Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][2A-566-544-2022].docx
Bylos nr.: 2A-566-544/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 188704927 atsakovas
UAB "Panevėžio autoservisas" 147637962 Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 288724610 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Civilinių teisių objektai, jų rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Žemės sklypai ir kiti ištekliai
Daiktinė teisė
Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. 2A-566-544/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01139-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

 (S)

 

  img1

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autoservisas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3695-1137/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autoservisas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 23SD-26-(14.23.104) „Dėl prašymo parduoti naudojamą valstybės žemės sklypą“ panaikinimo. 

 

Teisėjų

kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio autoservisas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  Panevėžio skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. 23SD-26-(14.23.104) „Dėl prašymo parduoti naudojamą valstybės žemės sklypą“, kuriuo atsisakoma parduoti ieškovės naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – atnaujino ieškovei UAB „Panevėžio autoservisas“ vieno mėnesio terminą ieškinio reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos  2021 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo pateikti, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. 23SD-26-(14.23.104) „Dėl prašymo parduoti naudojamą valstybės žemės sklypą“, priteisė iš atsakovės ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. sausio 5 d. sprendimas, nurodytas rašte Nr. 23SD-26-(14.23.104) „Dėl prašymo parduoti naudojamą valstybės žemės sklypą“, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas ir kvalifikavęs ginčo aikštelę kaip komercinių paslaugų paskirties pastatą, nusprendęs, kad aikštelės, kaip pastato, paskirtis atitinka ginčo žemės sklypo paskirtį, neatskleidė bylos esmės.

4.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Panevėžio autoservisas“ iš valstybės nuomojasi 0,6221 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį  (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenys patvirtina, kad šio žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Ant nurodyto žemės sklypo yra pastatyti ieškovei priklausantys pastatai: pastatas - sargų pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; pastatas - apsaugos postas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; kiti inžineriniai statiniai - kiemo aptvėrimas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai; kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai; kiti inžineriniai statiniai - tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai.

5.       Statinys – automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta (duomenys neskelbtini), t. y. iki suformuojant ginčo žemės sklypą, kuris buvo suformuotas tik 2001 metais. 2001 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai nuomos ne aukciono tvarka Panevėžio mieste“ ieškovei išnuomotas faktiškai naudojamas 6221 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti.

6.       Teigė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama parduoti žemės sklypą, tačiau atsakovė 2020 m. spalio 27 d. pateikė atsakymą Nr. 23SD-7314(14.23.104.), kuriame nurodė, kad, 2017 m. kovo 20 d. atliktus naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog sklypas naudojamas automobilių stovėjimui (saugojimui), tačiau aikštelė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 7 „Dėl naudojamo valstybės žemės sklypo pardavimo“ vėl kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo pardavimo ir paaiškino aplinkybes, susijusias su žemės sklypu. Atsakovė 2021 m. sausio 5 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog sutinka, kad sklype esantis  inžinerinis statinys - automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota kaip atskiras pagrindinis statinys. Tačiau, anot atsakovės, tokio statinio pagrindinė naudojimo paskirtis yra kiti inžineriniai statiniai, o tokių statinių eksploatacijai žemės sklypo naudojimo būdas turi būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms, todėl tai neatitinka nustatytam žemės naudojimo būdui - komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovė nurodė, kad turi būti koreguojamas detalusis planas dėl žemės naudojimo būdo keitimo, kam atsakovė neprieštaraus. Taigi, atsakovė atsisakė parduoti žemės sklypą.

7.       Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymas parduoti žemės sklypą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašė jį panaikinti. Ieškovė teigė, jog žemės sklypą naudoja pagal jo tikslinę paskirtį kaip smulkaus verslo objektą, sklype vykdo ūkinę komercinę veiklą, teikia automobilių saugojimo paslaugos, iš šios veiklos bendrovė uždirba apie 1 758 Eur pajamų kiekvieną mėnesį, todėl mano, kad toks žemės sklypo naudojimas neprieštarauja žemės sklypo naudojimo paskirčiai.

8.       A. N. žemės tarnyba byloje pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas ne asfalto, bet esamiems pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Asfalto aikštelė laikoma daiktu tarnaujančiu pagrindiniam daiktui, t. y. funkcionuojančia kaip kiemo statinys (kiemo aikštelė). Šias faktines aplinkybes patvirtina 2001 m. vasario 2 d. nekilnojamo turto reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame aikštelė ir tvora įregistruoti kiemo statiniais (kiemo aikštele, tvora), jų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, nekilnojamo turto registre pakeitus kiemo aikštelės pavadinimą į automobilių stovėjimo aikštelę ir ją nurodžius kitu inžineriniu statiniu, paties daikto suformavimas, paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė, ji ir toliau liko tarnaujančiu daiktu. Teigė, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, statiniai - aikštelės, vartai, tvoros yra priskiriami prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui. Asmenys lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) negali įgyti valstybinio žemės sklypo, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.

9.       Paaiškino, kad teritorijos (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste detalusis planas buvo patvirtintas 2001 metais ir šios teritorijos detaliojo plano sprendiniais nustatyta, jog teritorija projektuojama kitos paskirties, o žemės naudojimo būdas - prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti, todėl detaliojo plano sprendiniuose teritorija pažymėta kodu tp9, K1. T. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai nenumatė, jog ši teritorija skirta susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (pvz. automobilių saugykloms) įrengti ir eksploatuoti, nes teritorija detaliojo plano sprendiniais nėra žymima kodu tp10.

10.       Nurodė, kad teritorija (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu nebuvo suformuota automobilių aikštelei eksploatuoti. Šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė iki detaliojo plano sprendinių patvirtinimo (2001 metais) buvo tarnaujančiu daiktu ir tokiu liko patvirtinus detaliojo plano sprendinius. Šioje teritorijoje galėjo būti statomi komercinės paskirties pastatai, kuriems ir turėjo tarnauti šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau iki šiol teritorijoje  (duomenys neskelbtini) nėra statinio, atitinkančio žemės sklypo naudojimo būdą, nors 2007 metais, remiantis teritorijos (duomenys neskelbtini) metų detaliuoju planu, UAB „Panevėžio autoservisas“ buvo suderinęs komercinio - administracinio pastato statybos projektavimo sąlygas. Todėl, net ir darant prielaidą, kad šiuo metu komercinės paskirties objektų teritorijoje (duomenys neskelbtini) esama automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti kaip savarankiškas daiktas, jos eksploatacijai reikalingo valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis lengvatine tvarka (be aukciono) negali būti sudaryta, nes automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengiama ir eksploatuojama ne komercinės paskirties objektų, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose. Siekiant pakeisti teritorijos (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, kuris atitiktų automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį, būtina keisti šios teritorijos detalųjį planą.

11.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pasak trečiojo asmens, ieškovė, siekdama nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl teritorijos detaliojo plano koregavimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 13 d. 

sprendimu ieškinį atmetė.

13.       Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

14.       P. S. techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą kiemo aikštelė pripažįstama inžineriniu statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir tarnaujančiu pagrindiniam daiktui. Tai reiškia, jog kiemo aikštelė (kuri 2020 metais VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, remiantis ieškovės prašymu buvo perregistruota automobilių stovėjimo aikštele, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuota ir įregistruota kaip nekilnojamas daiktas, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir tarnaujančiu pagrindimam daiktui. Atsakovė ieškovei ginčo žemės sklypą galėtų parduoti remdamasi taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV)  1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (LRV  2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 p ir 3 p. nustatytomis sąlygomis, jeigu jos būtų išpildytos.

15.       Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „D. P. žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turimo aprašo patvirtinimo)“ 20 punkte nurodytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, tai žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Tai reiškia, kad komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos šiame punkte nurodyto pobūdžio pastatams ir jos nėra formuojamos inžinerinių statinių eksploatacijai.

16.       Teismas darė išvadą, jog remdamasi Taisyklių ir Žemės įstatymo nuostatomis bei STR 1.01.03:2017 12 punktu atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo be aukciono sutartį, nes automobilių stovėjimo aikštelė kaip statinys neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, todėl gali būti parduodama tik aukciono būdu. Taip pat aikštelę ieškovė naudoja kaip pagrindinį statinį, kuris jai generuoja pajamas ir netarnauja jokiam kitam statiniui. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ginčo statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, nėra komercinių paslaugų pastatas, tad ieškovės teiginiai, jog ji aikštelėje vykdo verslą kaip statinyje, neįtakoja kitokio šio klausimo išsprendimo būdo.

17.       Dėl sklypo paskirties ir naudojimo būdo, teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą praktiką, nurodė, kad ne bet kokių statinių buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą pirkti (ar nuomoti) valstybinę žemę ne aukciono būdu, bet tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. Kadangi ginčo automobilių stovėjimo aikštelė yra nekilnojamas daiktas, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ji netarnauja pagrindimam daiktui, tai reiškia, kad ginčo sklype nėra statinių ar įrenginių, kurie gali funkcionuoti kaip atskiri objektai. Ši aikštelė nėra tokios būklės, kad ją galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, kuri yra kiti inžinieriniai statiniai be aiškios funkcinės paskirties, tai gi, nėra ir sąlygų ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai be aukciono sudaryti.

18.       Sprendė, jog ginčo teritorijoje galėjo būti statomi komercinės paskirties pastatai, kuriems ir turėjo tarnauti šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau iki šiol teritorijoje (duomenys neskelbtini) nėra statinio, atitinkančio žemės sklypo naudojimo būdą. Todėl, ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės eksploatacijai reikalingo valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis be aukciono taip pat negali būti sudaryta, nes automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengiama ir eksploatuojama ne komercinės paskirties objektų, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose. Galiojančios teisės normos nustato, kad statinio naudojimo paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, tai yra, žemės sklype esantys statiniai turi atitikti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą (teritorijų planavimo dokumentuose numatytą veiklą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje) ir pobūdį (tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifiką (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis).

19.       Teismas darė išvadą, kad, kai Nekilnojamo turto registre įregistruotų statinių naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypas negali būti parduotas šio statinio eksploatacijai, nes toks sandoris prieštarautų minėtoms teisės aktų nuostatoms. Kadangi šiuo atveju susiklostė tokai situacija, kad valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo paskirtis neatitinka jame esančios, ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės paskirties, ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris ne aukciono tvarka taip pat negali būti sudaromas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Panevėžio autoservisas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.1.                      Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, padarė procesinius pažeidimus vertindamas į bylą pateiktus įrodymus. Teismo sprendimas užkerta kelią ateityje nusipirkti žemės sklypą iš valstybės netgi tuo atveju, jeigu būtų pakeista žemės sklypo paskirtis iš komercinės paskirties objektų į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas, nes teismas klaidingai sprendime aiškina, kad automobilių stovėjimo objektas nėra savarankiškas statinys ir jis neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio.

20.2.                      Teigia, kad nesutinka su teismo konstatavimu, kad ieškovei negali būti parduota automobilių stovėjimo aikštelė, nes šis statinys nėra savarankiškas statinys ir jis neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio. Pažymi, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra pagrindinis daiktas - inžinerinis įrenginys (statinys), turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimą, tai yra objektas iš kurio naudojimo tiesiogiai gaunamos pajamas. Automobilių stovėjimo aikštelė naudojama pagal paskirtį. Automobilių stovėjimo aikštelė turi unikalų numerį, yra pagrindinis daiktas, kurį aptarnauja kiti statiniai (sargų namelis, tvora ir kt.). 

20.3.                      Mano, kad nagrinėjamu atveju, formuojant ginčo žemės sklypą, automobilių stovėjimo aikštelė nurodyta kaip pagrindinis daiktas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, pastatyta (duomenys neskelbtini) metais. Būtent dėl šio nekilnojamo statinio, kaip savarankiškai funkcionuojančio statinio, ir buvo suformuotas savarankiškas žemės sklypas, dėl kurio nusipirkimo galimybės ieškovė pareiškė ieškinį.

20.4.                      Pasak apeliantės, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, automobilių stovėjimo aikštelė yra inžinerinis statinys, savarankiškas pagrindinis daiktas, verslo objektas, Įstatymai leidžia įsigyti nuosavybėn, išsinuomoti iš valstybės žemės sklypą ne tik tais atvejais kai žemės sklype yra asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, bet ir kai žemės sklype yra statiniai, įrenginiai.

20.5.                      Nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esminę reikšmę privatizuojant žemę yra realus jos naudojimas. Atsižvelgiant į faktinę situaciją ir į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė naudoja išsinuomotą žemės sklypą efektyviai, pagal paskirtį (visą teritoriją užima automobilių stovėjimo aikštelė ir pagalbiniai statiniai), todėl yra visos būtinos sąlygos žemės sklypui nusipirkti.

20.6.                      P. N. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktą, nedraudžiama sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nes ieškovė nusipirktų žemės sklypą pagal įrašytą tiesioginę žemės sklypo paskirtį - komercinės paskirties smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Automobilių stovėjimo aikštelė yra smulkaus verslo objektas. Iš automobilių stovėjimo aikštelės, kaip verslo objekto, yra gaunamos pagrindinės pajamos. Todėl automobilių stovėjimo aikštelė yra kartu priskirtina ir prie žemės sklypų, priklausančių komercinės paskirties objektų teritorijoms. Tokiu atveju ieškovė gali sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir esant inžineriniams statiniams, kurie naudojami kaip verslo objektas.

20.7.                      Pažymi kad tik po žemės sklypo suformavimo ir suteikimo ieškovei, 2005 m. kovo 17 d. priimtas įsakymas Nr. Dl-151, kuriuo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Todėl sprendžiant šį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės, būtina atsižvelgti į tai, kad po žemės nuomos sutarties sudarymo pasikeitė teisinis reglamentavimas, kitaip pradėtas aiškinti žemės naudojimo būdas, tačiau ši aplinkybė negali pašalinti ieškovės teisės įgyti žemės sklypą pagal tą paskirtį, kuri buvo nuomos metu, tačiau šiuo metu pasikeitė jos naudojimo būdo turinys.

20.8.                      Teigia, jog ieškovės pateikti dokumentai dėl komercinio pastato statybos pagrindžia, kad ieškovė kryptingai siekia pastatyti žemės sklype ir komercinį pastatą, todėl nėra tikslinga reikalauti, kad ieškovė pakeistų žemės sklypo paskirtį ir tik tada galėtų pirkti žemės sklypą. Kaip jau nurodė, automobilių saugojimo aikštelė, kaip įrenginys (statinys) yra pagrindinis daiktas šiuo metu. Pastačius komercinės ūkinės paskirties pastatą išliktų automobilių stovėjimo aikštelė ir atsirastų naujas komercinės ūkinės paskirties pastatas ir tokiu atveju žemės paskirties nereiktų keisti, siekiant žemę išsipirkti. Taigi, žemės sklypas gali būti nusipirktas ir pagal esamą situaciją, nekeičiant žemės sklypo paskirties. 

21.       A. N. žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

21.1.                      Teigia, kad ginčo teritorija (duomenys neskelbtini) mieste detaliuoju planu nebuvo suformuota automobilių aikštelei eksploatuoti. Šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė (kiemo aikštelė) buvo tarnaujančiu daiktu ir tokiu liko patvirtinus detaliojo plano sprendinius 2001 metais. Šioje teritorijoje galėjo būti statomi pastatai, atitinkantys sklypo naudojimo būdą ir kuriems turėjo tarnauti šioje teritorijoje jau esanti kiemo aikštelė (šiuo metu pervadinta į automobilių stovėjimo aikštelę). Tačiau iki šiol  teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste nėra statinio, kurio naudojimo paskirtis atitiktų ginčo žemės sklypo nustatytą naudojimo būdą.

21.2.                      Nurodo kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos šiame punkte nurodyto pobūdžio pastatams (apdengtiems stogu statiniams, kurių didžiausią dalį sudaro patalpos) ir jos nėra formuojamos inžinerinių statinių (tokių kaip ieškovei priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė kaip pagrindinių daiktų) eksploatacijai.

21.3.                      Pažymi, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, žemė turi būti naudojama pagal jos paskirtį, o lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) valstybinė žemė parduodama atsižvelgiant ne į statinio ar įrenginio, esančio valstybinėje žemėje, savininko vykdomos ūkinės veiklos pobūdį ir galimai gaunamas komercinės veiklos pajamas, o atsižvelgiant į tokio statinio ar įrenginio tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, kuri turi neprieštarauti žemės sklypo naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ir pobūdžiui.

21.4.                      T. B. (duomenys neskelbtini) mieste detaliuoju planu nebuvo suformuota ieškovės (apeliantės) kiemo aikštelei (kuri šiuo metu pervadintai į automobilių stovėjimo aikštelę) eksploatuoti. Siekiant pakeisti teritorijos (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, kuris atitiktų automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo paskirtį, būtina keisti (tikslinti) šios teritorijos detalųjį planą, kas ir buvo nurodyta ieškovei (apeliantei).

22.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, atsižvelgdama į tai, jog savivaldybės administracijai įstatymas nesuteikia teisės vertinti galimybės parduoti valstybinės žemės sklypą bei į tai, kad ji jokių sprendimų ginčijamo rašto atžvilgiu nepriėmė, nepasisako dėl pateikto apeliacinio skundo motyvų ir argumentų. Papildomai pažymi, kad, siekiant nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl detaliojo plano koregavimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo ieškovei lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono būdu, parduoti jos naudojamą ir jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą. 

25.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 0,6221 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakyme Nr. 1976ž „Dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai nuomos ne aukciono tvarka Panevėžio mieste“, kuriame įsakyta išnuomoti AB „Panevėžio autoservisas“ faktiškai naudojamą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių bei įrenginių 6221 kv. m. žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Ieškovė UAB „Panevėžio autoservisas“ ginčo žemės sklypą naudoja pagal 2002 m. kovo 13 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija.

26.       Bylos duomenys rodo, kad 2001 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto valdyba patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą, kuriuo suformavo du atskirus sklypus adresu (duomenys neskelbtini), jo rengimo dokumentus ir aiškinamąjį raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad sklype Nr. 1 (ginčo sklype) yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su asfaltbetonio danga, pastatytas apsaugos postas, formuojamo sklypo Nr. 1 tikslinė žemės paskirtis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti (tp9, K1).

27.       P. N. turto registro duomenis, ginčo valstybinės žemės sklype registruoti tokie ieškovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas – sargų pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; pastatas – apsaugos postas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 2010 m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo aptvėrimas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 2010 m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai; kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžinieriniai statiniai; kiti inžinieriniai statiniai – tvora, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžinieriniai statiniai.

28.       Kaip minėta,  ginčas kilo ieškovei UAB „Panevėžio autoservisas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikus atsakovei prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. raštu 23SD-7314(14.23.104.) prašymo netenkino ir paaiškino, jog žemės sklype esanti ieškovės naudojama aikštelė nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, nors 2017 m. kovo 20 d. atliktame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklypas yra naudojamas automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti. Tokios paskirties aikštelė negali funkcionuoti kaip atskiras statinys, jos eksploatavimui negali būti parduodamas (išnuomojamas) žemės sklypas, o ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo klausimas galėtų būti svarstomas tik patikslinus jame esančių statinių paskirtis. 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovė ginčo žemės sklype įregistravo automobilių stovėjimo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis kiti inžinieriniai statiniai. 2020 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 7 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo. 2021 m. sausio 5 d. raštu Nr. 23SD-26-(14.23.104.) atsakovė atsisakė sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį nurodydama, kad nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka sklype esančių pastatų paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė informavo ieškovę, kad pastaroji dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (patikslinimo) turėtų kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kaip statinys, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės komercinės veiklos pobūdžio, todėl gali būti parduodama tik aukciono būdu. Sprendė, jog automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengiama ir eksploatuojama ne komercinės paskirties objektų, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose. Nekilnojamo turto registre įregistruotų statinių naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio.

30.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamame sprendime atliktu ieškovei priklausančio statinio – automobilių stovėjimo aikštelės, teisiniu vertinimu, mano, kad automobiliu stovėjimo aikštelė yra priskirta prie susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir kartu yra smulkiojo verslo objektas. Iš automobilių stovėjimo aikštelės, kaip verslo objekto, ieškovė gauna pagrindines pajamas, todėl mano, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra kartu priskirtina ir prie žemės sklypų priklausančių komercinės paskirties objektų teritorijoms. Kai žemė naudojama tiek kaip susisiekimo komunikacijų, tiek kaip komercinės paskirties objektų teritorijos, nėra kliūčių sudaryti ginčo valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį inžineriniams statiniams, kurie naudojami kaip verslo objektas.

31.       Žemės įstatyme reglamentuota žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiai bei žemės tvarkymas ir administravimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

32.       Valstybinės žemės perleidimas reglamentuotas Žemės įstatymo 10 straipsnyje. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato (statinio) savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi, savininkas pirmiausia turi turėti ketinimą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

34.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės nuosavybe esanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta (duomenys neskelbtini) metais, t. y. dar prieš detaliojo plano dokumentacijos ir aiškinamojo rašto parengimą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 2 d. išrašu, šiuo metu registruota automobilių stovėjimo aikštelė buvo suformuota ir įregistruota kaip „kiemo aikštelė“. Aktualiame išraše ji nurodoma kaip „kiti inžinieriniai statiniai“.

35.       Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu, kiemo aikštelė pripažįstama inžineriniu statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir tarnaujančiu pagrindiniam daiktui. Tai reiškia, kad kiemo aikštelė (kuri 2020 metais VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, remiantis ieškovės prašymu buvo perregistruota į automobilių stovėjimo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuota ir įregistruota kaip nekilnojamas daiktas, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir tarnaujančiu pagrindiniam daiktui.

36.       Kaip minėta, 2001 m. balandžio 17 d. buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nėra nurodyta atidalinti 7606 m2 teritorijos (duomenys neskelbtini) dalį, skirtą kiemo aikštelės (automobilių stovėjimo aikštelės) eksploatavimui. Aiškinamuoju raštu numatyta, kad atidalintuose sklypuose numatyta naujų statinių (kurių naudojimo paskirtis neprieštaraus atidalintų sklypų tikslinei paskirčiai ir naudojimo būdui) statyba. Tai reiškia, jog detaliojo plano sprendinių planavimo tikslas buvo sudaryti sąlygas būsimų statinių statybai. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir pati apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama, jog iki šiol kryptingai siekia ginčo žemės sklype pastatyti komercinį pastatą. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo teritorija (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu nebuvo suformuota automobilių aikštelei eksploatuoti. Šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė (kiemo aikštelė) buvo tarnaujančiu daiktu ir tokiu liko patvirtinus detaliojo plano sprendinius 2001 metais. Šioje teritorijoje galėjo būti statomi pastatai, atitinkantys sklypo naudojimo būdą ir kuriems turėjo tarnauti šioje teritorijoje jau esanti kiemo aikštelė (šiuo metu pervadinta į automobilių stovėjimo aikštelę), tačiau bylos duomenys rodo, kad ginčo sklype nėra statinio, kurio naudojimo paskirtis atitiktų minėto ginčo žemės sklypo nustatytą naudojimo būdą. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog aplinkybė, kad ieškovė ateityje siekia ginčo sklype pastatyti komercinės paskirties statinį, niekaip neįtakoja kitokio teismo sprendimo (atmesti ieškinį), kadangi tokio sandorio sudarymas nesant statinio akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą.

37.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliantė inžinerinį statinį - automobilių stovėjimo aikštelę naudoja kaip pagrindinį daiktą vykdydama ūkinę komercinę veiklą, teikdama atlygintiną automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugą, todėl šio inžinerinio statinio eksploatacijai turėtų lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) įsigyti valstybinį (ginčo) žemės sklypą (duomenys neskelbtini). C. teisėjų kolegija, įvertinusi ginčą reglamentuojančias įstatymų nuostatas, su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

38.       Pagal LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (LRV 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktą asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 (naudojamus namų valdų žemės sklypus) ir 2.2 p. (žemės sklypus prie garažų) papunkčiuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

39.       Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės naudojimo paskirtis - teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).

40.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog žemė turi būti naudojama pagal jos paskirtį, o pagal Taisykles lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) valstybinė žemė parduodama atsižvelgiant į  sklype esančio statinio ar įrenginio tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, kuri turi neprieštarauti žemės sklypo naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ir pobūdžiui. K. N. turto registre įregistruotų statinių naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypas negali būti parduotas šio statinio eksploatacijai, nes toks sandoris prieštarautų minėtoms teisės aktų nuostatoms.

41.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo Nr. 61, buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (įsigaliojęs nuo 1999 m. birželio 1 d. ir galiojęs iki 2015-01-01), kurio 2.1. punktas numatė, jog susisiekimo sistema - tai pėsčiųjų, keleivių ir transporto priemonių bei jų eismui reikalingos techninės infrastruktūros, informacinių ir eismą reguliuojančių priemonių visuma. Todėl ieškovei priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė taip pat priklauso šiai eismui reikalingos techninės infrastruktūros, informacinių ir eismą reguliuojančių priemonių visumai.

42.       Pažymėtina ir tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Ant nurodyto žemės sklypo yra pastatyti ieškovei priklausantys statiniai: pastatas - sargų pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; pastatas - apsaugos postas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; kiti inžineriniai statiniai - kiemo aptvėrimas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai; kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai; kiti inžineriniai statiniai - tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai.

43.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, kurios 3 punkto lentelėje pateikta kodavimo sistema, taikoma rengiant bendruosius bei detaliuosius planus, kurios 5.5.1. punkte nurodyta, jog kitos paskirties žemės, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdžio teritorija žymima kodu tp 10, o šios teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys yra žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai).

44.       Bylos duomenys patvirtina, kad teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo patvirtintas 2001 metais ir šios teritorijos detaliojo plano sprendiniais nustatyta, jog ši teritorija projektuojama kitos paskirties, o žemės naudojimo būdas - prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti, todėl detaliojo plano sprendiniuose ši teritorija pažymėta kodu tp9, Kl. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai nenumatė, jog ši teritorija skirta susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (pvz. automobilių saugykloms) įrengti ir eksploatuoti, nes teritorija detaliojo plano sprendiniais nėra žymima kodu tpl0.  

45.       Ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „D. P. žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turimo aprašo patvirtinimo)“ 20 punkte nurodytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, tai žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Taigi, komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos šiame punkte nurodyto pobūdžio pastatams ir jos nėra formuojamos inžinerinių statinių eksploatacijai. Kaip minėta, teritorija (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu nebuvo suformuota ieškovės (apeliantės) kiemo aikštelei (kuri šiuo metu pervadinta į automobilių stovėjimo aikštelę) eksploatuoti. (duomenys neskelbtini)

46.       Teisėjų

kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) galėjo būti statomi, bet tebėra nepastatyti, komercinės paskirties pastatai, atitinkantys žemės sklypo naudojimo būdą, kuriems ir turėjo tarnauti šioje teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės eksploatacijai reikalingo valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis be aukciono negali būti sudaryta, nes automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengiama ir eksploatuojama ne komercinės paskirties objektų, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose.

47.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kai Nekilnojamo turto registre įregistruotų statinių naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypas negali būti parduotas šio statinio eksploatacijai, nes toks sandoris prieštarautų anksčiau aptartoms  teisės aktų nuostatoms. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi šiuo atveju susiklostė tokai situacija, kad valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo paskirtis neatitinka jame esančios, ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės paskirties, ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris ne aukciono tvarka taip pat negali būti sudaromas.

48.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49.       Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, laikėsi šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą,  kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymų su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

                 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėjai

 

Ramunė Čeknienė 

 

Vygintas Mažuika

 

Laimantas Misiūnas

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas