Administracinė byla Nr. eI2-1004-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02827-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2021-07-21 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. KS-270 (toliau – ir Sprendimas), priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Sprendimu pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) 8 straipsnio 1 dalį.
Paaiškina, kad pareiškėja yra asociacija, vienijanti Lietuviško kapitalo smulkiuosius Lietuvos degalinių tinklus, veikiančius visoje Lietuvoje. 2021-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, numatantis, kad lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis gali būti ir juridiniai asmenys. 2021-01-04 pareiškėja kartu su (duomenys neskelbtini) viešai raštu kreipėsi į Geologijos tarnybą bei Aplinkos ministeriją dėl problematikos, susijusios su gręžinių degalinėse reglamentavimu (toliau – ir Raštas). Pareiškėjai iki Rašto pateikimo nepavyko užsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu Skaidris sistemoje, kadangi ji tinkamai nefunkcionavo. Tą tiesiogiai pripažino ir atsakovė Sprendime nurodydama, kad iki 2021-01-04 Skaidris sistema neveikė. Po minėto Rašto pateikimo pareiškėja nesiėmė jokių kitų veiksmų, o išimtinai tik laukė institucijų aktyvaus nurodytos problematikos sprendimo.
Nurodo, kad Sprendimu nepagrįstai pripažintas lobistinės veiklos vykdymo faktas. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo teiginiu, neva ji buvo pateikusi konkretų siūlymą dėl teisės aktų keitimo. Pabrėžia, kad Rašto turinys tiesiogiai patvirtina, kad juo nebuvo kreipiamasi dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, juo buvo iškelta teisinio reguliavimo problema ir suinteresuotos institucijos paprašytos ją spręsti organizuojant situacijos aptarimą bei prašant tarpininkauti, tačiau nenurodant jokio prašymo keisti konkretų teisės aktą bei nepateikiant su tuo susijusios jokios konkrečios formuluotės (pasiūlymo). Todėl skirtingai, nei nurodoma Sprendime, Raštu nebuvo daroma lobistinė veikla, o jo teikimas atitinka visus LR viešojo administravimo įstatymo požymius.
Teigia, kad Sprendimu nepagrįstai nebuvo vertinta Rašto atitiktis LVĮ 15 straipsnio reikalavimams. Nagrinėjamos situacijos atveju, tiek teikdama paaiškinimus Komisijai, tiek tyrimo atlikimo metu vykusiame žodiniame posėdyje pareiškėja atkreipė atsakovės dėmesį bei prašė vadovautis LVĮ 15 straipsniu bei jo pagrindu nutraukti tyrimą, kadangi pažeidimas, jeigu toks ir būtų nustatytas, akivaizdžiai turėtų būti pripažintas mažareikšmiu. Priimdama Sprendimą, atsakovė apskritai nepasisakė bei nevertino pareiškėjos argumentų bei netyrė, ar tyrimas nutrauktinas remiantis LVĮ 15 straipsniu. Pažeidimas (jeigu toks ir būtų nustatytas), yra akivaizdžiai mažareikšmis, kadangi: (a) tai buvo vienkartinio pobūdžio raštas; (ii) Raštas teiktas kelių asociacijų, kelių institucijų atstovams, viešai (t. y. oficialiu el. paštu); (iii) Raštu siekta atkreipti dėmesį į problematiką, kuri tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu. Kaip pripažino ir pati atsakovė, pareiškėja objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos iki Rašto teikimo būti registruotu lobistu Skaidris sistemoje, kadangi minėta sistema Rašto teikimo dienai, t. y. 2021-01-04, neveikė. Nors užtikrinti minėtos sistemos veikimo pareigą turėjo būtent atsakovė, tačiau jos neveikimo pasekmes ji nepagrįstai perkėlė pareiškėjai. Šios aplinkybės taipogi patvirtina LVĮ 15 straipsnio taikymą. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, išdėstyti Komisijos sprendime. Iš aktualaus ginčui teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai LVĮ tikslai yra du, t. y. kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas, vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus. Komisija šiuo atveju vertino, kad pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 8 straipsnio 1 dalis; ji siekė daryti įtaką dėl įstatymo nuostatų keitimo; tai darė savo iniciatyva. Duomenų, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) ar Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo, Komisijoje negauta. Priešingai, iš Aplinkos ministro Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“ pateiktos 2021-01-19 patirtos lobistinės įtakos deklaracijos Nr. LID-2021-00034 ir Ministerijos 2021-04-16 rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (50-1)- D8(E)-2608 Komisijai bei Lietuvos geologijos tarnybos 2021-06-23 rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (6)-1.7-4329 matyti, kad pareiškėja aplinkos ministrui ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui pasiūlymus dėl įstatymo nuostatų keitimo Raštu teikė savo iniciatyva; pareiškėja teikė Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjos nuomonė dėl įstatymo, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme bei Aiškinamajame ryšių su visuomene terminų žodyne pateikiama termino “Nuomonė” apibrėžtimi Komisija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pateikti konkretūs pasiūlymai keisti įstatymą yra tik pareikšta nuomonė. Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, siekdama daryti įtaką dėl Įstatymo nuostatų pakeitimo, pareiškėja turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti. LVĮ nuostatų kontekste svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. Kaip minėta, LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė Europoje, kurioje yra reguliuojama lobistinė veikla - panašus reguliavimas yra tiek Airijoje, tiek Prancūzijoje, už neteisėtą lobistinę veiklą (ją vykdant neužsiregistravus ar nedeklaravus lobistinės veiklos) taikoma atitinkama atsakomybė. Komisijos nuomone, kuri sutampa ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nuomone, lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos teisine forma ar tikslu (viešas interesas ar privatus, nevyriausybinė organizacija ar verslo įmonė), bet su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų), ir tas siekis daryti įtaką LVĮ nustatyta tvarka turėtų būti visuomenei atskleistas.
Komisija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą, taip pat, kad Raštu buvo teikiami konkretūs pasiūlymai dėl įstatymo keitimo. Priešingu atveju, jeigu Rašte pateikti pasiūlymai dėl teisės akto keitimo nebūtų vertinami kaip lobistinė veikla, juridiniai asmenys, nebūdami registruotais lobistais, galėtų kreiptis žodžiu ir raštu į LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis su konkrečiais pasiūlymais dėl teisės akto (-ų) nuostatų keitimo, suformuluotais pačiuose jų raštuose ar elektroniniuose laiškuose ar žodžiu (juridiniam asmeniui nepridėjus konkretaus teisės akto projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus) ir tokia šių asmenų veikla nebūtų laikoma lobistine, kadangi galėtų būti taikoma LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis. Pabrėžia, kad tokiu būdu būtų paneigta pati Lobistinės veiklos įstatymo esmė ir tikslas - užtikrinti veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir lobistinės veiklos samprata (LVĮ 3 straipsnis). Be to, LVĮ 7 straipsnio 6 punkte išskiriamas atvejis, kad išimtis, kada veikla nėra laikoma lobistine, netaikoma, kai nuomonę reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Sprendime detaliai argumentuota, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisinė forma yra asociacija (nustatyta Įstatuose), o iš viešai prieinamos informacijos Lietuviškų degalinių sąjungos tinklalapyje matyti, kad sąjungos nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, jai LVĮ 7 straipsnio 6 punkto išimtis netaikytina.
Pažymi, kad pareiškėja skunde netinkamai interpretuoja teisines nuostatas dėl Komisijos atliekamų tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“. Pabrėžia, kad tai yra dvi atskiros teisenos. VTEK, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą vadovaudamasi VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, VTEK pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje („Atsakomybė“) bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2020-12-02 sprendimu KS-164. Komisijos sprendimu įpareigotas pareigūnas užbaigęs pažeidimo tyrimą, surašo protokolą dėl juridinių asmenų LVĮ nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Komisija įvertins Sąjungos LVĮ nuostatų pažeidimą ir priims motyvuotą nutarimą.
Pareiškėjos argumentas, kad ji objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos iki Rašto teikimo būti įregistruota lobistu Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“, kadangi ši sistema Rašto teikimo dienai, t. y. 2021-01-04 neveikė, atmestinas kaip abstraktus ir nepagrįstas dėl detalių motyvų ir argumentų, nurodytų pačiame Komisijos Sprendime. Papildomai pabrėžia, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ji laikotarpyje nuo 2021-01-04 teikė prašymą Komisijai dėl Sąjungos įrašymo į lobistų sąrašą, arba, kad susidūrusi su galimais „Skaidris“ sutrikimais ir negalėdama pateikti prašymo įsirašyti į lobistų sąrašą, kreipėsi raštu į Komisiją prašydama pagalbos ir, kad Komisija tokios pagalbos nesuteikė. Atkreipia dėmesį, kad 2021-01-04 „Skaidris“ buvo pateikti penki prašymai dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą, taigi, pareiškėja turėjo technines galimybes sistemoje „Skaidris“ pateikti prašymą įrašyti ją į lobistų sąrašą. Komisija Sprendime konstatavo, jog pareiškėja, prieš siųsdama Raštą aplinkos ministrui ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui, turėjo objektyviai įvertinti, kad pirmiausiai jai privalu registruotis į lobistų sąrašą ir, tik Komisijai priėmus sprendimą dėl įrašymo į lobistų sąrašą, išsiųsti Raštą.
Atsakovė pabrėžia, kad LVĮ nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Komisija Sprendime nekvestionuoja Rašte keltų problemų reikšmingumo, tačiau konstatavo, kad siekdama daryti įtaką, pareiškėja privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti sistemoje „Skaidris“. LVĮ reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021-07-21 sprendimo Nr. KS-270, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-01-04 pareiškėja (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) raštu („Prašymas koreguoti ir tikslinti tvarką, kurią nustato teisės aktai, aprobuojant degalinių vandenviečių (gręžinių) požeminio vandens išteklius, įrašant juos gelmių registre ir išduodant leidimą juos išgauti“ Nr. 01-04- 01-AM) kreipėsi į Geologijos tarnybą bei Aplinkos ministeriją. Rašte informuojama apie esamą padėtį ir būtinybę keisti teisės aktų reikalavimus, aprobuojant degalinių vandenviečių (gręžinių) požeminio vandens išteklius, įrašant juos gelmių registre ir išduodant leidimą juos išgauti. Nurodomi galiojantys teisės aktai bei problematika, su kuria susiduria. Taip pat pateikiamas prašymas netaikyti reikalavimo, kad aprobuojant jau veikiančių ir (ar) projektuojamų degalinių vandenvietes (gėlo vandens gręžinius) būtų taikomas reikalavimas gauti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio - rašytinis sutikimas, jeigu degalinėje išgaunama ne daugiau kaip 99 m3 vandens per parą, kai aplink vandenvietę yra nustatyta 50 m spinduliu taršos apribojimo juosta.
Aplinkos ministras Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“ pateikė 2021-01-19 patirtos lobistinės įtakos deklaraciją Nr. LID-2021-00034, kurioje nurodė, kad jo atžvilgiu lobistinę veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), kuri nėra įrašyta į lobistų sąrašą.
Komisija 2021-04-08 raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. S-1075- (3.4) kreipėsi į Aplinkos ministrą, prašydama nurodyti, ar (duomenys neskelbtini) pasiūlymus dėl teisės akto keitimo Aplinkos ministrui pateikė savo iniciatyva, ar prašant Aplinkos ministrui, taip pat prašė pateikti Komisijai Aplinkos ministrui teiktų raštų ar elektroninių laiškų, kuriuose buvo suformuoti pasiūlymai dėl teisės aktų tobulinimo, kopijas.
Ministerija 2021-04-16 raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (50-1)- D8(E)-2608 informavo Komisiją, jog pareiškėja į Aplinkos ministrą dėl įstatymo nuostatų pakeitimo Raštu kreipėsi savo iniciatyva.
2021-04-28 Komisija (duomenys neskelbtini) raštu pranešė, jog remiantis gauta informacija iš Ministerijos vadovaujantis VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi nusprendė pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) elgesio atitikties LVĮ 6 straipsnio 2 punkto nuostatai dėl neteisėtos lobistinės veiklos. Komisija nurodė pareiškėjai iki 2021-05-12 pateikti paaiškinimą.
2021-05-12 pareiškėja pateikė Komisijai paaiškinimą dėl pradėto tyrimo.
2021-06-23 Lietuvos Geologijos tarnyba Komisijai raštu nurodė, jog 2021-01-04 raštu (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų pakeitimo kreipėsi savo iniciatyva.
Komisija 2021-07-21 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, jog pareiškėja būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, aplinkos ministrui ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui siųstu Raštu pateikusi konkretų pasiūlymą dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimo (reikalavimo, kad aprobuojant jau veikiančių ir (ar) projektuojamų degalinių vandenvietes (gėlo vandens gręžinius) būtų taikomas reikalavimas gauti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio - rašytinis sutikimas, jeigu degalinėje išgaunama ne daugiau kaip 99 m3 vandens per parą, kai aplink vandenvietę yra nustatyta 50 m spinduliu - taršos apribojimo juosta, netaikymo), vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte ir tokia veika pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojo Komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo.
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad Sprendimas neteisėtas, kadangi nepagrįstai pripažintas lobistinės veiklos vykdymo faktas. Raštu neteikė konkretaus siūlymo dėl teisės aktų keitimo, Rašte tik iškelta teisinio reguliavimo problema, Raštas atitinka visus LR viešojo administravimo įstatymo požymius. Teigia, kad iki Rašto pateikimo nepavyko užsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu Skaidris sistemoje, kadangi ji tinkamai nefunkcionavo. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu ir tyrimas nutrauktas, o atsakovė Sprendime dėl to nepasisakė.
Pagal LVĮ (aktuali įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2021-01-01) 1 straipsnio 1 dalį įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 2 punktą lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Pagal 2 straipsnio 3 punktą lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Pagal LVĮ 6 straipsnį lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 1) lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.
LVĮ 7 straipsnio 6 dalis nustato, jog lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.
Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalį lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, klausimo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos.
Pagal LVĮ 10 straipsnio 1 dalį lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą, pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Kai dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jeigu dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracija patikslinama.
Remiantis Lietuviškų degalinių sąjungos įstatų 1.1 punktu Lietuviškų degalinių sąjungos teisinė forma yra asociacija, o sąjungos nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, todėl jai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 dalyje numatyta taisyklė.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog 2021-01-04 Rašto teikimo Aplinkos ministerijai ir Lietuvos Geologijos tarnybai metu pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo registruota kaip lobistinę veiklą vykdantis subjektas.
Kaip minėta, aptartas teisinis reguliavimas nustato, kad subjektas ketindamas vykdyti teisėtą lobistinę veiklą privalo būti įrašytas į lobistų sąrašą (LVĮ 8 straipsnio 1 dalis) bei deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą LVĮ nustatyta tvarka (LVĮ 10 straipsnis). Lobistinės veiklos reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą (LVĮ 1 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad Raštu ji nevykdė lobistinės veiklos, o tik institucijoms nurodė teisinio reguliavimo problemą, neteikė konkretaus siūlymo dėl teisės aktų keitimo. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vien iš Rašto turinio yra akivaizdu, jog pareiškėja nurodydama problematiką, tuo pačiu pareiškė aiškiai ir konkrečiai suformuluotą prašymą, kitaip tariant konkretų pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimo, t. y. prašė netaikyti reikalavimo, kad aprobuojant jau veikiančių ir (ar) projektuojamų degalinių vandenvietes (gėlo vandens gręžinius) būtų taikomas reikalavimas gauti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio - rašytinis sutikimas, jeigu degalinėje išgaunama ne daugiau kaip 99 m3 vandens per parą, kai aplink vandenvietę yra nustatyta 50 m spinduliu taršos apribojimo juosta. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti ir vertinti, kad pateiktas konkretus pasiūlymas dėl įstatymo nuostatos pakeitimo yra tik pareiškėjos pareikšta nuomonė. Kaip matyti, pasiūlymas dėl įstatymo pakeitimo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į nurodytą problematiką. Rašte nurodyta teisinio reguliavimo problematika ir nurodytu jos sprendimo būdu pareiškėja siekė daryti įtaką, kad būtų pakeistas įstatymas. Be to, kaip nustatyta, pareiškėja tai darė savo iniciatyva, ši aplinkybė patvirtinta institucijų raštais. Taigi, Komisija Sprendime pagrįstai vertino, jog (duomenys neskelbtini) veiksmai, išsiuntus Raštą Aplinkos ministerijai, Lietuvos Geologijos tarnybai atitinka lobistinės veiklos sampratą (LVĮ 2 straipsnio 3 punktas). Todėl būdama neįsirašiusi į lobistų sąrašą ir nedeklaravusi lobistinės veiklos, pareiškėja šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą (LVĮ 6 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad LVAT yra pasisakęs, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra: 1) veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio (o nuo 2021-01-01 ir juridinio) asmens; 2) įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; 3) veikla siekiama, kad būtų (i) priimami, (ii) nepriimami teisės aktai, (iii) priimami, (iv) nepriimami administraciniai sprendimai; 4) veikla nepatenka tarp LVĮ 7 straipsnyje numatytų išimčių (pvz., LVAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03246-2019-0); LVAT 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1061-756/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03821-2019-9) ir kt.).
Pareiškėjos argumentas, kad ji iki Rašto teikimo negalėjo įsiregistruoti lobistu, kadangi Rašto teikimo dieną - 2021-01-04 - neveikė Skaidris sistema, visiškai nepagrįstas ir neįtakojantis Sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad įrašymo į lobistų sąrašą tvarką ir procedūrą reglamentuoja LVĮ nuostatos (8, 10 straipsniai). Nėra jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos siekį būti įrašytai į lobistų sąrašą, kaip to reikalauja LVĮ nuostatos nuo 2021-01-01 ir juridiniams asmenims. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog, visų pirma, pareiškėja siekdama teisėtai vykdyti lobistinę veiklą, turėjo pareigą įsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu, ir tik po to ją vykdyti. Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti Skaidris sistemos tinkamo funkcionavimo, todėl ji negalėjo įvykdyti jai įstatymo nustatytos pareigos. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad tiek iki 2021-01-04, tiek vėliau pareiškėja būtų teikusi prašymą dėl įrašymo į lobistų sąrašą. Priešingai, pati pareiškėja skunde nurodo, kad po Rašto pateikimo nesiėmė jokių kitų veiksmų, o laukė institucijų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodė atsakovė, 2021-01-04 “Skaidris” buvo pateikti penki prašymai dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą. Taigi, pareiškėja, kaip minėta, visiškai nepagrįstai teigia, kad registruotis į lobistų sąrašą jai buvo sudarytos kliūtys.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos argumentas, jog ginčijamu Sprendimu Komisija nepagrįstai nevertino Rašto atitikties LVĮ 15 straipsnio reikalavimams taip pat nepagrįstas.
Pagal LVĮ 15 straipsnio 1 dalį juridinio asmens padaryto šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, kuris vertintinas kaip mažareikšmis įstatymo pažeidimas, tyrimas ar nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. Pagal 2 dalį mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai yra neesminių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, pobūdį, lobisto ar lobistinės naudos gavėjo veiksmus, motyvus ir (ar) tikslus, ir juridinis asmuo per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip septynios dienos, pašalino šio įstatymo reikalavimų pažeidimą. Pagal 3 dalį pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, kai yra šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsakant į šį pareiškėjos argumentą, pažymėtina, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja teisines nuostatas dėl Komisijos atliekamų tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“. Tai yra dvi atskiros teisenos. Komisija, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą vadovaudamasi VTEK įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, Komisija pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2020-12-02 sprendimu KS-164. Sprendimu pareiškėja yra pripažinta pažeidusi LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei Sprendimu Komisija įpareigojo Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl LVĮ nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje. Kaip nurodė atsakovė, remiantis LVĮ IV skyriaus nuostatomis bus priimtas atitinkamas nutarimas. Taigi, dėl pažeidimo mažareikšmiškumo sprendžiama nutarimo priėmimo metu. Teismas pažymi, jog sprendimo priėmimo dienai šalys nepateikė duomenų apie nutarimo priėmimą.
Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatuoja, jog Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, pagrįstai sprendė, kadangi pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 8 straipsnio 1 dalis, o Raštu siekė daryti įtaką dėl konkretaus įstatymo nuostatos pakeitimo, aiškiai jame suformuluodama konkrečią nuostatą, tai darė savo iniciatyva, todėl ši pareiškėjos veikla yra laikoma neteisėta lobistine veikla. Taigi, Komisija ištyrusi ir įvertinusi visas ginčui aktualias aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jį naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jolanta Malijauskienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė