Civilinė byla Nr. e2-240-372/2022

                                                                                Teisminio proceso Nr.2-56-3-00612-2021-0

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                  2.6.35; 3.2.3.2; 3.2.3.8         

                                                                            (S)               

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „HSC Baltic“ ieškinį atsakovui  VšĮ Lietuvos sveikatos mokslo universitetas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       UAB „HSC Baltic“ pateikė ieškinį dėl VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto riboto konkurso būdu vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), konkurenciją ribojančių pirkimo sąlygų panaikinimo.

2.       2021 m. lapkričio 18 d. perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė konkursą, kuriuo siekia įsigyti Slaugos fakulteto rangos (galutinio etapo) darbus kartu su darbo projekto parengimu.

3.       Tiekėja, susipažinusi su pirkimo dokumentais, nustatė, kad dalis pirkimo reikalavimų yra pertekliniai, prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir dirbtinai riboja konkurenciją. Atsižvelgdamas į tai, tiekėja, nepraleisdama VPĮ nustatyto termino, 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų.

4.       Perkančioji organizacija išnagrinėjo tiekėjo pretenziją ir 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu Nr. VPT-2-1963 informavo tiekėją apie priimtą sprendimą iš dalies tenkinti vieną pretenzijos reikalavimą, kiti pretenzijos reikalavimai buvo atmesti.

5.       Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu, kuriuo buvo atmesti tiekėjo pretenzijoje pateikti reikalavimai, yra įsitikinusi, kad sprendimas dėl dalies reikalavimų atmetimo priimtas objektyviai neįvertinus tiekėjos argumentų, o ginčytos pirkimo sąlygos yra pažeidžiančios imperatyvias teisės normas bei fundamentaliuosius viešųjų pirkimų principus.

6.       Ieškovė prašė pripažinti KAK metodikos pastabose visų kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo tikslais nurodytos sąvokos „mokslo paskirties pastatai“ susiaurinimą ribojančiu konkurenciją ir neteisėtu.

7.       Ieškovė nurodė, kad  mokslo paskirties pastatų pogrupio susiaurinimas dirbtinai riboja konkurenciją, tuo pačiu ir tiekėjos teisę praeiti kvalifikacinę atranką, ir nėra laikytinas proporcingu, padedančiu perkančiajai organizacijai realiai įsitikinti tiekėjų pajėgumais įvykdyti sutartį, todėl kvalifikacinės atrankos vertinimo kriterijus turėtų būti pripažintas neteisėtu.

8.       Su šiuo reikalavimu atsakovė sutiko, todėl jo analizuoti nebeliko pagrindo. Ieškovė prašo :  1) pripažinti Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4.2 punktą prieštaraujančiu racionalaus lėšų naudojimo principui ir neteisėtu;2) pripažinti Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 2.5.2.2 punktą iš dalies prieštaraujančiu skaidrumo principui ir neteisėtu; 3) įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimą ir tik pakeitus VPĮ teisiniam reguliavimui ir principams prieštaraujančias sąlygas skelbti jį iš naujo.

9.       Pirkimo dokumentų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4.2 punkte nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti per visą Sutarties galiojimo terminą, tai yra 18 (aštuoniolika) mėnesių, o sutartis turi būti užtikrinama banko ar kredito unijos garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimo liudijimu.

10.       VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos numato, kad kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas. Remiantis LR civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

11.       Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams yra numatyta prievolė užbaigti vykdyti darbus bei atlikti statybos užbaigimo procedūrą. Darbų atlikimo terminas (įskaitant statybos užbaigimą) yra pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Pirkimo sąlygų 9 priedas). Remiantis Pirkimo sąlygų 9 priedu, akivaizdu, kad maksimalus darbų atlikimo terminas - 7 (septyni) mėnesiai. Įvykdžius sutartyje numatytus darbus ir juos perdavus perkančiajai organizacijai, garantinio laikotarpio prievolės bus užtikrinamos kitu dokumentu, t. y. garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentu

12.       Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija visiškai nepagrįstai įtvirtino reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų net 18 (aštuoniolika) mėnesių, kai realiai pirkimą laimėjęs tiekėjas sutartinius įsipareigojimus jau turėtų būti įvykdęs maksimaliai per 7 (septynis) mėnesius ir perduodamas darbus turės pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą (Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 14 punktas), tolimesnių įsipareigojimų užtikrinimui. Be to, Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 5.2.4 punkte yra numatyta perkančiosios organizacijos teisė reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, kai sutartis neįvykdoma (įskaitant bet kokias nenumatytas aplinkybes ar sutarties stabdymus) per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą.

13.       Perkančiajai organizacijai paprašius pateikti laidavimą, garantiją ar laidavimo draudimą, tiekėjas patiria papildomą finansinę naštą, kuri tiesiogiai yra priklausoma nuo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino. Be to, atitinkamai padidėja ir perkančiajai organizacijai teikiamo pasiūlymo kaina.

14.       Remiantis VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu perkančioji organizacija turi siekti, kad darbams įsigyti skirtos lėšos būtu naudojamos racionaliai. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos veiksmai, nustatant perteklinį reikalavimą, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų 18 mėnesių, kai maksimalus darbų atlikimo (prievolių vykdymo) terminas yra 7 (septyni) mėnesiai ir sutartyje numatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo atvejai, priešingai- pasižymi neracionaliu lėšų naudojimu.

15.       Be to, pertekliniu reikalavimu nustatymas (šiuo atveju neproporcingai ilgo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimas ne tik pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principą, bet ir mažina tiekėjų konkurenciją, kadangi būtent dėl perteklinio reikalavimo didelė tikimybė, kad dalis tiekėju apskritai neteiks pirkimo paraiškų. Ypač įvertinant faktą dėl vis sudėtingėjančių sąlygų darbų vykdymui rinkoje (medžiagų spartaus brangimo, apyvartinių lėšų turėjimo būtinybės, medžiagų tiekėjų reikalavimo išankstiniam medžiagų apmokėjimui, COVID-19 pandemijos ir pan.).

16.       Atsakydama į tiekėjo pretenziją, perkančioji organizacija nurodė, kad „sutarties įvykdymo užtikrinimo termino susiejimas su sutarties terminu nėra neproporcinga priemonė, tai taip pat eliminuoja riziką, kad rangovas, pateikęs įvykdymo užtikrinimą trumpesniam terminui, būtinam paskesniam terminui jo jau nebepateiktų ir taip ne tik pažeistų vieną iš esminių sutarties sąlygų, bet ir apribotų perkančiosios organizacijos žalos kompensavimo galimybes“.

17.       Pažymėtina, kad sutarties terminas apima ne tik tiekėjo sutartinius įsipareigojimus, bet ir perkančiosios organizacijos įsipareigojimus (pavyzdžiui, galutinio atsiskaitymo už darbus terminą ir pan.), todėl reikalaujant sutarties įvykdymo užtikrinimo visam sutarties galiojimo terminui, sutartis yra užtikrinama ir tuo momentu, kai realūs tiekėjo įsipareigojimai prieš perkančiąją organizaciją jau yra pasibaigę, o tai nėra proporcinga.

18.       Be to, perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjos pretenziją, nurodė, kad pirkimo objektas jai yra labai svarbus ir ji jau yra patyrusi nuostolių dėl šio objekto įgyvendinimo, tačiau tai nėra pakankama priežastis nustatyti perteklinius reikalavimus naujame pirkime.

19.       Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja nustatyti tokius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, kurie tiekėjams nesukurtų neproporcingos administracinės ir finansinės naštos. Taigi, neproporcingai ilgo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimas pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principą bei mažina tiekėju konkurenciją, todėl pirkimo dokumentų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4.2 punktas turėtų būti pripažintas neteisėtu.

20.       Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 2.5.2.2 punkte yra numatyti mokėjimo terminai, kurie išskaidyti į kelis galimus mokėjimo variantus: 1) per 15 (penkiolika) k. d. tiekėjams bus apmokama pagal pateiktą sąskaitą faktūrą iki kol galios Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1K-75 „Dėl finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K- 316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - PAFT pakeitimas), ir bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija; 2) per 60 (šešiasdešimt) k. d. tiekėjams bus apmokama pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, kai nustos galioti PAFT pakeitimas, ir atšaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją; 3) tiekėjams bus apmokama pagal pateiktą sąskaitą faktūrą per kitą terminą, jei toks bus nustatytas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimuose, susijusiuose su ekstremaliosios situacijos paskelbimu.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, numatyti mokėjimai už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

22.       Kaip ir nurodė Perkančioji organizacija, atsakydama į Tiekėjo Pretenziją, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė esant objektyvioms aplinkybėms nustatyti ilgesnį atsiskaitymo terminą, neviršijant 60 kalendorinių dienų. Tačiau, pažymėtina, kad dėl susidariusios situacijos rinkoje (brangstančių statybinių medžiagų kainų, būtinybės turėti apyvartinių lėšų) bei pasaulyje, kuri galimai tinkamai nepasikeis vos tik pasibaigus pandemijai, Perkančioji organizacija siekdama į Pirkimą pritraukti kuo daugiau tiekėjų ir užsitikrinti tinkamą sutarties įvykdymą laiku, turėtų nustatyti kiek įmanoma trumpesnius atsiskaitymo terminus per visa sutarties vykdymo laikotarpi.

23.       Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja sutartyse nustatyti ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų atsiskaitymo su tiekėjais terminą, taip užtikrinant lėšų judėjimą visoje tiekimo grandinėje, kad greičiau gavę apmokėjimą tiekėjai galėtų atsiskaityti už prekes savo tiekėjams, gamintojams, partneriams, išmokėti atlyginimus savo darbuotojams, turėtų apyvartinių lėšų tęsti jau pradėtus ir vykdyti naujus darbus.

24.       Pirkimo sąlygų 6 priede „Sutarties projektas“ nustačius, kad mokėjimai gali būti atliekami ir per kitą terminą, jei toks bus nustatytas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimuose, susijusiuose su ekstremaliosios situacijos paskelbimu, neužtikrina VPI numatyto skaidrumo principo, kuris be kita ko, reiškia pirkimo sąlygų aiškumą ir tikslumą. Toks mokėjimo sąlygų neapibrėžtumas suponuoja situaciją, kai tiekėjas negali būti užtikrintas kada gaus apmokėjimą už atliktus darbus.

25.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. jis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė Konkursą, kuriuo siekia įsigyti Slaugos fakulteto rangos (galutinio etapo) darbus kartu su darbo projekto parengimu (Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini).

26.       2021-11-25 UAB „HSC Baltic“ CPV IS priemonėmis pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog dalis pirkimo reikalavimų yra neaiškūs, pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurencija.

27.       2021-12-04 atsakovas išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir nusprendė tenkinti ją iš dalies, apimtyje dėl konkurso sąlygų 8 priedo „Kvalifikacinės atrankos kriterijai ir vertinimo metodika“ 5 punkto, jo nusprendė nekeisti, tačiau rašytiniu pranešimu pirkimo dalyviams pateikti papildomą sąlygų paaiškinimą. Likusioje dalyje pretenziją atmetė.

28.       2021-12-13 ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama teismo, kad pripažintų KAK metodikos pastabose visų kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo tikslais nurodytos sąvokos „mokslo paskirties pastatai“ susiaurinimą ribojančių konkurenciją ir neteisėtu; pripažinti Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4.2. punktą prieštaraujančiu racionalaus lėšų naudojimo principui ir neteisėtu; pripažinti Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 2.5.2.2. punktą iš dalies prieštaraujančiu skaidrumo principui ir neteisėtu; įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimą ir tik pakeitus VPĮ teisiniam reguliavimui ir principams prieštaraujančias sąlygas skelbti jį iš naujo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras bei uždrausti Apeliantui sudaryti pirkimo sutartį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.

29.       Atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. gavo kito pirkimo dalyvio pretenziją. Gavus pretenziją pirkimo procedūros buvo sustabdytos, apie tai informuoti visi pirkimo dalyviai, įskaitant ir ieškovę. Atsakovas 2021 m. gruodžio 13 d. 09:00 val. komisijos posėdžio metu išnagrinėjo pretenziją ir nusprendė tenkinti ją,  t.y. nusprendė patikslinti Pirkimo sąlygų 8 priedo „Kvalifikacinės atrankos kriterijai ir vertinimo metodika“ lentelėje 1.1. „Kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 1“ bei lentelėje 1.2. „Kvalifikacijos atrankos kriterijus Nr. 2“ nurodytus kvalifikacinės atrankos kriterijus. Atsakovas įvertino visas aplinkybes ir tai, kad klausimą dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų iškelia jau antras pirkimo dalyvis, nusprendė patikslinti esmines pirkimo sąlygas, dėl ko atsiras daugiau tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, taip pat atsakovas nusprendė nutraukti pirkimo procedūras. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog, remiantis metaduomenimis, teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti pirkimo procedūras - nustatymo buvo priimtas ir įformintas 2021 m. gruodžio 13 d. 12:17 val., o apelianto pirkimo komisijos sprendimas buvo priimtas posėdyje, kuris prasidėjo 2021 m. gruodžio 13 d. 09:00 valandą, atsakovas  nespėjo informuoti pirkimo dalyvių apie sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Po atskirojo skundo, 2021 m. gruodžio 20 d. teismas panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo.

30.       LSMU nutraukė Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki sužinojimo apie ieškinio su analogišku ieškovės reikalavimu pateikimo. Bylinėjimosi dalyką nustato ieškovas, šiuo atveju ginčo dalyko nebeliko dėl LSMU priimtų sprendimo iki ieškinio gavimo. Esant tokiai situacijai, ieškovas turėtų tikslinti ieškinio dalyką arba priimti kitus ieškovui galimus procesinius sprendimus – atsiimti ar atsisakyti ieškinio.

31.       Ieškovė pateikė ieškinio dalies atsisakymą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovas informavo pirkimo dalyvius apie pirkimo nutraukimą. Pirkimas nutrauktas dėl to, kad atsakovas nusprendė pakeisti esmines pirkimo sąlygas, o būtent - patikslinti pirkimo sąlygų 8 priedo ,,Kvalifikacines atrankos kriterijai ir vertinimo metodika" lentelėje 1.1 ,,Kvalifikacines atrankos kriterijus Nr. 1“ bei lentelėje 1.2,,Kvalifikacines atrankos kriterijus Nr. 2“ nurodytus kvalifikacines atrankos kriterijus, išbraukiant iš kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1 ir Nr. 2 žodžius ,,mokslo paskirties“.

32.       Atsakovui priėmus sprendimą išbraukti iš kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1 ir Nr. 2    žodžius ,,mokslo paskirties“ buvo tenkintas ieškinio vienas iš reikalavimų. Taigi, ginčo šioje dalyje neliko. Kitoje dalyje ieškovas neatsisako ieškinio. Papildomai ieskovė paaiškina, jog atsakovas kitų ieškinio ginčijamų pirkimo sąlygų (ieškinio antras ir trečias reikalavimai) nepatikslino / nepakeitė, kas reiškia, jog atsakovui patikslinus Pirkimo sąlygas ir paskelbus Pirkimą iš naujo, ieškiniu ginčijamos sąlygos ir vėl bus paskelbtos iš naujo. Todėl yra poreikis patikrinti ieškiniu ginčijamų Pirkimo sąlygų teisetumą, kad vėliau ieškovas neturėtų inicijuoti tokios pačios bylos su tokiais pačiais reikalavimais.

33.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame išdėstė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinio nepripažįsta bei pasisako apie tai, jog nutraukė pirkimą iki sužinojimo apie ieškinio su analogišku ieškovės reikalavimu pateikimo, todėl, atsakovo nuomone, ginčo dalyko nebeliko. Ieškovė su tokiu atsakovo argumentu nesutinka.

34.       Atsakovas pirkimą nutraukė jau po to, kai buvo inicijuota ši civilinė byla. Ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su iki tol atsakovui pateikta pretenzija. Nors atsakovas formaliai ieškovės pretenziją atmetė, tačiau vėliau pirkimą nutraukė, netgi pripažino vieną iš ieškovės pretenzija ginčytų Pirkimo sąlygų neteisėta, ribojančia konkurenciją. Šios aplinkybės reiškia, jog iš esmės atsakovas ieškinį pripažino, nors tą atsiliepimu ir neigia.

35.       Nepaisant to, kad atsakovas tenkino vieną iš ieškovės reikalavimų ir savo veiksmais pripažino, kad nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja konkurenciją, tačiau ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus ir dėl kitų Pirkimo sąlygų teisėtumo, t. y. dėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo termino teisėtumo bei atsiskaitymo už darbus sąlygų teisėtumo, kurių iš atsiliepime pateiktos pozicijos atsakovas nelaiko neteisėtomis ir tikėtina skelbdamas naują pirkimą ir toliau analogiškai jas taikys, t. y. paskelbs. Būtent dėl šios priežasties yra svarbu teismui nustatyti minėtų Pirkimo sąlygų teisėtumą.

36.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Pirkimo dokumentų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4.2 punktas turėtų būti pripažintas neteisėtu, kadangi neproporcingai ilgo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimas pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principą bei mažina tiekėjų konkurenciją. Tokį savo teiginį ieškovė pagrindė tiek teisės aktais, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais.

37.       Išnagrinėjus atsakovo pateiktą atsiliepimą bei jo priedus, matyti, kad ne tik ieškovė kvestionavo neproporcingai ilgo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimo tikslingumą bei teisėtumą, tačiau ir Pirkimo objekto statybas finansuojanti įstaiga, t. y. Centrinė projektų valdymo agentūra.

38.       Protokolo 1 lentelės SS 4.2 punkte nurodoma CPVA pateikta pastaba: „CPVA rekomenduoja pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nustatyti netesybas (bauda arba delspinigiai). Tačiau tuo atveju, jei PO, įvertinusi, kad, pavyzdžiui pirkimas yra didelės vertės, ypatingas, turintis esminės įtakos PO veiklos rezultatams ir mano, kad realiai galės pasinaudoti laidavimu arba garantija, numatyti galimybę pateikti užtikrinimui laidavimą arba garantiją bei, atsižvelgiant į CK 6.123 straipsnio 3 dalies nuostatas, rekomenduojame nustatyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo trukmę, neviršijančią tiekėjo prievolių įvykdymo termino.“

39.       Nepaisant CPVA pateiktos pastabos, atsakovo Pirkimo komisija nutarė sutarties įvykdymo užtikrinimo trukmę palikti nepakeistą, t. y. 18 mėnesių.

40.       CPVA kvestionavo ne tik sutarties įvykdymo užtikrinimo trukmę, bet ir pačios sutarties galiojimo trukmę, kuri sutartyje nurodyta – 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. CPVA pažymėjo: „Neaišku, kodėl toks laikotarpis, nes darbų atlikimo terminas (sprendžiant iš kriterijų vertinimo metodikos) kažin ar bus ilgesnis nei 7 mėn.“ (Protokolo 1 lentelės SS 6.2 punktas).

41.       Tiek Pirkimo sutartyje, tiek atsakyme į ieškovės Pirkime pateiktą pretenziją, buvo nurodoma, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo terminas tiesiogiai siejamas būtent su sutarties galiojimo terminu.

42.       Papildomi įrodymai pagrindžia ieškovės poziciją dėl neproporcingai ilgo sutarties įvykdymo užtikrinimo termino. Akivaizdu, kad toks reikalavimas pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principą bei mažina tiekėjų konkurenciją.

43.       Visus argumentus dėl Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 2.5.2.2 punkto (atsiskaitymo už darbus sąlygos) prieštaravimo skaidrumo principui ir neteisėtumo Ieškovas pateikė ieškinyje ir papildomai dėl šios dalies dublike nepasisako. 

44.       Atsakovas triplike nurodo, kad jis ieškinio nepripažįsta. Ieškovė pateiktame dublike prašo ieškinį tenkinti, nurodydama tikslias dubliko dalyko ribas – ieškinio 2-6 reikalavimai. Matoma, kad ieškinio reikalavimo ribos yra susiaurintos. Pastebėtina ir tai, jog visi ieškovės prašomi reikalavimai koncentruotini išskirtinai į Pirkimo procedūrų nutraukimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike dar kartą pažymėjo susidariusias faktines aplinkybes, o išskirtinai faktą, jog Pirkimo procedūros nutrauktos dar iki ieškinio padavimo į teismą bei atsakovo žinios apie tokio ieškinio padavimą. Atsižvelgus į tai, pažymėtina, jog atsakovui nutraukus Pirkimo procedūras, kurios yra laikomas ginčo dalyku, daroma pagrįsta išvada, jog ginčo dalyko nebeliko, kadangi ieškovo pageidaujamas rezultatas pasiektas atsakovo atliktais veiksmais dar iki sužinojimo apie ieškinio egzistavimą bei faktinį jo gavimą.

45.       Triplike nurodoma, kad atsižvelgus į tokią susidariusią situaciją, būtina pabrėžti, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl Ieškovas, kreipdamasis į teismą inter alia ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš LR CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.

46.       Vien pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu LR CK numatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Todėl šio konkretaus ginčo atveju akivaizdu, kad patenkinus ieškovės reiškiamą reikalavimą, tokį, koks jis išdėstytas tiek ieškinyje, tiek dublike, tariamas teisių pažeidimas nebūtų pašalintas, kas reiškia, jog šis Ieškovo reikalavimas negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu. Taigi, tokio Ieškovo procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų patenkinimas savaime nesukurtų Ieškovui jokių teisinių padarinių.

47.       Šiuo atveju, kai ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

48.       Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. perkančioji organizacija VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė konkursą, kuriuo siekia įsigyti Slaugos fakulteto rangos (galutinio etapo) darbus kartu su darbo projekto parengimu. Ieškovė kaip viena iš paslaugos tiekėjų kreipėsi į teismą dėl VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto riboto konkurso būdu vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), konkurenciją ribojančių pirkimo sąlygų panaikinimo. Nors perkančąioji organizacija konkursą nutraukė, teismas laiko būtinu toliau analziuoti jo sąlygų, kurias skundžia tiekėja, teisėtumą ir pagrįstas.

49.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

50.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020).

51.       Teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog perkančiųjų organizacijų pareiga yra formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 32 punktą).

53.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad jos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Teismas pripažįsta, kad remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju vien tik pirkimo procedūrų pabaiga negali būti pakankamu pagrindu pripažinti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą ir nutraukti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pagal ieškovės ieškinį iškeltos bylos nagrinėjimo dalykas būtent ir yra pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo vertinimas. Perkančiosios organizacijos poreikis gauti paslaugas - rangos darbus ir darbo projekto parengimą išliko ir po to, kai buvo nutrauktas konkursas, todėl nutraukti civilinės bylos, kaip prašo perkančioji organizacija,  negalima. 

55.       VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

56.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamame pirkime ieškovės patikslintame ieškinyje nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl sąlygų naikinimo. Perkančiosios organizacijos reikalavimai tiekėjams nėra pertekliniai, ribojantys ieškovės teises. Pagal skundžiamas sąlygas teismas daro išvadą, kad atsakovė jas suformulavo ne siekdama piktnaudžiauti savo teise, o norėdama gauti labiausiai užtikrintas paslaugas.

57.       Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų, nulemtų negatyvių  padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygos yra aiškios ir suprantamos.

58.       Atmetant ieškinį, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti  turėtų bylinėjinosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270, 4239 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės UAB „HSC Baltic“ patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė