PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-771-839/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės R. P. 281,22 Eur negrąžintą kreditą, 45,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 100,66 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 281,22 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.), 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 281,22 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. P. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 281,22 Eur negrąžintą kreditą, 9,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 28 d.), 176,42 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (466,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė su pradine kreditore BnP Finance, UAB 2019 m. gegužės 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. gegužės 25 d.), kartu sumokant bendrą vartojimo kredito kainą – 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 39 procentai) ir 83,25 Eur administravimo mokestį. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas bei administravimo mokestį Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 28 d. minėtą sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB visas savo reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu, tačiau į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė jai skolos nesumokėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 281,22 Eur negrąžinto kredito, 9,10 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2020 m. vasario 28 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl šiuo atveju ieškovės negautų pajamų faktą laikė įrodytu. Teismo nuomone, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
7. Teismas nurodė, kad pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo iš viso sumokėti 213,36 Eur palūkanas, todėl sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtų palūkanų sumą. Pažymėjo, kad iki sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) atsakovė nesumokėjo 45,13 Eur palūkanų. Pagal mokėjimo grafiką iki 2020 m. vasario 25 d. atsakovė turėjo sumokėti 82,07 Eur, todėl, atėmus nesumokėtą palūkanų sumą, gaunasi 36,94 Eur atsakovės sumokėta palūkanų suma (82,07 Eur – 45,13 Eur = 36,94 Eur). Taigi, pagal sutartį likusi nesumokėta palūkanų suma – 176,42 Eur (213,36 Eur – 36,94 Eur (atsakovės sumokėta palūkanų suma)), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 281,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 39 procento už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovės R. P.: 100,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
11. Teigia, jog šiuo atveju atsakovė sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 procentus mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečiu dydžiu ir nesusiejant jos su sutarties grafiku.
12. Nurodo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei dalies vartojimo kredito sumos, negautos pajamos būtų skaičiuojamos taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kreditą, o apeliantė kas kartą šią sumą perskolintų ir iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
13. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 231,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 83,25 Eur sutarties administravimo mokestį.
14. Teigia, jog pradinės kreditorės bei vartojimo kredito davėjos pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinė kreditorė, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjos bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Vartojimo kredito gavėjai neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tuo tarpu teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, dėl ko bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
15. Pažymi, jog, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Kadangi sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 100,66 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, bei 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 281,22 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.), bei atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 281,22 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. gegužės 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 300 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 28 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu pranešimu.
20. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovės 281,22 Eur negrąžinto kredito, 45,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,10 Eur administravimo mokesčio, kuris taip pat paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino.
21. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 100,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, bei 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą (281,22 Eur) vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.). Šią savo sprendimo dalį teismas argumentavo tuo, kad iki sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 28 d.) atsakovė ieškovei nesumokėjo 45,13 Eur palūkanų, kai pagal mokėjimo grafiką iki 2020 m. vasario 25 d. turėjo sumokėti viso 82,07 Eur, todėl, atėmus nesumokėtą palūkanų sumą, atsakovės sumokėta palūkanų suma sudaro 36,94 Eur, taigi, pagal sutartį likusi nesumokėta palūkanų suma sudaro 176,42 Eur, nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.
22. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 39 procento už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Teismas taip pat sprendė, kad tokios ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 213,36 Eur mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
23. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, iš esmės motyvuodama tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės jai nemokėjus laiku sutartų įmokų, dėl ko negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos. Taip pat teigia, kad, atsakovei negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutartis 2020 m. vasario 28 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 39 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gegužės 25 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą, bet dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovę, iki šiol neatgavo nei kredito davėjos suteikto vartojimo kredito, nei sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Tuo pačiu teismas, įvertinęs tai, kad pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo iš viso sumokėti 213,36 Eur palūkanų, iš atsakovės priteisė likusią nesumokėtų palūkanų sumą – 176,42 Eur (213,36 Eur (bendra palūkanų suma) – 36,94 Eur (atsakovės sumokėta palūkanų suma)), kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki sutarties termino pabaigos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 25 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą.
28. Nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei, net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.
29. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų sumažėjusi, o pasibaigus sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės, nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Iš esmės visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.
30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.), tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. gegužės 26 d. sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 213,36 Eur mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
31. Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, gavusi įmokas, jas būtų galėjusi perskolinti, tačiau tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais paskaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai, ji būtų sumokėjusi ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, tuo labiau, kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.
32. Apeliantė prašo priteisti jai ir 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad, kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas. Pažymėtina, jog šios nutarties 25 punkte jau yra pasisakyta apie negautas pajamas. Taigi, ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (281,22 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.
33. Teisėjų kolegija pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
35. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas