Civilinė byla Nr. e2-832-601/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų nutraukti pirkimus panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Merula“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė) 2024 m. sausio 30 d. priimtus sprendimus, kuriais nutraukti tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 695686 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1)“ (toliau – Pirkimas1) ir tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 696435 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH)“ (toliau – Pirkimas2) (toliau kartu – Pirkimai).

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymus dalyvauti Pirkimuose, tačiau perkančioji organizacija, Pirkimams esant pasiūlymų vertinimo stadijoje, 2024 m. sausio 30 d. informavo Pirkimuose dalyvaujančius dalyvius, kad priėmė sprendimus Pirkimus nutraukti dėl Pirkimų dokumentuose padarytų esminių klaidų. Ieškovė pretenzija reikalavo panaikinti nemotyvuotus sprendimus, tačiau atsakovė nesutiko tęsti Pirkimų procedūrų, nurodydama, kad: (i) reikia panaikinti iš Pirkimų sąlygų 23.9 papunkčiuose nustatytą reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymais teikti tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), parengtą pagal Pirkimų sąlygų specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą; (ii) Pirkimų sąlygos nenumato reikalavimo transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais; (iii) Pirkimų sąlygose yra nustatytas realios situacijos neatspindintis lyginamasis koeficientas ir, pakartotinai atlikus rinkos vertinimą, pastebėta, kad yra nustatyti per dideli maksimalūs įkainiai, reikia atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą.

3.                      Ieškovės vertinimu, reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu teikti Sąrašą nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) principų ir niekaip nekliudo Pirkimų procedūrų tęsimui. Be to, perkančioji organizacija turi teisę patikslinti bei pakoreguoti tokią neesminę sąlygą (dėl Sąrašo), esant paskelbtiems Pirkimams, o ne dėl nurodytos mažareikšmės priežasties iš karto imtis ultima ratio priemonių ir nutraukti Pirkimus. Ieškovė įsitikinusi, kad perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio įtvirtinti reikalavimą žymėti transporto priemones pavėžėjimo paslaugos ženklais taip pat yra nepagrįstas, nes Pirkimų sąlygos numato tiekėjams reikalavimą naudotis ekstremalių situacijų valdymo informacine sistema. Todėl keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan., kas nesudaro pagrindo laikyti, jog keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas. Negana to, ieškovė tvirtina, kad perkančioji organizacija iš anksto, prieš skelbdama Pirkimus, turi numatyti, kokią kainodarą taikys, apskaičiuoti galimas Pirkimų / įkainių vertes, parengti Pirkimo dokumentus, todėl, perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio keisti maksimalius įkainius, lyginamąjį koeficientą nėra logiškas ir apskritai nėra pagrįstas, t. y. nėra aišku ką, kodėl ir kaip perkančioji organizacija norėtų keisti (kaip pakeistų koeficientus, įkainius ar pan.). Juolab, kad atsakovė nepagrindė poreikio atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą; kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, kuriais yra įsigyjamos analogiškos pavėžėjimo paslaugos, dokumentų sąlygos taip pat numato tiek ridą, tiek nulinę ridą, tam tikrais atvejais numato ir maksimalius įkainius ir pan. Todėl šiuose Pirkimuose nustatytos sąlygos yra teisėtos, tinkamos ir atitinka nusistovėjusią praktiką.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

4.                      Atsakovė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.                      Atsakovė nurodė, kad ginčijami sprendimai pagrįsti teisiškai reikšmingomis objektyviomis priežastimis, kurios sudarė pakankamą pagrindą jai taikyti VPĮ 29 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Anot atsakovės, pirmiausia, ji pagrįstai sprendė, kad Pirkimo dokumentų 23.9 punkte ir 34 punkte numatytos sąlygos sukuria teisiškai ydingą situaciją, nes tiekėjai, teikdami Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kuris atstoja visus dokumentus, įskaitant tuos, kurie skirti įvertinti pašalinimo pagrindų nebuvimą, kartu turi pateikti Sąrašą, nurodytą Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte, nors šis dokumentas turėtų būti teikiamas tik galimo pirkimo laimėtojo. Sąrašo nepateikimas lemia tiekėjo pasiūlymo atmetimą be galimybės perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją ir papildomai prašyti tiekėją šį dokumentą pateikti. Todėl šios sąlygos neatitinka VPĮ normų ir kartu pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Tačiau apie šią aplinkybę atsakovė sužinojo tik susipažinusi su Pirkimuose pateiktais pasiūlymais, kuomet jau nebeturėjo galimybės teisėtai ištaisyti padarytą pažeidimą.

6.                      Atsakovė taip pat įsitikinusi, kad Pirkimų vykdymo metu iškilęs poreikis Pirkimų sąlygose numatyti, jog pavežėjimo paslaugai teikti skirtas transportas būtų žymimas specialiaisiais ženklais, taip pat sudarė pakankamą pagrindą, taikant VPĮ 29 straipsnio 4 dalį, priimti sprendimus nutraukti Pirkimus. Šiame kontekste atsakovė pažymėjo, jog pasiūlymų vertinimo etape ji gavo informaciją iš kitų perkančiųjų organizacijų, kad pastarosios susiduria su problema, kai transporto priemonės nėra specialiai žymimos pavežėjimo paslaugos ženklais, todėl gyventojai atsisako naudotis paslauga, manydami, kad pas juos galimai atvažiavo ne pavežėjimo paslaugos teikėjo transporto priemonė. Anot atsakovės, tiek pavežėjimo paslaugos teikėjai, tiek gyventojų grupės teikia rekomendacijas, kad pavežėjimo paslaugai teikti skirtas transportas būtų žymimas specialiaisiais ženklais. Tačiau tokiai sąlyga nesant įtrauktai į Pirkimų dokumentų sąlygas, tiekėjams toks žymėjimas nebūtų privalomas, kas reiškia, kad atsakovė negalėtų užtikrinti tokio transporto priemonių žymėjimo, nors tokį poreikį turi. Juolab, kad Pirkimų dokumentų sąlygose nėra apibrėžta ir atlyginimo tokios paslaugos teikėjui tvarka už transporto priemonių, skirtų tokiai paslaugai teikti, žymėjimą.

7.                      Atsakovė tvirtina, kad realus poreikis pakeisti galimus maksimalius įkainius ir atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą iškilo tik susipažinus su tiekėjų pasiūlymais. Anot atsakovės, buvo nustatyta, kad praktika, kai nustatomos dvi ridos (rida ir nulinė rida) yra ydinga, nes ji sukuria sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir numatyti, kad rida yra kelis kartus brangesnė nei nulinė rida. Atsakovė nustatė, jog tie tiekėjai, kurie jau teikia paslaugas, turėdami faktinius ridų duomenis, gali manipuliuoti įkainiais (pavyzdžiui, nulinės ridos įkainius nurodyti didesnius, nei ridos įkainius) ir taip laimėti pirkimus. Tokiu atveju tokio pobūdžio paslaugų teikimo metu atsakovė nepagrįstai permokėtų tokiems tiekėjams už jų teikiamas paslaugas. Tuo tarpu atsisakius įkainių diferencijavimo Pirkimų dokumentų sąlygose, tiekėjų manipuliavimo įkainiais galimybė eliminuojama. Be to, atlikusi rinkos įkainių vertinimą bei atsižvelgdama į socialinių partnerių patirtį bei nuomonę, atsakovė taip pat padarė išvadą, jog Pirkimų atveju yra nustatyti per dideli galimi maksimalūs paslaugų įkainiai, t. y. tiekėjai Pirkimų atveju vietoje to, kad siūlytų įkainius, atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius, artimus nustatytiems maksimaliems įkainiams. 

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

8.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. Vertindama atsakovės argumentus dėl Pirkimų nutraukimo VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad Pirkimų dokumentuose buvo padaryta esminių klaidų, tarnyba neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės pateikti argumentai yra nepakankami ar nepagrįsti. Tarnyba pažymėjo, kad būtent pačiai perkančiajai organizacijai geriausiai yra žinoma, kokių prekių, paslaugų ar darbų jai reikia, ir papildomai akcentavo, kad perkančiosioms organizacijoms įtvirtinta pareiga siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Tarnyba taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygose reikalaujamo Sąrašo nepateikimas sukelia tiekėjui rimtas pasekmes, t. y. lemia tokio tiekėjo pašalinimą iš Pirkimų procedūrų jo pasiūlymą atmetant, todėl, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovei susipažinus su tiekėjų Pirkimuose pateiktais pasiūlymais visi tiekėjai pateikė atsakovės reikalaujamą Sąrašą, t. y. faktiškai nesusiklostė situacija, kad dėl minėto Sąrašo nepateikimo atsakovė, laikydamasi savo iš anksto paskelbtų sąlygų, turėjo pareigą atmesti tiekėjų pasiūlymus, manytina, kad savaime tokia nuostata šioje konkrečioje situacijoje nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai. Visgi, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovei susipažinus su tiekėjų pasiūlymais dalis tiekėjų atsakovės reikalaujamo Sąrašo nepateikė, kas lėmė šių tiekėjų pasiūlymų atmetimą, tokia situacija, tarnybos vertinimu, neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos

9.                      Greitosios medicinos pagalbos tarnyba 2023 m. gruodžio 13 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 695686 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1)“, o 2023 m. gruodžio 15 d. paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 696435 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH)“. Pasiūlymų pateikimo terminai atitinkamai 2024 m. sausio 18 d. ir 2024 m. sausio 29 d. Pirkime 1 pasiūlymus pateikė 18 tiekėjų, o Pirkime 2 – 13 tiekėjų.

10.                      Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 30 d. informavo abiejuose Pirkimuose pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie priimtus sprendimus nutraukti pradėtas Pirkimų procedūras visose Pirkimų dalyse, kadangi Pirkimų dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių Pirkimai tampa nebetikslingi ar juos įvykdžius būtų įsigyti perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantys Pirkimų objektai (VPĮ 29 straipsnio 4 dalis).

11.                      Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2024 m. sausio 30 d. sprendimus dėl Pirkimų procedūrų nutraukimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį toliau atliekant visus kitus VPĮ nustatytus veiksmus. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai yra nemotyvuoti, todėl ydingi, pažeidžia esminius viešųjų pirkimų principus ir užkerta kelią efektyviai tiekėjų gynybai. Juolab, kad viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, t. y. perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį.

12.                      Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. pateikė atsakymus į pretenziją, kuriais pretenziją dėl abiejų Pirkimų atmetė. Atsakymuose į pretenziją atsakovė iš esmės analogiškai nurodė, kad „perkančioji organizacija prieš priimdama sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, nustatė, šias svarbias aplinkybes: 

3.1. Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte yra nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti „23.9. Tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą“. Šis dokumentas yra svarbus atliekant tiekėjo pasiūlymo vertinimą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo. Specialiųjų pirkimo sąlygų 34 punkte yra numatyta, kad „34. Perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 23 punkte, išskyrus Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.1–23.4 punkte, nurodyti dokumentai ir prekių pavyzdžiai (kai taikoma). Šių dokumentų ir pavyzdžių (kai taikoma) nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą be galimybės perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl dokumentų ir pavyzdžių (kai taikoma) pateikimo.“. Šis pirkimo sąlygų punktas sukuria ydingą praktiką, kad nors tiekėjai ir teikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kuris atstoja visus dokumentus, įskaitant ir skirtus įvertinti pašalinimo pagrindų nebuvimą, tačiau tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti dokumentą nurodytą Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte, kuris turėtų būti teikiamas tik galimo laimėtojo. Šio dokumento nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą, o perkančioji organizacija neturi teisės papildomai prašyti tiekėjo šį dokumentą pateikti. Tokia praktika galimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

3.2. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede nustatytos sąlygos paslaugos teikimui neatitinka tikrųjų Perkančiosios organizacijos poreikių, tiekėjas teikdamas paslaugą neprivalo atlikti tam tikrų veiksmų ir dėl to gali būti klaidinami paslaugos gavėjai arba paslaugos gavėjai gali būti įtraukti į pinigų išviliojimo schemas. Perkančiąją organizaciją pasiekė signalai, kad kitos perkančiosios organizacijos įsigyjančios paslaugas pagal panašią techninę specifikaciją susiduria su problema, kai transporto priemonės nėra specialiai žymimos pavėžėjimo paslaugos ženklais, gyventojai atsisako naudotis paslauga ir mano, kad pas juos galimai atvyko ne pavėžėjimo paslaugos transportas. Tiek pavėžėjimo paslaugos gavėjai, tiek gyventojų grupes buriančios organizacijos teikia rekomendaciją, kad pavėžėjimo paslaugai skirtas transportas būtų žymimas specialiais ženklais. Tokia prievolė į Pirkimo sąlygas nėra įtraukta. Nesant sąlygai, kad tiekėjas privalo žymėti savo transporto priemones specialiais ženklais, tiekėjai to neprivalės daryti, todėl perkančioji organizacija negalės užtikinti, kad teikiama paslauga atitiktų paslaugos gavėjų lūkesčius. Taip pat Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta ir atlyginimo tiekėjui tvarka už transporto priemonių žymėjimą. Nesant tokios sąlygos Pirkimo dokumentuose įvykdžius Pirkimą būtų įsigytas Perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

3.3. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede yra nustatyta kelianarė kainodara ir nustatyti galimi maksimalūs įkainiai. Tvirtinant Pirkimo dokumentus ir nustatant lyginamąjį koeficientą buvo laikomasi pozicijos, kad 1 ridos kilometrui tenka [0,297 Pirkimo 1 atveju) ir 0,306 (Pirkimo 2 atveju)] nulinės ridos kilometrų. Jau vykdant pirkimą, gavus daugiau faktinių duomenų, pagal kitas panašias sutartis, apie realias ribas, buvo nustatyta, kad toks santykis nėra teisingas ir neatspindi tikrojo ridos ir nulinės ridos santykio. Tokia ydinga praktika, kai yra nustatomos dvi ridos (rida ir nulinė rida) sukuria sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir numatyti, kad rida yra kelis kartus brangesnė nei nulinė rida. Tokia tiekėjų manipuliacija buvo nustatyta ir susipažinus su tiekėjų pasiūlymais šiame Pirkime. Taip pat atlikus pakartotinį rinkos įkainių vertinimą ir atsižvelgus į socialinių partnerių patirtį ir nuomonę buvo nustatyta, kad Perkančioji organizacija yra nustačiusi per didelius galimus maksimalius įkainius ir tiekėjai vietoje to, kad siūlytų įkainius atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius netolimus nustatytiems maksimaliems. Siekiant, kad nebūtų konkurencijos iškraipymų bei kad būtų racionaliai naudojamos lėšos (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) būtina keisti galimus maksimalius įkainius bei atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą“.

13.                      Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pateikė antrą pretenziją panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 30 d. sprendimus dėl Pirkimų procedūrų nutraukimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį toliau atliekant visus kitus VPĮ nustatytus veiksmus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atsakyme į pretenziją nurodytos Pirkimų nutraukimo priežastys yra deklaratyvios, „pritemptos“, dėl ko Pirkimai nutraukti nepagrįstai. Anot ieškovės, reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu teikti Sąrašą nepažeidžia VPĮ principų ir niekaip nekliudo Pirkimų procedūrų tęsimui. Net jei ir pažeistų, ar toks reikalavimas būtų laikomas pertekliniu, perkančioji organizacija turi teisę patikslinti bei pakoreguoti tokią Sąrašo neesminę sąlygą esant paskelbtiems Pirkimams, o ne dėl nurodytos priežasties iš karto imtis ultima ratio priemonių ir nutraukti Pirkimus. Ieškovė pretenzijoje taip pat nurodė, Pirkimų sąlygos numato tiekėjams reikalavimą naudotis ekstremalių situacijų valdymo informacine sistema, todėl keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan. ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas. Negana to, ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija iš anksto, prieš skelbdama Pirkimus, turi numatyti, kokią kainodarą taikys, apskaičiuoti galimas Pirkimų / įkainių vertes, parengti Pirkimo dokumentus. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio keisti maksimalius įkainius, lyginamąjį koeficientą nėra logiškas ir apskritai nėra pagrįstas, t. y. ką ir kaip perkančioji organizacija norėtų keisti (kaip pakeistų koeficientus, įkainius ar pan.). Taip pat nepagrįsti teiginiai apie neva egzistuojantį poreikį atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą. Perkančioji organizacija turi ilgametę patirtį įsigydama pevežėjimo paslaugas ir prieš skelbdama Pirkimus, atidžiai ir kruopščiai parengė Pirkimo sąlygas. Kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, kuriais yra įsigyjamos analogiškos pavėžėjimo paslaugos, dokumentų sąlygos numato tiek ridą, tiek nulinę ridą, tam tikrais atvejais numato ir maksimalius įkainius ir pan. Todėl šiuose Pirkimuose nustatytos sąlygos yra teisėtos, tinkamos ir atitinka nusistovėjusią praktiką.

14.                      Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 1 d. pateikė ieškovei du iš esmės analogiškus atsakymus į antrą pretenziją, kuriuose nurodė, kad ieškovės 2024 m. vasario 22 d. pretenziją yra pakartotinė (dėl tų pačių perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų), todėl perkančioji organizacija 2024 m. vasario 22 d. pretenziją paliko nenagrinėtą.

15.                      Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios sprendimų nutraukti Pirkimų procedūras teisėtumo. Ieškovė šių sprendimų teisėtumą kvestionuoja tuo, kad perkančiosios organizacijos nurodytos Pirkimo sąlygos nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir nėra pakankamas pagrindas nutraukti Pirkimus.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo

16.                      Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. 

17.                      VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu (i) atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba (ii) pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau ši teisė teismų praktikoje yra aiškinama itin griežtai, t. y. viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis – perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). Tuo tarpu tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas). Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė.

18.                      Nagrinėjamu atveju abiejų Pirkimų procedūrų nutraukimą, anot atsakovės, sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. Pirkimų vykdymo metu paaiškėjo, kad (i) reikia panaikinti iš Pirkimų sąlygų 23.9 papunkčiuose nustatytą reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymais teikti Sąrašą, parengtą pagal Pirkimų sąlygų specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą; (ii) Pirkimų sąlygos nenumato reikalavimo transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais; (iii) Pirkimų sąlygose yra nustatytas realios situacijos neatspindintis lyginamasis koeficientas ir, pakartotinai atlikus rinkos vertinimą, pastebėta, kad yra nustatyti per dideli maksimalūs įkainiai, reikia atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais.

19.                      Pirmiausia, kaip matyti iš Pirkimų dokumentų, perkančioji organizacija tiek Pirkimo 1, tiek Pirkimo 2 Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 1 punkte nustatė, kad: „su pasiūlymu teikiamas tik EBVPD. Perkančioji organizacija su pasiūlymu nereikalauja pateikti lentelėje nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Šių dokumentų prašoma tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą“. Tačiau Specialiųjų sąlygų 23.9 papunktyje nustatė, kad: „tiekėjas kartu su pasiūlymu, parengtų pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede pateiktą pasiūlymo formą, turi pateikti: tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą“. Be to, Specialiųjų sąlygų 34 punkte nustatyta, kad: „perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 23 punkte, išskyrus Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.1–23.4 punkte, nurodyti dokumentai ir prekių pavyzdžiai (kai taikoma)“.

20.                      Taigi, perkančioji organizacija, viena vertus, Pirkimų dokumentuose numatė, jog tiekėjai kartu su pasiūlymais turi pateikti tik Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų bus reikalaujama tik iš galimų Pirkimų laimėtojų, kita vertus, tose pačios sąlygose taip pat nurodė, kad tiekėjų, kurie su pasiūlymu nepateiks Sąrašo, pasiūlymas bus atmetamas. Taigi, Pirkimų sąlygos šiuo atveju yra dviprasmiškos, dėl ko tiekėjai jas suprato skirtingai – Pirkime 1 Sąrašo nepateikė dešimt tiekėjų iš aštuoniolikos Pirkime 1 dalyvavusiųjų, o Pirkime 2 Sąrašo nepateikė du iš trylikos Pirkime 2 dalyvavusiųjų. Be to, kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiosios organizacijos prašomas pateikti Sąrašas vertintinas daugiau kaip papildomos informacijos suteikiantis dokumentas, neturintis reikšmės sprendžiant, ar tiekėjas neturi/turi pašalinimo pagrindą. Nepaisant to, atsakovei Pirkimų sąlygose numačius, kad tokio dokumento nepateikimas sukelia tiekėjui rimtas pasekmes (pasiūlymo atmetimą), ir esant duomenims, kad dalis tiekėjų šio Sąrašo nepateikė, laikytina, kad tokia situacija neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo ir atitinkamos padėties nebuvo galima ištaisyti (pasiūlymų vertinimo stadijoje nėra galimybės nuspręsti, kad tam tikros pirkimo sąlygos yra perteklinės, nereikšmingos ir pan.), kas pagrįstai sudarė pagrindą nutraukti pradėtas Pirkimų procedūras.

21.                      Perkančioji organizacija kaip antrą argumentą nutraukti Pirkimų procedūras nurodė, kad Pirkimų vykdymo metu iškilo poreikis transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais, nes bandomojo projekto, kurio metu siekiama išbandyti pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo modelį, metu buvo pastebėta, jog neženklinti automobiliai sukuria įtampas ir problemas – gyventojai atsisako naudotis paslauga, manydami, kad pas juos galimai atvažiavo ne pavežėjimo paslaugos teikėjo transporto priemonė, o pavežėjai be vienkartinių leidimų negali pateikti į didžiųjų ligoninių teritorijas. Taigi, toks argumentas yra logiškas ir neabejotinai svarbus. Būtent tam ir yra atliekamas bandomasis pavežėjimo paslaugų teikimo projektas, kurio metu būtent siekiama identifikuoti galimas problemas naujai diegiamai pacientų pavežėjimo paslaugai ir numatyti galimus problemų sprendimo būdus. Paaiškėjus poreikiui transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais, tokia sąlyga neabejotinai turi būti įtraukiama į pirkimo, kuriuo perkamos pavežėjimo paslaugos, sąlygas, nes priešingu atveju, ateityje gali kilti ginčų dėl tokios sąlygos (neįtrauktos į pirkimo dokumentus) vykdymo, juolab, kad perkamų paslaugų suteikimo terminas – 36 mėnesiai. Ir tai yra pakankamai svarus pagrindas nutraukti vykdomų Pirkimų procedūras, nepaisant to, kad Pirkimai jau buvo pasiekę pasiūlymų vertinimo stadiją.

22.                      Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, kad keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan., kas neva nesudaro pagrindo laikyti, jog keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 511 straipsnio 4 dalies bei šiuo metu galiojančio Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1196, 3–5 punktų, pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu. Dėl ko, akivaizdu, ne visi keleiviai (pacientai) turės galimybes naudotis mobiliaisiais telefonais.

23.                      Atsakovė Pirkimus nutraukė remdamasi ir trečiuoju argumentu – Pirkimų vykdymo metu iškilusiu poreikiu pakeisti galimus maksimalius įkainius ir atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą, nes šios Pirkimų sąlygos sukūrė sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir taip laimėti Pirkimus. Kaip nurodė atsakovė, tiekėjai pasiūlymuose vietoje to, kad siūlytų įkainius, atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius, artimus nustatytiems maksimaliems įkainiams. Be to, tie tiekėjai, kurie jau teikia paslaugas, turėdami faktinius ridų duomenis, gali manipuliuoti įkainiais (pavyzdžiui, nulinės ridos įkainius nurodyti didesnius, nei ridos įkainius) ir taip laimėti pirkimus. Tokiu atveju paslaugų teikimo metu atsakovė nepagrįstai permokėtų tokiems tiekėjams už jų teikiamas paslaugas. Todėl sutiktina, kad pakeitus galimus maksimalius įkainius ir atsisakius įkainių diferencijavimo Pirkimų dokumentų sąlygose, tokia galimybė būtų eliminuota. Ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės sprendimai nutraukti Pirkimus inter alia dėl nurodytos priežasties yra pagrįsti.

Dėl bylos baigties

24.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai pagrindžia, kad sprendimus nutraukti Pirkimus nulėmė objektyvios priežastys – esminės klaidos Pirkimų dokumentuose. Perkančiosios organizacijos sprendimai nutraukti Pirkimų procedūras yra teisėti ir atitinkantys imperatyviąsias VPĮ normas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 30 d. priimtus sprendimus, kuriais nutraukti Pirkimai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

26.                      Atsakovė Greitoji medicinos pagalbos tarnyba prašo priteisti 7 422,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2024 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros 24/04-24, jos apmokėjimą patvirtinančio 2024 m. balandžio 10 d. sąskaitos išrašo, taip pat 2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros 24/04-91 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio 2024 m. balandžio 25 d. sąskaitos išrašo nuorašus. Kaip matyti iš atsakovės prašymo ir jo priedų, patirtas išlaidas sudaro ieškinio ir jo priedų peržiūra ir analizė (330,00 Eur + PVM), atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 920 Eur + PVM), atskirojo skundo dėl 2024 m. kovo 14 d. nutarties rengimas (1 080,00 Eur + PVM), tripliko rengimas (2 760,00 Eur + PVM) bei kompensacija už žyminį mokestį (54,00 Eur).

27.                      CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 

28.                      Teismas nustatė, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme ir 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo rengimu (1 080,00 Eur + PVM + 54,00 Eur). Tuo tarpu atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už kitų prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą iš dalies (už tripliko rengimą) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 5 275,75 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 3 165,45 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 4 000 Eur (CPK 98 straipsnis).

29.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“, kurios juridinio asmens kodas 159914036, viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kurios juridinio asmens kodas 235042580, 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas