Baudžiamoji byla Nr. 2K–170/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.12.2.2; 2.1.12.2.3.2; 1.1.8.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
nukentėjusiajam A. A.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. (S. B.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, nedraudžiant išeiti iš namų nurodytu laiku, jeigu tai susiję su darbu.
Priteista iš S. B. A. A. 243,82 Lt turtinei žalai atlyginti, 800 Lt neturtinei žalai atlyginti, 600 Lt atstovo – advokato išlaidų.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą nukentėjusiojo paaiškinimą,
n u s t a t ė :
S. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 30 d., apie 14.00 val., dirbdamas UAB „Palink“ sandėlyje, esančiame Vilniuje, Lentvario g. 33, susiginčijo su A. A. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kaktos sritį, taip padarė nukentėjusiajam kaktikaulio kairiojo ančio išorinės sienelės įspaustinį lūžį su kraujosruva kairiosios akies vokuose, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidų tenkintinas visiškai, nes jis pagrįstas ir įrodytas baudžiamosios bylos duomenimis. Neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam teismas nustatė 800 Lt, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, gydymosi trukmę ir jo pobūdį, dėl to nukentėjusiojo patirtus nepatogumus bei į kaltininko turtinę padėtį, nepilnametį išlaikytinį, taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis dalyvavo žodiniame konflikte, stumtelėjo kaltinamąjį ir dėl to S. B. įvykdė nusikalstamus veiksmus.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. A. prašo BPK 110 straipsnio pagrindu pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti iš nuteistojo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 243 Lt turtinės žalos ir 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų, taip pat prašo peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir sugriežtinti nuteistajam bausmę.
Kasatorius nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jam teko gydytis dešimt kalendorinių dienų, pooperaciniu laikotarpiu ir dabar jam reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl rando kaktoje kasatorius jaučia moralinius nepatogumus – negali maudytis pirtyje, sportuoti, poilsiauti užsienyje, normaliai bendrauti su merginomis, nes nuolat turi nešioti kepurę. Dėl šių aplinkybių jis neturtinę žalą vertina 2000 Lt.
Nukentėjusiojo A. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 113 ir 113 straipsnio reikalavimų laikymosi, BK 54 straipsnio taikymo
Kasatoriaus skunde keliamas pagrindinis neturtinės žalos dydžio klausimas. Prašymas dėl turtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidų priteisimo nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas šią nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dalį patenkino visiškai. Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, tai nėra teisės taikymo problema. Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija patikrina tik, ar teismas BPK 113 ir 115 straipsnių tvarka nagrinėdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą suprantama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taigi teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Išanalizavus skundžiamus teismų sprendimus matyti, kad teismai atsižvelgė į S. B. padarytos žalos ir sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sukeltus padarinius – patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, gydymosi trukmę, jo pobūdį ir dėl to nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, t. y. į tas pačias aplinkybes, kurias motyvavo kasatorius savo prašyme. Tačiau teismas įvertino ir kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – žalą padariusio asmens turtinę padėtį (S. B. išlaiko žmoną ir mažametį sūnų) bei pagrįstai pripažino turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybę – paties nukentėjusiojo elgesį iki S. B. panaudoto smurto, nes žodinio konflikto metu nukentėjusysis pastūmė A. A.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiškų nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, konstatavo, kad nukentėjusiajam A. A. priteistos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, išlaikant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, ir negali būti vertinamas kaip per mažas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nes nėra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtų pažeidęs BPK ar CK nuostatas.
Kasatoriaus prašymas griežtinti S. B. paskirtą bausmę neargumentuotas, nėra paneigtos teismo išvados ir motyvai dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, apibūdinamas teigiamai). Pripažinęs, kad nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, teismas paskyrė ne minimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Pagal teismo posėdžio protokolo turinį nukentėjusysis pasisakydamas dėl bausmės paliko tai spręsti teismo nuožiūra. Kasatoriaus prašymas dėl bausmės nėra pagrįstas argumentais dėl baudžiamojo įstatymo reikalavimų skiriant bausmę pažeidimo, todėl kasacinis teismas šį prašymą pripažįsta nepagrįstu.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
Lidija Liucija Žilienė