Civilinė byla Nr. e2-137-272/2015 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02692-2014-3.

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 116.1.

(S)

TRAKŲ  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. vasario 4 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,

sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,

dalyvaujant ieškovui A. A.,

ieškovo atstovui advokatui D. B.,

atsakovei D. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Č., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo ir

n u s t a t ė:

ieškovas prašo sumažinti šalių nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį - 450 Lt, priteistą iš ieškovo Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-14 įsakymu, iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.  

Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-04 įsakymu iš ieškovo šalių sūnui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 450 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas, mokėtinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismui priimant 2009-05-04 įsakymą, ieškovo turtinė padėtis buvo kur kas geresnė, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) virėju, jo darbo užmokestis buvo apie 2000,00 Lt, tačiau nuo 2013 m. rudens jis dėl sveikatos problemų nebedirba. 2012 m. jam dėl nugaros išvaržos buvo nustatytas 80 proc. darbingumas. Transporto priemonių, nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto jis neturi. Ieškovo tėvai yra pensinio amžiaus, jiems reikia ieškovo pagalbos. Ieškovas buvo sudaręs santuoka, kurioje gimė dukra D., santuoka nutraukta prieš 10 metų, dukra D. gyvena kartu su motina, buvusia ieškovo sutuoktine. Daugiau išlaikytinių, be šių dviejų vaikų, neturi. Šiuo metu atsakovas gyvena vienas, pažįstamo, kuris išvykęs į užsienį, vieno kambario bute, moka po 100 Lt tik už komunalines paslaugas, už buto nuomą nereikia mokėti. Nuo 2013-12-03 ieškovas registruotas darbo biržoje. Per visą šį laikotarpį gavo 5 pasiūlymus dirbti virėju už 1300 Lt, tačiau ieškovas darbo atsisakė dėl per mažo darbo užmokesčio ir netinkančio darbo grafiko. Nuo 2014-12-01 ieškovui paskirta 350 Lt socialinė pašalpa, jokių kitų pajamų neturi. Ieškovas visą mėnesį pragyvena už 250 Lt, pragyventi jam padeda draugai. Ieškovas turi sveikatos problemų dėl stuburo išvaržų, radikulito paūmėjimo. Ieškovas turi paėmęs paskolą iš banko, kurios mokėtinas likutis yra apie 12000 Lt. Paskolą jis ėmė advokato paslaugoms apmokėti ištuokos byloje. Nurodė, jog ieškovas padeda savo tėvams, kurie gyvena Rokiškyje. Ieškovo tėvas B. A. gauna apie 570 Lt pensiją, o motina L. A. – apie 520 Lt, tėvai taip pat turi sveikatos problemų. Dukrai D. ieškovas yra skolingas apie 8000-9000 Lt priteisto išlaikymo, kiek yra skolingas išlaikymo sūnui E. A., nežino.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog nuo 2004 m. su ieškovu gyveno nesudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A.. Ieškovas buvo neatsakingas sūnaus E. auklėjimo atžvilgiu, vartojo per daug alkoholio, sūnaus išlaikymui neteikė lėšų, todėl 2009 m. gruodžio mėnesį išsiskyrė, o 2009-05-04 buvo priteistas išlaikymas sūnui. Atsakovė kartu su sūnumi gyvena jos tėvų dviejų kambarių bute, atsakovės tėvai gyvena atskirai. Už komunalines paslaugas kas mėnesį moka 400-500 Lt, o vasarą – 200-300 Lt. Sūnui E. A. yra 6 metai, jis lanko priešmokyklinę grupę. Siekiant patenkinti sūnaus poreikius, per mėnesį jo išlaikymui reikėtų apie 900-1000 Lt. Vien tik maistui per mėnesį reikia apie 400 Lt; drabužiams, avalynei skirtingų sezonų metu, sportinei aprangai – 100 Lt; higienos poreikiams, plaukų kirpimui – 20 Lt; poilsiui, laisvalaikiui – 50 Lt; sveikatos priežiūros priemonėms – 50-80 Lt; ugdymo priemonėms – 50 Lt; komunaliniams mokesčiams – 150 Lt; mokesčiui už darželį – 150 Lt, taip pat nuolat atsiranda kitų nenumatytų išlaidų. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, išlaikymo išlaidos dar labiau padidės. Atsakovė nori, kad sūnus augtų sveikas, stiprus, todėl rūpinasi jo sveikata, stengiasi pirkti jam sveiką maistą, o tai kainuoja brangiai. Ieškovas turėjo teikti išlaikymą nuo 2009 m., tačiau nors ir dirbo, ilgą laiką savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, todėl atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Pradėjus gyventi atskirai nuo ieškovo, atsakovė kurį laiką gaudavo iš ieškovo mažesnes nei priteistas sumas sūnaus išlaikymui, o nuo 2013 m. rudens negavo sūnui jokio išlaikymo. Atsakovė dėl sūnaus sveikatos problemų ilgą laiką turėjo imti nedarbingumo pažymėjimus, buvo priversta išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini) ir kurį laiką buvo bedarbė. 2014 m. sūnui buvo ūmus klubo sąnario uždegimas ir jis apie 3 mėnesius sirgo, kam būna dažni kvėpavimo uždegimai, taip pat taisė sūnui dantis. Atsakovei reikėjo ir už vaistus, ir už keliones pas gydytojus mokėti. Tik 2014 m. spalio mėnesį atsakovei pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini) rūšiuotoja. Atsakovės darbo užmokestis yra 1000 Lt per mėnesį. Dirbti tenka stovint po 8-12 valandų per dieną, valandinis darbo užmokestis yra 8 Lt. Ieškovui neteikiant sūnui išlaikymo yra susidaręs įsiskolinimas, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo 2013-02-01 kas mėnesį moka po 195 Lt išlaikymą sūnui E., taip pat gauna 52 Lt išmoką vaikui. Atsakovė su vaiku daugiau jokių pajamų negauna, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sūnui sudaro apie 23000 Lt. Ieškovas niekaip kitaip neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovė savo visas pajamas skiria vaiko išlaikymui, tačiau vaiko neleidžia į būrelius, nes neturi pakankamai pinigų. Ieškovas klaidingai nurodo, kad padeda savo tėvams, jiems (šalims) gyvenant kartu nuo 2004 m. iki 2009 m. gruodžio mėnesio, ieškovas savo tėvams niekada nepadėdavo.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucijai pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2014-12-09 išvadą Nr. 20.2-584 (b.l. 53), kurioje siūlė priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį vaiko poreikius.

Ieškinys atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-04 įsakymu nepilnamečio sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš ieškovo priteista po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimo (b.l. 7).

CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai  (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str. str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovas paaiškino, jog, teismui priimant 2009-05-14 (turi būti - 2009-05-04) įsakymą, ieškovo turtinė padėtis buvo kur kas geresnė, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) virėju ir gaudavo apie 2000,00 Lt darbo užmokesčio, tačiau, praėjus kuriam laikui, dėl sveikatos problemų, jis toliau negalėjo dirbti. Įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis 2009-05-04 teismo įsakymo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) virėju ir gaudavo apie 2000,00 Lt darbo užmokesčio, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ieškovas nuo 2013-11-26 yra registruotas darbo biržoje (b.l. 21). Byloje esantis Neįgalumo ir Darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-02-07 raštas Nr. R-4371 (b.l. 14) patvirtina, kad ieškovui 2012-02-07 buvo nustatytas 80 procentų darbingumas ir ieškovas pripažintas darbingu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2013-07-11 raštas Nr. R-25145 (b.l. 15) patvirtina, kad ieškovui 2013-07-11 buvo nustatytas 100 procentų darbingumas ir ieškovas pripažintas darbingu. Bylos duomenys, o būtent, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2014-06-10 pranešimas Nr. 36957 (b.l. 22) bei 2014-12-19 pranešimas Nr. 111817 patvirtina, jog ieškovui nuo 2014-06-01 iki 2014-08-31 ir nuo 2014-12-01 iki 2015-02-28 buvo paskirta, kaip pats ieškovas nurodė, 350 Lt socialinė pašalpa (gaunamos pašalpos dydį patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė). 2014-12-16 SoDros duomenimis ieškovas nedirbo (b.l. 62).

Ieškovo argumentas, kad jis turi pensinio amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba, atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 str.), nes, viena vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikia pagalbą savo tėvams, pažymėtina, kad iš byloje esančios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo kopijos matyti (b.l. 16-18), jog teismo posėdžio metu ieškovas A. A. paaiškino, kad šiuo metu jį išlaiko tėvai, kas patvirtina ir atsakovės D. Č. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad šalims gyvenant kartu nuo 2004 m. iki 2009 m. gruodžio mėnesio, ieškovas savo tėvams niekada nepadėdavo; kita vertus, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis privalo teikti pagalbą savo pensinio amžiaus tėvams (pvz., išlaikymas priteistas teismo sprendimu). Be kita ko, pats ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo tėvas B. A. gauna apie 570 Lt pensiją, o motina L. A. – apie 520 Lt, taigi, ieškovo tėvų gaunamos pajamos yra kur kas didesnės, nei paties ieškovo, kaip jis pats nurodė teismo posėdyje, gaunamos pajamos, kas duoda pagrindą netikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis teikia materialinę paramą savo tėvams, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pačiam ieškovui, kaip jis paaiškino, pragyventi padeda draugai.

Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo galimybės įsidarbinti yra ribotos, byloje nėra. Nors, kaip nurodė ieškovas jis turi sveikatos problemų ir tai patvirtina jo į bylą pateikti įrodymai (b.l. 11-13), tačiau byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad jis yra 100 proc. darbingas (b.l. 15).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus, darbingas, vengia susirasti darbą, kad galėtų prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Tokį ieškovo elgesį taip pat patvirtina jo paties pasakyti teiginiai, kad jis buvo gavęs 5 darbo pasiūlymus dirbti pagal specialybę (virėjo), tačiau atsisakė dėl per mažo (1300 Lt) jam siūlomo darbo užmokesčio bei netinkančio darbo grafiko.

Byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20) patvirtina, jog ieškovas ir D. Č. yra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas turi dar vieną vaiką - nepilnametę dukterį D. D. – A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2010-12-13 iki dukros pilnametystės (b.l. 16-19). Ieškovas paaiškino, jog jo išlaikymo įsiskolinimas dukrai D. sudaro apie 8000-9000 Lt, ką patvirtina ir byloje esanti antstolio pažyma (b.l. 10).

Vaiko gimimas sąlygoja tėvų pareigą jį išlaikyti, todėl natūralu, kad ši pareiga blogina tėvų turtinę padėtį, tačiau vien pareigos išlaikyti kitą asmenį atsiradimas nėra pakankamas pagrindas mažinti kitam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Dėl šios pareigos išlaikymą teikiančio asmens turtinė padėtis turi pasikeisti iš esmės. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).

Taigi, ta aplinkybė, kad ieškovas augina dar vieną vaiką, kurį reikia išlaikyti, nėra pagrindas mažinti šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo, būtino jo poreikiams tenkinti, dydį.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo po Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimo priėmimo, nėra, priešingai, vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Kaip nurodė atsakovė, šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 900-1000 Lt (b.l. 34), be kita ko, kad šalių nepilnametis sūnus turi ir sveikatos problemų (b.l. 41), dėl ko jo išlaikymo išlaidos tik didėja ir visa ši našta tenka tik atsakovei bei valstybei: ieškovui nuo 2013 m. rudens, kaip paaiškino atsakovė, nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, jam mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 43, 44).  Ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sūnui sudaro apie 23000 Lt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui yra netgi mažesnis už orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis (b.l. 36-40, 42, 43, 44, 46-49, 50, 60, 64, 69, 71-72, 75, 76, 77, 82, teismo posėdžio metu atsakovės pateiktas pažymas apie jos gaunamą darbo užmokestį), iš kurių galima spręsti apie atsakovės turtinę padėtį, konstatuoja, kad atsakovės turtinė padėtis po 2009-05-04 Trakų rajono apylinkės teismo įsakymo priėmimo iš esmės nepasikeitė.

Iš byloje esančių įrodymų (b.l. 8, 9, 10, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 62, 64, 77, 80) matyti, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neturi sukauptų lėšų bankuose, turi įsiskolinimų. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia buvo jo turtinė padėtis 2009-05-04 Trakų rajono apylinkės teismo įsakymo dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo metu (CPK 12, 178 str.), todėl daryti išvadą apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą nėra pagrindo.

Ieškovas nurodė, kad jis gyvena nuomojamame bute ((duomenys neskelbtini)), moka po 100 Lt tik už komunalines paslaugas, pragyvena už 250 Lt per mėnesį, t.y. kas lieka iš jo gaunamos 350 Lt socialinės pašalpos, turi sveikatos problemų dėl stuburo išvaržų, radikulito paūmėjimo, kas, be abejonės, yra susiję su papildomomis išlaidomis, turi paėmęs paskolą iš banko, kurios mokėtinas likutis yra apie 12000 Lt, kurią ėmė advokato paslaugoms apmokėti ištuokos byloje, be to, dar padeda savo tėvams, kurie gyvena Rokiškyje.

Visos šios ieškovo nurodomos aplinkybės apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas kelia teismui pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, atsakovo turtinė padėtis vertintina šalių nepilnamečio vaiko naudai. Be to, teismo nuomone, net ir padarius prielaidą, kad iš tiesų ieškovo gaunamos pajamos yra tik jo 350 Lt per mėnesį gaunama socialinė pašalpa, tokia galimai pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis yra, teismo vertinimu, tik dėl paties ieškovo nenoro susirasti darbą, dirbti ir išlaikyti savo vaikus, ir tai negali sąlygoti šalių nepilnamečio vaiko interesų tenkinimo lygio iki jo pilnametystės. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, todėl, nenustačius aplinkybės, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nemažinamas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Visi kiti šalių paaiškinimai bei byloje esantys įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo nevertinami ir neanalizuojami.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 144,81 Eur (500 Lt) išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą teismui (b.l. 51, 52) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).   

Ieškovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-06-11 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2030 (b.l. 4-6) yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlyginamos (CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.). Taip pat, atmetus ieškinį, ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios šioje byloje sudarė 157,20 Eur, ką patvirtina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-13 pažyma Nr. (4.22) (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 177-178, 268-270, 375-380 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. A. 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų D. Č..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja               Irena Stefanovič