Administracinė byla Nr. eTA-10-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02456-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau– ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimą patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas) (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kalėjimo režimo sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;
2.2. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas. Dėl to pareiškėjui kilo pykčio priepuoliai, bendraujant su Šiaulių TI pareigūnais, budinčiam pareigūnui vis neatsakant į pareiškėjo beldimus į duris. Neįrengus radijo taško, pareiškėjas negalėjo klausyti radijo laidų, transliuojamos muzikos, žinių. Nei radijo taško, nei prižiūrėtojo iškvietimo sistemai įrengti nėra būtina atlikti pastato kapitalinį remontą ir rekonstrukcijos darbus, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016;
2.3. Šiaulių TI nėra įrengti pasikalbėjimo moduliai, kurie sudarytų galimybę Šiaulių TI laikomiems asmenims tiesiogiai iš savo gyvenamųjų kamerų susisiekti su budinčio personalo darbuotojais. Tokiems pasikalbėjimo moduliams įrengti nereikalinga atlikti kapitalinį remontą ar pastato rekonstrukcijos darbus;
2.4. pareiškėjas yra gavęs vieną ar du laikraščius, tačiau pareiškėjas nevedamas į biblioteką, nes baiminamasi, kad nebus užtikrintas saugumas. Pareiškėjas neturi galimybės užsisakyti spaudos leidinių dėl sunkios turtinės padėties;
2.5. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai atviri, neatskirti nuo likusios kameros gyvenamosios erdvės, be atskiros ventiliacijos, todėl, pasinaudojus tualetu, visi nemalonūs kvapai jautėsi ilgą laiką;
2.6. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo spintelių daiktams susidėti, dėl to pareiškėjas neturėjo vietos susidėti asmeninius daiktus, maisto produktus. Ant sienų įrengta tik po vieną nedidelę lentyną, kurios neužtenka susidėti asmeninius ir kitus daiktus, maisto produktus, elektros prietaisus;
2.7. kitose kalinimo įstaigose, kuriose nuteisti asmenys laikomi iki gyvos galvos bausme, jie laikomi teisės aktų reikalavimus atitinkamomis sąlygomis (kamerose įrengti radijo taškai, prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai, įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama spauda, Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalėjime įrengti pasikalbėjimo moduliai). Todėl pareiškėjas mano, kad jis yra diskriminuojamas, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos blogesnėmis sąlygomis nei kiti nuteistieji, kalinami tomis pačiomis kalėjimo režimo sąlygomis;
2.8. 2019 m. rugpjūčio 27 d. gydytojas psichiatras Laisvės atėmimo vietų ligoninėje konsultavo pareiškėją, jam nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, dėl to pareiškėjas yra gydomas vaistais.
3. Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas grindė atsiliepimus į skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. kamerose Nr. 109, Nr. DI-2, Nr. 34, Nr. KTP-2, Nr. 77, kuriose jam buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma;
3.2. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai įrengti ir atitverti nuo likusio gyvenamojo ploto, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kurios aukštis didesnis nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nepasisako dėl to plačiau, nes tai susiję su kameros vėdinimu (pvz., žr. 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-2880-624/2018). Be to, kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius neviršytas, todėl blogas kvapas, vėdinant patalpas, neturėjo užsistovėti. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo galimas jų vėdinimas per langus;
3.3. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo sudarytos sąlygos laikyti asmeninius ir kitus daiktus lentynose. Kai pareiškėjas buvo laikomas vienas, jis galėjo laikyti savo daiktus ant lovų, antro aukšto gultų;
3.4. pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių jam būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog dėl to gali kilti kokie nors neigiami išgyvenimai. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba;
3.5. reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą yra nustatytas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl jų įrengimas Šiaulių TI kamerose neprivalomas, o taip pat negalimas dėl įstaigos statuso, nes Šiaulių TI (Šiaulių kalėjimo) statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe. Be to, viešoji įmonė „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas, nebevykdo veiklos, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas. Pareiškėjas turėjo galimybę naudotis savo radijo imtuvu arba MP3 grotuvu. Pareiškėjui paprašius, 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovo atstovas išdavė pareiškėjui radijo imtuvą;
3.6. teisės aktai nenumato Šiaulių TI pareigos aprūpinti suimtuosius (nuteistuosius) spauda. Pareiškėjas gauti spaudą gali ir iš artimųjų, skaityti įvairias knygas bibliotekoje;
3.7. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis nuteisti asmenys, kurie yra laikomi kalėjimo režimo sąlygomis, yra laikomi keliose skirtingose kalinimo įstaigose. Pareiškėjo kalinimo sąlygos Šiaulių TI nediskriminuoja pareiškėjo kitų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitose kalinimo įstaigose, atžvilgiu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl diskriminacijos yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti Šiaulių TI veiksmų neteisėtumą vien dėl to, kad kalinimo įstaigų įrengimas galimai skiriasi. Vien tai, kad kamerų įrengimas galėjo skirtis, nereiškia, kad skirtingomis priemonėmis užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos yra pagrindas konstatuoti galimą diskriminaciją. Kaip jau minėta, nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, tačiau šiuo atveju skirtingas teisės aktuose numatytų reikalavimų įgyvendinimas pagrindžiamas objektyviais pagrindais (pvz., teisės aktai nenumato įpareigojimo visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros gyvenamojo ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020). Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI atlikti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Tai reiškia, kad Šiaulių TI esantis vėdinimas nėra mažiau efektyvus už mechaninį vėdinimą. Šiaulių TI vėdinimas nėra prastesnis nei toks, kuris yra kitose kalinimo įstaigose. Pareiškėjui paprašius, Šiaulių TI išdavė jam radijo imtuvą. Šiaulių TI neturi informacijos apie kamerų įrengimą ir konkrečias kalinimo sąlygas kitose kalinimo įstaigose, o pareiškėjo teiginiai apie kitose kalinimo įstaigose išduodamą spaudą, esančias spinteles, įrengtus pagalbos mygtukus, radijo taškus, ventiliacijos sistemas nėra pagrįsti. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti skirtingas kalinimo sąlygas skirtingose kalinimo įstaigose, turi galimybę pats kreiptis į atitinkamus subjektus, prašydamas pateikti duomenis, kurie įrodytų, kad yra skirtingos kalinimo sąlygos. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo išskirtas iš vienodą teisinį statusą turinčių nuteistųjų kitose kalinimo įstaigose, jam nebuvo suteiktos prastesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems asmenims, atliekantiems bausmę tokiu pat režimu, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitomis sąlygomis, nei kiti Šiaulių TI laikyti asmenys. Todėl pareiškėjo pretenzijos dėl diskriminacijos yra grindžiamos subjektyviu vertinimu.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 29 d. sprendime nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš to, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo neįrengti radijo taškai, iškvietimo sistemos (signalizacijos) mygtukai, pasikalbėjimo moduliai, nebuvo pakankamai spintelių, nebuvo įrengta atskira ventiliacijos sistema, pareiškėjui nebuvo išduodama spauda, pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes, jo vertinimu, jo kalinimo sąlygos buvo blogesnės sąlygos nei sąlygos, kurios buvo sudarytos kitiems nuteistiesiems kitose kalinimo įstaigose.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl žalos atlyginimo.
7. Teismas, spręsdamas dėl radijo taško, iškvietimo sistemos mygtukų, pasikalbėjimo modulių įrengimo, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018; 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-265-624/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-271-602-2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023).
8. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 2 ir 14.4 punktais, nurodė, kad šiuo atveju Šiaulių TI nepateikė jokių argumentų, kad iškvietimo sistemos mygtukų ir radijo taško įrengimui būtų reikalinga atlikti darbus, kurie būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Todėl teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI, neįrengęs iškvietimo sistemos mygtukų ir radijo taško, pažeidė Įrengimo taisyklių 14.4 punktą.
9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymais dėl neįrengtų radijo taško ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko, prašydamas paaiškinti neįrengimo priežastis ir kodėl prie kameros nestovi prižiūrėtojas (2019 m. liepos 2 d. skundas, 2019 m. liepos 18 d. prašymas, 2019 m. birželio 25 d. skundas, 2019 m. spalio 21 d. skundas), pareiškėjas gavo radijo imtuvą 2019 m. lapkričio 7 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas visgi nenurodė, kokios problemos kilo dėl aptartų trūkumų ar kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną ir nebuvo galimybių tai padaryti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019), atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam padarytos žalos dėl neįrengto radijo taško, iškvietimo sistemos mygtukų, pasikalbėjimo modulių.
10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl neaprūpinimo spauda, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2048-662/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1692-822/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021), pagal kurią aplinkybė, kad kalinimo įstaiga nemokamai neaprūpina nuteistųjų periodine spauda, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad yra pažeidžiama nuteistųjų teisė gauti informaciją. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog Šiaulių TI buvo užtikrinama nuteistųjų teisė savo lėšomis prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo argumentus, nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jo neveda į biblioteką, nes bijo, jog nebus užtikrintas saugumas, yra nepagrįstas, subjektyvus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymų nuvesti jį į biblioteką, nenurodė, kada jis nebuvo nuvestas į biblioteką, pareiškėjas neskundė tokių Šiaulių TI veiksmų. Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo aprūpinti pareiškėją spauda, nors Šiaulių TI, gavęs labdarą, nuteistuosius aprūpina spauda. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundas ir 2020 m. birželio 29 d. skundas, kuriais pareiškėjas prašė paaiškinti susidariusią situaciją dėl jam neišduodamos spaudos, buvo išnagrinėti ir pareiškėjui buvo atsakyta.
11. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl spintelių trūkumo, vadovavosi Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos). Teismas, remdamasis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma), kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nuotraukomis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, įvertinęs tai, kad 2019 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 109 kartu su 3 asmenimis, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, kitose kamerose visais laikotarpiais buvo laikomas vienas, padarė išvadą, kad pareiškėjui kiekvienoje kameroje buvo pakankamai vietos susidėti daiktus ant jose esančių lentynų, o kurie netilpo – ant lovų antro aukšto gulto.
12. Teismas, spręsdamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, vadovavosi Įrengimo taisyklių 14.5 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo, be kita ko, 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023. Teismas, remdamasis kamerų (Nr. 109, Nr. DI-2, Nr. 34, Nr. KTP-2, Nr. 77) nuotraukomis, padarė išvadą, kad kamerose Nr. 109, Nr. DI-2, Nr. 34, Nr. KTP-2 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto pertvara, siekiančia kameros lubas, o kameroje Nr. 77 – ir durimis. Teismas konstatavo, kad dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo į šias kameras galėjo sklisti nemalonus kvapas. Kameroje Nr. 77, kurioje durų anga atskirta tik užuolaida, nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pažymėjo, kad šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas didžiąją kalinimo laiko dalį.
13. Teismas, spręsdamas dėl nediskriminavimo principo pažeidimo, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-488-602/2018; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-270-602/2022), rėmėsi į bylą pateiktais duomenimis (Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2023 m. sausio 4 d. raštas Nr. S-18-22 „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. eI1-12871-289/2022, Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. pažyma Nr. LV-218 „Apie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų iki gyvos galvos gyvenimo sąlygas“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 10 d. raštas Nr. S-20-128 „Dėl duomenų pateikimo“).
14. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovo pozicija, jog pareiškėjo nurodyti duomenys apie kitose kalinimo įstaigose išduodamą spaudą, kamerose esančias spinteles, įrengtus iškvietimo sistemos mygtukus, radijo taškus, atskiras ventiliacijas, yra nepagrįsti.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-966-858/2017; 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-488-602/2018; 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-100-822/2021), padarė išvadą, kad nustatytų skirtingų sąlygų sudarymas Šiaulių TI ir kitose kalinimo įstaigose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems asmenims yra nepagrįstas, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamu atveju.
16. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Šiaulių TI pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos ginčui aktualios atlikimo sąlygos Šiaulių TI, palyginant jas su kitose kalinimo įstaigose sudarytomis sąlygomis nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, buvo skirtingos (įrengti iškvietimo sistemos mygtukai, įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kamerose yra spintelių, išduodama spauda). Šiuo atveju tarp tos pačios grupės asmenų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokios nevienodos sąlygos būtų objektyviai pateisintos.
17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir įvertinęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus, nurodė, kad, nors pareiškėjui nustatyti tam tikri sutrikimai, tačiau, kaip nurodė pats pareiškėjas, jiems atsirasti lemiamą reikšmę turėjo jo laikymo sąlygos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, iš kurio pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI.
18. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas vienas didžiąją laiko dalį, tačiau 555 dienų laikotarpis, per kurį kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra reikšmingas. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, siekiant apginti pareiškėjo pažeistas teises, nepakanka pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą.
19. Teismas, įvertinęs konstatuotų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, aktualia teismų praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur jo neturtinei žalai atlyginti, kartu priteisiant ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl pareiškėjo patirtų išlaidų, nustatė, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2020 m. lapkričio 11 d., o pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos patirtos iki 2020 m. birželio 30 d., pareiškėjas nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų, iš pareiškėjo pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ir kurios jo patirtos išlaidos yra iš esmės susijusios su pareiškėjo skundu, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Departamente buvo gauti 77 pareiškėjo skundai, prašymai, kiti kreipimaisi, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo patirtos pareiškėjo nurodomos išlaidos, Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos bylos, kuriose pareiškėjas buvo proceso šalis. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pakankamai detalus ir išsamiai pagrindžiantis patirtų išlaidų ryšį su šia byla, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus ir aplinkybes:
21.1. pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo laikotarpį, tinkamai įvertino dalį bylos aplinkybių ir įrodymų, t. y. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo, dėl neįrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, dėl pareiškėjo diskriminavimo;
21.2. pripažinus, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo įrengti iškvietimo sistemos mygtukai, spintelės asmeniniams daiktams susidėti, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrinta atskira ventiliacija, pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl skirtingų kalinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui per mažą ir neadekvatų neturtinės žalos atlyginimą;
21.3. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nustatytų pažeidimų, nevertino ir nepasisakė dėl nustatytų pažeidimų kumuliacinio poveikio neturtinės žalos atlyginimo dydžiui;
21.4. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino nustatytos aplinkybės dėl neįrengto iškvietimo sistemos mygtuko, nepagrįstai konstatuodamas, kad šio pažeidimo neužtenka tam, kad būtų priteista neturtinė žala. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šią aplinkybę iš naujo, spręsdamas dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio;
21.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo įrengti pasikalbėjimo moduliai, dėl to pareiškėjo orumas buvo žeminamas, pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovo atstovas;
21.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neišduodamos spaudos, vadovaudamasis neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjas nekėlė ginčo dėl to, kad jis negalėjo užsisakyti laikraščių ar žurnalų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apskritai negali užsisakyti spaudos dėl sunkios turtinės padėties, pareiškėjas neturi artimųjų, kurie galėtų perduoti spaudą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, prašydamas gauti spaudą, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, be kita ko, ir dėl neišduodamos spaudos. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nepripažino, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šią aplinkybę iš naujo;
21.7. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįrengto radijo taško. Šiaulių TI privalo įrengti radijo tašką pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą. Atsakovo atstovas neginčijo, kad kamerose nėra įrengtas radijo taškas. Tai, kad pareiškėjui vietoje radijo taško buvo išduotas radijo imtuvas, nepaneigia aptarto pažeidimo fakto. Be to, pareiškėjui išduotas radijo imtuvas senas, sulūžęs ir greitai sugedo, todėl pareiškėjas grąžino jį;
21.8. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nors ir nustatė, kad spintelės asmeniniams daiktams susidėti nebuvo įrengtos, nevertino šio pažeidimo, kaip patvirtinančio pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Tai, kad pareiškėjas galėjo susidėti asmeninius daiktus kitur, nepaneigia pažeidimo fakto. Be to, pareiškėjas nekėlė ginčo dėl to, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, apskritai nėra kur susidėti asmeninių daiktų. Pareiškėjas ginčijo Šiaulių TI veiksmus, neįrengiant pakankamai spintelių, dėl to buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti šią aplinkybę iš naujo.
22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą arba pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, arba sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.
23. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliaciniame skunde, kartodamas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
23.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Asmenys skiriami atlikti laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių TI ne pagal individualius požymius, o pagal objektyvius kriterijus. Nėra pagrindo teigti, kad būtent pareiškėjas išskirtinai atrinktas atlikti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į Šiaulių TI. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skyrimo atlikti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos Šiaulių TI, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitų pagrindų. Teismo išvada, kad tam tikros kalinimo sąlygos Šiaulių TI buvo prastesnės nei kitose kalinimo įstaigose, nepagrįsta. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kiti pažeidimai, kurie sukeltų pareiškėjui neigiamus išgyvendinimus. Vien tai, kad tinkamos kalinimo sąlygos yra užtikrinamos skirtingais būdais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog konkretus įgyvendinimo būdas yra prastesnis už kitą. Negalima vertinti situacijos dėl kalinimo sąlygų diskriminacijos pagrindu, pavyzdžiui, kai teisės aktai nenumato pareigos bausmės atlikimo vietų įstaigoms reguliariai aprūpinti suimtuosius (nuteistuosius) spauda, tačiau kitos kalinimo įstaigos užtikrina tokią galimybę suimtiesiems (nuteistiesiems). Pažymėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI dėl spaudos išdavimo, kaip nurodyta Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. 61-3089 „Dėl R. R.“. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jeigu jis būtų kalinamas kitose kalinimo įstaigose, jis būtų galėjęs gauti spaudą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui kilo neigiami išgyvenimai dėl to, jog Šiaulių TI neužtikrino, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų įrengta pakankamai spintelių. Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, t. y. ar Šiaulių TI kamerose yra mažiau vietos daiktams laikyti nei kitose kalinimo įstaigose, ar tai galėjo sukelti kokius nors neigiamus išgyvenimus, jei taip – kokius. Į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma, nuotraukos patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo vietos jo asmeniniams daiktams susidėti. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad kitose kalinimo įstaigose buvo sudarytos geresnės sąlygos šiuo aspektu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės dėl neįrengto radijo taško, iškvietimo sistemos mygtukų. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl šių sąlygų pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitose kalinimo įstaigose laikomų asmenų atžvilgiu, kuriose radijo taškas, iškvietimo sistemos mygtukas įrengti;
23.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė pareiškėjo skundo ribas, pasisakydamas ne tik dėl atskiros ventiliacijos, bet ir dėl sanitarinio mazgo patalpos įrengimo privatumo užtikrinimo aspektu, taip pasisakydamas dėl byloje nenurodytų aplinkybių;
23.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas, nepagrįsta. Ginčo laikotarpiu galiojo Įrengimo taisyklės, tačiau teismas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, kurioje taikytas reglamentavimas nėra aktualus nagrinėjamam atvejui. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 34 įėjimas į sanitarinio mazgo patalpą atskirtas durimis, kamerose Nr. 109 ir Nr. 77 – ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida, kamerose Nr. DI-2 ir Nr. KTP-2 ši patalpa neatitverta, nes jose pareiškėjas buvo laikomas vienas. Nei kiti asmenys, nei pareigūnai negali stebėti asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu. Pagal teismų praktiką, toks sanitarinio mazgo įrengimas užtikrina asmens, kuris naudojasi sanitariniu mazgu, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir Nr. 35033/18)). Pareiškėjas nesikreipė dėl sanitarinio mazgo įrengimo į Šiaulių TI administraciją;
23.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, galimai buvo blogas kvapas, nepagrįsta. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kvapo parametrų. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo vėdinamas teisės aktuose nustatytu būdu – per langus. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo baigti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatorių prijungimo prie natūralios ventiliacijos kanalų darbai. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Taigi dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo ne tik galimybė vėdinti kameras per langus ir per angas, išvestas į koridorių, bet ir pasitelkiant ištraukiamąją ventiliaciją. Be to, sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi, įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralaus, nei dirbtinio apšvietimo, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija (kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniuose mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą). Teismo motyvai šiuo aspektu prieštaringi – teismas, nustatydamas, kad kamerų vėdinimas per langus tinkamas, tuo pačiu pripažįsta, jog atskiros ventiliacijos neįrengimas sudaro pareiškėjo teisių pažeidimą;
23.5. pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, nes teismas nenustatė jokių realiai pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos, todėl mažintinas. Šiuo atveju pakaktų pripažinimo, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl Šiaulių TI neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., atlyginimo.
25. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo tinkamai įrengta, dėl to galėjo sklisti blogas kvapas, kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos atlikimo sąlygos Šiaulių TI (iškvietimo sistemos mygtukų įrengimas, atskiros ventiliacijos sistemos įrengimas, spintelių asmeniniams daiktams susidėti įrengimas, išduodama spauda), lyginant jas su kitose kalinimo įstaigose sudarytomis sąlygomis nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, buvo objektyviai nepateisinamai skirtingos. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis.
26. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. vertindama tik tuos aspektus, kuriais apeliaciniuose skunduose grindžiamas nesutikimas su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo įrengtas radijo taškas, iškvietimo sistemos mygtukai ir pasikalbėjimo moduliai, konstatavo, jog Šiaulių TI pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 14.4 punktą (2009 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija), pagal kurį kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Tačiau teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė, kokios problemos jam kilo dėl šio pažeidimo ar kad jis patyrė kokią nors žalą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną ir nebuvo galimybių tai padaryti, konstatavo, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjui nekilo neturtinė žala. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose neginčija šio pažeidimo konstatavimo fakto. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad dėl šio pažeidimo jam nekilo neturtinė žala.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, padavęs skundą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl to, kad kamerose nebuvo vidinio ryšio sistemos, atlyginimo turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilęs realus pavojus ar kiti sunkumai (problemos), kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-363-438/2021 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, pavyzdžiui, vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos (šiuo atveju iškvietimo sistemos) mygtukas, savaime nereiškia, jog dėl to gali kilti neturtinė žala (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. TA-635-1062/2021 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-265-624/2022; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-174-575/2023).
29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo laikotarpį, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia aptariamą kamerų įrengimo pažeidimą, į bylą pateiktus pareiškėjo medicininius duomenis, aplinkybę, kad pareiškėjas yra nubaustas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo nekilo neturtinė žala.
30. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteistųjų teisė savo lėšomis prenumeruoti laikraščius ir žurnalus užtikrina jiems galimybę sužinoti naujienas (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2048-662/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1692-822/2020). Todėl aplinkybė, kad kalinimo įstaiga nemokamai neaprūpina nuteistųjų periodine spauda savaime nėra pagrindas konstatuoti nuteistųjų teisės gauti informaciją pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI, neišduodamas pareiškėjui nemokamos spaudos, atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo sunkią finansinę padėtį ar kitas išskirtines individualias aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti pareiškėjo situaciją kitaip.
31. Pareiškėjas skundėsi, jog kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo pakankamai spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Aprūpinimo normų (2017 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. V-245 redakcija) 9.2 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), 9.6 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), 10.6 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.). Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 34, Nr. 77 ir Nr. 109 turėjo būti viena spintelė ir viena maisto produktų spintelė ar lentyna, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas ar su kitu asmeniu, ir atitinkamai daugiau spintelių ir maisto produktų spintelių ar lentynų, kai pareiškėjas buvo laikomas daugiau nei su 2 asmenimis; kamerose Nr. DI-2 ir Nr. KTP-2 turėjo būti sieninė lentyna tualeto reikmenims susidėti.
32. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad kameroje Nr. 34 (pareiškėjas buvo laikomas vienas laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 9 d. ir nuo 2019 m. liepos 15 d. 20 val. iki 2020 m. sausio 8 d.) ir kameroje Nr. 77 (pareiškėjas buvo laikomas vienas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d.) nėra pastatomų lentynų ir vienos spintelės. Nors kameroje Nr. 109 (2019 m. gegužės 6 d. iki 20 val. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 3 asmenimis; pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. 20 val. iki 2019 m. gegužės 27 d.) yra pastatyta lentyna, tačiau nėra vienos spintelės. Į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad, kai pareiškėjas buvo laikomas su 3 asmenimis kameroje Nr. 109, joje atitinkamai buvo daugiau spintelių ir maisto produktų spintelių ar lentynų. Į bylą pateiktos kamerų Nr. DI-2 ir Nr. KTP-2 nuotraukos nepatvirtina, kad šiose kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengtos sieninės lentynos tualeto reikmenims susidėti.
33. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia šį kamerų įrengimo pažeidimą, į bylą pateiktus pareiškėjo medicininius duomenis, atsižvelgusi į laikotarpius ir su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas atitinkamose kamerose, tai, kad pareiškėjas yra nubaustas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui, t. y. nediskriminavimo principą, nes pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos atlikimo sąlygos Šiaulių TI, palyginant jas su kitose kalinimo įstaigose, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (iki reorganizacijos – Alytaus pataisos namuose), Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namuose), sudarytomis sąlygomis nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, buvo skirtingos. Teismas nustatė, kad nurodytose kitose kalinimo įstaigose yra įrengti iškvietimo sistemos mygtukai, įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kamerose yra spintelės, išduodama spauda. Teismas padarė išvadą, kad tokios skirtingos kalinimo sąlygos tos pačios grupės asmenims, t. y. nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, nėra objektyviai pateisinamos.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. BVK 6 straipsnyje (2002 m. birželio 27 d. įstatymo
Nr. IX-994 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad, taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Asmeniui tvirtinant, kad jis yra diskriminuojamas, valstybės institucijos ar pareigūnai turi teikti įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo nebuvo diskriminuojamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-602/2018; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-270-602/2022). Skunde dėl neturtinės žalos, kildamos dėl netinkamų kalinimo sąlygų asmuo turi nurodyti reikšmingas ir konkrečias aplinkybes, kurios pagrįstų, jog jo atžvilgiu kalinimo įstaiga, kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, elgėsi kitaip nei kitų bausmę atliekančių asmenų (jų grupių) atžvilgiu, kad kalinimo įstaiga, kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, diskriminavo asmenį kitų bausmę atliekančių asmenų (jų grupių) atžvilgiu, tyčia, sąmoningai sudarė blogesnes kalinimo sąlygas nei kitiems bausmę atliekantiems asmenims (jų grupėms) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-574-858/2015).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nuteistojo diskriminavimu, jam vykdant bausmę, gali būti pripažinti atvejai, kai, esant vienodoms aplinkybėms, be jokio objektyvaus pagrindo tokiam nuteistajam taikomos skirtingos bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka, išskiriančios jį iš kitų nuteistųjų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012; 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-649-662/2018). Tačiau savaime diskriminacija nelaikoma, kai asmuo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (2015 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-574-858/2015), ar kai asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę, buvo taikomi apribojimai, nustatyti BVK (2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3158-624/2020).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI ir jo pareigūnai tyčia ir sąmoningai sudarė pareiškėjui blogesnes kalinimo sąlygas, objektyviai nepagrįstai išskiriančias pareiškėją iš kitų Šiaulių TI ar kitose kalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo diskriminuojamas.
38. Pareiškėjas skundėsi dėl to, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitariniai mazgai buvo atviri, neatskirti nuo likusios gyvenamosios erdvės, nebuvo įrengta atskira ventiliacija, dėl to kamerose ilgai jautėsi blogas kvapas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, vadovaudamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 50 str. 3 d.), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būtų nurodęs, kad ginčo laikotarpiu neturtinė žala kilo dėl to, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, ar būtų pateikęs šią aplinkybę detalizuojančius argumentus, sudarančius faktinį pagrindą spręsti dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo aptariamu aspektu ir šios galimai pažeistos teisės gynimo būdų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismas, nustatydamas, jog kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, peržengė pareiškėjo skundo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, kad kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo likusios gyvenamosios erdvės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl sanitarinio mazgo įrengimo į kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, galėjo sklisti nemalonus kvapas.
40. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl atlygintinos neturtinės žalos formos, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, analizuojama konkreti situacija, konkrečiu atveju nustatyti pažeidimai, asmens sveikatos būklė, vertinama, ar konkrečiu atveju asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar buvo padaryta didesnė žala ir todėl turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią asmens situaciją, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, tik pripažįstant pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo konkrečiu atveju nustatytus pažeidimus (kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais, nebuvo įrengta vidinio ryšio sistema, nebuvo įrengta pakankamai spintelių, maisto produktų spintelių ar lentynų bei lentynų tualeto reikmenims susidėti, sklido blogas kvapas) daro išvadą, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala atlygintina, priteisiant neturtinę žalą pinigais, o ne apsiribojant nustatytų pažeidimų pripažinimu.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo laikotarpį, nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą diskomfortą, tai, kad byloje iš esmės nėra duomenų, jog nustatyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nėra įrodymų, jog Šiaulių TI būtų tyčia ir sąmoningai siekęs nežmoniškai elgtis su pareiškėju, atsižvelgusi į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d.; CK 6.250 str.) ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, galėjo sklisti blogas kvapas, taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturėjo teisės į spaudos išdavimą nemokamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo diskriminuojamas, taip pat nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, nes kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo vidinio ryšio sistemos, pakankamo inventoriaus asmeniniams daiktams susidėti.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pakeičiant atitinkamus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl nustatytų (nenustatytų) pažeidimų, pagal šioje nutartyje išdėstytus motyvus, ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis