Baudžiamoji byla Nr. 1-213-671/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38575-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 9 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,
sekretoriaujant I. J.,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,
nukentėjusiajam P. P.,
gynėjams Vandai Laukevičienei, Edmundui Jankaičiui,
ekspertui Romualdui Dumšai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nusikalstamos verikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pagal Europos arešto orderį, laikinai 3 mėn. laikotarpiui yra išduotas Jungtinės Karalystės pareigūnų Lietuvos Respublikai tyrimo veiksmams atlikti iki 2021-04-16 ir yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje), išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas 2018-01-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 180 straipsnio 1 dalį - 40 parų areštas; 2020 m. Jungtinėje Karalystėje dėl tyčinio nužudymo - įkalinimu iki gyvos galvos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, bedarbė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Teismas,
n u s t a t ė:
R. J. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 19-20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, veikdamas kartu su E. Š., panaudojo fizinį smurtą prieš P. P., t. y. tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam P. P. į veido ir galvos sritį bei toliau ranka apglėbęs P. P. kaklą jį smaugė ir tokiu būdu jį laikant, E. Š. tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam P. P. į veido sritį, po ko P. P. nugriuvus ant grindų, jis kojos kulnu sudavė vieną smūgį gulinčiam ant grindų P. P. į veido sritį, ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje, galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžį dešinėje su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. taip tyčia, sunkiai sutrikdė P. P. sveikatą.
E. Š. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 19-20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, veikdama kartu su R. J. panaudojo fizinį smurtą prieš P. P., t. y. R. J. rankų kumščiais sudavus ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam P. P. į veido ir galvos sritį, ir ranka apglėbus P. P. kaklą jį smaugiant ir tokiu būdu jį laikant, ji tuo metu tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam P. P. į veido sritį, po ko P. P. nugriuvus ant grindų, R. J. sudavė vieną smūgį kojos kulnu gulinčiam ant grindų P. P. į veido sritį, ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje, galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžį dešinėje su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. taip tyčia, sunkiai sutrikdė P. P. sveikatą.
Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog tai buvo 2019 metų rudenį, galėjo būti rugsėjo mėnuo. Su E. Š. nuėjo pas V. J. atsigerti alaus. Pas V. J. buvo P. P., moteris ir dar vienas vyras. Atėjęs į butą pamatė kraują ant to vyro veido ir kilo konfliktas su P. P.. Dar prisiminė senas T. P. žinutes. Buvo girtas, nes nuo pat ryto gėrė. Su P. P. susiginčijo ir P. P. sudavė daugiau nei penkis kartus į galvos sritį, tuo metu abu sėdėjo ant lovos. Kai P. P. pradėjo bėgti kraujas, jis pakėlė jį nuo tos lovos, kad neprikruvintų. Kai P. P. ruošėsi eiti lauk per duris, jis paėmė jam už kaklo ir užspaudė miego arteriją. Taip laikė gal kokias penkias sekundes. Tuo metu, galimai iš virtuvės, atėjo E. Š.. Ji P. P. su delnu sudavė apie 2-3 kartus per žandus, daugiausiai galėjo suduoti 5 kartus. P. P. nukrito ant žemės, tada jis trenkė P. P. su koja į galvą. P. P. krito ant dešinės pusės, tada jis su koja trenkė jam į kairį smilkinį. Ta kaukolė P. P. trūko, kai jis krito ant žemės ir jam dėjo su koja. Mano, kad ta kaukolės pusė, kuri yra skilus, buvo sužalota dėl atatrankos. P. P. ant žemės nukrito be sąmonės, gulėjo apie dvi minutes. Kai P. P. atsistojo, nieko nesakė, bet jo veidas buvo kruvinas. Po to atėjo jo ieškoti žmona V. J.. Ji virtuvėje P. P. valė kraują, o jis tuo metu su E. Š. išėjo laukan. Pabėgo ne todėl, kad išsigando, bet kad žmona neparvestų namo, nes dar norėjo išgerti. Neprašė E. Š., kad padėtų P. P. sumušti. Gailisi, kad taip padarė. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.
Kaltinamoji E. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog prisipažįsta, kad sudavė P. P. 2-3 smūgius su delnu, tačiau dėl to jam tiktai nebuvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Buvo 2019 m. rugsėjo pradžia, susitiko su R. J., išgėrė porą butelių alaus ir išėjo pas V. J. į jo namus (duomenys neskelbtini). Nesijautė apsvaigusi. Ten nuėjus, buvo buto savininkas, P. P., V. J. kaimynas ir kažkokia moteris. Bute R. J. pamatė žmogų su mėlyne po akimi ir kruvinu veidu. Kažkokie konfliktai tarp R. J. ir P. P. yra buvę anksčiau, todėl įsiplieskė konfliktas tarp R. J. ir P. P.. Konflikto metu P. P. sėdėjo ant lovos. R. J. trenkė P. P. ranka į veido sritį. Ji stovėjo netoli kambario durų. P. P. atsistojęs norėjo eiti lauk ir ją stumtelėjo bei kažką pasakė. Ji iš inercijos atsisuko, tuo metu R. J. jau buvo jį ranka apglėbęs per kaklą. Ji tris kartus P. P. delnu trenkė per veidą. R. J. neprašė padėti jį mušti, jie nesitarė. Trenkė, nes P. P. ją pastūmė ir kažkaip pavadino. Po to, kai sudavė, nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Virtuvėje išgirdo sakant „Z., baik“, tada atėjo į kambarį. P. P. gulėjo ant žemės, o R. J. trenkė jam su kulnu į galvos sritį. P. P. gulėjo ant šono, nepamena ant kurio. Kai P. P. atsistojo, jam iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu atėjo V. J. ieškoti vyro, kad parsivesti R. J. namo. Kol ji rankšluosčiu valė kraują P. P., ji su R. J. išėjo. Po to mieste ne kartą matė P. P.. Žino, kad jai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo, tačiau jam negrasino. Gailisi dėl to ką padarė, tačiau delnu suduodama tikrai nepadarė sunkaus kūno sužalojimo, todėl su civiliniais ieškiniais nesutinka. Gal kokią mėlynę galėjo padaryti.
Kaltinamųjų kaltę įrodo:
Nukentėjusysis P. P. parodė, jog jis gerai neprisimena kur įvyko šis įvykis pas V. J. ar pas S. V.. Jis tą dieną gėrė alų su S. V. ir V. J.. Begeriant susipyko su S. V. ir jis trenkė S. V. su keptuve. Bet paskui abu susitaikė ir toliau gėrė. Vėliau atėjo R. J. su E. Š., jie buvo irgi išgėrę. R. J. pamatęs sužalojimą S. V. veide, trenkė jam į galvą. Dar pradėjo kaltinti dėl kažkokių senų žinučių. R. J. sudavė jam į galvą kumščiu, kiek kartų nežino. Daugiau negu du kartus. Norėjo pabėgti per duris, bet nespėjo. R. J. pagavo jį už kaklo. Gal bėgdamas per duris užkliuvo E. Š.. Toliau nieko neatsimena. Kai atsipeikėjo po sąmonės netekimo, jam valė kraujus. S. V. jam vėliau papasakojo, kad E. Š. jam su geležine pelenine dėjo. Jis neatsimena ar E. Š. trenkė su pelenine, draugai jam taip pasakė. Kai atsigavo su taksi išvažiavo namo. Kraujavo ir namuose. Grįžęs namo paskambino V. J., kad nupirktų alaus. Bet jau nebegalėjau atsigerti alaus. A. J. išvietė greitąją ir išvažiavo kartu į ligoninę. Telšiuose peršvietė galvą ir greit išvežė į Klaipėdą, neprileido prie jo nei policijos. Jam buvo silpna, didžiausias rankšluostis buvo pribėgęs kraujo. Įskaitant reabilitaciją, gydėsi pusę metų. Šiai dienai ašaroja akis ir sunkiai valdo skruostikaulį. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Po įvykio E. Š. skambino ir siūlė tartis, norėjo susitaikyti, bet vėliau pradėjo gąsdinti. R. J., kai buvo ligoninėje, jo atsiprašinėjo. Neseniai einant gatve, E. Š. savo draugams rodydama į jį pasakė „per šitą penkis metus sėdėsiu“, todėl jį vėl sumušė, dar šašai tebėra. E. Š. grasino, jeigu E. Š. bus blogai per teismą, tai bus blogai ir jam.
Liudytojas A. J. parodė, kad jam paskambino P. P. ir pasiūlė ateiti alaus atsigerti, prašė nupirkti alaus. Atėjęs pamatė jį kraujo klane, suprato, kad jam jau nebereikia alaus. Iškvietė greitąją pagalbą. P. P. sakė, kad jį sumušė, nepamena ar sakė, kas mušė. Jį sumušė ne namuose, jis iš kažkur buvo parėjęs. Atrodė baisiai, jei būtų buvusi nosis sulaužyta, nebūtų kvietęs greitosios. Kraujas bėgo iš galvos ir burnos. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, atvažiavo greitoji ir policija. Palydėjo P. P. į Telšių ligoninę, bet jį išvežė į Klaipėdą.
Liudytojas V. J. parodė, kad pas jį buvo atėjęs kaimynas S. V. iš ketvirto aukšto, dar buvo P. P., V. V., visi girtavo. Begeriant P. P. susipyko su S. V.. Paskui užėjo R. J. su E. Š.. P. P. susiginčijo su R. J. dėl žinučių. Sėdinčiam P. P. porą kartų su delnu sudavė E. Š.. Jis išėjo palydėti S. V., nes jau buvo gerai išgėrę. Palydėjęs S. V., nuėjo į tualetą, o išėjęs pamatė P. P. kruviną. Pavalė jam kraujus ir paklausė ar reikia iškviesti taksi. Pasakė, kad pareis pats ir išėjo. Daugiau nieko nematė, nes buvo išėjęs palydėti S. V.. Buvo trumpam užėjusi V. J., ji buvo virtuvėje, su jais negėrė. Buvo išgėręs, nelabai viską prisimena. Nežino po kieno smūgių P. P. iš nosies bėgo kraujas. Kai grįžo palydėjęs kaimyną, P. P. buvo virtuvėje. Keli lašai kraujo buvo kambaryje.
Liudytoja V. V. parodė, jog datos, kada tai įvyko ji neprisimena. Ir šiaip visko gerai nebeprisimena, visas aplinkybes teisingai nurodė tyrėjai. Ji buvo nuėjusi pas kaimyną V. J., ten dar buvo P. P. ir dar kitas kaimynas S. V.. Jie visi kartu gėrė. P. P. buvo susipykęs su S. V., susistumdė, bet paskui susitaikė. Paskui atėjo E. Š. su “Z.” - taip jį visi vadino. Jie nieko nesakę užsipuolė P. P.. P. P. sėdėjo ant lovos atsirėmęs į sieną. E. Š. sudavė P. P. rankomis keletą kartų, o “Z.” spyrė sėdinčiam P. P. su koja į galvą. Ji išsigando, suprato, kad prasidės muštynės ir išėjo į namus, nes tuo metu gyveno ten pat, penktame aukšte. Vėliau V. J. jai pasakė, kad viskas lyg ir pasibaigė gerai, nes P. P. pats išėjo į namus, išvažiavo su taksi. Bet A. J. jai pasakojo, jog nuėjo pas P. P. atsigerti alaus ir rado jį kraujuojantį, iškvietė Greitąją medicinos pagalbą.
Liudytojas S. V. parodė, jog neprisimena kada tai įvyko. Jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus pas V. J.. Ten dar buvo P. P. ir V. V.. V. V. tai ateidavo, tai išeidavo. P. P. kažko supyko ir jį sumušė, sudavė keptuve jam į galvą, prakirto ties akimi, padarė mėlynę. Jam pradėjo bėgti kraujas ir jis pasikėlė eiti į namus. Tuo metu pas V. J. atėjo E. Š. ir R. J.. Jie faktiškai prasilenkė. Girdėjo kaip, įėję pas V. J. į kambarį, jie pradėjo pulti ant P. P., girdėjo pakeltus balsus, keiksmažodius. Kas ten toliau vyko nežino, nes išėjo į namus.
Ekspertas Romualdas Dumša parodė, jog savo išvadą palaiko. Sunkus sveikatos sutrikdymas P. P. padarytas kietu buku daiktu. Nėra galimybės nustatyti kokiu daiktu padarytas. Labiausiai tikėtina, kad tai yra smūgio pasekmė. Sužalojimas padarytas smilkinio srityje, nusitęsiant į kaukolės pamatą. Dešinės ausies kaušelyje buvo nustatyta poodinė kraujosruva, bei žaizda. Tikėtina, kad dėl trauminio poveikio į dešinę ausį įvyko pamato lūžis dešinėje pusėje. Jei būtų buvęs stiprus smūgis į kairę pusę, būtų užsifiksavę sužalojimai kairėje pusėje, o tokių nebuvo. Žaizdų padarymo mechanizmo nebuvo galima nustatyti, kadangi žaizdos buvo susiūtos. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašytas žaizdų vaizdas, pagal kurį būtų galima nustatyti ir kvalifikuoti kokia tai yra žaizda. Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Trauminių poveikių vietos yra keturios, smūgių kiekį nustatyti nėra galimybės. Yra tikimybė, kad asmuo galėjo prarasti sąmonę po tokio smūgio. P. P. padaryti sužalojimai nėra būdingi sužalojimamas, kurie būna padaryti griuvimo metu.
2019-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Laiptais palipama į trečią aukštą prie 302 buto durų. Pro medines duris įeinama į buto vidų. Patenkama į koridorių. Kairėje sienoje matomas įėjimas į kambarį, koridoriaus gale įėjimas į virtuvę. Dešinėje sienoje durys į patalpą. Koridoriaus bei virtuvės grindys išklotos rudos spalvos keramikinėmis plytelėmis. Įeinama į kairėje esantį kambarį. Čia pagal kairę sieną stovi spinta, priešais sekcija, už jo fotelis, spintelė. Pagal dešinę sieną, prie lango spintelė su televizoriumi. Pagal įėjimo sieną ištiesta sofa lova su sujauktais patalais. Prie lovos fotelis, ant kurio sukrauti rūbai. Patalpos grindys išklotos kartono plokštėmis, kurios apsitrynusios. Aprašytasis kambarys ir yra numanoma įvykio vieta. Detaliai apžiūrėjus kambarį, ant grindų tarp spintos ir sekcijos stebimos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo dėmės paimta nuoplova ir pažymėta Nr.1, supakuota į paketą Nr.005059, su aiškinamaisiais užrašais. Kambario viduryje taip pat stebina rausvos spalvos dėmė, nuo kurios taip pat paimta nuoplova pažymėta Nr.2, supakuota į paketą Nr.005060. Prie durų nuo grindų paimta nuoplova nuo rausvos spalvos dėmės ir pažymėta Nr.3, supakuota į paketą Nr.005061. Apžiūrėjus kambaryje buvusius rūbus, gulėjusius ant aukščiau aprašyto fotelio, pastebėtas rankšluostis, su neaiškios kilmės rausvomis dėmėmis, kuris paimtas ir supakuotas į paketą pažymėtą Nr.005062. Išėjus iš kambario, einama į virtuvę. Pagal kairę sieną matomi ant pakabos sukabinti rūbai, už jos šaldytuvas su mikrobangų krosnele. Už šaldytuvo maišeliai su stiklo tara bei nešvaria patalyne. Pagal dešinę sieną nuo lango - spintelė su puodais bei augalais, pastatoma ir pakabinama spintelė, dujinė viryklė, kriauklė, skalbimo mašina, bei pagal įėjimo sieną -šaldytuvas. Įvykio vietos apžiūros metu forografuota (1 t., b. l. 25-32).
2019-09-12 specialisto išvada Nr. G 1690/2019 (03) P. P. nustatyta: 1.1 galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžis dešinėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę (2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 1.3 poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, padaryta paveiku kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę (2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.4 žaizdos viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę ( 2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. P. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai - 4 trauminiais poveikiais. Papildoma specialisto išvada Nr. pG 430/2020 (03) nustatyta, kad vertinant tyrimui pateiktas aplinkybes, jog R. J. galimai kojos kulnu smūgiavo P. P. į galvą, kai P. P. galva dešiniuoju šonu ir dešine veido puse gulėjo ant grindų, tikėtina, kad smūgis kulnu turėjo būti atliktas į kairę galvos pusę, smūgiuojant iš viršaus. P. P. teismo medicininio tyrimo metu nustatyti sužalojimai kairėje galvos pusėje (veide): poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, žaizda viršutinės lūpos laisvojo krašto kairėje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, mažai tikėtina, kad tyrimui pateiktomis aplinkybėmis buvo atliktas smūgis kojos kulnu į kairę galvos pusę, todėl mažai tikėtina, kad tyrimui pateiktose aplinkybėse nurodytu būdu buvo padarytas kaukolės pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžis dešinėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais (1 t., b. l. 120-121, 129-130).
LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.
Kaltinamasis R. J. visiškai pripažino savo kaltę, tačiau tvirtino, jog galimai tik nuo jo smūgio, suduoto su koja, P. P. buvo sunkiai sužalotas, o kaltinamoji E. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog tik kokius du ar tris kartus sudavė delnu nukentėjusiajam į veidą ir tikrai negalėjo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo, nebent jam sukėlė fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Bylos duomenimis nukentėjusįjį P. P. V. J. bute mušė tik abu kaltinamieji R. J. ir E. Š.. Sunkus kūno sužalojimas, kuo ir yra kaltinami kaltinamieji, P. P. padarytas dėl galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžio dešinėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, kuris buvo padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais).
Nagrinėjamoje byloje konflikto iniciatorius buvo R. J.. Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, jog R. J. ir E. Š. atėjo pas V. J. į butą, kuriame girtavo nukentėjusysis P. P. su S. V. ir V. V.. Iš nukentėjusiojo ir S. V. paaiškinimų matyti, jog iki ateinant R. J. su E. Š., P. P. sumušė S. V., tačiau pastarasis dėl to nesiskundė nei R. J. nei E. Š. ir kaip pats nurodė, jie tiesiog prasilenkė, tarpusavyje nebendravo. R. J. nurodė, jog sudavė P. P., nes jis buvo sumušęs S. V. ir dėl jo rašytų senų žinučių. Darytina išvada, kad R. J. P. P. tiesiog nemėgo, turėjo senų nuoskaudų. Kaip nurodė V. V. tiek R. J., tiek E. Š., tik atėję pas V. J., buvo agresyviai nusiteikę, iš karto, be jokių paaiškinimų, užsipuolė P. P. ir abu sudavė smūgius P. P., sėdinčiam ant lovos. Nukentėjusysis ir pats kaltinamasis R. J. patvirtino, jog P. P., sėdinčiam ant lovos, po suduotų smūgių pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Byloje nėra jokių duomenų (niekas nepatvirtino), jog P. P., sėdint ant lovos, būtų buvusi sužalota dešinė ausis. Kai P. P. norėjo išeiti, R. J. jį sulaikė, apglėbdamas sulenkta per alkūnę ranka nukentėjusiojo kaklą, taip jį laikydamas ir smaugdamas, o E. Š. tuo metu sudavė ranka nukentėjusiajam du – tris smūgius į veidą, po ko, paleistas P. P. nugriuvo ant grindų,o R. J. dar jam skyrė su koja į kairę galvos pusę - smilkinio sritį. Liudytojų parodymai, su kumščiu ar su delnu sudavė E. Š. nukentėjusiajam, nėra nuoseklūs. Pats nukentėjęs nurodė, jog įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes buvo praradęs samonę. Ekspertas R.Dumša tvirtindamas savo išvadą, papildomai paaiškino, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl trauminio poveikio į dešinę ausį, dėl ko įvyko pamato lūžis dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau nėra galimybės nustatyti kokiu daiktu padarytas sužalojimas, nes apžiūros metu žaizdos buvo susiūtos. Jeigu būtų buvęs stiprus smūgis į kairę pusę (kaip nurodo R. J., jog spyrė su koja į kairę galvos pusę), būtų užsifiksavę sužalojimai kairėje pusėje, o tokių nebuvo nustatyta. P. P. padaryti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, kurie būna padaryti griuvimo metu. Taigi specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai teisme, paneigia R. J. ir E. Š. nurodytas aplinkybes, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžis dešinėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, buvo padarytas R. J. suduodant koja nukentėjusiajam į kairę galvos pusę. O ir darant tokią teorinę prielaidą, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai ir nėra nustatytas vykdytojo ekscesas.
R. J. ir E. Š. iš anksto nesitarė sumušti, nežymiai, nesunkiai, ar sunkiai sužaloti P. P.. Abu veikė spontaniškai, negalvodami apie tai kokias pasekmes sukels nukentėjusiajam. Kaip nurodė liudytoja V. V., R. J. pradėjo mušti P. P. kambaryje prie stalo, spyrė jam į veidą su koja, prie jo prisijungė ir E. Š. suduodama jam smūgius rankomis. Kaip nurodė abu kaltinamieji, R. J. laikant P. P. suspaudus kaklą ir neleidžiant jam išeiti, kaltinamoji E. Š. sudavė nukentėjusiajam. Po E. Š. smūgių nukentėjusys P. P. nukrito ant žemės be sąmonės. Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirminius parodymus, nurodė ir kaltinamasis R. J.: “... po jo suduotų smūgių P. labai stipriai pasileido bėgti kraujas iš nosies. P. užsidėjo rankomis galvą ir jis nuo jo atsitraukė. Tada P. atsikėlė nuo lovos ir norėjo, kaip suprato, išeiti lauk, tačiau jis suėmė jam už kaklo, t. y. su dešine savo ranka, per sulenktą alkūnę suėmė jam už kaklo ir jį norėjo sulaikyti, kai tuo tarpu pribėgo E. ir lygtais taip pat rankos kumščiu sudavė P. 3-4 smūgius į veido sritį. Po E. suduotų smūgių, pajuto, kaip Petras nebesilaiko ant kojų, matomai prarado sąmonę ir jis jį paleido. Šis nugriuvo ant žemės. Griūdamas P. niekur neatsitrenkė, nugriuvo lygioje vietoje......” (2 t., b. l. 112-113). Visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog P. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, suduodant jam smūgius į galvą, į dešinės ausies sritį, bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais, veikiant jiems neapibrėžta tyčia, todėl tiek R. J. padaryta nusikalstama veika, tiek E. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, nes jie tyčia, bendrai veikdami, sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į jo kaip bendrininko aktyvesnį vaidmenį, į tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).
R. J. Jungtinės Karalystės yra perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. R. J. Jungtinėje Karalystėje yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, perduotas Lietuvos Respublikai tik iki bus baigtas baudžiamasis persekiojimas, su sąlyga, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje nebus įskaitytas į Lietuvoje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes šis terminas bus įskaitytas į Jungtinėje Karalystėje atliekamą laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas nepasisako dėl suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę.
Kaltinamosios E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę E. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į jos kaip bendrininkės atliktus veiksmus, taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamoji yra neteista, todėl jai skirtina laisvės laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).
E. Š. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-03-23 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnios 3 dalyje, tačiau paminėtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos bausmės vykdymo metu.
Nukentėjusysis P. P. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti žalą iš kaltinamųjų (2 t., b. l. 42-45). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamieji nukentėjusiesiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dėl patirto kūno sužalojimo jam yra likę nepatogumai: jis blogiau mato dešine akimi, apsunkinta dešinio žandikaulio funkcija, iš esmės pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties didelė, todėl prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu, prašoma priteisti neturtinė žala neviršija teismų praktikoje priteistinų sumų analogiškose bylose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas, iš kaltinamųju R. J. ir E. Š. priteistina solidariai nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 3684,35 Eur sumai, kurią sudaro išlaidos nukentėjusiojo gydymui (1 t., b. l. 103-111). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš nuteistųjų R. J. ir E. Š. (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, LR BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, iš kurių matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, sudaro 216,31 Eur (3 t., b. l. 132), už E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, sudaro 279,80 Eur (3 t., b. l. 131). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kadangi gynėjai kaltinamiesiems paskirti teismo iniciatyva, kaltinamasis R. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, pajamų neturi, kaltinamoji E. Š. yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos turtinė padėtis sunki, pareikšti dideli civiliniai ieškiniai, žalos nėra atlygintos, todėl išlaidos advokatų pagalbai apmokėti nepriteistinos (LR BPK 106 straipsnis).
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo pripažinti R. J. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog R. J. perėmimo išlaidos iš Jungtinės Karalystės sudaro 1406,10 Eur (3 t., b. l. 3-10). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. J. (LR BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys vokai su nuoplovomis ir rankšluostis (kvitas B serija TEL 0003951), saugomi Telšių AVPK Telšių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Iki R. J. laikino perdavimo Lietuvai termino pabaigos, jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu, nuteistajam R. J. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.
E. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Iki nuosprendžio vykdymo nuteistajai E. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. J. ir E. Š. 10 000 (dešimt tūkstančių Eur) eurų nukentėjusiojo P. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. J. ir E. Š. Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 3684,35 (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 35 ct) eurus žalos atlyginimui.
Pripažinti R. J. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis. Priteisti iš nuteistojo R. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) naudai 1406,10 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis Eur 10 ct) eurus ektradicijos išlaidų.
Daiktinius įrodymus: tris vokus su nuoplovomis ir rankšluostį (kvitas B serija TEL 0003951), saugomus Telšių AVPK Telšių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento žiniai, kuris vykdo nuteistojo R. J. grąžinimo į Jungtinę Karalystę kontrolę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam R. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Alčauskienė