesniu ieškovo siūlymu dėl 0,31 etato darbo krūvio, turėjo būti taikomos 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3.1-P-28 ir darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8 neterminuotai atsakovei nustatytas bendras 0,39 etato darbo krūvis, ką iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 8 aiškinimo ir teisinės reikšmės

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė išvada, kad darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8 atsakovei 0,39 etato darbo krūvis buvo nustatytas neterminuotai. Ieškovės įsitikinimu, toks vertinimas prieštarauja tiek atsakovės, kaip mokytojos, darbo krūvio sudarymo reglamentavimui, tiek ir šalių susitarimui, įtvirtintam darbo sutarties Nr. 56 priedu Nr. 8, šalių elgesiui kelis metus po šio darbo sutarties priedo pasirašymo, o taip pat ir pačios atsakovės 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje išdėstytai pozicijai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

45.       Iki 2014 m. birželio 30 d. DK nebuvo įtvirtintų specialiųjų sutarčių aiškinimo taisyklių darbo teisiniuose santykiuose. 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-902 DK papildytas 101 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Analogiškos nuostatos minėtam DK 101 straipsniui buvo perkeltos ir į šiuo metu galiojantį DK 6 straipsnį.

46.       Kasacinis eismas, aiškindamas DK 101 straipsnį (atitinka šiuo metu galiojantį DK 6 straipsnį), yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje neįtvirtinta išsamių darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, leidžiančių nustatyti tikrąjį darbo sutarties turinį, šalių prisiimtas teises ir pareigas, taigi vadovavimasis DK 2 straipsnyje (šiuo metu taip pat DK 2 straipsnyje) įtvirtintais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, nėra pakankamas. Dėl to, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi (šiuo metu DK 4 straipsnio 1 dalimi), reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, laikantis DK 101 straipsnyje (šiuo metu DK 6 straipsnyje) įtvirtintų taisyklių, aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-248/2018, 14 punktas; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-701/2018).

47.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas darbo sutarties sąlygas ir darydamas išvadas dėl darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 8 neterminuoto pobūdžio, nesivadovavo minėtomis DK ir CK nuostatomis bei jas aiškinančia kasacinio teismo praktika.

48.       Pažymėtina, jog pačiame darbo sutarties Nr. 56 priede Nr. 8 nenurodytas jo galiojimo terminas, nurodyta tik data, nuo kurios atsakovė dirba bendru 0,39 etato darbo krūviu (iš bendro 0,51 etato atėmus užsienio kalbai terminuotam laikui skirtą 0,12 etato). Pačiame 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 3.1.-P-28 „Dėl mokytojų darbo sąlygų pakeitimo“ taip pat nurodyta, kad siūloma mokytojams dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir nustatoma mokytojams pareigybės darbo krūvio sandara pagal pridedamą mokytojų sąrašą (DGK b. l. 374-376). Tuo tarpu po darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 8 sudarymo ieškovo buvo atlikti laikini darbo sutarties Nr. 56 pakeitimai (papildymai) (nevertinant to, kad atsakovė su jais iš esmės nesutiko) ir juose buvo aiškiai nurodytas jų galiojimo terminas (darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 14 – laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 16 – laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.). 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 3.1.-P-43, 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 3.1.-P-37, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 3.1.-P-22 „Dėl mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo“, be kita ko, taip pat nurodyta, kad nustatoma mokytojams pareigybės darbo krūvio sandara pagal pridedamą mokytojų sąrašą jau vienerių mokslo metų laikotarpiui (DGK b. l. 379-383, 389-390). Aplinkybė, kad darbo sutarties Nr. 56 priede Nr. 8 ir kiekviename paskesniame darbo sutarties Nr. 56 priede, kuriuo nustatomas atsakovės darbo krūvis ir jo sandara, nurodoma, kad „metinis valandų skaičius nustatytas tarpusavio susitarimu. Kasmet ir mokslo metų eigoje darbo krūvis gali būti perskaičiuojamas“, taip pat savaime nesuponuoja išvados, kad darbo sutarties Nr. 56 priedas Nr. 8 turėtų būti laikomas terminuotu.

49.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde cituoja teisės aktų nuostatas, įsigaliojusias po 2018 m. rugsėjo 1 d., kuriomis buvo atsisakyta mokytojų valandinės tarifinės darbo apmokėjimo sistemos ir pereita prie etatinio darbo apmokėjimo, tarp jų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtinto Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo 10 punktą, kuris numato, kad mokytojo darbo krūvio sandara, įvertinus įstaigos poreikius bei finansines galimybes ir siejant su mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo kriterijais, kiekvienais mokslo metais gali keistis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimo, šios nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo faktiškai tarp šalių susiklosčiusios situacijos, kuri aprašyta šios nutarties 48 punkte.

50.       Galiausiai, kaip minėta, pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusį ginčą išsprendė atsakovės naudai, be kita ko, neteikdamas prioriteto atsakovės, savo jėgomis ginusios savo interesus teisme, suvokimui apie darbo sutarties Nr. 56 priedo Nr. 8 teisinę reikšmę.

Dėl ieškovės galimybės grąžinti atsakovę į iki atleidimo iš darbo buvusią padėtį

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo galimybę atsakovę grąžinti į iki atleidimo iš darbo (2021 m. birželio 30 d.) buvusią padėtį, t. y. dirbti 0,39 etatu. Ieškovė tvirtina, kad tokia išvada padaryta nevertinant ieškovės plačiai atskleistų aplinkybių dėl atsakovės, R. G. ir A. K. darbo krūvio kitimo priežasčių ir aplinkybių, kurios, ieškovės įsitikinimu, patvirtina, kad atsakovės darbo krūvis buvo mažesnis, lyginant su R. G. ir A. K., dėl objektyvių priežasčių.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jos, kaip pirmosios instancijos teismo, neįtikino ieškovės argumentai, išdėstyti tiek 2023 m. spalio 25 d. ir 2023 m. lapkričio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžiuose, tiek apeliaciniame skunde, kuriais jis įrodinėja, kad ėmėsi visų priemonių, tačiau nerado galimybių suteikti atsakovei trūkstamą 0,08 etato darbo krūvį.

53.       Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo aspektu ir jų nekartojant, papildomai akcentuotina, kad iš ieškovės 2023 m. spalio 25 d. paaiškinimų matyti, jog 2021-2022 mokslo metais mokyklą baigė atsakovės ugdyta IVb klasė (šiai klasei atsakovė turėjo 3 kontaktines valandas per savaitę) ir R. G. ugdyta IVa klasė, R. G. 2021-2022 mokslo metais dar ugdė 6N-IN jungtinę klasę. Tačiau naujos IIIb-IVc klasės 2022-2023 mokslo metais buvo paskirtos ugdyti R. G., o atsakovei buvo perduota ugdyti R. G. 2021-2022 mokslo metais ugdyta 6N-IN jungtinė klasė (šiai klasei atsakovė turėjo 2 savaitines pamokas). Nors ieškovė tvirtina, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad R. G. jau turėjo šio koncentro klasėms ugdyti reikalingą programą ir pagal šią programą III ir IV klases įstaigoje ugdo daugybę metų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios priežastys nelaikytinos objektyviomis. Atsakovės byloje pateiktas raštas (DOK-54551) patvirtina, kad atsakovė turi darbo su III-IV (11-12) klasėmis ir ugdymo programų rengimo patirties. Ieškovė neginčija šios aplinkybės. Ieškovė taip pat neargumentavo, ar atsakovei negalėjo būti suteiktas trūkstamas 0,08 etato darbo krūvis, skiriant jai valandas pagal modulines programas ar valandas už individualiai sutariamas veiklas mokyklos bendruomenėje. Byloje nepateikta duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovė galėtų dirbti ugdymo įstaigoje 0,39 etato darbo krūviu, t. y. iki atleidimo iš darbo turėtomis darbo sąlygomis. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl šios teismo sprendimo dalies atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyto trejų mėnesių termino atnaujinimo

54.       Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad ieškovė nesutinka tiek teismo sprendimo argumentu, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų mėnesių terminas gali būti atnaujintas, tiek su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė tvirtina, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė atnaujinti jame numatytą trejų mėnesių terminą, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė praleido šį terminą dėl svarbių priežasčių, yra deklaratyvios ir nepagrįstos bylos medžiaga.

55.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nekartodama teismo sprendime nurodytos kasacinio teismo praktikos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų mėnesių terminas darbuotojui kreiptis į DGK dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo yra procedūrinis terminas. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, anot kurių procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18).

56.       Papildomai pažymėtina, kad pagal DK 16 straipsnio 2 dalį, jeigu DK nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kad procedūrinis terminas gali būti atnaujintas pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgą Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18). Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų mėnesių terminas gali būti atnaujintas, taip pat yra pagrįsta.

57.       Be to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovė DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytą trejų mėnesių terminą skųsti ieškovės sprendimą sumažinti jai darbo krūvį iki 0,31 etato praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrįstos šioje byloje ir darbo byloje pateiktais duomenimis. Kaip matyti iš šios nutarties 42 punkte aprašytų aplinkybių, nagrinėjamu trejų mėnesių laikotarpiu tarp atsakovės ir ieškovės vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl atsakovės reiškiamų pretenzijų dėl jai nustatyto darbo krūvio. Atsakovės byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, užtruko laiko, kol sulaukė atsakymų, o gavusi atsakymus, kad darbdavio sprendimą dėl sumažinto darbo krūvio ji turi teisę skųsti DGK, kreipėsi į DGK praleidusi trejų mėnesių terminą (atsiliepimo į ieškinį DOK 28240 priedas Nr. 4 (Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2023 m. sausio 10 d. raštas Nr. 4D-2023/2-1/3D-60 į 2022 m. gruodžio 28 d. skundą), priedas Nr. 5 (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. vasario mėn. raštas į 2022 m. gruodžio 28 d. skundą). Iš darbo byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2023 m. kovo 6 d. turėjo nedarbingumą, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 23 d. atsakovei gydančio gydytojo buvo skirtos procedūros (DGK b. l. 45, 107). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė dėl susiklosčiusių aplinkybių į DGK kreipėsi per protingą laiko tarpą (2023 m. kovo 17 d.). Aplinkybė, kad tarp atsakovės ir ieškovės jau kelinti metai vyksta ginčas dėl atsakovės darbo krūvio, yra svarbi priežastis, sudaranti teisinį pagrindą terminui atnaujinti, nes prioritetas teiktinas darbuotojo teisėtų interesų gynimui. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje ir darbo byloje atsakovė pateikė pakankamai duomenų, leidusių pirmosios instancijos teismui atnaujinti terminą atsakovei skųsti ieškovės sprendimą sumažinti jai darbo krūvį iki 0,31 etato.

Dėl teismo rekomendacijos

58.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovei teismo sprendime rekomendavo parengti ir įstaigoje viešai paskelbti valandų, skirtų veikloms mokyklos bendruomenei, skirstymo tvarką. Ieškovė nesutinka su tokia teismo rekomendacija, kadangi mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CPK jam keliamų reikalavimų, nesukuria jokių teisinių padarinių ir yra perteklinis.

59.       Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais ir pritaria ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavęs ieškovei aptariamą rekomendaciją, iš esmės nenustatė jokio ieškovei privalomo patvarkymo. Tokios teismo rekomendacijos negalima laikyti privalomai vykdytina, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas šioje dalyje nesukelia jokių teisinių padarinių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimas tikslintinas, pašalinant iš jo rezoliucinės dalies teismo rekomendaciją ieškovei.

60.       Kartu pažymėtina, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje sukonkretino savo prašymą ir nurodė, kad įstaigoje nėra skelbiamas viešai su kitais mokytojais individualiai sutartų veiklų mokyklos bendruomenei sąrašas bei sutartos valandos, todėl su šia informacija ji neturi galimybės susipažinti.

61.       Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-397 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ veiklų mokyklos bendruomenei aprašas buvo papildytas, nurodant, kad mokytojo veiklų mokyklos bendruomenei sąrašas ir sutarti rezultatai skelbiami viešai. Tačiau Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-397 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ minėta aprašo nuostata buvo pripažinta netekusia galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalimi dėl rekomendacijos ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino ir, priešingai nei DGK, jokių įpareigojimų skelbti informaciją nebenumatė. Taip išsprendęs bylą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas į tai visiškai nepagrįstai neatsižvelgė skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

63.       Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktą). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų (žr. pvz. 2013 m. liepos 18d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).

64.       Nors pirmosios instancijos teismas nesirėmė šia teisės norma ir išaiškinimais, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju juos taikyti.

65.       Byloje nustatyta, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 132 Eur žyminį mokestį. Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 2 541 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Skundžiamu teismo sprendimu pripažinta atsakovės teisė į 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už prastovą ne dėl atsakovės kaltės laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Todėl akivaizdu, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Atsakovei priteisto 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovą ne dėl atsakovės kaltės net neužtektų padengti priteistiną (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims) ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką atsakovei pagrįstai priklausančio darbo užmokesčio netekimą, teisėjų kolegija, įvertinusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nutaria bylinėjimosi išlaidų neperskirstyti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

66.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias darbo teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tik patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis, pašalinant iš jos teismo rekomendaciją ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

68.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį. Jokių kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tik patikslinama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, iš jos pašalinant teismo rekomendaciją ieškovei, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. de fakto buvo dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės.

Pripažinti, kad ieškovė BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, juridinio asmens kodas 191817034, pagrįstai sumokėjo atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

Priteisti iš ieškovės BĮ Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, juridinio asmens kodas 191817034, 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662.“

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Rita Dambrauskaitė

 

                                                Laimantas Misiūnas

 

Dalia Pranckienė