Baudžiamoji byla Nr. 1-32-810/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00094-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4; 2.4.1.3.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 28 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,  

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,  

dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei,

kaltinamajam J. J., jo gynėjui advokatui V. Kucevičiui,  

kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui L. S. Bagdonui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį,

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

šioje baudžiamojoje byloje J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotoju L. M., suklastojo tikrą dokumentą - medžioklės lapą - kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, o būtent: siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio sen., Druskininkų savivaldybėje, dalyvaudamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, sumedžiojo draudžiamu medžioklės būdu – varant, medžioti gyvūną – suaugusį briedžio patiną, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą Nr. 39 - įrašė į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį - medžioklę tykojant, o būtent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, ir jis - J. J., šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.

L. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariu J. J., suklastojo tikrą dokumentą - medžioklės lapą - kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, o būtent: siekdamas padėti J. J. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio sen., Druskininkų savivaldybėje, dalyvaudamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, sumedžiojo draudžiamu medžioklės būdu – varant, medžioti gyvūną – suaugusį briedžio patiną, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą Nr. 39 - įrašė į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį - medžioklę tykojant, o būtent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir J. J. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami ir J. J. šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.

Kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos neprisipažino ir teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 4-6) parodė, kad nepamena, kas konkrečiai dalyvavo medžioklėje 2019 m. lapkričio 16 d. Tą rytą, „(duomenys neskelbtini)“ klubo medžiotojams susirinkus savo bazėje Liepiškių kaime, jis iš L. M. gavo medžioklės lapą, jį užsipildė, įrašė vardą, pavardę, medžioklės datą bei pasirašė. Lape dar buvo įrašytas medžiotojas L. M.. J. J. įrašytas vadovu. J. J. turėjo vieną medžioklės lapą, kitą turėjo medžioklės vadovas A. N.. Buvo planuojama varyminė medžioklė, į kurią išvyko. Į klausimą, kokiu tikslu J. J. buvo išduotas atskiras medžioklės lapas tykojant, jeigu buvo planuojama varyminė medžioklė, kaltinamasis J. J. atsakė, jog nuo to, kokie žvėrys medžiojami, priklauso, kaip bus medžiojama: tykojant ar varant. Pasitarę su L. M. nusprendė, jog reikia sumedžioti didelį žvėrį, kurį medžioti galima tik tykojant. Kai kažkur yra varoma, pakeliami žvėrys ir jie juda po miškus, nes varoma pakankamai trumpais atstumais. Kai varyminės medžioklės metu buvo sumedžiotos stirnos, dalis medžiotojų išvyko, dalis ėjo daryti paskutinį varymą. Prieš paskutinį varymą J. J. vadovui A. N. pasakė, kad jie su L. eina tykoti. J. J. ketino eiti tykoti žvėries prie ribos su kitu būreliu, nes ten yra praėjimas. L. užvežė varovus ir nuėjo tolyn, šalia golfo laukų. J. J. pamatė pakankamai lėtai ateinantį briedį. Po to, kai J. J. į jį šovė, briedis pakeitė judėjimo kryptį ir nuėjo. Buvo garantuotas, jog pataikė, todėl briedį sekė – ėjo paskui jį mišku, kalnais, išėjo vos ne ten, kur buvo varymai. Briedį ten rado kritusį. Žinodamas, jog tikrai į briedį šovė, J. J. užpildė medžioklės lapą, jame nurodė, jog sumedžiotas briedis. Briedis buvo nušautas tykojant. Briedis buvo su ragais, kokių 5 metų patinas. Kita medžioklė vyko už kokių 600 metrų nuo tos vietos, kur šovė J. J.. Kur tuo metu buvo L. M., pasakyti negali. Briedį nušovė dvivamzdžiu šautuvu, monolito kulka. Pagal 2019 metų taisykles, jeigu būtų varyminėje medžioklėje sumedžiotas briedžio patinas (žinoma, ne specialiai), pažeidimo nebūtų - turėtų būti užpildytas aktas ir pranešta Aplinkos apsaugos departamentui. J. J. ir anksčiau ne kartą teko medžioti mišriu būdu, kai vienu metu viename medžioklės ploto vienete vyksta medžioklė tiek tykojant, tiek ir varant. J. J. dažnai į medžioklę išvykdavo visai dienai ar net kelioms, todėl turėdavo kitą medžioklės lapą. Pagal tuo metus galiojusias Medžioklės taisykles, tykojant medžioti briedžio patinus buvo leidžiama. Medžiotojų būrelyje už medžioklės lapų išdavimą tuo metu buvo atsakingas L. M.

Kaltinamasis L. M. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos neprisipažino ir teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 6-10) parodė, kad L. M., kaip medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ būrelio narys, valdybos buvo įpareigotas viso sezono metu išduoti medžioklės lapus. Medžioklės lapuose įrašoma data, numeris, pirmoje eilutėje - medžioklės vadovas. Medžiotojas, kuris pasiima lapą, ir yra medžioklės vadovas, kuris lape įsirašo pirmas ir pasirašo, po to įsirašo ir pasirašo visi kiti medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai. Į klausimą, kokią informaciją medžioklės lapuose, juos išduodamas, nurodo L. M., jis atsakė, jog nurodo medžioklės vadovą, kuris, pasiimdamas medžioklės lapą, tampa medžioklės vadovu. L. M. įrašo medžiotojo vardą, pavardę, datą, nuo kada medžioklės lapas galioja. Kadangi medžioklės lapai saugomi L. M. ofise, dažniausiai šiuos lapus jis išduoda prieš medžioklę, kad jam nereikėtų vykti į ofisą pasiimti medžioklės lapų ir ten kviesti medžiotojus, kurie patvirtintų medžioklės žurnale lapo gavimą. Šiuo konkrečiu atveju medžioklė vyko 2019 m. lapkričio 16 d, todėl, kadangi J. J. gyvena Alytuje, L. M. medžioklės lapą jam išrašė lapkričio 15 d., prieš medžioklę. A. N. medžioklės lapą pasiėmė iš vakaro L. M. ofise. Žurnale A. N. pasirašė medžioklės išvakarėse, o J. J. – „(duomenys neskelbtini)“, medžiotojų nuomojamoje bazėje, lapkričio 16 d. ryte, prieš medžioklę. Tuo pat metu, kai vyko medžioklė 2019 m. lapkričio 16 d., medžioklės lapus turėjo ir kiti medžiotojai, klubo nariai. Viso buvo išduoti trys ar keturi medžioklės lapai. Medžioklės lapas gali būti  išduodamas ne konkrečiai vienai dienai, o savaitei ir net mėnesiui. Tos medžioklės metu, kai vyko varyminė ir tykojimo medžioklės, galiojo dar ir kiti medžioklės lapai. Visi klubo nariai gali medžioti tame pačiame  vienete tuo pat metu, kai vyksta varyminė ir palaukiminė tykojant medžioklės. Medžioklė 2019 m. lapkričio 16 d. prasidėjo 8 val. ryte, medžiotojams susirinkus medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, ten yra klubo nario J. Ž. sodyba. Medžiotojams susirinkus,  medžiotojai įsirašo savo duomenis į medžioklės lapą, patvirtina tai savo parašais. Vykdomas instruktažas, kurio metu medžiotojai instruktuojami, ką galima nušauti, kokiu būdu, laikytis saugumo reikalavimų, nepiktnaudžiauti savo padėtimi. Medžioklės vadovas yra atsakingas už medžioklę, jos organizavimą, rūpinasi varymais. Paprastai jie būna tradiciniai - visiems žinoma, nuo kur reikia pradėti eiti, kaip varyti, koks varovų išsidėstymas, kaip užeiti, kaip vyks žvėrių migracija, kur yra šėryklos, viliojimo vietos. Jei nori sumedžioti briedžio patiną ar elnią,  daromos druskų laižyklos, kur gali ateiti stambūs žvėrys. L. M., jei neklysta, įsirašė į abu medžioklės lapus, dar buvo įsirašęs į J. Ž. lapą. Į klausimą, kokios aplinkybės kaltinamajam yra žinomos apie briedžio patino sumedžiojimą 2019 m. lapkričio 16 d., kaltinamasis L. M. atsakė, jog iš kitų medžiotojų jam žinoma, kad briedį nušovė J. J., kokiu būdu, kokioje vietoje – nežino, nes tuo metu buvo nuo medžioklės varant ir medžioklės tykojant nutolęs apie kilometrą ar daugiau. L. M. apie tai pranešė brolis D. M., kuris paskambino ir pasakė, kad gana sėdėti, važiuok prie taip vadinamos B. sodybos (pasakė jo pravardę, nes L. M. vieta tykojant buvo prie V. A. sodybos kampo, taip vadinami V. A. golfo laukai) ir J. Ž. valdos. L. M. ir D. M. nuvyko į Druskininkus, iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė priekabą, po ko nuvyko į Snaigupės kaimą, prie taip vadinamų ežerėlių, kur, kaip jis galvojo, galėjo stovėti medžiotojai. Ant  kalniuko gulėjo nušautas briedis. Ten buvo J. B., G. J., gal 4-5 medžiotojai, kurie padėjo pakrauti nušautą žvėrį. Ar buvo J. J., neprisimena. Briedis buvo sumedžiotas tykojant, nes tokia medžiokles praktika, kai medžiojant varyminės medžioklės būdu galima naudoti ir medžioklę tykojant. Kai medžiojami elniai ar briedžiai, jie varymo metu dažniausiai keičia judėjimo kryptį. Medžiojant varant, medžiotojai paliekami ar pastatomi labai toli nuo varymo ant palaukimo ar tykoti,  turėdami kitą medžioklės lapą. Medžioklės taisyklės to nedraudžia. Kaltinamajam L. M. parodžius medžioklės lapo kopiją (t. 1, b. l. 152), jis patvirtino, kad šis medžioklės lapas yra L. M. užpildytas ir išduotas medžioklės vadovui. Įrašas „J. J., 2019 m. lapkričio 15 d., baigia galioti 18 d.,  pirmininko pavaduotojas, parašas, L. M.“ padarytas L. M. J. J. padarė įrašą „J. J., jo bilieto Nr. ir parašas“. Šiame lape L. M. įrašė savo vardo pirmą raidę, pavardę, bilieto numerį ir pasirašė. Pastarąjį įrašą jis padarė 2019 m. lapkričio 16 d. ryte apie 8.00 val. Visi kiti duomenys buvo užpildyti lapkričio 15 d. Šio lapo kitą pusę pildė medžioklės vadovas J. J., šiuos visus duomenis jis turėjo užpildyti prieš pakraunant sumedžiotą žvėrį į priekabą. Duomenys apie sumedžioto žvėries ragus yra užpildyti J. J. ranka. Jų medžioklės plotai ribojasi su kito būrelio teritorija, todėl vykstant į žvėrių dorojimo vietą, šie medžioklės lapo duomenys turi būti užpildyti. J. J. žvėrį nušovė medžioklėje tykojant. Jei vyksta varyminė medžioklė ir medžiotojas joje dalyvauja, nušautas žvėris yra sumedžiotas varyminėje medžioklėje. Kai dalyvauja medžioklėje tykojant ir yra medžioklės ploto vienete, žvėris nušautas medžioklėje tykojant. J. J. tuo metu, kai L. M. jam pasakė, kur liks užvežęs varovus, L. M. informavo, kad stovės ant kalniuko, ant ribinės teritorijos. L. M. daug kartų vadovavo medžioklei, žino vietas,  kuriose stovi (būna) medžiotojai. Kiekvienas medžiotojas medžioklės tykojant metu informuoja,  kur jis bus medžioklės metu. Tai reikalinga žinoti dėl medžioklės saugumo, kad  neįvyktų nelaimingų atsitikimų, todėl medžioklės metu, pasitraukiant iš savo buvimo vietos, medžioklės vadovas yra telefonu informuojamas, kad ir kiti medžiotojai žinotų ir neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Į klausimą, kada lapkričio 16 d. kaltinamasis informavo medžioklės vadovą A. N. apie nedalyvavimą paskutiniame medžioklės varyme, L. M. atsakė, jog tuo metu, kai visi medžiotojai privažiavo prie sustojimo vietos, L. M. pasisiūlė užvežti varovus į varymo pradžios vietą bei nurodė, jog pasitrauks į tam tikrą vietą, kuri nuo varymo yra nutolusi maždaug kilometrą. Tuo metu buvo L. M., J. J., A. N. ir kažkas iš medžiotojų, konkrečiai neprisimena. L. M. informavo A. N., jog užveža varovus ir pasitraukia į tam tikrą vietą, nes su savimi turėjo graižtvinį šautuvą. L. M. taip pat informavo J. J., kad medžioklės lapas yra užpildytas ir L. M. medžios tykojant. J. J. A. N. apie tai, kad jis pasitraukia iš varyminės medžioklės, taip pat informavo. Kiti medžiotojai, kurie dalyvavo varyminėje medžioklėje, tuo momentu galimai šios informacijos negirdėjo. Tačiau medžioklės vadovas ir neprivalo informacijos, kuri nėra susijusi su kitais medžioklėje dalyvaujančiais medžiotojais, perduoti kitiems. Medžiokles vadovas pats turi valdyti tą informaciją ir priimti teisingus bei reikalingus sprendimus. Pagal medžioklės taisykles, medžioklės varymas yra tada, kai varovai varo žvėrį medžiotojams ant linijos. Jie (L. M. ir J. J.) tuo momentu ant linijos nestovėjo, nes jie buvo visiškai kitoje vietoje ir medžiojo tykojant. Į klausimą, ar L. M. yra tikras, kad J. J. nestovėjo ant linijos, L. M. atsakė, jog visiškai, šimtu procentų, nes išvažiuodamas matė, kaip J. J. automobilis pajudėjo į aptartą vietą. L. M. paaiškino, jog medžioklės lapo jis nesuklastojo, nes medžioklės lapą išdavus medžioklės vadovui, būtent jis tampa atsakingas už medžioklės eigą bei medžioklės lapo pildymą iki grąžins jį pilnai užpildytą L. M.. Medžioklės taisyklėse, galiojusiose 2019 metais, nebuvo draudžiama medžioti visais, berods dešimčia būdų, tą pat dieną. Tokia praktika taikoma medžioklėse visoje Lietuvoje ir nėra nusikalstama.

Liudytojas S. A. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 158-161) parodė, kad jis yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Kaltinamuosius J. J. ir L. M. pažįsta, jie taip pat yra šio būrelio nariai. Su J. J. ir L. M. nėra susipykęs. 2019 m. rudenį vyko medžioklė, kurios metu buvo sumedžiotas briedžio patinas. Joje dalyvavo atvykę liudytojai ir kaltinamieji, taip nurodyta medžioklės lape. Buvo varyminė medžioklė, bet kaip ir tykota - išsirikiuota ir laukta žvėries. Liudytojas S. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu  nurodytą aplinkybę, jog jis šios medžioklės metu dalyvavo 3-4 varymuose. S. A. parodė, kad jam reikėjo išvykti darbo reikalais, todėl išvyko po pietų. S. A. teigimu, briedis buvo sumedžiotas varyminėje medžioklėje, sumedžiojo J. J. Varymas vyko nuo ežerėlio, Gailiūnų k., Druskininkų sav. S. A. stovėjo prie miškelio, šalia stovėjo A. N. – laukė žvėries, kuriuos turėjo atvyti varovai. Išgirdo tris šūvius. To varymo metu buvo sumedžiotas vienas briedis. Jį sumedžiojo J. J. Iš karto po sumedžiojimo S. A. išvyko Kaip buvo surašyti dokumentai po medžioklės, nežino. Liudytojo teigimu, žvėris buvo sumedžiotas su licencija, bet įvyko nesusipratimas, medžiotojo klaida, nes sumedžiotas briedžio patinas su ragais. Tame varyme linijoje L. M. liudytojas nematė. Liudytojo teigimu, prie S. A. stovėjo A. N., toliau buvo gal 10, gal apie 5-6 žmonės – S. ir kiti  liudytojai, kurie yra už durų: R., M., B., V. L. M. ten stovinčio nematė. Ar paskutinio varymo matu matė linijoje stovintį J. J., neprisimena, tą dieną medžioklei vadovavo A. N. Ar tą pat dieną vyko ir medžioklė tykojant, liudytojas S. A. atsakė, jog nežino, jam dalyvaujant nevyko. Medžioklei vadovavo A. N., jis nurodė kaip išsidėstyti, S. A. nuėjo paskui jį. A. N. medžiotojus užvedinėjo, statė ir buvo paskutinis. Kartu su medžiotojais ėjo J. J., L. M. nėjo. Ant linijos J. J. nematė. Nušautą briedį matė maždaug 100 ar daugiau metrų nuo vietos, kur stovėjo S. A. Susirinkus prie briedžio, J. J. pasakė, kad jis nušovė briedį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 95-96), kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad 2019 metų rudenį, tikslios datos nurodyti negali, dalyvavo varyminėje medžioklėje, kurios metu buvo sumedžiotas briedžio patinas su ragais. Jis pats tą dieną dalyvavo 3-4 varymuose. Paskutiniame varyme, kuriame jis dalyvavo, buvo sumedžiotas briedžio patinas. Briedžio patiną sumedžiojo jų klubo medžiotojas J. J. Briedžio patinas buvo sumedžiotas šalia Gailiūnų kaimo, Druskininkų savivaldybėje, varymas vyko nuo ežerėlių (ten yra du nedideli ežerai, kurių pavadinimų nežino). Varymo metu jis (S. A.) stovėjo linijoje ir laukė žvėrių, kuriuos turėjo atvyti varovai. Šalia jo iš vienos pusės stovėjo medžiotojas A. N., kas stovėjo iš kitos pusės - neprisimena. Šio varymo metu buvo atlikta keletas šūvių, tačiau buvo sumedžiotas tik vienas žvėris - briedžio patinas. Po šio varymo visi  susirinko prie sumedžioto briedžio patino, J. J. pasakė, kad tai jis sumedžiojo šį žvėrį, visi pasveikino J. J. su trofėjumi. Toliau stovėjo ir laukė, kol kažkas atvažiuos ir nuveš sumedžiotą briedžio patiną į apdorojimo vietą. Kadangi jis turėjo išvykti į darbą, todėl nesulaukė, kada sumedžiotas briedis bus išvežtas į apdorojimo vietą. Kaip buvo įforminti dokumentai dėl sumedžioto briedžio patino, pasakyti negali, nes nežino.

Į teisiamojo posėdžio metu užduotą klausimą, kokia klube tvarka, kas nusprendžia, kokiu būdu vyks medžioklė, kaip tai medžiotojams yra pranešama, liudytojas S. A. atsakė, kad pasako medžioklės vadovas arba nusprendžia visi kartu. Į klausimą, ar galima medžioklės metu taikyti du medžioklės būdus, liudytojas atsakė, jog galima rašyti du medžioklės lapus. Į klausimą, ar medžiotojams dalyvaujant varyminėje medžioklėje ir stovint ant linijos, toje pat vietoje galima kitiems medžioti tykojant, liudytojas S. A. atsakė, jog negalima. Saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į kampus, tam yra taisyklės. Į klausimą, ar tame plote, kur vyksta varyminė medžioklė, galima medžioti tykojant, liudytojas S. A. atsakė, jog galima. Tą dieną buvo paskelbta varyminė medžioklė, ją paskelbė vadovas. Apie medžioklę tykojant liudytojas tą dieną negirdėjo.

Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 161-163) parodė, kad jis priklauso klubui „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo medžioklėje, kurioje buvo nušautas briedžio patinas. L. M. ir J. J. pažįsta kaip klubo narius, su jais nėra susipykęs. Medžioklė prasidėjo apie 8 val. bazėje Liepiškių kaime. Kiek medžioklėje dalyvavo asmenų, neprisimena. Prieš medžioklę buvo paskelbta, kad bus varyminė medžioklė. Medžioklės, kurios metu buvo nušautas briedžio patinas, varymas vyko Ricielių kaimo apylinkėse, prie ežerėlio, tikslios vietos nežino. Buvo 4-as ar 5-as varymas. J. B. stovėjo dešiniame flange, kas stovėjo šalia – nepamena. J. J. stovėjo flange iš kairės, kuriuo numeriu - nepamena. L. M. J. B. nematė. Varymo plotas buvo apie 3 ha. Apie 11 – 11.30 val. buvo girdėti ne vienas ir ne du (daugiau) šūviai, kas šaudė – nepamena. Tuo metu buvo sumedžiotas briedžio patinas su ragais. Sprendžiant iš to, kad kai kurie medžiotojai spaudė ranką J. J., mano, kad briedžio patiną sumedžiojo J. J. Sumedžiotą briedį liudytojas matė laukymėje šalia miško. Briedis krito maždaug 300 metrų atstumu nuo J. B. stovėjimo vietos. Į klausimą, ar ta vieta, kur buvo sumedžiotas briedis, apėmė varyminės medžioklės plotą, liudytojas J. B. atsakė, jog, jo manymu, apėmė, nes šalia buvo medžiotojų linija. Briedis buvo nuvežtas į bazę Liepiškių kaime. Kaip buvo suforminti medžioklės dokumentai, jis nežino. Į klausimą, ar tą dieną dar vyko medžioklė kitu būdu, liudytojas J. B. atsakė, jog, jo žiniomis, nevyko. Jis pats tikrai nedalyvavo jokioje kitoje medžioklėje kitu būdu. Į klausimą, ar tuo metu, kai vyko varyminė medžioklė, galima medžioklė kitu būdu, liudytojas J. B. atsakė, jog toks variantas galimas, medžioklės taisyklės to nedraudžia. Liudytojas parodė, kad J. J. stovėjo gal linijos viduryje - ugnies linijoje, kurioje varyminės medžioklės metu išsidėsto medžiotojai, J. J. stovėjo maždaug tos linijos viduryje. Jo funkcija buvo – laukti žvėrių. Žvėrys turėjo išeiti iš miško po varymo. Į klausimą, ar liudytojas tikrai matė J. J. stovintį linijoje už 300 metrų, J. B. atsakė, jog jis nematė, tačiau kai baigėsi varymas, J. B. prie to žvėries jį pasveikino. Kad J. J. būtų stovėjęs toje linijoje, J. B. nematė. Teismui pastebėjus, kad liudytojas ką tik kelis kartus pakartojo, jog matė kaltinamąjį J. J. ir net nurodė jo stovėjimo vietą, liudytojas J. B. atsakė, jog kalbėjo apie tai, kad taip būna, kai išsidėlioja, būna tokių tarpų, kad ir nematai sekančio žmogaus, šalia matai vieną – kitą, o kas toliau nematai. J. J. jis matė grįžtant, kai baigėsi varymas, laukymėje, kur buvo išsidėsčiusi medžiotojų linija, matė J. J. stovintį prie briedžio. Į klausimą, ar liudytojui yra žinoma, jog tą dieną buvo išduotas ir kitas medžioklės lapas, liudytojas J. B. atsakė, jog tą dieną jam ši aplinkybė nebuvo žinoma, apie tai sužinojo vėliau, iš ko – neprisimena. J. B. paaiškino, jog tą dieną visi susirinko bazėje, instruktažą pravedė A. N. Ar tada buvo paskelbtas medžioklės būdas, neprisimena, bet įprastai savaitgaliais, rudenį vykdavo varyminės medžioklės. Po instruktažo nutarė, kokiame plote medžios, koks bus pirmas varymas, ištraukė numerius, sėdo į automobilius ir vyko į vietą. Medžioklė baigėsi, kai sumedžiotą briedį pargabeno į bazę, kur jis buvo sudorotas. Varyminės medžioklės metu visi stovi atsisukę į miško pusę, iš kur tikimasi pasirodant žvėrių, visi atsisukę į vieną pusę. Matai stovinčius šalia iš kairės ir dešinės, o jau sekančių gali ir nematyti, nes ta vadinamoji linija nebūtinai turi būti tiesi. Į klausimą, ar briedis buvo sumedžiotas žiūrėjimo kryptimi, liudytojas J. B. atsakė, jog ne, briedis buvo sumedžiotas kairiau, maždaug 300 metrų atstumu nuo J. B.. Linijoje stovėjo pagal išsitrauktus numeriukus, ar numeriukų traukime dalyvavo kaltinamieji, nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 106-107), kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklauso nuo 1999 metų. 2019 metais dalyvavo dvejose medžioklėse - lapkričio 16 d. ir gruodžio mėnesį. 2019 m. lapkričio 16 d. medžioklė prasidėjo 8 val., susirinko Liepiškių kaime, Liškiavos apylinkėse. Medžioklėje dalyvavo apie dešimt medžiotojų, prisimena, kad dalyvavo būrelio pirmininkas T. V., L. M., D. M., G. S., R. M., J. J., S. A., A. N., kitų neprisimena. Su J. J. nėra susipykę, matydavosi tik medžioklėse. 2019 m. lapkričio 16 d. nuo 8 val. vykusi medžioklė buvo varyminė (trys ar keturi varymai). Kiek prisimena, varovu šioje medžioklėje buvo D. M., kiti medžiotojai buvo varovais pasikeisdami. Trečio ar ketvirto varymo metu Gailiūnų  apylinkėse jis (J. B.) stovėjo linijoje, varymo metu girdėjo nemažai šūvių sau iš kairės pusės, į kokius žvėris buvo šaudoma, nematė. Kai varovai išėjo į liniją, varymas buvo baigtas, rinkosi prie automobilių. Eidamas prie automobilių pamatė gulintį sumedžiotą briedžio patiną, prie kurio buvo keli medžiotojai - J. J., G. S., kitų neprisimena. Jis suprato, kad briedį sumedžiojo J. J.. Tuo metu buvo tarp 11 ir 12 val. Briedis buvo nugabentas į medžioklės bazę Liepiškių kaime ir ten dorojamas. Kaip ir kokiuose dokumentuose buvo nurodytas, užfiksuotas briedžio patinas, nežino. Tvirtina, jog 2019 m. lapkričio 16 d. medžioklė, kurios metu buvo nušautas briedis, buvo varyminė, ne tykojimo.

Į teisiamojo posėdžio metu užduotą klausimą, ar  liudytojui yra žinomas mišrus medžioklės būdas, kai galima ir tykoti, ir medžioti su varovais, liudytojas J. B. atsakė, jog praktikoje jam tokioje medžioklėje dalyvauti neteko. Į klausimą dėl pagarsintų J. B. parodymų, kad briedis buvo sumedžiotas varyminės medžioklės metu, iš kur liudytojui yra žinoma, kad gyvūnas sumedžiotas varyminės medžioklės metu, o ne tykojant, liudytojas J. B. atsakė, jog jis chronologiškai nurodė, kokioje medžioklėje dalyvavo, koks varymas  buvo, kas šalia per 300 metrų, jis nežino, sako ką matė.

Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 163-167) parodė, kad jis medžioklės klubo nariu yra nuo 2008 metų. Tą dieną, kai vyko medžioklė, jis, J. J., L. M., vadovas A. N. ir kiti medžiotojai apie 8.00 - 8.30 val. susirinko Liepiškių kaime. Vadovas nurodo medžioklės plotus, ten nuvažiuoja, medžiotojai išsidėsto, varovai užeina ir prasideda medžioklė. Į klausimą, kas nutarė, kokiu būdu vyks medžioklė, liudytojas T. V. atsakė, jog varyminė medžioklė buvo ryte. Nusprendus, kokiame medžioklės plote vyks medžioklė, medžiotojai ištraukia numerius ir eidami vorele sustoja į medžioklės vietas. Tą dieną varymų buvo nedaug, briedis buvo sumedžiotas po paskutinio varymo - trečio ar ketvirto. Patikslino, kad  tuo metu, kai buvo sumedžiotas briedis, buvo paskutinis varymas. Paskutinis varymas buvo prie Gailiūnų ežeriukų, vieni tuo metu važiavo į lupyklą, paskutiniame varyme nedalyvavo, kiti užvežinėjo varovus, kiti stovėjo prie ežerėlių. T. V. stovėjo iš krašto. Varovu buvo D. M., kitų nepamena. Šalia T. V. stovėjo G. S., kitus medžiotojus buvo išdėstęs medžioklės vadovas. Liudytojas T. V. mano, jog paskutiniame varyme prie ežeriukų  dalyvavo ne visi. Kas dalyvavo traukiant numerius - neprisimena. T. V. stovėjo kairiau, žiūrėjo į ežerą, galimai stovėjo paskutinis. Šūvius girdėjo, šovė G. S.. Nuėjo žiūrėti į švendrynus, po kažkurio laiko grįžo, ėjo link  mašinų, kur buvo sumedžiotas briedis. Briedis krito ant pievos, maždaug 300-400 metrų atstumu nuo vietos, kur stovėjo T. V., T. V. už nugaros, dešinėje. Briedį sumedžiojo J. J.. Į klausimą, kiek laiko praėjo, kai baigėsi varyminė medžioklė, iki tol, kai pamatė sumedžiotą briedį, liudytojas T. V. atsakė, jog apie pusvalandį. Daugiau šūvių jis negirdėjo. Į klausimą, ar paskutiniame varyme dalyvavę medžiotojai buvo priėję prie briedžio, T. V. atsakė, jog neprisimena. Į klausimą, ar liudytojui yra žinoma, kur buvo L. M. ir J. J. tuo metu, kai paskutiniame varyme visi buvo išsirikiavę vienoje linijoje, liudytojas T. V. atsakė, jog jis nežino, kur tuo metu buvo L. M., J. J. buvo ant kalniuko ar prie kalniuko. Medžiotojus į liniją pastato vadovas, kur buvo J. J., jis nematė. T. V. vadovas nurodė, jog T. V. uždaro flangą prie ežeriuko, ten jis ir nuėjo. Į klausimą, iš kur liudytojui žinoma, kur tuo metu buvo J. J., liudytojas T. V. atsakė, jog žino, kur buvo kritęs briedis. Kur buvo J. J. tuo metu, kai medžiotojai buvo linijoje, T. V. nežino, J. J. stovėjimo vietos nematė. Ar paskutinio varymo metu vyko medžioklė ir kitu būdu, liudytojui nėra žinoma. Medžioklė vyko klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, apimančiame ežeriukus. Ar buvo paskelta medžioklės  pabaiga, liudytojas nepamena. Bilietai traukiami nebuvo, stovėdami ratu išsiskaičiavo, kuris numeris kur eina. Kokiu numeriu išsiskaičiavo ir ėjo J. J. ar L. M., nepamena. Į klausimą, ar tame plote, kur vyksta varyminė medžioklė, gali vykti medžioklė tykojant, liudytojas T. V. atsakė, jog gali, taisyklės tai leidžia. T. V. po medžioklės sužinojo, jog minimos medžioklės metu buvo išduotas ir kitas medžioklės lapas – matė, kaip į lapą įrašė palaukiminę medžioklę J. J.. Kada buvo išduotas šis medžioklės lapas, nematė. Po medžioklės T. V. paklausus, J. pasakė, jog lapą išsirašė tą pačią dieną, kada tai buvo padaryta, T. V. nematė. Lapus išrašo L. M.. Tuo metu L. M. nematė, L. M. vėliau atvažiavo su priekaba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 115-117), kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ jis priklauso apie 8 metus, o nuo 2019 m. sausio mėnesio yra klubo pirmininkas. 2019-2020 metais medžioklės sezonui klubui buvo nustatytas leidžiamų sumedžioti kanopinių gyvūnų limitas. 2020 m. balandžio mėnesį parengė nustatytos formos ataskaitą apie sumedžiotus limituotus kanopinius gyvūnus ir elektroniniu paštu pateikė Aplinkos apsaugos departamento Varėnos valdybos pareigūnui V. B. Jeigu gerai prisimena, 2019-2020 metais medžioklės sezono metu buvo sumedžioti du ar trys briedžiai, vienas jų, kurį sumedžiojo J. J., buvo su ragais. Kokio amžiaus buvo J. J. sumedžiotas briedis, nežino. T. V. dalyvavo medžioklėje, kurioje J. J. sumedžiojo briedžio patiną. Medžioklės datos neprisimena, visų dalyvavusių medžioklėje nurodyti negali, nes neprisimena, o medžioklės vadovas buvo A. N. Briedis buvo sumedžiotas Gailiūnų kaime, prie ežerėlių. Ryte apie 8 val. jie susirinko Liepiškių kaime į varyminę medžioklę tikslu medžioti stirnas, elnius, briedžius, lapes. Kiek pamena, buvo du varymai, kurių metu buvo sumedžiotos keturios stirnos. Po to dalis medžiotojų, tame tarpe ir jis, nuvažiavo prie ežerėlių, į Gailiūnų kaimą, kur ketino daryti dar vieną varymą medžioti elnius ir  briedžius. Gailiūnuose vykusiame varyme, kiek pamena, dalyvavo J. J., G. S., D. M., kuris buvo pastovus varovas, kitų neprisimena. Ar buvo medžioklės vadovas A. N., nepamena. Paskutinio varymo metu jis (T. V.) stovėjo linijoje, buvo paskutinis, šalia stovėjo G. S.. Varovas buvo D. M. su šunimis. Šalia maždaug už 100 metrų stovėjęs G. S. į varymo pabaigą pradėjo į kažką šaudyti, į ką jis šaudė, nematė, girdėjo apie keturis šūvius. Kur ir kaip buvo išsidėstę kiti medžiotojai, nematė. Po to, kai iš miško išėjo D. M., varymas buvo baigtas ir jie ėjo pažiūrėti į švendryną, ar G. S. pataikė, nes G. S. minėjo, jog šovė į briedį. Švendryne nieko nerado. Eidami link mašinos išgirdo, kaip kažkuris medžiotojas pasakė, jog J. sumedžiojo briedį. T. V. J. J. paklausus, ar jis briedį sumedžiojo varyme, J. J. atsakė, kad „ne, ant kelmo sėdėjau“. Sumedžiotas briedis gulėjo už kalnelio. T. V. nežino, ar briedį sumedžiojo varymo metu, ar tuoj po varymo, nes šūvio negirdėjo. T. V. buvo įsitikinęs, kad visi, tame tarpe ir J. J., kurie po stirnų sumedžiojimo atvyko į Gailiūnų kaimą, tęsia varyminę medžioklę, o tai, kad tuo pat metu J. J. medžiojo tykojant, nežinojo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis J. J. užpildė medžioklės lapą, nežino. Kiek prisimena, L. M. atsivarė iš Druskininkų priekabą, į kurią pakrovė sumedžiotą briedį. Medžioklę baigė apie 11.00 – 12.00 val. Už medžioklės lapų išdavimą ir apskaitą klubo valdybos sprendimu atsakingas buvo L. M. Medžiotojas, norintis medžioti, kreipdavosi į L. M., kuris pasirašytinai išduodavo medžioklės lapą, t. y. padarydavo įrašą medžioklės lapų apskaitos žurnale apie tai, kam išduotas medžioklės lapas, koks išduoto lapo numeris. Medžiotojas, gavęs lapą, tai patvirtindavo žurnale savo parašu. Medžioklės lapas pradedamas pildyti prieš medžioklę, į jį įrašomi visi medžiotojai (jų pavardės, medžiotojo bilieto numeris), kurie dalyvaus konkrečioje medžioklėje, tai kiekvienas medžiotojas patvirtina savo parašu. Lapas baigiamas pildyti pasibaigus medžioklei, jį užpildo medžioklės vadovas ir pasirašo, t. y., įrašomi sumedžioti žvėrys, padaromi kiti įrašai, kurie numatyti medžioklės taisyklėse. Panaudotas medžioklės lapas grąžinamas jį išdavusiam L. M., knygoje padaromas įrašas, kad lapas grąžintas. Medžioklės lapus, kuriuos pas jį policijos pareigūnai paėmė kratos metu, jis pasiėmė iš L. M. prieš savaitę ar dvi, nes baigėsi sezonas, reikėjo rengti ataskaitą, be to, jų raštu reikalavo policija. Apie tai, jog medžioklės lape įrašytas medžiotojas medžioklę baigia anksčiau, turi būti informuotas medžioklės vadovas. Apie tai, kad D. M. buvo iškviestas į policiją apklausai, sužinojo iš jo paties arba iš jo brolio L. T. V. visiems medžiotojams, kurie jam skambino ir sakė, kad yra kviečiami apklausai į policiją, sakė, kad čia tikriausiai dėl to paties briedžio ir kad sakytų kaip buvo. T. V. parodė, jog jis ir D. M. buvę klasiokai, santykiai draugiški.

Į teisiamojo posėdžio metu užduotą klausimą, ar J. J. stovėjo varovų linijoje, ar ant kelmo kažkur sėdėjo, liudytojas T. V. atsakė, jog nežino, jo nematė. T. V. yra žinoma, jog kituose klubuose taip vyksta: vieni eina ant palaukimo, kiti į varyminę medžioklę, susitarimo reikalas. Nežino, ar įstatymas tai draudžia. Tą pat dieną po varyminės medžioklės kiti medžiotojai važiuodavo ant palaukimo.   

Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 167-170) parodė, kad J. J. ir L. M. jis pažįsta, su jais nėra susipykęs. Tą dieną Liepiškių kaime apie 8.00 - 8.30 val. susirinko 11-12 žmonių.  Buvo varyminė medžioklė. Po  poros varymų apie 10-11 val. L. M. ir J. J. atsiskyrė nuo varyminės medžioklės ir nuėjo į palaukiminę medžioklę. Iš kur jis tai žino, neprisimena, kažkas jam tai sakė. Pats G. S. dalyvavo varyminėje medžioklėje. Kartu su G. S. buvo ir T. V., A. N., R. M., S. A., V. R.. D. M. buvo varovu. Varymų buvo 2 ar 3. Kuriuo tiksliai metu buvo sumedžiotas briedis, nežino, gal apie 11 val. Tuo metu, kai buvo sumedžiotas briedis, G. S. buvo varyminėje medžioklėje. Varymas buvo tarp Gailiūnų ir Snaigupės kaimų. G. S. stovėjo ten, kur jam nurodė medžioklės vadovas, jam iš kairės stovėjo T. V., iš dešinės - R. M.. Kas toliau stovėjo šonuose – nežino.  Medžioklė vyko 10-15 ha plote. Linija, kur stovėjo G. S., yra properšoje, priešais už maždaug 50-70 metrų - miškas, už jo - ežeras. Tolumoje girdėjo šūvius, kiek jų buvo, nepamena. Varymo metu šovė ir G. S., po ko kartu su T. nuėjo pažiūrėti į mišką, krūmynus, bet nepataikė, todėl išėjo atgal  į liniją jau pasibaigus varymui. Medžioklės vadovas pasakė, kad kažkas sumedžiojo briedį. Vėliau G. S. sužinojo, kad J. J.. Briedį matė maždaug už pusės kilometro nuo tos vietos, kur stovėjo G. S.. Į klausimą, ar vieta, kur krito briedis, yra plote, kur vyko paskutinis varymas, G. S. atsakė, jog jis nežino, kur stovėjo kiti medžiotojai. Nežino, ar briedis krito varyminiuose plotuose, mano, jog ne, nes atstumas didelis. M. nuvažiavo, paėmė priekabą, pakrovė briedį ir nuvežė į lupyklą. Ar buvo rašomi kokie nors dokumentai, neprisimena. Į klausimą, ar J. J. dalyvavo paskutiniame varyme, liudytojas G. S. atsakė, jog nežino, nes J. J. prie G. S. nestovėjo. Į klausimą, ar jų būrelyje buvo tokia praktika, kad tuo pat metu, toje pat vietoje buvo medžiojama dviem būdais - varyminiu ir tykojimo, liudytojas G. S. atsakė, jog tai nepažeidžia jokio įstatymo, taip gali būti. Paskutinio varymo metu medžiotojus į liniją pastatė medžioklės vadovas A. N.. G. S. buvo priešpaskutinis.  Po dviejų varymų, prieš paskutinį varymą, kaltinamieji pasakė, jog eina medžioti tykojant. Liudytojo teigimu, po dviejų varymų kaltinamieji medžioklėje varyminiu būdu nedalyvavo, o medžiojo tykojant. Informaciją, jog J. J. ir L. M. medžios tykojant G. S. sužinojo iš kitų medžiotojų prieš paskutinį varymą, kai kažkas tarpusavyje apie tai kalbėjosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 122-123), kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad 2019-2020 metais medžioklės sezono metu, jam dalyvaujant medžioklėse, kiek prisimena, buvo sumedžioti du ar trys briedžiai. Vieną iš jų sumedžiojo J. J., 2019 m. lapkričio viduryje, savaitgalį. Prieš medžioklę apie 8.00 - 8.30 val. visi susirinko Liepiškių kaime, J. Ž. ir Š. M. sodyboje. Buvo organizuojama varyminė medžioklė. Medžioklės vadovas buvo A. N. Prieš medžioklę G. S. pasirašė medžioklės lape. Medžioklėje dalyvavo 10-12 medžiotojų, tikslaus skaičiaus neprisimena. Kiek pamena, medžioklėje dalyvavo J. B., T. V., L. G., L. M., R. M., A. N., S. A., D. M., kitų neprisimena. Neprisimena, kiek varymų buvo, gal trys ar keturi. Medžioklę apie 11-12 val. baigė tarp Gailiūnų ir Snaigupės. Kiekvieno varymo metu, kiekvienam medžiotojui jo stovėjimo vietą linijoje nurodo medžioklės vadovas. Jie išsidėsto vienas nuo kito 50-100 metrų atstumu, priklausomai nuo vietovės. Šios medžioklės metu varovu buvo D. M.. Paskutinio varymo metu, šalia Gailiūnų kaimo G. S. stovėjo linijoje šalia T. V., kuris buvo iš kairės, ir, kiek pamena, R. M. buvo iš dešinės, nors tuo nėra tvirtai įsitikinęs. Kaip buvo išsidėstę kiti medžiotojai, neprisimena ir nurodyti negali. Paskutinio varymo metu G. S. matė briedžio jauniklį, į kurį iššovė tris ar keturis kartus, atstumas iki jo buvo nemažas. Kai praėjus 10-15 min. iš miško išėjo varovas D. M., varymas buvo baigtas. D. M. išėjus iš miško, G. S. su T. V. nuėjo į krūmus pažiūrėti, ar pavyko nušauti briedžio jauniklį, tačiau nieko neradę ėjo prie mašinų. Einant kažkas pasakė, jog J. J. sumedžiojo briedį. Nušautas briedis buvo už kelių šimtų metrų nuo vietos, kur stovėjo linijoje. Jis gulėjo atviroje vietoje - pievoje. Sumedžiotas briedžio patinas buvo suaugęs, kokių penkių metų amžiaus su ragais. Atkreipė dėmesį, kad ragai trišakiai, tai jų medžioklės plotams yra pakankamai dideli. Sodyboje, kur lupo žvėris, kažkas pasakė, kad briedis sumedžiotas tykojant. Įstatyme nebuvo apibrėžta, kad vienu metu negalima dalyvauti dvejose medžioklėse, t. y. būti įsirašius keliuose medžioklės lapuose. G. S. nežinojo, jog kažkas varyminės medžioklės metu, per paskutinį varymą, jame nedalyvavo, o toje pat teritorijoje medžiojo tykojant. Gavęs šaukimą į apklausą policijoje  suprato, kad kviečiamas dėl medžioklės, kurioje buvo sumedžiotas briedžio patinas, nes apie tai jau buvo kalbama tarp medžiotojų, tačiau kas ir kada kalbėjo, iš ko sužinojo, nepamena. Pasibaigus varymui jokių šūvių negirdėjo, šūvį girdėjo varymo metu, toje pusėje, kur vėliau matė nušautą briedį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. S. papildomai paaiškino, kad jis nežinojo, jog paskutiniame varyme kažkas nedalyvavo, o medžiojo tykojant, tik girdėjo, kad kažkas taip kalbėjo. Parodžius liudytojui G. S. ikiteisminio tyrimo metu atlikto liudytojo parodymų patikrinimo vietoje sudarytą žemėlapį (t. 2, b. l . 128), liudytojas parodė, kad į vietą su pareigūnais važiavo 2 kartus, schemos jam buvo pateiktos komisariate, po keleto dienų, schemos nubraižytos pagal G. S. parodymus, bet ploto vienetas apibrėžtas labai abstrakčiai, schemą jis pasirašė ties paskutiniu lapu. Prieš pasirašydamas protokolą jis jį perskaitė.  

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 170-171) parodė, kad  jis 17 metų yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Kaltinamuosius pažįsta, jie yra klubo nariai.  R. M. dalyvavo medžioklėje, kai buvo sumedžiotas briedžio patinas. Apie tai jam pasakė policijos pareigūnai apklausos metu, nurodė, jog yra medžioklės lapas, patvirtinantis, kad R. M. dalyvavo medžioklėje. R. M. medžioklės aplinkybių neprisimena, po kažkiek laiko kažkas užsiminė, kad J. J. sumedžiojo briedžio patiną. Tą dieną galimai buvo medžiojama varymo ir tykojimo būdais, kartais taip medžiojama. Medžioklės vadovas tą dieną buvo A. N. Medžioklės lapus išduodavo L. M., jis yra būrelio pirmininko pavaduotojas. Susiskambindavo  iš vakaro, važiuodavo pasirašyti, pasibaigus galiojimui lapas buvo grąžinamas, pasirašoma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 134-135). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2003 m. yra medžiotojas ir priklauso medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Ar dalyvavo 2019-2020 metų medžioklės sezone vykusioje medžioklėje, kurioje buvo sumedžiotas suaugęs briedžio patinas su ragais, neprisimena. Jis neprisimena, ar 2019 m. lapkričio 16 d. dalyvavo medžioklėje, nes praėjo daug laiko, bet, jeigu yra įrašytas į tos dienos medžioklės lapą, vadinasi dalyvavo, tačiau tos medžioklės visiškai neprisimena ir negali atsakyti, kiek buvo varymų bei kokie žvėrys buvo sumedžioti. Ar tą dieną buvo sumedžiotas briedis, neprisimena. Kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis sužinojo, kad J. J. sumedžiojo suaugusį briedžio patiną su ragais, neprisimena ir atsakyti negali. Apklausos metu R. M. buvo supažindintas su telefoninio pokalbio, vykusio tarp jo ir L. M. 2020 m. rugsėjo 14 d., turiniu. Dėl šio pokalbio paaiškino, kad, gavęs šaukimą į policiją, jis paskambino medžiotojų klubo pirmininko pavaduotojui L. M., norėdamas pasiteirauti, ar jis žino, kodėl R. M. yra kviečiamas į policiją. R. M. buvo girdėjęs, kad kiti klubo nariai taip pat gavo šaukimus. Pokalbio metu jis pasakė, kad galbūt dėl briedžio sumedžiojimo, sakė policijoje pasakyti, kad po varyminės medžioklės jis ir J. J. „sėdėjo ant palaukimo ir nušovė“, tačiau, kaip iš tikrųjų buvo, R. M. nežino, neprisimena.

Į teisiamojo posėdžio metu užduotą klausimą, ar liudytojas tvirtina savo parodymus,  duotus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. atsakė, jog pabaigoje surašyti parodymai suskambėjo įdomiai. Parodžius liudytojui R. M. apklausos protokolą (t. 2, b. 1. 135), jis nurodė, kad protokolą pasirašė jis pats, jam protokolą davė perskaityti, pastabų dėl protokolo neturėjo.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 171-172) parodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. vykusios medžioklės aplinkybių jis neprisimena. Ar su būrelio nariais  jis telefonu kalbėjo apie tą medžioklę, neprisimena. Medžioklėje Žaliamiškyje jis dalyvavo, tikslios datos, kai buvo nušautas briedžio patinas, neprisimena. J. J. iš bokštelio 2020 metais sumedžiojo briedį. Apie 2019 metų medžioklę, kai J. J. sumedžiojo briedžio patiną, neprisimena.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos V. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino (t. 2, b. l. 140-141). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad medžioklės klube „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metų medžioklės sezonu medžiojo gal 15-20 kartų. Ar dalyvavo medžioklėje, kuri vyko 2019 m. lapkričio 16 d., neprisimena. Jeigu jis įrašytas medžioklės lape, vadinasi, dalyvavo, tačiau medžioklės aplinkybių neprisimena. Jis iš dalies prisimena varymą varyminėje medžioklėje, kuri vyko netoli Gailiūnų kaimo, nuo miške esančios sodybos link ežeriukų. To varymo metu jis ir D. M. buvo varovai. Varė su šunimis. Ar ką nors sumedžiojo šio varymo metu, neprisimena. Medžioklėje dalyvavo T. V., L. M., D. M., atrodo, dar buvo G. S.. Kas buvo medžioklės vadovas, neprisimena. Ar po šio varymo  buvo toje vietoje, kur buvo nušautas briedis, neprisimena. Jis nežino ir negali atsakyti, kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis tą briedį sumedžiojo. J. J. pažįsta kaip klubo narį, jokių asmeninių ryšių nepalaiko, bendrauja tik medžioklių metu.

Liudytojas S. G. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 172-174) parodė, kad J. J. pažįsta kaip savo buvusį kolegą, kito kaltinamojo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu ir klausant įrašą jis suprato, kad vyko medžioklė, kurios metu kolega sumedžiojo briedžio patiną, liudytojo įsitikinimu – leistinu būdu. Pagal tuo metu galiojusias medžioklės taisykles gali vykti ir tokia medžioklė, kuri taisyklėse nenurodyta. Vystant varyminei medžioklei su varovais, taisyklėse nurodyta, kad tai yra medžioklė, kai žvėrys genami link medžiotojų, stovinčių medžioklės linijoje. Todėl medžiotojas, atsistojęs kitoje vietoje, kurioje gali pasirodyti žvėris, galimai dalyvauja ne varyminėje medžioklėje. Žvėris turi savo teritoriją, jis nebūtinai eina link medžiotojų linijos, gali pasirodyti ir kitoje vietoje. S. G. su kolega J. J. telefonu kalbėjosi apie medžioklės būdą, jis sakė, jog turi palaukiminės medžioklės lapą, jog buvo varyminė medžioklė. Kokioje vietoje buvo sumedžiotas gyvūnas, liudytojas nežino. Į klausimą, kaip yra nustatomas medžioklės plotas, liudytojas S. G. atsakė, jog medžioklės vadovo, būrelio susitarimu. Tame pačiame plote galima tuo pat metu medžioti skirtingais būdais. Reikalavimas į medžioklės lapą įrašyti medžioklės būdą taikomas tik tyliajam varymui. Toje medžioklėje jis nedalyvavo. Dėl pokalbio su J. J. turinio liudytojas parodė, jog „ragata“ yra medžiotojų žargonu vadinamas briedžio patinas. Dėl pokalbio su J. J. metu pasakytos frazės „nu kaip aš galiu sakyt, „ragata“, varyminėje medžioklėje negalima tokių šaudyti“, liudytojas paaiškino, jog tai reiškia, kad varyminėje medžioklėje žvėris sumedžiotas ne varovų linijoje, o kitoje pozicijoje, apie ką jis ir kalbėjo. Į klausimą, ar pokalbio metu ar vėliau J. pasakojo, kokiu būdu sumedžiojo briedį, liudytojas atsakė, jog, kiek atsimena, toks pokalbis buvo, J. J. sakė, jog medžiojo dviese su kolega, varymo metu buvo kitoje vietoje ir laukė žvėries.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 174-176) parodė, kad kaltinamasis L. M. yra jo brolis. J. J. pažįsta, kartu medžioja maždaug 6-8 metus. Liudytojo teigimu, tą dieną, kai buvo sumedžiotas briedis, D. M. dalyvavo kaip varovas. Kaip vyko medžioklė nežino, nes varovams to žinoti nereikia. Nurodymus dėl varymų jiems duoda vadovas. Į klausimą, ar prisimena varymą tarp dviejų ežerėlių, liudytojas atsakė, jog tai buvo sunkus varymas. Aplinkybių, susijusių su šia medžiokle, neprisimena. Į klausimą, kad liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu į klausimą, ar nušautas briedis buvo nušautas varyminės medžioklės metu, atsakė, jog tuo metu vyko varyminė medžioklė, todėl mano, kad jis buvo sumedžiotas varyminės medžioklės metu ir toje vietoje, kur vyko varyminė medžioklė“, liudytojas D. M. atsakė, jog tai pareigūnų išvedžiojimai.

Liudytoja R. J. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 182-184) parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja. Žino, kokia byla nagrinėjama. Ji atliko liudytojo R. M. apklausą. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. M. parodymus, užfiksuotus 2020 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos protokole (t 2, b. l. 135) („Šios apklausos metu aš buvau supažindintas su telefoninio pokalbio, vykusio tarp manęs ir L. M. 2020 m. rugsėjo 14 d. turiniu. Paaiškinu, kad gavęs šaukimą į policiją, aš paskambinau mūsų medžiotojų klubo pirmininko pavaduotojui L. M., norėdamas pasiteirauti, gal jis žino, dėl ko esu kviečiamas į policiją, nes buvau girdėjęs, kad ir kiti mūsų klubo nariai gavo šaukimus. Pokalbio metu jis sakė, kad galbūt dėl briedžio sumedžiojimo, ir sakė policijoje pasakyti, kad po varyminės medžioklės jis ir J. J. „sėdėjo ant palaukimo ir nušovė“, tačiau kaip ten buvo iš tikrųjų, aš nežinau, neprisimenu ir nieko konkrečiai paaiškinti negaliu.“), liudytoja R. J. parodė, kad tokius parodymus davė R. M., kuris buvo supažindintas su pokalbių stenogramomis ir išklotinėmis. Parodymai užfiksuoti iš jo žodžių, jis protokolą perskaitė ir pasirašė. Dėl liudytojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje ir pridėtų žemėlapių (t. 2,  b. l. 131) liudytoja parodė, kad plane nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 3 nurodytą medžiotojų stovėjimo vietą parodė G. S. parodymų patikrinimo metu. G. S. paaiškino, kur ir kokia trajektorija buvo išsidėstę medžiotojai, kur stovėjo jis pats, kur stovėjo medžiotojai, kur jis pamatė sumedžiotą briedį ir kur, jo manymu, tas briedis gulėjo. Ši schema liudytojui G. S. taip pat  parodyta, su visais žymėjimais, buvo užpildyti visi protokolai ir jis su jais supažindintas. Jokių pastabų G. S. neišsakė, pasirašė. Į klausimą, ar liudytoja gali patvirtinti, kad schemoje nurodant ir pažymint tam tikrus liudytojo nurodytus taškus buvo perkeltos tos koordinatės, kurios nurodytos protokole, liudytoja R. J. atsakė, jog patvirtina. Taškas Nr. 3 (vieta, kurioje paskutinio varymo metu stovėjo G. S.), koordinatėmis nebuvo užfiksuotas, nes liudytojas G. S. nurodė apytikslę vietą.

Liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 184-189) parodė, kad kaltinamuosius pažįsta - J. J. žino iš medžioklės būrelio veiklos, L. M. pažįsta nuo vaikystės. Su jais nėra susipykęs. Medžioklės būdai yra varyminė, sėlinant ir palaukiminė. 2019 m. lapkričio 16 d. A. N. organizavo varyminę medžioklę. J. J. turėjo tykojimo lapą.  L. M. davė pasiūlymą medžiokles subendrinti, nes palaukiminėje medžioklėje gali medžioti pavienis, kažkur toli, o varyminėje medžioklėje varo varovai, atsitraukti negali. J. J. ir L. M. turėjo lapą, graižtvą turėjo J. A. N. juos išleido, jų linijoje nestatė. Medžioklė prasidėjo visiems susirinkus bazėje Liepiškių kaime, buvo apie 10 medžiotojų. Visi susirašė, buvo instruktuojama, pasitarė, kuriuos varymus varys. A. N. buvo varyminės medžioklės vadovas. Kokia bus medžioklė, sprendžia tas, kam išduotas lapas. Lapas buvo išduotas A. N.. Kaltinamieji dalyvavo šioje varyminėje medžioklėje, buvo gal keturi varymai. Paskutinis varymas vyko už Gailiūnų, prie Snaigupės, tarp Ricielių ir Gailiūnų kaimų,  prie ežerėlių, ten raistai, kalvos. Ploto skersmuo apie 6 km skersmens plotas. Turint lapą, tame plote galima medžioti bet kur. Plote, kur vyksta varyminė medžioklė, galima medžioti tykojant, nėra tokių išimčių. Taisyklėse nurodyti atstumai, nuotoliai nuo sodybų, bažnyčių. Stovėjo už ežero, laukymėje, ežeras vadinasi Gailiūnų Juodiškis. Paskutinio varymo metu medžiotojai stovėjo laukymėje tarp kalno ir miško. A. N. buvo šone ežero, prie kitos žvėrių pralaidos. Trečio varymo metu dalyvavo visi medžiotojai, išskyrus L. M. ir J. J., nes jis turėjo palaukiminį lapą, A. N. jo linijoje nestatė. Tikslu sumedžioti žvėrį nutarė, kad J. J. eis į kalną, į kitą pusę, kur už maždaug 600 metrų nuo medžiotojų linijos pasirinko tam tinkamą vietą. Kur tiksliai ta vieta, nežino. L. M. užvežė varovus į kitą pusę. Medžiotojų linija užėmė paežerę, ją apsupo, medžiotojai linijoje buvo išsidėstę maždaug kas 40-50 metrų. Medžioklės metu buvo sumedžiota paskutinė stirna. Paskui paaiškėjo, kad J. toli palaukime nušovė briedį. Briedis buvo pašautas ne linijoje, jis pašautas kažkiek paėjo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė iškviestas iš darbo, skubėdamas. Atsimena, kad paklausus, ar J. J. briedį nušovė varyminėje medžioklėje, A. N. atsakė, jog briedis buvo nušautas ne varyminėje medžioklėje. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, ką atsiminė, nors tuo metu ir skubėjo.  Varyminė medžioklė tą dieną baigėsi apie 10.00 - 11.00 val., prieš pietus. Varyminės medžioklės metu buvo nušautos keturios stirnos. Kur konkrečiai paskutinio varymo metu stovėjo medžiotojai, neprisimena, jis pats stovėjo paskutinis. Briedžio patinas buvo nušautas ne varyminėje medžioklėje. Kada prasidėjo palaukiminė medžioklė, kurią valandą, liudytojas nepamena. Palaukiminė medžioklė vyko šone, o  A. N. medžiotojus buvo sustatęs varyminei medžioklei ir pats joje dalyvavo, linijoje buvo paskutinis.  Apie tai, kad J. J. tą dieną turi kitą medžioklės lapą kitos rūšies medžioklei, liudytojas A. N. žinojo, apie tai sužinojo ryte, J. J. jam pasakė, kad turi medžioklės lapą palaukiminei medžioklei. Mišrų medžioklės būdą A. N. suderino su J. J., kuris turėjo graižtvinį ginklą, jie abu buvo įsirašę lape. Sutarė, kad jie darys palaukiminę medžioklę, nedalyvaus varyminėje. Vienoje pusėje bus vienas, su graižtviniu ginklu, o kitas, nuvežęs varovus, buvo toliau, kitame gale. Medžioklės vadovas J. J. liudytoją informavo, kad  paskutiniame varyme eis į palaukiminę medžioklę. Kadangi ten plotas didelis, nutarė sudvejinti medžioklę, kad vieni medžios varyminėje, kiti palaukiminėje medžioklėje. J. J. buvo link Snaigupės, L. – link Liškiavos. Kur konkrečiai jie buvo, nežino. Briedis buvo įrašytas į tykojimo medžioklės lapą, įrašė J. J.. To lapo nematė. Tą pačią dieną tame pačiame medžioklės plote gali tuo pat metu vykti palaukiminė ir varyminė medžioklės. Už medžioklės lapų išrašymą atsakingas L. M.. Kada J. J. buvo išduotas lapas, nežino, bet medžioklės pradžioje A. N. žinojo, kad jis turi lapą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos A. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino (t. 2, b. l. 100-102). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. medžioklė prasidėjo maždaug 8.40 val. Gubiniuose, Druskininkų apylinkėse. Joje dalyvavo G. S., J. J., kitų asmenų neprisimena, nes praėjo daug laiko. Medžioklės forma – varyminė. Šios medžioklės metu buvo 3 ar 4 varymai. Varyminės medžioklės metu buvo sumežiotos keturios stirnos. Briedžio patinas varyminės medžioklės metu nušautas nebuvo. Ar varymo, vykusio šalia Gailiūnų kaimo, nuo ežerėlių, metu buvo sumedžiotas koks nors žvėris, nepamena. Šio varymo metu J. J. briedžio patino nesumedžiojo, jokios kalbos negirdėjo. 2019 m. lapkričio 16 d. medžioklė vyko iki pietų, maždaug 12.00 – 13.00 val. A. N. 2019 m. lapkričio 16 d. vykusios medžioklės metu prie jokio briedžio patino priėjęs nebuvo, į medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą Nr. 38 nušauto briedžio patino neįrašė, nes varyminės medžioklės metu nušauto briedžio patino jis nematė. Apie tai, kad J. J. palaukimo metu nušovė briedžio patiną, jam pasakė kolegos lupant stirnas. Lupti stirnas A. N., padėjęs namie ginklą, į medžiotojų bazę atvyko apie 14 val. 2019 m. lapkričio 16 d. vykusios medžioklės metu nušautas briedžio patinas buvo įrašytas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 15 d. lape Nr. 39, nurodant, kad briedžio patinas nušautas tykojant, todėl, kad 2019 m. lapkričio 16 d. vykusios medžioklės metu briedžio patiną nušovė J. J. tykojant. J. J. 2019 m. lapkričio 16 d. apie pietus sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į palaukiminę medžioklę (tykojant). Tai A. N. žino, nes kitų medžiotojų J. J. paklausė, gal jie nori važiuoti su juo į palaukiminę medžioklę. Apie tai J. J. paklausė kitų medžiotojų tuo metu, kai medžiotojai jau buvo susirinkę medžiotojų bazėje.

Į teismo posėdžio metu užduotą klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė,  jog J. J. į medžioklę tykojant  išvažiavo tada, kai liudytojas jau buvo spėjęs grįžti namo, liudytojas A. N. atsakė, jog J. J. klausė ne briedžio, bet bebro, ir siūlė visiems, klausė, ar norit važiuoti. Varyminė medžioklė tą dieną buvo baigta nušovus paskutinę stirną, A. N. tada paskelbė medžioklės pabaigą.  

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 78-83) parodė, kad jis yra kvalifikuotas miškininkas, baigęs Žemės ūkio akademijos magistro studijas, kurių metu buvo suteikta ir medžioklės žinovo kvalifikacija, yra apgynęs gamtos mokslų srities (medžiojamosios faunos), o taip pat ir  ekologijos ir aplinkotyros krypties daktaro laipsnį, dirba VDU gamtos  mokslo katedros mokslo darbuotoju, yra medžioklėtyros laboratorijos vadovas bei tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos tarybos narys (ši organizacija jam suteikė medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją), taip pat yra Lietuvos medžioklės trofėjų vyresnysis ekspertas, Aplinkos ministerijos medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos narys. Liudytojas parodė, kad medžioklės taisyklėse yra numatyti 10 medžioklės būdų, pagrindiniai jų - medžioklė varant, medžioklė varant tyliuoju būdu, medžioklė tykojant ir sėlinant. Kiti mažiau naudojami būdai - medžioklė su šunimis, su plėšriaisiais paukščiais, gyvagaudžiais spąstais, selektyviniais spąstais, varant katilu ir grandine. Organizuojant medžioklę, pagrindinis dokumentas yra medžioklės lapas, registruotas Aplinkos apsaugos departamente su  jame esančia žyma. Toje formoje yra nurodyti medžioklės būdai, kuriuos įrašyti neprivaloma, išskyrus  vieną būdą – medžiojant tyliuoju varymu, nes pastarajam būdui reikalingi bokšteliai. Medžioti mišriu būdu (varant, sėlinant ir tykojant) tuo pat metu galima ir tai yra praktikuojama - kai vyksta medžioklė varant, gali būti taip pat išstatyti medžiotojai skirtingose vietose, ten kur yra žvėrių migracija, tokia medžioklė vadinama tykojant ar sėlinant. Medžioklė viename medžioklės plote, kai jame  surašomi keli medžioklės lapai, taip pat galima, tačiau liudytojui nėra žinoma, apie kokį laikotarpį yra kalbama. Liudytojo teigimu, neseniai pasikeitė medžioklės taisyklėse numatyta medžioklės lapų forma (praeitų metų spalio mėnesį). Šioje formoje nurodoma medžioklės laiko pradžia ir pabaiga, tačiau jį pildyti neprivaloma. Dažniausiai medžiotojai, medžiodami vienu būdu, gali medžioti ir kitu būdu. Medžioklės metu gali būti išrašomi keli lapai tame pat plote ir tuo pat laiku. Teismui atkreipus dėmesį, kad kalbama apie  2019 m. lapkričio 16 d., liudytojas A. K. parodė, kad tai situacijos nekeičia, nes tą pačią dieną gali būti išrašomi keli lapai. Tai be kita ko daroma tuomet, kai lyg tai yra vienas būdas – medžioklė varant, bet jei lieka kažkas medžioti toliau, vieniems išvykus namo, tai surašant kitą lapą yra išlyga, kad gali medžioti po 24 val. Medžioklės lape privaloma nurodyti medžioklės vadovą, kuris yra atsakingas už medžioklės organizavimą. Vadovas surašo visus  medžiotojus, su jų parašais, bilieto numeriais. Medžioklės lapus išsirašo patys medžiotojai ar medžioklės ploto vieneto turėtojas, fizinis ar juridinis asmuo, gavęs leidimą naudoti medžiojamosios faunos išteklius. Blankas turi būti patvirtintas Aplinkos apsaugos departamente. Medžioklės vadovu gali būti bet kuris medžiotojas. Medžioklės vadovas  į lapą įrašomas pirmu numeriu. Jei gyvūnas sumedžiotas tykojimo arba sėlinimo būdu, privaloma iš karto atžymėti medžioklės lape, koks gyvūnas sumedžiotas. Į klausimą, ar tame pačiame plote tuo pat metu galima medžioti varymo būdu ir tykojant, liudytojas atsakė, jog jam sunku pasakyti, ką reiškia ta pati vieta, jei tai tame pačiame kvartale, iš esmės taip, galima, bet praktikoje daugiau naudojama kažkur perėjimo vietose, nebūtinai apibrėžtoje vietoje, kur vyksta varymas, galima užstatyti ir už varovų nugaros. Iš esmės galima, tai nereglamentuota. Į klausimą, jei varyminės medžioklės metu buvo draudžiama medžioti briedžio patinus, o tykojant buvo galima, kaip tame pat plote buvo galima suderinti šiuos skirtingus medžioklės būdus, liudytojas atsakė, jog išlyga, kad varymo būdu medžioti briedžio patinų nebuvo galima, buvo daroma dėl to, jog buvo manoma, kad medžioklės varymo būdu metu medžiotojas gali nepastebėti ir tinkamai neįvertinti žvėries. Būtent dėl to šie medžioklės būdai yra atskirti.  Varant gali nespėti pamatyti, kadangi žvėris juda greičiau, tam, kad jį įvertinti, šie būdai buvo atskirti. Į klausimą, jeigu medžioklė vyko varyminiu būdu, ir tie patys medžiotojai dar buvo išsirašę medžioklės lapą sėlinant-tykojant bei buvo sumedžiotas briedis, ar buvo padarytas pažeidimas, liudytojas A. K. atsakė, jog nebuvo. Medžioti tykojant galima ir sėdint ant kėdutės. Jei briedis sumedžiotas varant, turėjo atžymėti tada, kai pradėjo skrosti. O jei tykojant – atžymėti turėjo prie sumedžiojimo vietos. Į klausimą, ar teisės aktai reglamentuoja draudimą viename medžioklės plote vienu laiku vykdyti medžioklę keliais būdais (šiuo atveju varant ir tykojant), liudytojas atsakė, jog nereglamentuoja. Liudytojo teigimu, kaltinamųjų jis nepažįsta, V. K. pažįsta, kaip Medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narį, giminystės ryšiais su juo nesusijęs, šventėse nedalyvavo, jį žino iš spaudos, pasisakymų.

Liudytojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog G. S. parodė vietą, kur 2019 m. lapkričio 16 d. vyko medžioklės, kurios metu buvo sumedžiotas briedis, paskutinis varymas, kur gulėjo kritęs sumedžiotas suaugusio briedžio patinas su ragais, kryptį, kuria varymo metu ėjo D. M. (t. 2, b. l.  126-131).

Liudytojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog T. V. parodė vietas, kur 2019 m. lapkričio 16 d. vyko medžioklės, kurios metu buvo sumedžiotas briedis, paskutinis varymas, kur stovėjo T. V., G. S., gulėjo kritęs sumedžiotas suaugusio briedžio patinas su ragais (t. 4, b. l.  88-96).

Liudytojo G. S. papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog G. S. parodė vietą, kur 2019 m. lapkričio 16 d. vyko medžioklės, kurios metu buvo sumedžiotas briedis, paskutinis varymas, kur stovėjo T. V., R. M. ir pats G. S., gulėjo kritęs sumedžiotas suaugusio briedžio patinas su ragais, kryptį, kuria varymo metu ėjo D. M. (t. 4, b. l.  97-106).

Liudytojo A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog A. N. parodė vietas, kur 2019 m. lapkričio 16 d. vyko medžioklės, kurios metu buvo sumedžiotas briedis, paskutinis varymas, kur stovėjo A. N. (jis buvo kraštinis medžioklės linijos medžiotojas) bei vietą kairėje, kur stovėjo medžiotojas, kurio A. N. nepamena (t. 4, b. l.  107-115).

Liudytojo S. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog S. A. parodė vietas, kur 2019 m. lapkričio 16 d. vyko medžioklės, kurios metu buvo sumedžiotas briedis, paskutinis varymas, kur stovėjo S. A., gulėjo kritęs sumedžiotas suaugusio briedžio patinas su ragais (t. 4, b. l.  152-159).

Kaltinamojo L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog L. M. parodė vietas, kur 2019 m. lapkričio 16 d. jis kartu su J. J. pakrovė nušautą briedį, kur L. M. prieš laukiminę medžioklę pastatė savo automobilį, kur L. M. medžiojo laukiminėje medžioklėje (t. 5, b. l.  28-31).

Kaltinamojo J. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog J. J. parodė vietas, kur 2019 m. lapkričio 16 d. jis rado pašautą briedį, kur J. J. prieš medžioklę pastatė savo automobilį, kur J. J. medžiojo laukiminėje medžioklėje ir pašovė briedį (t. 5, b. l.  35-40).

Iš 2020 m. kovo 2 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr.1 matyti, kad J. J. yra medžiotojų klubo narys (t. 1, b. l. 88). 

2020 m. gegužės 6 d. kratos protokole nurodyta, kad pas T. V. buvo paimti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“  2019 m. medžioklės lapai ir 2020 m. medžioklės lapai Nr. 53-57 (2019-2020 medžioklės sezono) (t. 1, b. l. 120-125).

2020 m. gegužės 7 -15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos metu paimtų medžioklės lapų apžiūra. Protokole nurodyta, kad medžioklės lapas Nr. 38 be datos, užpildytas ranka, mėlynu rašikliu, patvirtintas apvaliu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ spaudu. Jame nurodyta, jog medžioklės vadovui A. N. leidžiama organizuoti medžioklę Varėnos raj. savivaldybėje esančiame „(duomenys neskelbtini)“  medžioklės plotų vienete. Leidžiama medžioti varant, gyvūnas nenurodytas. Medžioklės lapas galioja nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 17 dienos. Medžioklės lapą išdavęs asmuo - pirmininko pavaduotojas L. M.. Lentelėje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. vykusios medžioklės metu dalyvavo A. N., L. M.. T. V., D. M., R. M., J. B., G. A., L. G., V. R., G. S.. J. J., medžiotojai A. N., R. M., J. B., J. J. sumedžiojo po vieną stirną. Medžioklės lapas patvirtintas medžioklės vadovo A. N. parašu. Kitoje medžioklės lapo pusėje įrašų nėra.

2019 m. lapkričio 15 d. medžioklės lapas Nr. 39 užpildytas ranka, mėlynu rašikliu, patvirtintas apvaliu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“  spaudu. Nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui J. J. organizuoti medžioklę Varėnos raj. savivaldybėje esančiame „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete tykojant, gyvūnas nenurodytas. Medžioklės lapas galioja nuo 2019 m. lapkričio 15 iki 18 d. Medžioklės lapą išdavęs asmuo - pirmininko pavaduotojas L. M.. Lentelėje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 16 d. vykusios medžioklės metu dalyvavo J. J., L. M.. Užfiksuota, kad medžiotojas J. J. sumedžiojo briedį. Medžioklės lapas patvirtintas medžioklės vadovo J. J. parašu. Kitoje medžioklės lapo pusėje lentelėje "Briedis" yra nurodyta data, medžiotojo pavardė, ragų šakų skaičius, ragų kotų apimtis, skėtra t. y., 09-16 J. J. (K)3, (D)3; (K)51, (D)15; (K)15, (D)97 (t. 1, b. l. 126-143, 151, 152-153).

2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsniu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties pagrindu buvo vykdoma J. J. naudojamo telefono Nr. + „(duomenys neskelbtini)“ kontrolė. 2019 m. lapkričio 16 d. 13 val. 10 min. užfiksuotas skambutis iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (juo naudojasi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas S. G.). Pokalbis trunka iki 13 val. 15 min.  S. G. pasiteirauja ar J. J. medžioja, pastarasis patvirtina, kad taip ir kad „nu va jau parvažiuojam“. S. G. paklausus, ar ką nors sumedžiojot, J. J. atsako, kad „nu jeigu tarp mūsų šnekant tai du mano šūviai ir abudu taiklūs … ir abudu su monolitine kulka“. Į klausimą „ir ką nušovei?“, J. J. atsako, kad „nu kaip ir ožką nušoviau ir ir ir briedį nušoviau“. S. G.: „ragatą ?“ J. J. atsako: “nu kap aš tau galiu sakyt ragatą, negalima varyminėj ragatų šaudyt“. S. G. sako, kad „nu tai šiaip gi galima, gali būt du medžioklės būdai“, J. J. jam pritaria, kad „tai du medžioklės būdai, tai taip ir lapą turiu, viskas … ant tykojimo nušoviau“ S. G. komentuoja: „taip vieni varo in kiti, o eina žvėrys per šoną“, o J. J. pritaria „tep, tep, tep, aš tykojant nušoviau, ragatas“. S. G. toliau komentuojant „atsisėdi į bokštelį ir jis ateina“, J. J. pritaria: „taip taip taip, taip ir buvo žinok“. Į S. G. klausimą „kiek šakų vienam, šone?“ atsako, kad „dar daeisiu iki palauk, eisiu va priekaba atvažiavo gal trišakis lyg tai“. S. G. klausdamas konstatuoja, kad „tai monolito kulka biškį daro savo dalykus, ne? J. J. patvirtina „o daro ir dar kaip, iš kokia iš kokių penkiolikos metrų žinok“. Į S. G. klausimą „patiko?“ atsako, kad „patiko, ir stirną bėgančią žinai taip kad jau nubėgančią, į atbėgančią saugiklį buvau nenusileidau, o nubėgančią, labai gerai daro monolitas“ . S. G. pasakius, kad „tai jau praktiškas viskas bernai“, J. J. patvirtina „viskas viskas jau baigėm, pavalgėm kalbam“. S. G. sako, kad „medžioklė, medžioklė baigta ba blet“ J. J. pritaria, kad „taip“. S. G. sako, kad „sutems kol susitvarkysit“, J. J. patvirtina, kad „taip taip taip tai einam va kraunam ir važiuojam“. Pokalbio pabaigoje, fone girdėti vyriškio balsas, kuris pasako „J., J. nusišovei tai ir kraukis“ (t. 2, b. l. 4-11). 

2021 m. sausio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, vadovaujantis BPK 154 straipsniu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties pagrindu buvo vykdoma J. J. naudojamo telefono Nr. + „(duomenys neskelbtini)“ kontrolė. 2019 m. spalio 25 d. 12 val. 46 min. užfiksuotas skambutis iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (juo naudojasi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas S. G.). Pokalbio metu S. G. teiraujasi, ar J. J. buvo medžioti ir ar kalbėjo su vadu. J. patvirtina, kad buvo, pasakoja, kad "viskas tęsiasi ten, laukia mano eilė dabar, viskas jau lygtai dabar jau einam dabar einam dviese aš aš eisiu, turėčiau eiti ir dar kažkas tai vienas", kalba, kad "nu tai lygtai dar vieną kabina, kabina kad išsišnekėjo, saugumietį, žinai..." S. G. paklausia "ta prasme išsišnekėjo?", J. paaiškina, kad "nu turbūt buvo pasirašęs, kad neatskleis ikiteisminio tyrimo medžiagos..." Pokalbio metu abu pašnekovai aptaria, tai, kad yra klausomasi pokalbių. S. G. sako, kad "pasiskaitytų naujas taisykles ir pasižiūrėtų, kad jau jau jau viskas subliuškę". Tolimesnio pokalbio metu abu kalba apie galimas tyrimo priežastis, svarsto, kad gali būti susiję su gaisru, ar J.ryšiais su Cic. (t. 2, b. l. 36 -42).

2021 m. sausio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, vadovaujantis BPK 154 straipsniu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties pagrindu buvo vykdoma L. M. naudojamo telefono Nr. + „(duomenys neskelbtini)“ kontrolė. 2020 m. rugsėjo 14 d. 11 val. 37 min. užfiksuotas skambutis iš Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudojasi R. M. Pokalbio metu R. M. pasako, kad iš Alytaus policijos gavo šaukimą ir klausia, „gal žinai, kokiais ten klausimais“. L. M. atsako, kad „...dėl briedžio kur kur kur nušauta, turbūt dėl to briedžio gali būt“. R. M. sako, kad „aš tai nepamenu net“ L. M. moko, kaip kalbėti apklausoje: „tai sakyk neprisimenu, praėjo daug laiko ir viskas“, „nu o ten kur nušovė tai sakyk sėdėjo ant palaukimo, po medžioklės nuvažiavo pasėdėt šiti J. su M. ir nušovė ir viskas“, o ty kap varė tai sakyk neprisimenu, du metai praėję ką aš prisimenu“ (t. 2, b. l.57-60). 

BK 300 straipsnio

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama, t. y. įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007 ir kt.).

Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-547-693/2015). 

Nagrinėjamu atveju J. J. ir L. M. kaltinami tikro dokumento – medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“  medžioklės lapo Nr. Nr. 39 suklastojimu įrašant į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį - medžioklę tykojant, o būtent: jog į lentelę „medžioklės ataskaita“ J. J. ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, ir J. J. šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.

Byloje kaltinamųjų paaiškinimais, liudytojų parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, jog 2019 m. lapkričio 16 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“  medžiotojai A. N., L. M., T. V., D. M., R. M., J. B., S. A., R. G., V. R., G. S. ir J. J., kurie buvo įsirašę medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lape Nr. 38 (t. 1, b. l. 151), dalyvavo medžioklėje varymo būdu. Apklausti liudytojai ir kaltinamieji nurodė, jog varymų šioje meežioklėje buvo ne vienas, vieni teigia, jog jų buvo trys-keturi, kiti nurodo, jog varymų buvo 4-5. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog maždaug 300-500 metrų atstumu nuo medžiotojų linijos kritusį suaugusį briedžio patiną, kurį nušovė, kaip pats nurodė, J. J., medžiotojai pamatė pasibaigus Gailiūnų kaime vykusiam paskutinam varymui.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar kaltinamieji J. J. ir L. M. 2019 m. lapkričio 16 d. medžiojo tykojant ir ar suaugusį briedžio patiną J. J. tą dieną sumedžiojo tykojant ar varyminiu būdu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (tolia – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. vasarioi 15 d.) 2.4 punkte nustatyta, kad medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81. Pagal Taisyklių 19 punktą, medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi: įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę; nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti; nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką (medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai), pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama); nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą).

Taisyklių 11 punkte nurodyti medžiojimo būdai. Medžioklė varant – tai kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas (Taisyklių 11.1 punktas). Medžioklė tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Taisyklių 11.2 punktas). Draudimas medžiojant derinti skirtingus medžiojimo būdus Taisyklėse nenustatytas.

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. rytą, „(duomenys neskelbtini)“  klubo medžiotojams susirinkus savo bazėje Liepiškių kaime, jis iš L. M. gavo medžioklės lapą, jį užsipildė, įrašė vardą, pavardę, medžioklės datą bei pasirašė. Lape dar buvo įrašytas medžiotojas L. M.. J. J. įrašytas vadovu. Kitą medžioklės lapą turėjo medžioklės vadovas A. N., jis planavo varyminę medžioklę. Vėliau, pasitarę su L. M. nusprendė, jog reikia sumedžioti didelį žvėrį, kurį medžioti galima tik tykojant. Varymo metu pakeliami žvėrys ir jie juda po miškus. Kai varyminės medžioklės metu buvo sumedžiotos stirnos, dalis medžiotojų išvyko, dalis ėjo daryti paskutinį varymą. Prieš paskutinį varymą J. J. vadovui A. N. pasakė, kad jie su L. M. eina tykoti. J. J. nuėjo tykoti žvėries prie ribos su kitu būreliu, nes ten yra praėjimas. L. užvežė varovus ir nuėjo tolyn, šalia golfo laukų. J. J. pamatė pakankamai lėtai ateinantį briedį. Po to, kai J. J. į jį šovė, briedis pakeitė judėjimo kryptį ir nuėjo. Buvo garantuotas, jog pataikė, todėl briedį sekė – ėjo paskui jį mišku, kalnais, išėjo vos ne ten, kur buvo varymai. Briedį ten rado kritusį. Žinodamas, jog tikrai į briedį šovė, J. J. užpildė medžioklės lapą, jame nurodė, jog tykojant sumedžiotas briedis.

Kaltinamojo J. J. nurodytas aplinkybes, susijusias su 2019 m. lapkričio 16 d. jo ir L. M. medžiokle tykojant, iš dalies patvirtino kaltinamasis L. M., teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, jog medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą Nr. 39 (t. 1, b. l. 152) jis išrašė 2019 m. lapkričio 15 d. savo ofise, o 2019 m. lapkričio 16 d. ryte šį lapą atidavė medžiotojui J. J.. J. J. lape buvo įrašytas pirmu numeriu, o tai reiškia, kad J. J. yra medžioklės vadovas. L. M. teigimu, jis šiame lape įrašė save antru numeriu, nurodė savo vardą, pavardę, medžiotojo bilieto numerį ir pasirašė. L. M. teigimu, įsirašyti dviejuose medžioklės lapuose nėra draudžiama. L. M. paaiškino, jog tuo metu, kai visi medžiotojai privažiavo prie sustojimo vietos prieš paskutinį varymą, L. M. pasisiūlė užvežti varovus į varymo pradžios vietą bei nurodė, jog pasitrauks į tam tikrą vietą, kuri nuo varymo yra nutolusi maždaug kilometrą. Tuo metu buvo L. M., J. J., A. N. ir kažkas iš medžiotojų, konkrečiai neprisimena. L. M. informavo A. N., jog užveža varovus ir pasitraukia į tam tikrą vietą, nes su savimi turėjo graižtvinį šautuvą. L. M. taip pat informavo J. J., kad medžioklės lapas yra užpildytas ir L. M. medžios tykojant. J. J. A. N. apie tai, kad jis pasitraukia iš varyminės medžioklės, taip pat informavo. Kiti medžiotojai, kurie dalyvavo varyminėje medžioklėje, tuo momentu galimai šios informacijos negirdėjo. Tačiau medžioklės vadovas ir neprivalo informacijos, kuri nėra susijusi su kitais medžioklėje dalyvaujančiais medžiotojais, perduoti kitiems. Medžioklės vadovas pats turi valdyti tą informaciją ir priimti teisingus bei reikalingus sprendimus. Pagal medžioklės taisykles, medžioklės varymas yra tada, kai varovai varo žvėrį medžiotojams ant linijos. Jie (L. M. ir J. J.) tuo momentu ant linijos nestovėjo, nes jie buvo visiškai kitoje vietoje ir medžiojo tykojant.

Kaltinamųjų J. J. ir L. M. nurodytas aplinkybes, jog 2019 m. lapkričio 16 d. ryte jie abu, būdami įsirašę medžioklės lape Nr. 38, dalyvavo medžioklėje varant, tačiau prieš paskutinį varymą pasitraukė iš medžioklės varant ir kitose vietose tęsė medžioklę tykojant, patvirtino liudytoju apklaustas tą dieną medžioklės varant vadovu buvęs A. N.. A. N. nurodė, jog prieš paskutinį varymą L. M. ir J. J. jį informavo, jog toliau ketina medžioti tykojimo būdu, todėl pasitraukia į kitas vietas. Šių kaltinamųjų nurodytų aplinkybių nepaneigia ir liudytojų S. A., J. B., T. V., G. S., R. M. V. R., S. G. parodymai. Nė vienas iš šių liudytojų nenurodė paskutinio varymo, vykusio 2019 m. lapkričio 16 d., metu matę medžiotojų linijoje stovėjusius L. M. ir J. J. Nesant įrodymų, paneigiančių kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, jog jie 2019 m. lapkričio 16 d., dalyvaudami medžioklės klubas „(duomenys neskelbtini)“  medžioklėje, medžiojo ir tykojimo būdu, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamieji medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lape Nr. 39 įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. nebūtą įvykį - medžioklę tykojant.

Sprendžiant dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, jog kaltinamieji medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lape Nr. 39 įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog J. J. medžioklės tykojimo būdu metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, užpildydamas šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, pažymėtina, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog suaugusį briedžio patiną J. J. 2019 m. lapkričio 16 d. sumedžiojo kitu nei tykojimo būdu. Kaltinamasis J. J. paaiškino, jog suaugusį briedžio patiną jis sumedžiojo tykodamas prie ribos su kitu būreliu, prieš tai A. N. pranešęs, jog paskutiniame varyme jis nedalyvaus, bet medžios tykodamas. J. J. teigimu, pamatęs briedį, jis į jį šovė, tačiau briedis pakeitė kryptį ir nuėjo. J. J. ėjo paskui jį mišku, kalnais, išėjo beveik ten, kur buvo varymas. Ši J. J. nurodyta versija nebuvo paneigta bylos duomenimis. Nė vienas 2019 m. lapkričio 16 d. paskutiniame medžioklės varyme dalyvavęs asmuo nepatvirtino, jog J. J. suaugusį briedžio patiną sumedžiojo paskutinio varymo metu stovėdamas medžiotojų linijoje. L. M. ir A. N. nurodė, jog J. J., kaip ir L. M. prieš paskutinį varymą išvyko į kitą vietą, kur ketino medžioti tykojant. Liudytojas S. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis neprisimena, ar paskutinio varymo metu matė linijoje stovintį J. J.. Liudytojas J. B. parodė, jog matė J. J. stovintį linijos viduryje, tačiau vėliau apklausos metu šią aplinkybę paneigė ir nurodė, jog paskutinio varymo metu linijoje stovinčio J. J. jis nematė. Liudytojas T. V. parodė, jog, kur buvo J. J., kai medžiotojai stovėjo linijoje, jis nematė. Vėliau, J. J. paklausęs, ar J. J. briedį sumedžiojo varyme, iš pastarojo išgirdo, jog „ne, ant kelmo sėdėjau“. Liudytojas G. S. parodė, jog prieš paskutinį varymą kaltinamieji pasakė, jog eina medžioti tykojant. Briedį G. S. matė maždaug už kilometro nuo tos vietos, kur varyminės medžioklės metu stovėjo G. S.. Tiek medžiotojai, tiek ir liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog vienu metu medžioti derinant kelis medžioklės būdus šio įvykio metu galiojusios Taisyklės nedraudė. Ši praktika, kai derinami keli medžiojimo būdai, yra pakankamai dažna. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys kaltinamųjų kaltės medžioklės lape Nr. 39 įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog J. J. medžioklės tykojimo būdu metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, taip pat neįrodo, nes užfiksuotų pokalbių metu pasakytos frazės yra neaiškios, užslėptos, neiškus šių frazių kontekstas, todėl ši informacija, nesant kitų objektyvių kaltinamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų, negali būti vertinama vienareikšmiškai, grindžiant kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Atskirai pažymėtina tai, kad Taisyklių 28 punkto 3 dalyje nurodyta, jog, kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui. Taigi, net jei atsitiktų taip, jog medžioklės varant būdu būtų sumedžiotas suaugęs briedžio patinas, Taisyklėse nustatyta tvarka, kaip tokiu atveju medžiotojas privalo elgtis, todėl poreikio medžiotojui klastoti medžioklės lapą net ir šiuo atveju nebūtų.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą, daro išvadą, jog kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas tikro dokumento – medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapo Nr. 39 - suklastojimu įrašant į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį - medžioklę tykojant, į lentelę „medžioklės ataskaita“ įrašant savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtinus parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, ir J. J. šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildant šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, nebuvo įrodytas, nes nebuvo paneigta kaltinamųjų versija, jog jie 2019 m. lapkričio 16 d. medžiojo ir tykojimo būtu, ir šios medžioklės tykojimo būdu metu J. J. sumedžiojo suaugusį briedžio patiną. Todėl L. M. ir J. J. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        J. J.

L. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja        Edita Dambrauskienė