Civilinė byla Nr. 2A-2154-640/2012

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00332-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 44.5.2; 73.2.6.1; 121.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

kolegijos teisėjų A. B. ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Agrogimas“ ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui - UAB „Agrogimas“, tretysis asmuo S. M., „If P&C Insuranc AS “ veikiantis per „If P&C Insuranc AS “ filialą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 49-51, 2 tomas) prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo regreso teise 51423,18 Lt, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 1543,00 Lt žyminio mokesčio bei 1022,10 Lt vertimo išlaidų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-18 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo -  UAB „Agrogimas“ 32879,02 Lt (trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus 02 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje, o jo metu nukentėję asmenys nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lenkijoje). Įvykio kaltininko vairuota transporto priemonė registruota kitoje, nei yra nukentėjusių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl 2006 metų lapkričio 29 d. įvykio administravimui taikytinos 2000-05-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (toliau – Direktyvos), nuostatos, kurios įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau ir  - TPVCAPD) įstatymu (Įstatymo priedo 1 str. 11 d.). Nurodė, kad senaties termino kreiptis į teismą ieškovui eiga prasidėjo nuo 2008-07-18, 2010-02-25 bei 2011-03-07 mokėjimais Lenkijos žalų atlyginimo institucijos išmokėtų sumų kompensavimo, t.y. pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškinio padavimo teismui momentu (2011-04-14) sutrumpinto 3 metų senaties termino ieškovas nepraleido. Nurodė, kad draudimo sutartis (polisas Nr.05/0231402) buvo pasirašyta ne 2006 m. lapkričio 2 d., o 2006 m. lapkričio 29 d. jau įvykus eismo įvykiui. 2006 metų lapkričio 29 d. apie 6 val. 40 min. įvykusio eismo įvykio metu atsakovo darbuotojo trečiojo asmens S. M. valdoma transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, draudikui nekilo pareiga mokėti už šio įvykio metu patirtą žalą, o ieškovas ieškinį pagrįstai reiškia neapdraustos transporto priemonės savininkui, t.y. atsakovui UAB „Agrogimas“. Taip pat nurodė, kad atsakovas neįvykdė prievolės užtikrinti transporto priemonės apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl iš jo ieškovui priteistina 17398,27 Lt, 11977,29 Lt ir 3503,46 Lt nuostolių, iš viso - 32879,02 Lt. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius netenkintinas kaip neįrodytas(b. l. 149-154, 2 tomas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Agrogimas“ apeliaciniu skundu (b.l. 156-163, 2 tomas), prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 dalyje dėl 32879,02 litų nuostolių priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Agrogimas“ ir AB „If draudimas“ (toliau – „Draudikas”) 2006-11-02 sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/0231402 dėl automobilio „Mercedes-Benz 814”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AIA 0295642. Ši sutartis nėra vienašališkai Draudiko nutraukta, nes tokios teisės jis ir neturėjo, o taip pat nėra nuginčyta teismine tvarka. Draudikas 2006-11-29 priminimu informavo atsakovą UAB „Agrogimas”, kad „artimiausiu metu sumokėtų draudimo įmoką” – 559,00 litus, atsižvelgiant į ką UAB „Agrogimas” tą pačią dieną sumokėjo nurodytą sumą Draudikui pagal Sutartį 05/0231402. Nurodo, kad Draudikas bylos nagrinėjimu metu patvirtino, jog 2006-11-29 dienai pagal visas su apeliantu UAB „Agrogimas“ sudarytas draudimo sutartis buvo tik 15,00 litų nepriemoka. Nė vienas UAB „Agrogimas“ Draudikui atliktas mokėjimas nebuvo tikslinis. Nurodo, kad draudikas nepaaiškino, kodėl nusprendė, kad nepriemoka egzistuoja būtent pagal 2006-11-02 Sutartį 05/0231402, o ne pagal kitas apelianto sudarytas draudimo sutartis, nors, kaip minėta, atlikdamas mokėjimus apeliantas UAB „Agrogimas“ nėra nurodęs už kokią draudimo sutartį mokama. Nurodo, kad Draudikas turėjo tiesiog paskirstyti iš apelianto UAB „Agrogimas“ gautus mokėjimus remiantis CK 6.54 str., kadangi, kaip minėta, UAB „Agrogimas“ nenurodė tikslinės įmokos paskirties ir gautos lėšos paskirstytinos pagal bendrąsias taisykles. Nurodo, kad draudimo sutarties liudijime Nr. LT/AIA 0295642 nurodyta, jog civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2011-11-03 00:00 val., nurodant civilinės atsakomybės draudimo pradžios datą nėra pateikta jokių išlygų dėl apmokėjimo įvykdymo, Draudikas taip pat vienašališkai nebuvo sustabdęs civilinės atsakomybės draudimo galiojimo. Taip pat nurodo, kad ieškovas neturi nei procesinės, nei materialinės teisės reikalauti iš atsakovo patirtų išlaidų kompensavimo. Be to, net ir pripažinus ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą, būtent Draudikui – „If P&C Insurance“ AS filialui, pagal eismo įvykio metu galiojusią draudimo sutartį kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, kadangi Draudikas yra verslo subjektas, siekiantis gauti pelno, atitinkamai prisiimantis su tuo susijusią riziką. Taip pat nurodo, kad ieškovas praleido CPK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, o apeliantas prašė taikyti ieškinio senatį. Nukentėjusieji po eismo įvykio dėl žalos atlyginimo iš karto galėjo kreiptis tiek į Draudiką, tiek į kaltininko darbdavį UAB „Agrogimas“. Todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006-11-30 ir baigėsi 2009-11-29. Nurodo, kad byloje nėra patekti pirminiai galimus nuostolius pagrindžiantys dokumentai, kurie leistų nustatyti, ar reikalaujama atlyginti nuostolių suma yra pagrįsta. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos atsakovo UAB „Agrogimas“ teisės verti bylą per atstovą, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu (b.l. 213-217, 2 tomas) į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, patenkinti Biuro apeliacinį skundą. Nurodė, kad IF P&C INSURANCE AS FILIALAS (toliau - trečiasis asmuo) kartu su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė rašytinius įrodymus, leidžiančius konstatuoti, kad atsakovo atstovo nurodoma draudimo sutartis 2006-11-29 įvykusio eismo įvykio metu buvo negaliojanti. Nurodo, jog akivaizdu, kad atsakovo atstovo nurodoma draudimo sutartis buvo negaliojanti, nes ji buvo sudaryta atgaline data, atsakovui apgaule siekiant išvengti eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo. Mano, kad atsakovo atstovo nurodomas „priminimas“ negali būti vertinamas nei kaip dokumentas, nei kaip tinkamas įrodymas šioje civilinėje byloje, kadangi jis nėra pasirašytas, ant jo nėra trečiojo asmens antspaudo ir pats raštas paruoštas 2006-11-29, o įmoką jis įpareigoja sumokėti iki 2006-11-02, t.y. įpareigoja atlikti veiksmus, kurių fiziškai atlikti neįmanoma. Taip pat nurodo, kad neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo atstovo argumentai dėl trečiojo asmens tariamai netinkamai atlikto įmokų užskaitymo. Tokias pačias išvadas padarė ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, spręsdama atsakovo 2007-04-20 skundą dėl trečiojo asmens veiksmų teisėtumo. Nurodo, kad tik žalą atlyginusios Lenkijos ŽAI pateiktas reikalavimas Biurui tapo pagrindu Biurui kompensuoti Lenkijos ŽAI jos sumokėtą sumą. Tuo tarpu Biuras, tik patenkinęs Lenkijos ŽAI reikalavimą, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įgijo regreso teisę į atsakovą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Biuro reikalavimas kyla regreso pagrindu, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo išmokų išmokėjimo momento Biuras įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, o tuo pačiu prasidėjo ir ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad CK 6.251 str. 2 d. išimčių taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t.y. tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Nurodė, kad eismo įvykio kaltininko turtinė padėtis šioje civilinėje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga tik sprendžiant atsakovo atgręžtinio reikalavimo savo darbuotojui klausimą - atsakovo darbuotojui prašant sumažinti darbdavio reikalaujamos grąžinti sumos dydį. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo atsakovas, prašydamas pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, pats į teismo posėdžius neatvykdavo ir nuolat pateikinėjo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, t.y. sistemingai vilkino jos nagrinėjimą, todėl prieštarauja atsakovo prašymui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu (b.l. 166-169, 2 tomas) prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, prijungti prie bylos pridedamus dokumentus, pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą: priteisti iš atsakovės 51 423,18 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad biuras atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir potencialias sąnaudas procesinių dokumentų vertimo išlaidoms, pateikė teismui visus pagrindinius patirtų nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad tik įvertinus skundžiamojo sprendimo motyvaciją tapo žinomos konkrečios, teismo nuomone, abejotinos ir tikslintinos Biuro nurodomos aplinkybės, t.y. iškilo pagrįsta būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui reikalaujamos atlyginti žalos dydį detalizuojančius papildomus įrodymus, todėl ir pateikia juos. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam A. S. buvo išmokėta 2.186,51 PLN suma; nukentėjusiajam R. B. buvo išmokėta 711,161 PLN suma; nukentėjusiajai M. K. buvo išmokėta 5.546,59 PLN suma; nukentėjusiems Ana ir R. N. išmokėta 6.706,28 PLN suma dėl laidojimo išlaidų. Žuvusiojo R. H. šeimai buvo išmokėta 125,00 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kadangi liko nepilnamečiai vaikai, turintys teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimu (b.l. 219-222, 2 tomas) į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agrogimas“ prašo atsisakyti priimti apelianto naujai teikiamus dokumentus, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apelianto (ieškovo) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-418-821/2012 dalyje dėl 18.544,16 Lt (15.150,35 PLN) nuostolių nepriteisimo palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo naujais teikiami dokumentai egzistavo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir apeliantas (ieškovas) apie jų egzistavimą žinojo. Nėra pagrindo teigti, jog būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, kadangi viso proceso metu atsakovas UAB „Agrogimas“ teigė, jog ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas priteisti nuostolius yra nepagrįstas, kad ieškovas nėra pateikęs pirminių nuostolius patvirtinančių dokumentų, tačiau ieškovas nesiėmė surinkti ir pateikti papildomų įrodymų. Nurodo, kad neturtinės žalos, kaip ir turtinės žalos, dydis privalo būti įrodytas, tačiau apeliantas (ieškovas) byloje nepagrindė, kuo pasireiškė nukentėjusiųjų dideli išgyvenimai, nepateikė jokių įrodymų, kuo remiantis nustatytas būtent toks neturtinės žalos dydis. Jis taip pat nepateikė pirminių galimus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų nustatyti, ar reikalaujamas atlyginti turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Pirminiai dokumentais taip pat nepagrindė ir nukentėjusiesiems išmokėtų kompensacijų dėl gydymo ar laidojimo išlaidų. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu grindžia 15.150,35 PLN dydžio reikalavimą, tačiau nenurodo, kokiu valiutų kursu ši suma yra konvertuota į litus ir kokiu būdu apskaičiuota 18.544,16 Lt suma. Nurodo, kad eismo įvykio metu automobilis „Mercedes-Benz 814”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žalą, kilusią dėl eismo įvykio, turi atlyginti ne UAB „Agrogimas“, o Draudikas „If P&C Insurance“ AS filialas.

Atsiliepimu (b.l. 3-6, 3 tomas) į apeliacinius skundus, trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ prašo apelianto 1 – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra; apelianto 2 – UAB „Agrogimas“ apeliacinį skundą atmesti. Palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-18 sprendimą ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta atbuline data eismo įvykio dieną, t. y. 2006 m. lapkričio 29 d., nes draudimo sutarties blankas apskaitytas kaip sugadintas; Apeliantas 2 nepranešė Draudikui apie 2006 m. lapkričio 29 d. įvykį; Apelianto 2 valdoma transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. balandžio 28 d. nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; draudimo sutartis neregistruota Apelianto 1 tvarkomoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių duomenų bazėje; Draudiko duomenų bazėje buvo padarytas įrašas apie draudimo liudijimo Nr. 05/0231402 išrašymo faktą ne tariamą draudimo sutarties sudarymo dieną (2006 m. lapkričio 2 d.), o 2006 m. lapkričio 29 d., t. y. tą pačią dieną kai įvyko eismo įvykis; Apeliantas 2 neturėjo minėto draudimo liudijimo eismo įvykio metu ir jo nepateikė po eismo įvykio tiek policijos pareigūnams, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui. Nurodo, kad nemotyvuotas bei nepagrįstas ir Apelianto 2 argumentas, kad Draudikas ginčijamą draudimo sutartį laikė galiojančia. Draudimo sutartis neregistruota Apelianto 1 duomenų bazėje todėl, kad draudimo sutartis iš viso nebuvo sudaryta, todėl teisiškai neįsigaliojo. Taip pat nurodo, kad visos Apelianto 2 sumokėtos draudimo įmokos buvo įskaitytos kitoms laikotarpyje nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. sudarytoms draudimo sutartims, nes šios sutartys buvo sudarytos tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimą. Ginčijama draudimo sutartis, kaip buvo minėta pirmiau, yra niekinė, pagal ją negalėjo būti atlikti jokie mokėjimai, padaryti jokie įskaitymai. Nurodo, kad teisiškai nereikšmingas ir Apelianto 2 teiginys, kad draudimo įmokos dalies sumokėjimo termino praleidimas draudimo sutarties įsigaliojimui nereikšmingas. Ginčo atveju negali būti laikoma, kad Draudikas buvo prisiėmęs draudimo riziką įvykus eismo įvykiui atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, nes draudimo sutartis tarp Draudiko ir Apelianto 2 iš viso nebuvo sudaryta. Nurodo, kad Apeliantas 1, atlygindamas dėl 2006 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio nukentėjusių asmenų patirtą žalą tiksliai laikėsi TPVCAPD įstatymo ir kitų imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei atlygino žalą remdamasis ta aplinkybe, kad Apeliantas 2 nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat nurodo, kad Biuras turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš asmens, kuris nevykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka; apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepaisant šalies pageidavimo vesti bylą per atstovą, protokoline nutartimi atsakovo UAB „Agrogimas“ prašymą atmetė ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės UAB „Agrogimas“ neatstovaujant jokiam advokatui. Mano, jog tokiu būdu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos atsakovo UAB „Agrogimas“ teisės vesti bylą per atstovą, o taip pat atsakovas neturėjo galimybės kvalifikuotai įgyvendinti teisės teikti įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ar raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, t.y. negalėjo tinkamai įgyvendinti jam suteiktų teisių į tinkamą, pilnutinį ir rungtynišką teismo procesą.

Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo Transporto priemonių draudikų biuro regresiniams reikalavimams

Atsakovas nurodo, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nukentėjusieji po eismo įvykio dėl žalos atlyginimo iš karto galėjo kreiptis tiek į Draudiką, tiek į kaltininko darbdavį UAB „Agrogimas“. Todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006-11-30, t.y. žalos padarymo data, ir baigėsi 2009-11-29.

Su tokiais apelianto argumentais kolegija nesutinka.

Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2006-11-30. Ieškovas eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokas išmokėjo atitinkamai  2008-07-18, 2010-02-25 bei 2011-03-07 mokėjimais, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kuomet ieškovas įvykdė savo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kolegija konstatuoja, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ieškinio senaties termino nepraleido.

Todėl šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybės, kada nukentėjusieji pareikalavo iš Lenkijos žalų atlyginimo institucijos atlyginti jiems padarytą žalą bei kada Lenkijos žalų atlyginimo institucija išmokėjo nukentėjusiems nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas išreikalauti papildomus įrodymus byloje atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl teisės vesti bylą per atstovą pažeidimo

Atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovui buvo užkirstas kelias vesti bylą per atstovą pirmosios instancijos teisme ir būti atstovaujamam advokato. Šie atsakovo argumentai yra paneigiami byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei atstovavimo sutarties matyti, kad atsakovas nurodė, kad byloje jį atstovaus advokatas (b.l. 42-46, 66, 1 tomas). Pateikiant tripliką  atsakovą taip pat atstovavo advokatas (b.l. 9-13, 2 tomas). 2011-09-22 parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovo advokatas (b.l. 78-79, 2 tomas). 2011-11-08 teismo posėdis buvo atidėtas būtent atsakovo prašymu dėl jo atstovo advokato ligos (b.l. 122, 2 tomas). 2011-12-01 atsakovo atstovas advokatas pateikė teismui prašymą perkelti teismo posėdžio datą, nes advokatas ketina atostogauti, tačiau prašyme buvo nurodyta, jog teismui netenkinus prašymo, atstovavimas numatytame teismo posėdyje bus užtikrintas (b.l. 131-132, 2 tomas). Šį prašymą teismas išsprendė 2011-12-02 nutartimi, apie kurią atsakovo atstovas buvo informuotas (b.l. 133-134, 2 tomas). Pažymėtina, kad teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2011-12-22. 2011-12-20 atsakovo atstovas pateikė pranešimą, jog nebeatstovauja atsakovo byloje. Į teismo posėdį, vykusį 2011-12-22, atsakovas buvo atvykęs, tačiau pats savanoriškai pasišalino teismui nepatenkinus jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Kolegija įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas šalims tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime ir atsakovo teisių vesti bylą per atstovą nepažeidė. Priešingai, atsakovui buvo sudarytos galimybės tinkamai vesti bylą per atstovą. Pažymėtina, kad teismas vieną teismo posėdį atidėjo būtent dėl atsakovo atstovo advokato ligos. Atsakovui apie tai, jog 2011-12-22 posėdis nebus perkeltas turėjo būti žinoma iki posėdžio esant pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. CPK 7 str. įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, per kiek įmanoma trumpesnį laiką kuo ekonomiškiau. Todėl kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatidėdamas 2011-12-22 teismo posėdžio tinkamai taikė procesines teisės normas. Atsakovas buvo atvykęs į teismo posėdį ir galėjo jame dalyvauti, o tai, kad pats pasišalino iš jo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos jo teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 8 str. įtvirtina teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų kooperacijos principą, todėl šalys turi ne tik teises, bet ir pareigas imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Be to, šalies pareigas nustato ir CPK 42 str., kuriame numatyta šalių pareiga savo teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Tai, kad atsakovo atstovas nutraukė sutartį ir byloje atsakovo neatstovavo, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas nesudarė galimybių atsakovui būti atstovaujamu byloje. Šiuo nagrinėjamu atveju šalies ir jo atstovo tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo

Atsakovas ginčija teismo sprendimą nurodydamas, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog eismo įvykio dieną atsakovas neturėjo galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atsakovas nurodo, kad 2006-11-02 jis buvo sudaręs su trečiuoju asmeniu (tuo metu AB „If draudimas“) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.05/0231402 dėl automobilio „Mercedes-Benz 814“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo išduotas draudimo sutarties liudijimas Nr.LT/AIA 0295642. Atsakovas nurodo, kad ši sutartis buvo galiojanti ir nenutraukta, ką patvirtina byloje esantis draudiko priminimas sumokėti įmoką bei pavedimas, kuriuo minėta įmoka buvo sumokėta. Be to, atsakovas su draudiku buvo sudaręs ne vieną draudimo sutartį ir iš viso pagal draudimo sutartis, tame tarpe ir ginčijamą, turėjo būti sumokėta 10232 Lt suma, paskutinę įmoką sumokant 2007-02-19. 2006-11-29 dienai nepriemoka buvo tik 15 Lt, o mokėjimai buvo atliekami bendrai nenurodant tikslinės paskirties.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog transporto priemonė buvo drausta privalomuoju draudimu. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl draudimo sutarties galiojimo pagal atsakovo skundą Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisija atliko tyrimą ir nustatė, jog UAB „If draudimas“ neužskaitydamas 544 Lt permokos, kaip įmokos už draudimo sutartie sudarymą, įstatymo nepažeidė (b.l. 111-114, 1 tomas).

Atsakovas nurodo, kad buvo sudaręs draudimo sutartį, ką patvirtina byloje pateiktas draudimo liudijimas (b.l. 56-57, 1 tomas). Byloje pateikta draudimo sutarties liudijimo kopija, tačiau apie minėtos sutarties sudarymą nebuvo tinkamai informuotas ieškovas ir eismo įvykio metu duomenų apie tokios sutarties sudarymą ieškovui nebuvo pateikta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame draudimo liudijime pateikti duomenys apie draudžiamą transporto priemonę nesutampa su eismo įvykį padariusios transporto priemonės duomenimis. Draudimo sutarties blankas buvo anuliuotas ir apskaitytas kaip sugadintas (b.l. 131, 1 tomas). Be to, atsakovas nebuvo sumokėjęs įmokos pagal minėtą sutartį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas su draudiku nebuvo sudaręs tarpusavio susitarimo dėl draudimo įmokos užskaitymo. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie trečiojo asmens UAB „If draudimas“ atliktą tyrimą (b.l. 120-123, 129-130, 1 tomas). Todėl apelianto argumentai, kad draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti ir nenutraukta, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad draudimo sutartis iš viso nebuvo sudaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai nurodė, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta privalomuoju draudimu ir atsakyti pagal ieškovo reikalavimą pareigą turi būtent atsakovas.

Dėl nuostolių dydžio

Atsakovo argumentai, kad teismas negalėjo priteisti nuostolių, nes byloje nėra jų dydį patvirtinančių pirminių dokumentų, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje pateikti visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys ieškovo išmokėtas sumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo ieškovui jo išmokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl nuostolių priteisimo tinkamai motyvavo ir pagrindė rašytiniai įrodymais.

Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl eismo įvykio kaltininko turtinės padėties, yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo reikalavimas yra nukreiptas atsakovui, kaip asmeniui, atsakančiam už savo  darbuotojo sukeltą eismo įvykį, ir atsakomybė šiuo atveju yra taikoma būtent atsakovui kaip juridiniam asmeniui. Todėl eismo įvykio kaltininko, šiuo atveju atsakovo darbuotojo, turtinė padėtis, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo kaip darbdavio atsakomybės dydžio klausimą. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šioje byloje analizuoti ir taikyti CK 6.251 str. 2 d. nustatytas normas nėra teisinio pagrindo.

Ieškovas ginčija teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 18544,16 Lt nuostolių, nurodydamas, jog įvertinęs teismo sprendimo motyvus, papildomai pateikia atlygintinos žalos dydį detalizuojančius įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos. Kolegija vadovaudamasi CPK 314 str. prijungia papildomai pateiktus ieškovo dokumentus prie bylos. Be to, ieškovas nurodo, kad dalis ieškovo prašomų priteisti nuostolių, sudaro nukentėjusiems asmenims padaryta neturtinė žala, taip pat žala dėl sugadintų rūbų, kas iš principo negali būti pagrįsti jokiais tiksliais dokumentais ir yra vertinamojo pobūdžio.

Kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimus dalyje dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė visų savo reikalavimo visoje apimtyje ir neįrodė nuostolių dydžio.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas Lenkijos žalų atlyginimo institucijai iš  viso per vedė 54057 PLN, t.y. 51423,18 Lt  (b.l. 28-29, 1 tomas, 73, 2 tomas). Nuostolių dydį pagrindžiantys dokumentai, susiję su nukentėjusių asmenų gydymo bei laidojimo išlaidomis, taip pat buvo pateikti į bylą (b.l. 137-174, 1 tomas, 52-73, 2 tomas). Ieškovas taip pat prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus, detalizuojančius patirtų nuotolių pagrįstumą (b.l. 170-201, 3 tomas). Ieškovas atlygino nuostolius, iš kurių 6706,28 PLN buvo išmokėti Annai ir R. N. kaip laidojimo išlaidos (b.l. 171-180,3 tomas). Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atlygino R. B. patirtą žalą 711,161 PLN, kurią sudaro neturtinė žala ir žala už sugadintus rūbus (b.l. 181-182, 32 tomas). Į ieškovo atlygintą žalą įeina ir nukentėjusiam A. S. atlyginta patirta žala – 2186,51 PLN, kurią sudaro neturtinė žala, gydymo išlaidos, išlaidos už sugadintus rūbus (b.l. 184-185, 3 tomas). Ieškovas pateikia įrodymus, jog atlygino nuostolius, kuriuos sudaro M. K. išmokėta patirta žala – 5546,59 PLN, kurią sudaro neturtinė žala bei laidojimo išlaidos (b.l. 186-188, 3 tomas). Taip pat R. H. šeimos patirtos žalos atlyginimą – 125 EUR neturtinę žalą,  ieškovas pagrindžia byloje pateiktais įrodymais (b.l. 189-201, 3 tomas). Kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog nuostoliai dėl išmokėtos neturtinės žalos bei sugadintų rūbų objektyviai negali būti pagrįsti tiksliais dokumentais ir yra vertinamojo pobūdžio, o jų dydis nustatomas įvertinus patirtų sužalojimų pobūdį, vidutines rinkos kainas bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovas į bylą yra pateikęs minėtos žalos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas visa apimtimi ir ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra įrodytas rašytinais įrodymais. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisai teisingai vertino ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą ir taikė CPK 178 str. nuostatas ieškovo atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas, yra naikintinas, padidinant priteistinos ieškovui sumos dydį iki 51423,18 Lt.

Atitinkamai yra keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, ieškovui iš atsakovo priteisiant visas byloje patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Ieškovui iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis didintinas iki 1543 Lt (CPK 93 str.). Taip pat pagal CPK 88 str., 93 str. ieškovo naudai iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų vertimais, dydis didintinas iki 1728,10 Lt (b.l. 32-34, 175-177, 1 tomas, 74-76, 202-204, 2 tomas).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos visos pašto išlaidos, turėtos byloje, kas sudaro 93 Lt (CPK 96 str.).

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovo atmetus – iš atsakovo ieškovui priteistinas 556 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (b.l. 205, 2 tomas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti nurodant padidinti iš atsakovo ieškovui priteisto nuostolių atlyginimo dydį iki 51423,18 Lt, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui (kodas – 125709291) iš atsakovo UAB „Agrogimas“ (į. k. 174820843), 51423,18 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1543 Lt žyminio mokesčio, 1728,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (vertimo išlaidų).

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Agrogimas“ (į. k. 174820843), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 93 Lt.“

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui (kodas – 125709291) iš atsakovo  UAB „Agrogimas“ (į. k. 174820843), 556 Lt žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė

         Neringa Švedienė

       A. B.